Ar yra nebAi??tis?

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Recenzijos, anotacijos
AUTORIUS:Ai??ElA?bieta BanytAi??

DATA: 2012-12

Ar yra nebAi??tis?

ElA?bieta BanytAi??

Romas Daugirdas. SaulAi??s dAi??miA? medA?iotojai. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2012. ai??i?? 120 p.

ai??zLyrikaai???, o ne, kaip jau buvo tapAi?? A?prasta, ai??zeilAi??raA?A?iaiai??? paraA?yta dvyliktosios Romo Daugirdo knygos ai??zSaulAi??s dAi??miA? medA?iotojaiai??? paantraA?tAi??je. Anotacijoje teigiama, kad knyga ai??zpirmAi?? kartAi?? A?gijo lyrikos A?ymAi??ai???. Ko gero, tai ir yra svarbiausia A?ios knygos charakteristika, jei lyrizmAi?? suvokiame kaip poetinAi?? orientacijAi?? A? eilAi??raA?A?io subjekto iA?gyvenimus, jo vidinA? pasaulA?. Ankstesniosioms R. Daugirdo knygoms buvo bAi??dingas grieA?tas ir konkretybAi??mis prisodrintas kalbAi??jimas, todAi??l toks posAi??kis kelia nustebimAi??, susidomAi??jimAi?? ir, A?inoma, A?tarumAi??. KAi?? naujo gali pasiAi??lyti A?is ai??zjaunA?jA? trenerioai??? reputacijAi?? turA?s poetas?

Gal vis dAi??lto pirma paguoskime iA?tikimus ai??zsenojoai??? R. Daugirdo skaitytojus. Ne, tikrai nenusivilsite! IA?lieka esminis parametras ai??i?? darkart nuneigiama viskas, net pati bAi??tis, jau nekalbant apie prasmAi??: ai??zbet rAi??kas neA?kalino / tik mAi??sA? kojA? / kad kada nors / paguostA? / bent jau skaiA?ius / tA? skyliA? / kurias abu pagimdAi??m / krisdamiai??? (ai??zrAi??kasai???, p. 14). JudAi??dami tokiu ai??zuA?daru ratuai???, mes negalime pasiekti jokio tikslo, A?gyvendinti jokios idAi??jos; galime nebent vietoj gilaus pesimizmo pajusti dar gilesnA?: ai??zir nuvilnysim voratinkliais / iA?vaduodami pradA?iAi?? / tarsi spAi??stuose paliktAi?? / pelAi??ai??? (ai??zpabaigaai???, p. 115). Ratas apsisuka, ir pabaigos momentas tarsi vAi??l pakartoja pradA?iAi??. Visi mes pelAi??s spAi??stuose ir musAi??s voratinklyje, kurA? mAi??gstame vadinti gyvenimu. Visi mes medA?iojame saulAi??s dAi??mes, nors tai ir neA?manoma, ir daug jAi??gA? atima, ir net jokios naudos nAi??ra. O jei bAi??tA? A?manoma, kAi?? gautume iA? tos saulAi??s dAi??mAi??s? Nieko ai??i?? nei ji mums kuo nors padAi??s, nei mes jai rAi??pim. Taigi gyvenam gyvenam, ir kas iA? to? Ogi nieko. Ai??iuo suvokimu, matyt, ir pasireiA?kia ai??zegzistencinis tragizmasai???, apie kurA? anotacijoje kalba Vytautas RubaviA?ius. (Anotacija, beje, verta atskiros recenzijos ai??i?? ji akivaizdA?iai skirta vadinamajam ai??zintelektualiniam elituiai???, gal netgi filologyno kolegoms, ir nesunkiai gali atbai-dyti paprastAi?? poezijos mylAi??tojAi??: ai??zTad lyrika ai??i?? jau ne tik raudona, persmeigti bAi??tina, taA?iau taip ir nepasiduodanti skraistAi??, bet ir graudesio ataida.ai???) Net Kukutis, sakydamas ai??zniekas nieko / niekam niekAi?? / nAi?? su kuo ai??i?? / niekadaai???, nebuvo didesnis nihilistas uA? R. Daugirdo eilAi??raA?A?iA? A?mogA?.

