Ar skristi iA? tikrA?jA? lengva?

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Cirkas
AUTORIUS:Ai??AgnAi?? BiliAi??naitAi??
DATA: 2013-12

Ai??Ai??iuolaikinis PrancAi??zijos cirkas

Ai??Na, tai kaip tavo klounai ir meA?kos?ai??? ai??i?? klausinAi??jo draugai, kai grA?A?au iA? PrancAi??zijos, iA? OA?o (Auch) miestelio, kur spalio 18ai??i??27 d. vyko A?iuolaikinio cirko festivalis Circus. GreiA?iausiai nAi?? vienas iA? jA? nesuprato, kur ir ko vaA?iavau, tuo labiau ai??i?? kaip kultAi??ros A?urnalistAi??. Juk lietuviA? supratimu (taip raA?o ir mAi??siA?kAi?? wikipedia), cirkas ai??i?? tai istoriA?kai susiklosA?iusi paskirA? triukA? visuma. Juos vienija panaA?i, maA?ai kintanti, todAi??l daug kam nuobodi atlikimo technika, daugiausia akrobatika, ekvilibristika, gyvAi??nA? dresavimas, gimnastika, magija, klounada, voltiA?iravimas ir A?ongliravimas. MeluoA?iau, jeigu teigA?iau, kad vadinamasis A?iuolaikinis cirkas, apie kurA? ketinu kalbAi??ti A?iame straipsnyje, visa tai paneigia. TaA?iau Lietuvoje A?io scenos meno supratimAi??, manyA?iau, labiausiai iA?kreipAi?? ilgametAi?? sovietinio cirko praktika, pavertusi jA? iA?imtinai pramoga, kitoks pas mus tiesiog neegzistuoja. Beje, klausimas apie meA?kas priminAi?? gana A?domA? faktAi??, kad Smurgainyse (dabar Baltarusijos teritorija) XIX a. veikAi?? vienintelAi?? Europoje MeA?kA? akademija, kurioje lepeA?kojai buvo dresuojami A?vairiA? A?aliA? cirkams.

Kadangi Lietuvoje A?io A?anro apskritai niekas (iA?skyrus MenA? spaustuvAi??, jau aA?tuntus metus rengianA?iAi?? Naujojo cirko savaitgalA?) nelaiko kultAi??ros dalimi, man buvo dar smalsiau pamatyti, koks yra cirkas A?alyje, kurioje jis nestokoja nei gerbAi??jA?, nei finansA?, nei idAi??jA?. TokiAi?? galimybAi?? suteikAi?? europinis projektas Unpack the Arts. Dvejus metus deA?imtyje A?iuolaikinio cirko festivaliA? aA?tuoniose A?alyse jis organizuoja rezidencijas kultAi??ros A?urnalistams, ai??i?? tuo siekiama paspartinti patirties, idAi??jA?, A?iniA? apykaitAi??, plAi??sti kritinA? diskursAi?? apie A?iuolaikinA? cirkAi??, aktyvinti jo sklaidAi??.

Taigi apsiniaukusA? spalio vakarAi?? iA?skridau A? PrancAi??zijAi??, A? viduramA?iA? dvasiAi?? iA?saugojusA? OA?Ai?? netoli TulAi??zos. IA? ryto saulAi?? plieskAi?? taip, kad teko vieA?butyje palikti A?iltus drabuA?ius, ypaA? pasigailAi??jau, atvykusi su ilgaauliais rudeniniais batais. Per trumpAi?? saviveiklinAi?? ekskursijAi?? po senamiestA? aptikau dai??i??Artanjano skulptAi??rAi??, galingAi?? katedrAi??, stovinA?iAi?? ant Santjago piligrimA? kelio, ir didA?iulAi?? anA?iA? kepenAi??liA? paA?teto pasiAi??lAi??. AtrodAi?? keista, kad vienas garsiausiA? festivaliA?, diktuojanA?iA? cirko madas visam pasauliui, vyksta kaA?kur Gaskonijos laukuose. TaA?iau pasukusi uA? dar vieno kampo, staiga viskAi?? supratau, nes geroms penkiolikai minuA?iA? mane priplojo prie sienos verA?lus ryA?kiaspalvis cirko entuziastA? srautas ai??i?? A?onglieriai su kojAi??kais, bAi??gnininkai, mimai, klegantys vaikaiai??i?? Vyko PrancAi??zijos cirko mokyklA? paradas. JA? federacijai (FFEC) priklauso apie 130 profesiniA? cirko mokyklA?, iA? jA? ai??i?? 3 aukA?tosios, licencijAi?? turi 27Ai??000 mokytojA?. Nekeista, kad A?alyje yra net 350 profesionaliA? cirko trupiA?, vyksta 250 festivaliA?, skirtA? A?io A?anro scenos menui. Taigi pirmiausia patyriau, kad PrancAi??zijos cirkas yra jaunas, masinis ir profesionalus.

