ARCHITEKTAS

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Lietuvos architektAi??ra
AUTORIUS:Ai??Kazimieras MackeviA?ius
DATA: 2013-03

Architektas

Kazimieras MackeviA?ius

ArchitektAi??, inA?inieriA? VaclovAi?? MichneviA?iA? prisimenant

Ai??Vaclovas MICHNEVIA?IUS (WacAi??aw Michniewicz, 1866ai??i??1947)Ai??ai??i?? lietuviA? inA?inierius ir architektas, 1893 metais baigAi??s architektAi??rAi?? bei tiltA? statybAi?? ir keliA? tiesimAi?? Sankt Peterburgo civilinAi??s inA?inerijos institute, 1893-iaisiais atvyko A? VilniA?, 1904ai??i??1912 buvo Vilniaus miesto architektas: suprojektavo Vilniuje turgaus halAi??, rekonstravo miesto salAi?? (dabarAi??ai??i?? Filharmonija), vadinamAi??jAi?? ai??zMontvilos kolonijAi??ai???Ai??ai??i?? namA? kompleksAi?? prie dabartinAi??s LukiA?kiA? aikA?tAi??s, Miesto teatrAi?? ir kt. Visoje Lietuvoje pagal jo projektus pastatyta keliolika baA?nyA?iA?. 1919ai??i??1925 metais dirbo Kaune, o paskutinA?jA? gyvenimo laikotarpA? praleido gimtuosiuose Strebeikiuose. Vaclovo MichneviA?iaus kAi??rybAi?? primena bibliotekininkas Kazimieras MACKEVIA?IUS.

Ai??The Architect

Vaclovas MichneviA?ius (WacAi??aw Michniewicz, 1866ai??i??1947), a Lithuanian engineer and architect, graduated in architecture and road and bridge building from the Institute of Civil Engineering in St Petersburg in 1893. He moved to Vilnius, and
from 1904 to 1912 he was the Vilnius city architect. He drew a design for the Vilnius Market, rebuilt the city hall (now the Philharmonic Hall), a housing development next to LukiA?kAi??s Square, the city theatre, and other buildings. Several churches in Lithuania were built from his designs. From 1919 to 1925, he worked in Kaunas, and he spent his last few years in his native Strebeikiai. We are reminded of Michniewiczai??i??s work by the librarian Kazimieras MACKEVIA?IUS.

Jonavos rajone, A?eimiA? miestelyje, 2007 metA? liepos 7 dienAi?? buvo atidengtas architekto Vaclovo MichneviA?iaus biustas. AutoriaiAi??ai??i?? skulptoriai profesorius Konstantinas Bogdanas ir KAi??stutis Krasauskas, medA?io droA?Ai??jas ArtAi??ras NarkeviA?ius, architektas Julius Zonys. Ai??alia MichneviA?iaus biusto, kitoje kelio pusAi??je, praAi??jusA? rudenA? Jonavos savivaldybAi?? ir A?eimiA? seniAi??nija A?amA?ino anapilin iA?Ai??jusio Konstantino Bogdano atminimAi??. Suprojektuotas skveras, pastatytas paminklinis akmuo, poilsio suoliukai.

Vaclovas MichneviA?ius, herbo ai??zLapAi??ai??? bajoras, ir Konstantinas Bogdanas, herbo ai??zPorajai??? (RoA?Ai??) bajoras, niekada nebuvo susitikAi??, taA?iau vienas inA?inierius ir architektas, o kitas skulptorius sukAi??rAi?? daug nuostabiA? darbA?, kurie garsina LietuvAi??. Jeigu MichneviA?ius bAi??tA? sulaukAi??s Lietuvos nepriklausomybAi??s, neabejoju, kad ir jis bAi??tA? buvAi??s iA?rinktas Jonavos miesto garbAi??s pilieA?iu, kaip juo buvo Bogdanas, paskutiniaisiais gyvenimo metais gavAi??s ir BirA?A? miesto garbAi??s pilieA?io vardAi??.