A?ia ir prisikapstome iki esminAi??s problemos ai??i?? kas yra A?iA? eilAi??raA?A?iA? lyrinis subjektas? Jeigu jau kalbame apie lyrikos knygAi??, vadinasi, toks konstruktas turAi??tA? egzistuoti. Formaliai egzistuoja, taA?iau yra taip atrofavAi??sis, kad sunku jA? ai??zprigriebtiai??? ir pasakyti kaA?kAi?? aiA?kesnio. NAi??ra nAi?? vieno teksto, kuriame bAi??tA? kalbama ai??zaA?ai??? vardu, visur sakoma ai??zmesai???. IA? keliA? nariA? tas ai??zmesai??? sudarytas ai??i?? juk tai gali bAi??ti du A?monAi??s, banaliai tarkim, mylimieji, o gali bAi??ti ir visa A?monija. Nenorom A? galvAi?? lenda tokio kalbAi??jimo pavyzdA?iai iA? vieA?osios retorikos srities ai??i?? kreipimA?si, manifestA? ir pan.: ai??zMes, jauni iA?keltagalviai, nenuoramos ir vAi??javaikiai…ai??? Vadinasi, nors ir apibAi??dindamas savo tekstus kaip ai??zlyrikAi??ai???, R. Daugirdas iA?laiko sau bAi??dingAi?? ai??zantilyrikosai??? pozicijAi??, kaip taikliai A?iAi?? ypatybAi?? nusakAi?? Lina A?ekauskaitAi?? knygos ai??zLaisvas kritimasai??? recenzijoje. Svarbu pabrAi??A?ti, kad knyga pradedama vienaskaitos antrojo asmens kalbAi??jimu: ai??zvienuma link tavAi??s / lyg rodykliA? seka / A? dar vienAi?? A?iemAi??ai??? (ai??zIA? akiA? A? akisai???, p. 9). Be to, viena iA? knygos daliA? vadinasi ai??zDviskaitaai???. AtrodytA?, kad lyrinis subjektas yra binariA?kas. TaA?iau paskutiniame eilAi??raA?tyje ai??zPabaigaai??? sakoma: ai??zkur nusmigsim / po vienAi?? / lyg kreA?uliai / iA?valytos erdvAi??s // kur atlaikysim / akistatAi?? / su vieninteliu A?ansuai??? (p. 115; iA?ryA?kinta mano ai??i?? E. B.). Nors iA?lieka ai??zdaugiskaitinisai??? kalbAi??tojas, jam opozicijAi?? aiA?kiai sudaro keliskart leksiA?kai pabrAi??A?tas ai??zvienumasai???. Tinkama atrodo sena banali tiesa, kad pabaigoje lieki vienas, taA?iau galimos ir kitokios interpretacijos. ai??zVienasai??? gali bAi??ti ir kAi??nas be sielos (A?A? perskaitymAi?? patvirtintA? mediciniA?kas A?odis ai??zkreA?uliaiai???), ir protas be jausmo (ai??zkur tulpAi??s mirA?ta geltonai / ir nesi-kryA?mina / su sveiko proto / vaisiaisai??? (ai??zmelioracijaai???, p. 45), ir gyvenimas be prasmAi??s (ai??zkai nepaA?adinAi?? / mums pasakys / kuo skiriasi daugyba / nuo dalybosai??? (ai??zapgavystAi??ai???, p. 114).