IA? interviu su festivalio Circus ilgameA?iu direktoriumi Marcu Fouillandai??i??u suA?inojau, kad 1988 m. OA?o meras ir valdyba ieA?kojo bAi??dA?, kaip miestelA?, turintA? vos 23Ai??000 gyventojA?, paA?adinti iA? gilaus ekonominio snaudulio. Tuo metu meras buvo A?pratAi??s kasmet kviestis karo laikA? bendraA?ygA? iA? Zavata cirko A?eimos ir A?is keletAi?? mAi??nesiA? rodydavo spektaklius. O prieA? 4 deA?imtmeA?ius OA?e gyveno kunigas, A?kAi??rAi??s cirko mokyklAi??, kad vietos vaikai laisvalaikiu nekrAi??stA? kvailysA?iA?. Ai??ie du faktai paskatino per lapkriA?io atostogas surengti visA? PrancAi??zijos cirko mokyklA? varA?ytuves. DeA?imt metA? festivalA? rengAi?? savanoriai, o 1998 m. jis buvo pripaA?intas profesionaliu ir gavo valstybAi??s paramAi??. 2000-aisiais festivalA? papildAi?? kultAi??rinAi?? programa, vykstanti iA?tisus metus. Ai??kurta ir asociacija, kuri A?iuolaikinio cirko sklaida rAi??pinasi visos PrancAi??zijos mastu. Ai??iandien A? festivalA?, turintA? 26 metA? istorijAi??, jau grA?A?ta pasirodyti tie menininkai, kurie savo kaip cirko artistA? keliAi?? pradAi??jo OA?e, dar bAi??dami vaikai.

2006 m. buvo surengtas tarptautinis architektAi??ros projekto konkursas (dalyvavo net 63 agentAi??ros) ai??i?? pievoje prie A?ero upAi??s architektA? ir festivalio komandos bendromis pastangomis iA?dygo stacionari cirko ai??zpalapinAi??ai???, kurios pasiA?iAi??rAi??ti ir seilAi??s pavarvinti atvyksta kitA? Europos festivaliA? organizatoriai. Naujam statiniui pravertAi?? buvusiA? kareiviniA? pamatai, buvo pasirinktas minimalistinis natAi??raliA? medA?iagA? interjeras, sumaniai ai??zpanaudojamasai??? lietaus vanduo, saulAi??s A?viesaai??i?? Tai man priminAi?? Ai??vedijos Geteborgo operos teatrAi??, kurA? statant irgi dalyvavo prodiuseriai, techniniai direktoriai, geriausiai A?inantys, kokia turAi??tA? bAi??ti kiekviena pastato pAi??da, kad jis tarnautA? menininkams, o ne menininkai turAi??tA? derintis prie netobulos akustikos, dekoracijoms netinkamA? erdviA?, ribotA? techniniA? galimybiA? ar kiA?enAi??s dydA?io grimeriniA?. Vilniaus MenA? spaustuvAi??s istorija panaA?i ai??i?? deA?imtmeA?ius brandinta idAi??ja, aiA?kiai suvoktas poreikis ir atkaklumas, siekiant tikslo, lAi??mAi??, kad pastatas iA? tikrA?jA? yra gyvas ir traukia A?iAi??rovus.

Pernai per Circus parduota 26Ai??000 bilietA? A? 48 spektaklius. FestivalA? kuruoja 20 nuolatiniA? darbuotojA? ir 200 savanoriA?. Miestelyje apsilankAi?? apie 350 studentA?, atsidAi??jusiA? cirkui, apie 300 profesionalA?. Yra net deA?imt vieA?buA?iA?, senamiestis sausakimA?as barA?, kaviniA?, delikatesA? krautuvAi??liA?. EkonominAi?? OA?o situacija A?iandien smarkiai pasitaisiusi, cirkas prie to neabejotinai prisidAi??jo.