Pastaraisiais metais architekto Vaclovo MichneviA?iaus kAi??rybinA? keliAi?? plaA?iai nagrinAi??ja Vytauto DidA?iojo universiteto profesorAi?? menotyrininkAi?? NijolAi?? LukA?ionytAi??-TolvaiA?ienAi??. A?eimiA? vidurinAi??s mokyklos kraA?totyrininkai, vadovaujami mokytojos VincAi??s PranienAi??s, KraA?totyros bAi??relio vadovA? RimantAi??s TaraseviA?ienAi??s ir ArtAi??ro NarkeviA?iaus, surinko naujos medA?iagos apie architekto MichneviA?iaus gyvenimAi?? ir kAi??rybAi??. Jonavos rajono savivaldybAi??s administracija, gavusi dalinA? finansavimAi?? iA? KultAi??ros paveldo departamento, iA?leido knygelAi?? ai??zIA?saugokime kultAi??ros paveldAi??ai???. Leidinio sudarytojaAi??ai??i?? savivaldybAi??s administracijos vyriausioji speciaAi??listAi?? GraA?ina MrazauskienAi??.

Kazimiero MackeviA?iaus ir Rimo VilaviA?iaus parengtame albume ai??zTarpukario bajorai fotografijoseai??? yra nuotraukA? ir iA? architekto gyvenimo.

Vaclovas MichneviA?ius gimAi?? 1862 metA? spalio 15 dienAi?? UkmergAi??s rajone, VaitkuA?kio kaime. BaigAi??s septynias klases Vilniaus realinAi??je mokykloje, 1888 metais A?stojo A? Sankt Peterburgo civilinAi??s inA?inerijos institutAi??Ai??ai??i?? populiariausiAi?? tos srities aukA?tAi??jAi?? mokyklAi?? Rusijoje. BaigAi??s studijas, 1893 metais buvo paskirtas Vilniaus miesto architekto ir inA?inieriaus padAi??jAi??ju, po toAi??ai??i?? miesto architektu.

Laikas grieA?tai atribojo du tarpsnius architekto kAi??rybinAi??je biografijoje: Vilniaus (1893ai??i??1915) ir Kauno (1919ai??i??1939). Abu laikotarpius skiria Pirmojo pasaulinio karo metai. Iki karo MichneviA?ius palankiAi?? veiklos terpAi?? rado Vilniuje, o susikAi??rus Lietuvos valstybei, iA?vyko darbuotis A? laikinAi??jAi?? sostinAi??.

Nuo 1893-iA?jA? Vilniaus miesto architekto ir inA?inieriaus padAi??jAi??jo pareigas Ai??jo tik metus, bet spAi??jo nemaA?ai nuveikti: tvarkAi?? Vilniaus miesto vandentiekA?, tiesAi?? gatves ir tvirtino Vilijos pakrantes, statAi?? metalinA? tiltAi?? per VilnelAi?? Antakalnyje, remontavo miesto teatrAi??Ai??ai??i?? RotuA?Ai??, Ai??v. JokAi??bo, Ai??v. TeresAi??s baA?nyA?ias. SavarankiA?kai statAi?? keletAi?? privaA?iA? namA?, vilA?, koplyA?iA? ir antkapiA? Vilniaus bei Kauno gubernijose. 1895ai??i??1904 metais dirbo kariniA? strateginiA? keliA? tiesimo komisijoje, prie plentA? projektavimo ir tiesimo. Taip pat buvo Draudimo bendrovAi??s prie DAi??mos narys (kaip A?kainojimo specialistas). MichneviA?iA? dominusios paA?angios architektAi??ros idAi??jos paskatino jA? projektuoti pirmuosius gyvenamA?jA? namA? kompleksus. Vilniaus A?emAi??s banko skelbtame individualiA? namA? konkurse architektas laimAi??jo dvi pirmAi??sias premijas. 1902-aisiais Druskininkuose pastatAi?? mineralinio vandens gydyklas su vandentiekio bokA?tu, kelis vasarnamius ir gyvenamuosius namus, remontavo keletAi?? vilA? bei ai??zKurzalioai??? vieA?butA?. 1904ai??i??1912 metais dirbo Vilniaus miesto architektu. Pirmas stambus darbasAi??ai??i?? prekybos salAi?? buvusioje JavA? turgavietAi??je (Pylimo g., pastatyta 1904ai??i??1906). Jos metalA? santvarA? perdangaAi??ai??i?? vienintelis tokio tipo amA?iaus pradA?ios konstrukcijA? pavyzdys respublikoje. Taip pat suprojektavo mAi??rinius rAi??mus vaikA? ligoninei A?vAi??ryne, iA? LukiA?kiA? A? A?vAi??rynAi?? perkAi??lAi?? infekcinAi??s ligoninAi??s pastatus, pertvarkAi?? A?uvA? turgA? MalkA? aikA?tAi??je. 1907ai??i??1912 metais rekonstravo miesto salAi?? (dabartinAi?? FilharmonijAi??), kuri buvo nukentAi??jusi per gaisrAi??. Nors perstatyti reikAi??jo tik vidA?, architektas suprojektavo ir iA?orAi??.