VieniA?as ir ai??zautorius be tekstoai??? (ai??ziliuzijosai???, p. 79) arba tekstas be autoriaus ai??i?? ai??zmus blogai / surimavo / ir iA?varAi?? / A? klystkeliusai??? (ai??zpasiliekantysai???, p. 71). TaA?iau kas tas autorius, kuris kuria? Kas yra tekstas? VakarA? literatAi??ros moksle A?ie klausimai sudaro bene centrinAi?? tyrinAi??jimA? aA?A?. Tad A?tai, R. Daugirdo tekstA? neraA?o niekas. NebAi??ties kategorija sudaiktinama, jAi?? reprezentuoja miego, kritimo, debesA?, dulkiA?, dykvietAi??s, finiA?o A?vaizdA?iai. Lygiai toks pat nesantis ir kalbAi??tojas. DaA?na teatro situacija, kai jo nebuvimas reprezentuojamas akrobato, cirkininko, skulptAi??ros, kario, A? skerdyklAi?? vedamos gyvuliA? bandos A?vaizdA?iais. Esama ir dar A?domesniA? apibAi??dinimA? ai??i?? ai??zkur mes / susitapatinAi?? / su pagiriA? sindromo / riteriais / iA?vengsim kranto / lyg kvailumo / antrininkoai??? (ai??ztapatybAi??ai???, p. 60). Atkreipkime dAi??mesA? ai??i?? situacija visur dviguba: A?iAi??rAi??damas A? scenAi??, matai ir aktoriA?, ir jo personaA?Ai??. A?iAi??rAi??dami A? bAi??tA?, suvokiame, kad, ko gero, kaA?kur slypi ir nebAi??tis. Taip dvigubAi??ja ir R. Daugirdo eilAi??raA?A?iA? kalbantysis. Jis ai??i?? aA?, mes, visi tie, kurie skaito A?iuos tekstus. Skaitanti sAi??monAi?? juk irgi atlieka kAi??rybinA? veiksmAi??, negi galima ginA?ytis? Ai??domiausia, kad bent deA?imtyje eilAi??raA?A?iA? minimas miegas ar sapnas, kai kur uA?simenama apie alkoholio poveikA?. SAi??monAi?? neaiA?ki, apkvaitusi, galiausiai net ir jos nelieka ai??i?? ji iA?skaidoma A? chaotiA?kus vaizdus ir laisvas asociacijas. NAi??ra jokio pastovaus pagrindo, viskas yra vizija, teatras, A?vykiA? srautas, kurio nevaldo jokie tvarkingi ar blaiviu protu suvokiami logikos dAi??sniai. Net ir pats tekstas tAi??ra tik maA?A?jA? raidA?iA? srautas be skyrybos A?enklA?. BeketiA?kas A?nabA?desys. Kalba ai??i?? efemerija, miraA?as, bet vis dAi??lto ir kaA?kas, kas lieka nebAi??tyje. A?mogaus prigimtis yra kalbAi??ti, tik kalbAi??damas jis geba A?sitikinti savo realumu.

Akivaizdu, kad raA?ymo technikos perimtos iA? avangardistA?, ypaA? jauA?iama ekspresionizmo ir siurrealizmo A?taka. Tikslinga R. Daugirdo eilAi??raA?A?ius vadinti ai??zsapniA?kaisai???, nes santykis su realybe juose yra dviprasmiA?kas. Viena vertus, A?vaizdA?iai ir metaforos nenurodo A? jokius atpaA?A?stamus objektyviai egzistuojanA?ius tikrovAi??s daiktus. Kita vertus, akivaizdA?iai nurodoma A? subjektyviai atpaA?A?stamas situacijas ir jausenas ai??i?? mirtA?, liAi??desA?, absurdAi??, meilAi??, miegAi??, laikinumo pojAi??tA?. Klausimas ai??zkodAi??l?ai??? tampa visiA?kai beprasmis ai??i?? eilAi??raA?A?io kalbantysis jo net nebando kelti. Vaizduojama susitaikymo, rezignacijos situacija, bet ji neturi nieko bendro su silpnumu ai??i?? reikia didelAi??s drAi??sos suvokti ir blaiviai, logiA?kai, nedramatizuojant situacijos pripaA?inti, kad visi mes, kaip kitados sakAi?? garsusis K. Vonegutas, ai??ztik muselAi??s akimirkos gintareai???. Tokios jausenos filosofiA?kai reflektuojamos vokieA?iA? ekspresionistA? darbuose. Su avangardistais R. DaugirdAi?? sieja ir uA? dantA? kartais kliAi??vantys tarptautiniai A?odA?iai (ai??ztrajektorijosai???, ai??zsinusoidAi??sai???), maiA?to dvasia (ai??zkulkosvaidA?iais apgynAi??meai???), drastiA?ki sugretinimai (ai??zepileptiA?kai kratosi medA?iaiai???). Tai nAi??ra vien A?aidimas kalba. Netreniruota akis galbAi??t matytA? vien A?odA?iA? kratinA?, taA?iau, A?sigilinus A? tekstA? struktAi??rAi??, paaiA?kAi??ja, kad jie gilAi??s, protingi, nemaA?ai pasakantys apie mAi??sA? bAi??tA? ar bent jau vienAi?? iA? galimA? jos interpretacijA?.