Kas gi yra tas A?iuolaikinis cirkas, nerodantis nei meA?kA? ant ledo, nei iliuzionistA?, pjaustanA?iA? moterA? dAi??A?Ai??je, nei rusiA?kai A?maikA?taujanA?iA? kauA?telAi??jusiA? klounA?? Vis dar gaji nuomonAi??, esAi?? cirkas ai??i?? tai nuolatinis kartojimas ir kAi??niA?kumas be jokios koncepcijos. Festivalio direktorius Fouillandai??i??as pabrAi??A?ia, kad tradicinio cirko esmAi?? ai??i?? iA?plAi??sti kAi??no galimybes, o A?iuolaikinis cirkas pleA?ia savo kaip meno A?akos gebAi??jimus, todAi??l vyksta labai gilAi??s intelektualiniai procesai. Europos profesiniA? cirko mokyklA? federacijos (FEDEC) prezidentas Timas Robertsas sakAi??, kad A?iuo metu pasaulyje veikia net 13 aukA?tojo mokslo programA?, skirtA? cirko menui. O iki 7-ojo deA?imtmeA?io tradicijAi?? puoselAi??jo tik cirko A?eimos, kurioms atrodAi??, kad perteikti savo patirtA? tolygu iA?davystei, todAi??l tradicijos buvo kruopA?A?iai saugomos, profesinAi??s paslaptys perduodamos vien paveldAi??tojams. Tai trukdAi?? cirkui tobulAi??ti kaip scenos menui. Daugiausia rAi??pintasi palapinAi??s dydA?iu ir pajamomis. Nekeista, kad 7-ajame deA?imtmetyje A?A? A?anrAi?? apAi??mAi?? visuotinis nuosmukis, cirko A?eimA? jaunoji karta nebenorAi??jo tAi??sti tAi??vA? verslo. TaA?iau kaip tik tuo metu cirko technikomis pradAi??jo domAi??tis gatvAi??s menininkai, praA?ydami pamokyti atlikimo gudrybiA?. Keletas cirko A?eimA? geranoriA?kai sutiko demistifikuoti savo amatAi?? ir Ai??mAi?? dirbti su tais, kurie gimAi?? ne akrobatA? ar klounA? vagonAi??liuose. PradAi??ta steigti cirko mokyklas. Daug kam atrodo, esAi?? jos gyvavo visada, taA?iau seniausia Europoje Monrealio cirko mokykla buvo A?kurta vos prieA? 33 metus. Pasak Robertso, cirkAi?? vis dar panA?ioja mitai, kuriuos reikia iA?sklaidyti, kad suA?inotume tiesAi??. Nors ir siejamas su nomadiA?ku, romantiA?ku gyvenimo bAi??du, tradicinis cirkas daA?niausiai yra grynas A?ou verslas. Antai SovietA? SAi??jungoje dauguma cirko akrobatA? buvo kareiviai, kuriuos rengAi?? tapti gimnastais, dalyvauti OlimpinAi??se A?aidynAi??se ir siekti aukso. Kadangi laimAi??ti lemta tik kam nors vienam, kitiems tekdavo persikvalifikuoti ir, A?sikinkius A? masinAi??s propagandos ratus, dirbti akrobatais cirke, o jis buvo paklausi eksporto A? Vakarus prekAi??. A?lugus SovietA? SAi??jungai, A?lugo ir gerai A?suktas cirko eksportas. Dabar rusai daA?nai kreipiasi A? FEDEC, teiraudamiesi, kaip jiems atgaivinti cirkAi??, nes jA? personalas geba daryti vien tai, ko iA?moko kadaise. Pasak Robertso, Rusija vis dar neA?sisAi??monino, kad menas yra gyvas tiek, kiek laisvas jA? kuriantis menininkas. Istorija parodAi??: cirkas atgyja, sAi??veikaudamas su kitais A?anrais, kai tarpusavyje keiA?iamasi idAi??jomis, raiA?kos bAi??dais. Tradicinio cirko nuosmukA? bAi??tent ir lAi??mAi?? uA?darumas, izoliacija, mistifikacija.

Svarbiausia, kad technika, meistriA?kumas netaptA? vienintele prieA?astimi, kodAi??l cirko artistas lipa ant scenos. Konceptualumas, egzistenciniA? klausimA? kAi??limas, netikAi??tas kasdieniniA? objektA? panaudojimas, originalus santykis su muzika, su kostiumais ai??i?? A?tai bruoA?ai, bAi??dingi A?iuolaikiniam cirkui. Skandinavai A?iuolaikinA? cirkAi?? praturtino natAi??raliomis medA?iagomis ai??i?? mediena, gamtos objektais, prancAi??zai ai??i?? A?iuolaikiniu A?okiu, vokieA?iai ai??i?? kabaretu, britai ai??i?? eksperimentiniu teatru. Cirkas, kaip ir apskritai pasaulis, remiasi hierarchija. Tai, kas arA?iausiai A?emAi??s (gyvAi??nA? dresavimas), yra laikoma A?emiausiu, demoniA?kuoju cirko lygmeniu, o aukA?A?iausiam, dieviA?kajam jo lygmeniui atstovauja oro akrobatai. Atsiradus cirko mokykloms, ekonomiA?kai labai neapsimokAi??jo laikyti A?irgus jojikams, liAi??tus dresuotojams, per brangiai kainavo A?rengti milA?iniA?kas erdves oro akrobatams. DAi??l tokios pragmatiA?kos prieA?asties dabar A?ie ekstremumai ai??i?? demoniA?kasis ir dieviA?kasis cirko lygmenys ai??i?? yra beveik nunykAi??. UA?tat iA?plAi??totas A?mogiA?kasis lygmuo ai??i?? A?ongliravimas, akrobatika ant trapecijA?, glaudi partnerystAi?? ir kt. Sakoma, jeigu nori apie cirkAi?? padiskutuoti konceptualiai, pasikalbAi??k su A?onglieriais. BAi??tent jie yra didA?iausi A?iuolaikinio cirko ideologai, filosofai, trupiA? meno vadovai. TAi?? patvirtina ir A?iemet Vilniuje per Naujojo cirko savaitgalA? vieA?Ai??jusi trupAi?? iA? DidA?iosios Britanijos Gandini Juggling, parodA?iusi neA?tikAi??tinai konceptualA? spektaklA?, A?kvAi??ptAi?? Pinos Bausch kAi??rybos. Ten nevyko nieko daugiau, iA?skyrus A?ongliravimAi??, taA?iau iA?vydome tikrAi?? A?moniA? tarpusavio santykiA? dramAi??.