Aktyviai dalyvavo Vilniaus namA? statybos ir A?rengimo draugijos, gyvavusios 1909ai??i??1913 metais, veikloje (parodose, konkursuose). Draugija skatino paA?angius gyvenamosios statybos bAi??dus. 1911-aisiais organizavo individualiA? namA? projektA? parodAi??, pagal kuriAi?? 1911ai??i??1913 metais statAi?? vadinamAi??jAi?? Montvilos kolonijAi??Ai??ai??i?? namA? kompleksAi??. 1912-aisiais paliko tarnybAi?? ir kartu su Aleksandru ParA?evskiu A?kAi??rAi?? projektavimo ir statybos biurAi?? ai??zArchitektasai???Ai??ai??i?? vienAi?? iA? trijA? stambiausiA? Vilniaus projektavimo ir statybos biurA? XX a. pradA?ioje. Biuras projektavo baA?nyA?ias, nuomojamus namus, vilas, kaimo pastatus, fabrikus ir t. t., atliko prieA?iAi??ros, rangos darbus. Su ParA?evskiu 1912ai??i??1913 metais sukAi??rAi?? LenkA? teatro Pohuliankoje projektAi?? (dabarAi??ai??i?? BasanaviA?iaus g. 13). Tai vienas reikA?mingiausiA? architekto kAi??riniA? Vilniuje. Be minAi??tA? darbA?, Vilniuje yra pastatAi??s apie deA?imt daugiabuA?iA? gyvenamA?jA? namA?.

PrasidAi??jus Pirmajam pasauliniam karui, 1915-aisiais kaip Rusijos armijos karininkas (keliA? inA?inieriai jau besimokydami A?gydavo laipsnius) buvo paA?auktas A? tarnybAi?? prie kariniA? keliA? tiesimo. Po trejA? metA? grA?A?o A? LietuvAi??, bet nepasiliko Vilniuje, o persikAi??lAi?? A? KaunAi??. 1919ai??i??1925-aisiais dirbo KeliA? ir plentA? valdyboje vyresniuoju inA?inieriumi. Tuo laiku tiesAi?? A?emaiA?iA? (Kaunoai??i??KlaipAi??dos) plentAi??, paraA?Ai?? knygAi?? ai??zVieA?keliai ir paprastieji keliai, jA? taisymas ir laikymasai??? (1925). 1925 metais pageidavo gauti Kauno miesto architekto pareigas, taA?iau neturAi??damas A?takingos paramos paskyrimo nesulaukAi??.