Man keista, kad A?i R. Daugirdo knyga beveik nesusilaukAi?? jokio vertinimo. KeletAi?? dienA? stengiausi atsakyti A? klausimAi?? ai??i?? kodAi??l? Ar dAi??l to, kad esame A?pratAi?? prie poeto braiA?o ir nAi?? viena iki A?iol iA?leista jo knyga nepateikAi?? didesniA? siurprizA?? Ar todAi??l, kad vis dar esame kaimiA?kojo-A?emdirbiA?kojo mentaliteto puoselAi??tojai, uolAi??s Maironio ir SelemutAi??s skaitytojai, niekaip neA?prantantys prie verlibro? Gal mums nepatinka mAi??styti apie tuA?tumAi??? Gal sunku A? savo sAi??monAi?? A?sileisti kitokA?, aA?tresnA? kalbAi??jimAi??? Gal pernelyg ai??znelietuviA?kasai??? (stereotipine prasme) vaizduojamas pasaulis? Bet kuris iA? A?iA? klausimA? skatina iA?eiti uA? literatAi??ros ribA?, ko nenoriu daryti. UA?sieniuose dabar labai populiaru raA?yti visokias ai??zmentaliteto istorijasai???. Kai pasiraA?ysime savAi??jAi??, gal ir R. Daugirdo padAi??tis knygA? rinkoje paaiA?kAi??s.

GarbAi??s literatAi??rologai nekAi?? geresni. Apie ai??zSaulAi??s dAi??miA? medA?iotojusai??? pasirodAi?? tik Rimvydo StankeviA?iaus recenzija. Menkas iA? to dA?iaugsmas, nes ai??zjotvingisai??? R. StankeviA?ius yra etatinis kritikas ai??i?? raA?o bene apie visas naujas LRS leidyklos knygas. O gal R. Daugirdo poezija tinkama tik tokiems literatAi??ros chuliganams, kaip liAi??dnai pagarsAi??jAi?? Castoras&Polluxas, kurie teigiamai atsiliepAi?? apie ai??zLaisvAi?? kritimAi??ai???? Taip, sutinku, ankstesnAi??s eilAi??raA?A?iA? knygos (gal iA?skyrus eksperimentinius ai??zMAi??nulio dezertyrusai???) yra apyvienodAi??s, be staigmenA?, ai??zdaugirdiA?kosai??? iki iA?protAi??jimo. O dabar grA?A?kime prie pradinio klausimo ai??i?? kas naujo? AnkstesnAi??se knygose vyravo noras A?okiruoti, nustebinti, kai kurie tekstai atrodAi?? tarsi iA? XX a. pradA?ios atklydAi??s pasiA?aidimas prasminiu nesuderinamumu. Naujoji knyga po anA? literatAi??riA?kai anarchistiA?kA? pasiautAi??jimA? atrodo rimtesnAi??, labiau susikaupusi, ne vien trypianti bet kokiAi?? prasmAi??s galimybAi??, bet apmAi??stanti ir reflektuojanti absurdo patirtA?. VisiA?kai pritariu minAi??tam R. StankeviA?iui ai??i?? ai??zSaulAi??s dAi??miA? medA?iotojaiai??? yra iki A?iol stipriausia R. Daugirdo knyga. Ir, rizikuodama savo geru vardu, pritariu jau taip pat minAi??tiems Castorui& Polluxui ai??i?? geras tai poetas, nieko nepasakysi. O sakyt nieko ir nereikia, nes, jei niekur nAi??ra prasmAi??s, tai ir kalbAi??dami teA?aidA?iam ai??zvandensvydA? <...> su potekstAi??mai??? (ai??zAtsiA?adAi??jimasai???, p. 70). Tad gero A?aidimo, mielieji. Gal beprasmiA?ko, o gal ir ne visai.