Kad priartAi??A?iau prie cirko filosofijos, nukakau A? cirko reikmenA? krautuvAi??lAi?? ir A?sigijau keturis kamuoliukus, skirtus profesionaliems A?onglieriams. Geriau apgalvojus, visa tai, kas vyksta cirke, kalbos lygmeniu yra egzistencinAi??s metaforos: atlikti tai, kas privaloma, ir nenumirti; A?ongliruoti viskuo, kas po ranka; balansuoti virA? A?emAi??s; tampyti liAi??tAi?? uA? Ai??sA?; juoktis pro aA?aras ir t.Ai??t. BAi??tent A?iomis ai??i?? egzistencinAi??mis ir filosofinAi??mis ai??i?? cirko A?aknimis remiasi A?iuolaikinio cirko kAi??rAi??jai, ieA?kodami naujos estetikos, kuri leistA? aktualiai kalbAi??ti apie amA?inAi??sias vertybes.

7-ajame deA?imtmetyje visuomenei pasinAi??rus A? masinAi?? vartojimo psichozAi??, gatvAi??s menininkai, hipiai ieA?kojo bAi??dA?, kaip paveikti susiklosA?iusiAi?? politinAi?? ir socialinAi?? situacijAi??, kritiA?kai aptardami opiausius dalykus. Juos A?avAi??jo cirko nomadiA?kumas, utopiA?kumas. Cirko elementus imta sieti su performansais, hepeningais. Ai??prastinAi?? cirko kaip pramoginio A?anro su paskirais numeriais logikAi?? pakeitAi?? teatrinis naratyvas su personaA?ais, pasakojanA?iais savo istorijAi??. IeA?kota naujo santykio su muzika, kuri iki tol buvo tiesiog efektingas garsinis triukA? fonas. PamaA?u susiklostAi?? estetika, tapusi vadinamojo naujojo cirko pagrindu. 8-ajame deA?imtmetyje suklestAi??jus profesinAi??ms mokykloms, A? cirkAi?? plAi??stelAi??jo daug naujA? idAi??jA?. GausAi??jo monopasirodymA?, jie darAi??si vis konceptualesni, stiprAi??jant postdraminio teatro, A?iuolaikinio A?okio A?takai.

Garsi prancAi??zA? kultAi??ros A?urnalistAi?? Gwenola David aptarAi?? A?iuolaikiniA? scenos menA? kontekstAi??, nes A?okis, cirkas ir teatras nuolatos daro A?takAi?? vieni kitiems. Pasak jos, cirkas ai??i?? tai A?enklA? sistema ir virtuoziA?kumas, specifinAi?? atmosfera ir vidinAi?? istorija. Meno, taigi ir cirko, tikslas ai??i?? uA?uot kartojus kliA?es, nuolatos kelti klausimus, ieA?kant naujA? bAi??dA?, kaip uA?megzti ryA?A? su publika.

Ai??iuolaikinis cirkas skaidosi A? daugybAi?? sroviA?. Kuriami multidisciplininiai reginiai, cirko elementus siejant su poezija, A?okiu, video-, muzika, priartAi??jant prie performanso, teatro. A?ia svarbiau uA? techninius A?gAi??dA?ius yra idAi??ja, konceptualumas. Arba atvirkA?A?iai ai??i?? mAi??ginama iA?gryninti paA?iAi?? cirko esmAi??, laikomasi nuomonAi??s, esAi?? akrobatika, A?ongliravimas savaime yra konceptualAi??s, o personaA?ai pasakoja intriguojanA?ias istorijas, atskleisdami, kas yra pusiausvyra, fiziA?kumas, partnerystAi??, A?emAi??s traukaai??i?? A?ia dominuoja technika, A?i srovAi?? neretai priartAi??ja prie A?iuolaikinio A?okio. Propaguojamas ir vadinamasis urbanistinis cirkas ai??i?? grA?A?tama atgal A? gatves, iA? principo atmetamas konceptualumas, rodoma daugiau akrobatikos, o ritmenbliuzas, hiphopo muzika, kasdieniA?ki drabuA?iai, grupinAi?? kAi??ryba priartina prie pramoginio A?ou. A?ia jAi??ga demonstruojama tiesiogiai, o rizika ir pavojus yra visiA?kai realAi??s, nenupudruoti. Siekiama ir A?okiruoti publikAi??, ir jAi?? suA?avAi??ti.

VieA?nagAi?? A?eA?iose cirko palapinAi??se

Geriau perprasti A?iuolaikinio cirko uA?mojus ir specifikAi?? padAi??jo atviri rytiniai pokalbiai prie kavos. Labai skirtingi, vienas uA? kitAi?? A?domesni paA?nekovai dalijosi unikalia savo patirtimi, atskleidAi?? asmeninA? santykA? su A?iuolaikiniu cirku.