Ai??vairAi??s A?altiniai nurodo skirtingAi?? architekto suprojektuotA? ir pastatytA? baA?nyA?iA? skaiA?iA?: nuo 32 iki 72. Ai??iuo metu turimais duomenimis, Vaclovui MichneviA?iui galima priskirti 27 baA?nyA?ias. Ankstyviausi projektaiAi??ai??i?? XIX a. pabaigoje suprojektuotos vienbokA?tAi??s A?ventovAi??s Ramygaloje (1898ai??i??1907), Josvainiuose (1898ai??i??1903), taip pat RatnyA?ios, NemunaiA?io baA?nyA?ios (pasiA?ymi proporcijA? iA?raiA?kingumu, preciziA?komis detalAi??mis). Visos josAi??ai??i?? neogotikinio stiliaus. Ai??iAi?? architekto kAi??rybos kryptA? iliustruoja vAi??lesnAi?? baA?nyA?ia A?eimiuose (1906ai??i??1908), kurios statybos darbuose pats aktyviai dalyvavo. PlanasAi??ai??i?? staA?iakampis, tAi??risAi??ai??i?? halinis, bet netikAi??tAi?? efektAi?? vidaus erdvAi??je teikia galerijos, iA?orAi??jeAi??ai??i?? aukA?ti aA?Ai??riniai frontonai, prie apsidAi??s priA?lieti cilindriniai laiptA? bokA?teliai, primenantys gynybinius kulto pastatus. (Beje, pirmosios dvi paminAi??tosAi??baA?nyA?ios ai??i?? Ramygalos ir JosvainiA?Ai??ai??i?? statytos ne pagal MichneviA?iaus projektus.) 1909 metais suprojektuota didA?iulAi?? baA?nyA?ia SaltoniA?kiA? priemiestyje Vilniuje. A?inomos A?eA?ios baA?nyA?ios (aplinkui KaiA?iadoris), suprojektuotos prieA? PirmAi??jA? pasaulinA? karAi??: Vievio (1906), KaiA?iadoriA? (1908), KietaviA?kiA? (1910), A?ieA?mariA? (1909), GeguA?inAi??s (1911) ir galbAi??t KernavAi??s. PaskutinAi?? baA?nyA?iA? projektA? bangaAi??ai??i?? 1928ai??i??1933 metA? laikotarpis, kai architektas ir toliau projektavo neogotikinio stiliaus baA?nyA?ias. Daugiau nei tris deA?imtmeA?ius Vaclovas MichneviA?ius buvo populiariausias Lietuvoje baA?nyA?iA? statytojas.

1918 metais su A?eima apsistojo Strebeikiuose, rekonstravo dvarelA? (iA?likAi??s pastato brAi??A?inys). Dirbdamas PlentA? valdyboje nuomojosi butAi?? Kaune ir A? Strebeikius grA?A?davo A?ventadieniais. 1936-aisiais, bAi??damas 74 metA?, iA?Ai??jo A? pensijAi??. ApsigyvenAi??s Strebeikiuose, beveik iki pat 1940-A?jA? vertAi??si laisva architekto praktika. Kaune rekonstravo BernardinA? vienuolyno vakarinA? korpusAi??, pastatAi?? musulmonA? meA?etAi?? (1931, kartu su inA?inieriumi A. Netyksa), KaiA?iadoryseAi??ai??i?? keletAi?? namA?.

Po karo, 1946-aisiais, MichneviA?iA? A?eima buvo iA?blaA?kyta. Vaclovas MichneviA?ius tremties iA?vengAi?? dAi??l tarnybos PlentA? ministerijoje 1940 metais. Kai kas iA? MichneviA?iA? dvarelio vertybiA? bei dviejA? tAi??kstanA?iA? knygA? biblioteka pateko A? A?eimiA? baA?nyA?iAi??, daugybAi?? architekto brAi??A?iniA?, pastatA? fotografijos, uA?raA?ai buvo sunaikinti.

Paskutiniuosius metus architektas gyveno skurdA?iai. 1946-aisiais duktAi?? Irena su A?eima ir motina iA?tremtos A? KrasnojarskAi??. SAi??nus Kazimieras spAi??jo pasitraukti A? LenkijAi??.

Vaclovas MichneviA?ius mirAi?? 1947 metA? sausio 14 dienAi??, palaidotas A?eimiA? baA?nyA?ios A?ventoriuje. A?eimiA? parapijos knygoje iA?likAi??s A?raA?as: ai??z1947 m. sausio 14 d. StrebeikiA? kaime dAi??l senatvAi??s mirAi?? Vaclovas MichneviA?ius. AprAi??pintas sakramentais. VedAi??s. 85 metA? amA?iaus. InA?inieriusai???.

Bajoras Vaitiekus MackeviA?ius, mano tAi??vo brolis, prieA? mirtA? A?galiojo mane kreiptis A? A?eimiA? klebonAi?? EugenijA? JokubauskAi??, kad bAi??tA? A?amA?intas jo vaikystAi??s draugo architekto Vaclovo MichneviA?iaus atminimas. Tad jau po mirties Vaitiekaus MackeviA?iaus ir A?eimiA? baA?nyA?ios lAi??A?omis buvo pastatytas granitinis paminklas, be kita ko, A?amA?inAi??s dviejA? bajorA?, gyvenusiA? JucunA? ir StrebeikiA? kaimuose, draugystAi??.