PusamA?is vokietis Nikolausas sakAi?? jaunystAi??je apie cirkAi?? nAi?? nesvajojAi??s. Dirbo ekologiA?kame brolio Ai??kyje, tarnavo armijoje, studijavo filosofijAi??, raA?Ai?? poezijAi??. SusidomAi??jAi??s A?ongliravimu, pasigavo cirko bacilAi??. ai??zDabar esu cirko apA?avAi??tas ir tuo pat metu traumuotasai???, ai??i?? sako menininkas. SpektaklA? ai??zViskas gerai!ai??? (Tout est bien!) jis kAi??rAi?? drauge su trupe PrAi??-O-CoupAi??. Pagrindinis personaA?as ai??i?? arA?iai nusiteikusi ultraliberali cirko A?eima. Pasitelkiant purvo, skurdo, A?iukA?liA?, nestabilumo ir laikinumo estetikAi??, siekiama atskleisti paA?ios visuomenAi??s bAi??senAi??. Kaip surengti A?ou, jeigu cirko A?ranga iA?parduota, palapinAi?? ardoma, o dramblys nugaiA?o? Kaip atgauti prarastAi?? pusiausvyrAi??, kaip iA?likti garbingam, kai aplinkui viskas bjauru ir purvina, kaip iA?saugoti lyriA?kAi?? prigimtA? absoliuA?ios disharmonijos sAi??lygomis, kaip pakilti iA? paties dugno? CirkAi?? Nikolausas apibAi??dino trim seno klouno A?odA?iais ai??i?? tai pavojus/pagarba/meilAi??. FilosofiA?kai pacitavo SamuelA? BecketAi??: ai??zKiek bandA?iau, tiek klydau. Nesvarbu, bandysiu dar, kad suklysA?iau geriau.ai??? Kiekvienas iA? mAi??sA? per visAi?? savo gyvenimAi?? rengia vienui vienAi?? numerA?. Nikolauso vaidmuo ai??i?? A?adinti visuomenAi??. Jis kalba apie pAi??dsakus, apie atmintA?. Mes paliekame pAi??dsakus tada, kai judame, o judame tol, kol esame gyvi. Kas nejuda, kas sterilu, tas negyva. Kas pernelyg ekologiA?ka, tas neA?domu. ai??zPanaudoti kuo daugiau energijos, kad iA?gauA?iau tai, kas beveik neA?manoma, ai??i?? A?tai mano devizas, kuris iA? esmAi??s prieA?tarauja ekonomikos logikai.ai??? BAi??damas vokietis, jis apsisprendAi?? gyventi ir kurti PrancAi??zijoje, kur cirkas yra puikiai integruotas A? kultAi??ros peizaA?Ai??. ai??zMes, cirko A?monAi??s, esame kvaili. Bet visa A?i intelektualinAi?? A?iuolaikinio cirko kryptis traktuoja mus labai rimtai. Tad ir mes mAi??giname kalbAi??ti rimA?iauai???, ai??i?? A?maikA?tavo Nikolausas. Jo manymu, 7-ajame deA?imtmetyje naujasis cirkas taip surimtAi??jo, kad prarado publikAi??. Jei nenorime, kad ir vAi??l taip nutiktA?, turime iA?saugoti savyje gerAi?? dozAi?? naivumo ir paprastumo.

TrupAi??s La Meute vaikinai daugiausia kalba apie jaunatviA?kAi?? energijAi?? ir norAi?? perA?engti ribas. KolektyvinAi??s kAi??rybos privalumus apibAi??dina posakiu: ai??zPo vienAi?? judame greiA?iau, bet drauge judame ilgiau.ai??? JA? spektaklio ai??zRujaai??? (La Meute) atspirties taA?ku tapo iA?gAi??stis. Kartu repetavusi mergina patyrAi?? tokiAi?? traumAi??, kad metAi?? cirkAi?? ir niekada nebegalAi??s vaA?inAi??ti dviraA?iu. ApibAi??dindami, kas jiems yra cirkas, vaikinai vardijo rizikAi??, pavojA?, prie kurio ilgainiui priprantama, bet jis niekada neuA?mirA?tamas. A?inodami, kad iA?vengti rizikos vis tiek nepavyks, jie su ja A?aidA?ia, flirtuoja. Paklausiau, kurios gi A?io spektaklio vietos jiems buvo rizikingiausios? Atsakymas pralinksmino ai??i?? pasirodo, tai teatro ir muzikos intarpai, nes juos atlikdami trupAi??s nariai nesijauA?ia stiprAi??s. Spektaklio veiksmas vyksta persirengimo kambaryje, naudojamos rusiA?kos ir prancAi??ziA?kos sAi??puoklAi??s, A?iuA?iniai, rankA?luosA?iai, lentos, kopAi??A?ios, dominuoja metalas, medis tarsi vyriA?kumo simboliai. Spektaklis remiasi ne tiek mentaliniu, kiek fiziniu suvokimu. A?aidA?iant su iA?gAi??sA?iu, palieA?iama ir skausmo tema. A?ongliruojama ir tuo, kAi?? skauda artistams, bet A?iAi??rovai to nemato, ir tuo skausmu, kurA? mato publika, bet kurio nejauA?ia artistai. KAi??rybos procese jiems talkina ai??ziA?orinAi??s akys ir ausysai??? ai??i?? prancAi??zA? komikas, padedantis suprasti, ar jie iA? tikrA?jA? rodo tai, kAi?? norAi??tA? parodyti. Pasak jA?, kAi??rybiniA? sprendimA? paieA?kos daA?nai A?domesnAi??s negu pats pasirodymas, todAi??l jauA?iasi esantys labiau kAi??rAi??jai negu atlikAi??jai.

TrupAi?? Akoreacro ai??i?? tai 5 muzikantai, grojantys fortepijonu, violonA?ele, bAi??gnais, smuiku, akordeonu, klarnetu, ir 6 akrobatai. JA? spektaklis ai??zSignalasai??? (Klaxon) suA?avAi??jo tobula muzikos ir veiksmo simbioze, virtuoziA?kumu. Savo karjerAi?? trupAi?? pradAi??jo gatvAi??se, A?is pasirodymas ai??i?? pirmasis nuosavoje palapinAi??je, kuri su visa technine A?ranga, kAi??dAi??mis ir vilkiku atsiAi??jo 230Ai??000 eurA?. Daug kAi?? stengiamasi sudAi??lioti dar popieriuje, braiA?omos energetinAi??s spektaklio kreivAi??s, taA?iau tikroji kolektyvinAi?? kAi??ryba prasideda, repetuojant scenoje. TrupAi?? turi konsultantus ai??i?? dramaturgAi??, kompozitoriA?, akrobatikos mokytojAi??. Kurdami A?A? spektaklA? norAi??jo ai??zsutuoktiai??? du A?anrus ai??i?? akrobatikAi?? ir muzikAi??. ai??zSiekiame, kad A?iAi??rovai bent valandai pamirA?tA? viskAi??, kas liko uA? palapinAi??s sienA?, ir patikAi??tA? ai??i?? skristi yra lengva.ai??? Nors nei gyvenimas, nei cirko kasdienybAi?? nAi??ra lengvi. Trupei priklauso 18 A?moniA?, kurie viskAi?? atlieka patys ai??i?? ir palapinAi?? pastato, ir proA?ektorius sukabina, ir vilkikAi?? vairuoja, ir kostiumus pasisiuva, ir administruoja. ai??zMes pasirinkome nuolat gyventi kelyje. Kartais pasvajoju: norAi??A?iau rytais savo terasoje gerti kavAi?? su tuo paA?iu A?mogumi, bet… TodAi??l turime utopinAi?? idAi??jAi??, kad jaustumAi??s A?eima, nebAi??dami A?eimaai???, ai??i?? sakAi?? Claire Aldaya, vienintelAi?? trupAi??s moteris, akrobatAi??, pradAi??jusi dirbti cirke, bAi??dama 17 metA?. Cirkas, kai jA? pasirenki, A?traukia visam gyvenimui: iA? pradA?iA? treniruojiesi, kad taptum geriausias, vAi??liau treniruojiesi, kad iA?laikytum geriausiojo pozicijas, o galiausiai treniruojiesi, kad nebAi??tum blogiausiasai??i?? Claire sakAi??, kad jA? trupAi?? siekia kurti tokius spektaklius, kurie skatintA? publikAi?? mAi??styti A?irdimi.