Nelengva tiksliai nuA?viesti architekto gyvenimAi??, jo profesinAi?? veiklAi??. Ai??altiniai, iA? kuriA? imtos A?inios: jo artimieji, kaimynai Ai??kininkai, buvAi?? darbininkai ir tarnai. MichneviA?iaus motina SvolkAi??naitAi?? buvo kilusi iA? SvolkeniA? dvaro, kuris ribojosi su Strebeikiais. MichneviA?iaus tAi??vas mirAi?? dar gana jaunas. Motina panaA?lavusi iA?tekAi??jo uA? mirusio vyro brolio, taA?iau ir tas neilgai pagyveno. Statant A?eimiA? baA?nyA?iAi?? Vaclovo MichneviA?iaus motina paaukojo 500 aukso rubliA?. MichneviA?ius vedAi?? gyvendamas Peterburge. Jo A?mona Karolina Feige buvo Bavarijos vokietAi??, katalikAi??, iA? profesijos mokytoja, iA?silavinusi, gabi kalboms. Peterburge mokytojavo, dAi??stAi?? prancAi??zA? ir vokieA?iA? kalbas. KartAi?? Karolina, nuvykusi A? KAi??dainiA? vaistinAi??, lenkiA?kai papraA?Ai?? vaistA?. VaistininkAi?? buvo jauna ir tikriausiai iA? miesto, nes atsakAi?? nesuprantanti tos kalbos. Tada Karolina kreipAi??si rusiA?kai, prancAi??ziA?kai, vokiA?kai, A?ydiA?kai ir dar keliomis kalbomis, bet vis liko nesuprasta. Atsisukusi A? eilAi??je stovAi??jusius A?mones, juokdamasi tarAi??: ai??zTa vaistininkAi?? kaip karvAi?? su viena uodega, tik vienAi?? kalbAi?? temokaai???. Karolina lietuviA? kalbos nemokAi??jo.

Kadangi Vaclovas MichneviA?ius dirbo Kaune, namo grA?A?davo tik penktadieniais. Jo belaukiant visada bAi??davo surauginamas oA?kos pienas ir priA?utinama bulviA?. Ai??is valgis jam buvo pats skaniausias. DAi??l to Ai??kyje buvo laikomos dvi oA?kos.

Po rugiapjAi??tAi??s Vaclovui MichneviA?iui visada bAi??davo uA?dedamas rugiA? vainikas. AtsidAi??kodamas savo darbininkams, architektas vakare suruoA?davo nedidelAi?? A?ventAi??. Merginoms dovanodavo po prijuostAi??, moterimsAi??ai??i?? po skarelAi?? ir vienAi?? litAi??, vyrus vaiA?indavo alumi. DegtinAi??s per vaiA?es bAi??davo labai maA?ai arba visai nebAi??davo. MichneviA?iA? Ai??kyje dideliuose tabako plotuose buvo auginamas labai geros rAi??A?ies tabakas. Visoje apylinkAi??je, uA?rAi??kius to tabako, A?monAi??s A?inojo, iA? kur jis. NuAi??mus derliA?, daA?niausiai tabakas bAi??davo dA?iovinamas antrajame, neA?rengtame dvarelio aukA?te, po to dedamas A? dAi??A?es ir veA?amas A? VilniA?.

Savo Ai??kiu Strebeikiuose MichneviA?ius nelabai domAi??josi. Jis grA?A?davo iA? miesto labiau pailsAi??ti negu priA?iAi??rAi??ti Ai??kio. KartAi?? grA?A?Ai??s rado gale lauko darbininkA? suvilktAi?? velAi??nAi??. SuA?inojAi??s, kad velAi??na bus sudeginta, liepAi?? jAi?? susmulkinti ir iA?barstyti po laukAi??. Mat A?eimininkui atrodAi??, kad taip iA?barstyta velAi??na atstos trAi??A?Ai??. Darbininkams ir Ai??kvedA?iui nepasisekAi?? atkalbAi??ti uA?sispyrAi??lio. RudenA? tas laukas buvo nusAi??tas piktA?oliA?, grAi??dai beveik neuA?derAi??jo, todAi??l teko nuA?ienauti tik paA?arui. AtsipraA?ydamas darbininkA?, MichneviA?ius pasakAi??: ai??zAA? ne A?emdirbys, aA? architektas. TodAi??l nuo A?iol daugiau nelA?siu A? tuos reikalus, kuriA? neiA?manau. Kiekvienas turi dirbti tAi?? darbAi??, kurA? geriausiai mokaai???.