Vis dAi??lto visA? mAi??sA?, A?urnalistA?, A?irdis uA?kariavo trupAi??s AA?tal tragikomiA?kas ir labai nuoA?irdus spektaklis ai??zGeriausiam ir blogiausiamai??? (Pour le meilleur et pour le pire). Rytinis interviu virto tarsi antrAi??ja spektaklio dalimi, atskleidusia dviejA? personaA?A?, kurie ir gyvenime yra pora, santykius. Kaip jiedu susitiko? Kati Pikkarainen ai??i?? smulkutAi?? maA?a geltonplaukAi?? akrobatAi?? iA? Suomijos ai??i?? A? cirko mokyklAi?? PrancAi??zijoje atvyko, bAi??dama A?eA?iolikmetAi??. Victoras Cathala ai??i?? garbanotas milA?inas prancAi??zas, A? tAi?? paA?iAi?? cirko mokyklAi?? atAi??jo visiA?kai atsitiktinai, mat buvo profesionalus futbolininkas, vAi??liau ai??i?? stambus Ai??kininkas. Studijuodamas gyvulininkystAi??, atrado A?irgA? sportAi?? ir akrobatikAi?? su A?irgais. Victoras nekalbAi??jo angliA?kai, Kati ai??i?? prancAi??ziA?kai, o teko kurti porinA? akrobatikos numerA?. UA?simezgAi?? nepaprastai stiprus fizinis ryA?ys. Baigdami mokyklAi??, laimAi??jo svarbA? konkursAi??, atvAi??rusA? jiems trupAi??s Cirque du Soleil duris. Vis dAi??lto abu nusprendAi?? rinktis ne A?ou, bet tikrAi??jA? cirkAi??. Metus dirbo Ai??veicarijoje su Zimmermann & de Perrot, bet nusprendAi??, kad A?ia per maA?ai cirko ir per daug teatro. TodAi??l dabar dirba dviese. Kuria tada, kai turi kAi?? pasakyti. SpektaklA? ai??zGeriausiam ir blogiausiamai??? pastatAi?? 2011 m. ir parodAi?? jau 117 kartA?. Tai universali istorija apie du A?mones kelyje. PalapinAi??s grindys ai??i?? plika A?emAi??, kelio dulkAi??s visada mus supa, gyvenimAi?? darydamos proziA?kAi??, net brutalA?. Ai?? palapinAi?? A?vaA?iuoja maA?a, ryA?kiai raudona maA?ina ir santykiA? drama prasideda. IA? nesiliaujanA?io dureliA? trankymo, kaskart perjungiant vis kitokiAi?? muzikAi??, iA?auga sodri akrobatA? poros istorija su A?okio, teatro, humoro elementais. Spektaklis nepaprastai kinematografiA?kas, pavyzdA?iui, finale A?tampa auginama, apA?vietimAi?? kaitaliojant su tamsa. A?aidA?iama rekvizitu, kad atsirastA? papildomos metaforos, poetinAi??s aliuzijos. ai??zKaskart, kai sukuriame spektaklA?, jauA?iame vidinAi?? bAi??tinybAi?? apibAi??dinti, kas tai ai??i?? cirkas, A?okis, o gal teatras? Gerbiame cirko A?anrAi?? ir vengiame neatsakingai juo vadinti viskAi??, kas dedasi ant scenos, vien todAi??l, kad esame atAi??jAi?? iA? cirko mokyklos. Kaskart pasitikriname, ar yra pakankamai cirko, kitu atveju vadiname tai teatru ar A?okio spektakliuai???, ai??i?? teigia menininkai. Jie nAi??ra pamiA?Ai?? dAi??l cirko, jeigu spektaklio idAi??ja reikalautA? teatrui A?prastos erdvAi??s, jie mielai iA?sikraustytA? iA? savo palapinAi??s. NomadiA?kas cirko gyvenimas nAi??ra roA?Ai??mis klotas, greiA?iau akmenuotas. YpaA? rudenA?, kai lyja, ir A?iemAi??, kai A?alta, o reikia keltis 4 val. ryto, kad A?jungtum A?ildymAi?? palapinAi??je, kad nuo stogo nutirpdytum sniegAi??. Ne pyragai ir A?iltuoju metA? laiku, A?tai A?iAi?? vasarAi??, kai palapinAi??je buvo +40 laipsniA?, Victoras sakAi?? numetAi??s 7 kg. ai??zBe to, mes neturime savo sodoai???, ai??i?? liAi??dnai konstatuoja jis. Sodo A?vaizdis ai??i?? dirbtinAi??s gAi??lAi??s, sukaiA?iotos A? smAi??lA?, ai??i?? panaudotas ir A?iame spektaklyje.

O trupAi??s Rasposo parodytas ai??zAi??kandimasai??? (Morsure) sukAi??lAi?? visiA?kai prieA?ingas emocijas. Po jo prigijo net prieA?odis ai??zBet kuo A?ia dAi??tas tigras?ai??? Ai??iame spektaklyje iA? tikrA?jA? pasirodo gyvas tigras (beje, baltas pudelis irgi). Kai tiek prisiklausAi??me apie A?iuolaikinio cirko siekA? atsiriboti nuo gyvAi??nA? dresAi??ros, buvo netikAi??ta Circus festivalyje iA?girsti riaumojant plAi??A?rAi??nAi??. DabartinAi?? trupAi??s vadovAi?? Marie Molliens A?A? postAi?? perAi??mAi?? iA? savo mamos, tradiciA?kumo esama ir daugiau ai??i?? trupei priklauso dvi dviejA? A?eimA? kartos. ai??zAi??kandimasai??? ai??i?? debiutinis Molliens spektaklis. Ji daug dirbo, ieA?kodama naujo A?iuolaikinio kelio, pasirinko cirko teatrAi??. Daug kAi?? perAi??mAi?? iA? vaizduojamojo meno (A?rAi??minimas, figAi??rA? komponavimas), iA? italA? kino (esama aliuzijA? A? Federico Felliniai??i??o laikmetA?, kostiumus, jo filmus). Spektaklyje gyvai atliekama muzika, nemaA?ai A?okama. PagrindinAi?? mintis ai??i?? cirko trupAi??s primadona ir visa tai, kas ir kaip sukasi aplink jAi??. Kalbama apie aistros A?iaurumAi??, negailestingai besikandA?iojantA? gyvenimAi??, jo paliekamus randus. Naudojamos skirtingos akrobatikos ir ekvilibristikos technikos. MAi??ginama apA?aisti, kaip tAi?? daro kinas, skirtingus laiko sluoksnius ai??i?? dabartA?, prisiminimus, fantazijAi??. Galiausiai visa apskrita palapinAi??s scena aptveriama aukA?ta tvora, ant kurios uA?metamas tinklas, o A? vidA? pro veidrodA? A?A?oka gyvas tigras. GraA?ios, A?domios idAi??jos, nuo pat pradA?iA? Ai??musios strigti, brigzti, dabar visai iA?iro. Nebuvo nei gilios metaforos, nei stulbinanA?io efekto. NesAi??kmAi?? vainikavo visiA?kai apatiA?kas tigras, kuris A?ia akivaizdA?iai nebAi??tinas. Juk daA?nai maA?iau yra daugiau.

Ai??iuo kredo ai??i?? maA?iau yra daugiau ai??i?? rAi??mAi??si Aurelienas Bory, su marokieA?iA? akrobatA? trupe Cie 111 festivalyje pristatAi??s spektaklA? ai??zAzimutasai???. ReA?isierius siekAi?? atskleisti jA? dvasinAi?? patirtA?, tai, kAi?? jiems skauda, atmesdamas egzotikAi??, visiA?kai atsiribodamas nuo ai??zMaroko A?ouai???, ir pavyko sukurti originalA?, bet kartu universalA? spektaklA?. Jo darbo metodas ai??i?? rinkti idAi??jas, atlikti A?vairius bandymus, kol atsisako visko, kas A?iam konkreA?iam spektakliui nAi??ra bAi??tina. Svarbiausia ai??i?? neprisiriA?ti. Tik taip galima nueiti toliau, A?velgti giliau. Tai, kas galAi??jo tapti spektaklio trAi??kumais (nAi??A?A?ia akrobatAi??, traumuotas senstantis akrobatas), jam pavyko paversti privalumais. ReA?isierius rAi??mAi??si ne tik asmeninAi??mis akrobatA? A?eimA? istorijomis: ai??zAA? pasitikiu gyvenimo realybe ir tuo, kAi?? ji man duodaai???, ai??i?? sako Bory, vadinantis save A?onglieriumi. Spektaklio atspirties taA?ku tapo skrydis, svarbus ne tik akrobatikoje apskritai, bet ir teatre. Beje, italA? sukurta pirmoji teatro maA?ina buvo panaudota bAi??tent skrydA?io efektui iA?gauti. Bory remiasi matematikos, fizikos dAi??sniais, naudoja daug mechaninAi??s A?rangos. PagrindinAi?? ai??zAzimutoai??? dekoracija ai??i?? grotos per visAi?? scenos aukA?tA? (spektaklis rodytas A?prastame teatre). Tarsi visata bAi??tA? uA?dengta milimetriniu popieriumi ir nutiestas tinklas kAi??nams laipioti. Akrobatika, iA?vertus iA? graikA? kalbos, reiA?kia vaikA?A?iojimAi?? danguje. IA? pradA?iA? aukA?tyn A?emyn juda juodi maiA?ai ai??i?? tai svoris, balastas, mirAi??s kAi??nas, pati mirtis, jos krytis, A?okis erdvAi??je. ai??zPrakalbintosai??? A?viesA?, atgyja juodos draperijos. Esama daug paslAi??ptA? aliuzijA?, metaforA? ai??i?? pavyzdA?iui, ant grotA? narpliojamos vilnoniA? siAi??lA? gijos, pasirodo, susijusios su A?odA?iu sufizmas, arabiA?kai reiA?kianA?iu vilnAi??. Be to, vilna puikiai sugeria A?viesAi?? ir kuria A?spAi??dingus efektus. ai??zAi??viesa scenoje yra tarsi vizualinAi?? muzikaai???, ai??i?? sako Bory. TodAi??l ir su A?viesA? dailininku, ir su kompozitoriumi jis dirba nuo pat idAi??jos uA?uomazgos. NepamirA?ta palikti ir tuA?A?ios erdvAi??s, kad spektaklis galAi??tA? kvAi??puoti. ai??zAzimutasai??? ai??i?? labai filosofiA?kas, beveik viduramA?iA?kas spektaklis, todAi??l, kad priartAi??tA? prie A?iandienos, kAi??rAi??jai pasitelkAi?? ryA?kius kasdieninius marA?kinAi??lius, dA?insus. ai??zAzimutasai??? ai??i?? tai akrobatika, perauganti A? vizualinA? teatrAi??, savotiA?kas cirko A?anro paribys. ai??zTeatras neegzistuoja. Egzistuoja tik teatrai ir tu turi atrasti savAi??jA?ai???, ai??i?? Ai??mileai??i??o Zola A?odA?ius pacitavo cirko filosofas Aurelienas Bory.

Festivalis Circus atsirenka tuos spektaklius, kurie bAi??na parodyti bent 60 kartA?. Kai kurios trupAi??s jA? parodo net po 200. Pagrindiniai A?ios gyvybingos meno rAi??A?ies principai bAi??tA? tokie: atkaklumas ir nuolatinis savAi??s tobulinimas, vedantis A? tobulumAi??; suvaldyta rizika ir iA?laisvintas kAi??rybiA?kumas, kuriantis erdvAi?? naujiems atradimams; produktyvus santykis su publika, nes jai rodomos ne kliA?Ai??s, bet uA?duodami klausimai; suvokimas, kad izoliacija A?udo, o mainai praturtina. Kiekvienos meno formos klestAi??jimAi?? uA?tikrina penki pagrindiniai dalykai: A?vietimas, kAi??ryba, produkcija, sklaida ir dokumentavimas. Tarp A?iA? grandA?iA? turi vykti nuolatinAi?? energijos ir idAi??jA? apykaita, kiekviena iA? jA? turi nusistatyti savo santykA? su publika.

Suvokdama PrancAi??zijos ir Lietuvos teritorinius, demografinius, istorinius ir kultAi??rinius skirtumus, vis dAi??lto viliuosi, kad A?iuolaikinis cirkas po truputA? sustiprAi??s ir pas mus.