MichneviA?iaus Ai??kis nebuvo didelis, A?emAi?? dirbo A?eA?iais arkliais, buvo nupirktas ir traktorius, pienAi?? separuodavo separatorius, modernAi??s A?emAi??s Ai??kio padargai padAi??davo A?dirbti A?emAi??.

Visa MichneviA?iA? A?eima maitinosi prie bendro stalo su samdiniais. Sriuba, blynai, koA?Ai?? ir kitokie valgiai buvo gaminami visiems bendrai.

SenatvAi??je MichneviA?iai dAi??l neaiA?kiA? prieA?asA?iA? labai nuskurdo. Sklido kalbos, esAi?? Karolina pinigus siA?sdavusi savo broliams A? VokietijAi??. Vaclovas atgulAi?? A? patalAi??, o Karolina Ai??jo per kaimus elgetaudama. UA?sukusi pas kaimynus pasiguosdavo: ai??zJei kas anksA?iau bAi??tA? pasakAi??s, kad aA? senatvAi??je ubagausiu, tai bAi??A?iau spjovusi tam tiesiai A? akisai???. Kai darbininkas Vavila kabino StrebeikiA? pradinAi??s mokyklos iA?kabAi??, architektas jam su apgailestavimu tarAi??: ai??zO, kaip aA? norAi??A?iau dirbti A?ia mokytoju…ai??? Deja, likimas jam buvo nepalankus. Mokytojauti buvo atsiA?stas jaunas mokytojas Ipolitas RimkeviA?ius, vAi??liau tapAi??s kolAi??kio pirmininku.

Apie 1975ai??i??1977 metus MichneviA?iA? dvarelis atiteko PauliukA? kolAi??kiui irAi?? gana greitai valdA?ios paliepimu buvo nugriautas. Ai??domu tai, kad pastato rAi??stai buvo ne guldyti, bet stati. Sveiki bAi??tA? stovAi??jAi?? dar A?imtAi?? metA?. Gaila, kad neiA?saugojom ateinanA?ioms kartoms A?io dvarelio.

1957 metais aA? A?A?engiau A? buvusio MichneviA?iA? dvaro pradinAi??s mokyklos pirmAi??jAi?? klasAi??. DidA?iojoje menAi??je mokAi??si visi mokiniai nuo pirmokA? iki ketvirtokA?. PrieA?ingoje menAi??s pusAi??je stovAi??jo fortepijonas, menantis architekto laikus, dalis likusios bibliotekos, senoviniai baldai. Kitoje dvaro pusAi??je buvo didelis valgomasis, gyvenamieji kambariai su masyviomis Ai??A?uolinAi??mis durimis, su A?viesiais langais Ai??A?uolinAi??mis langinAi??mis. Atostogaudamas kasmet nuvaA?iuoju A? Strebeikius. Rodos, taip neseniai A?ia stovAi??jo puikus dvarelis, gyveno A?monAi??s, o dabar tik alyvA? krAi??mai, seni medA?iai, vedantys A? buvusiAi?? sodybAi??. Linksma graA?uolAi?? upAi?? Lankesa uA?A?Ai??lusi, tiltas per jAi?? nugriautas. A?eimiA? kraA?totyrininkas, liaudies meistras ArtAi??ras NarkeviA?ius iA?droA?Ai?? ir pastatAi?? koplytstulpA? StrebeikiA? kaimui ir MichneviA?iA? dvarui atminti.

LiteratAi??ra

IA?saugokime kultAi??ros paveldAi??. Jonavos rajono A?vietimo A?staigA? kAi??rybiniai projektai, 2 t. / SudarAi?? GraA?ina MrazauskienAi??.Ai??ai??i?? Jonava, 2006ai??i??2009.

Kazimieras MACKEVIA?IUS. Tarpukario bajorai fotografijose // Lietuvos bajoras.Ai??ai??i?? 2007, Nr. 12.

Vaclovas MichneviA?ius // Kas yra kas Lietuvoje. KraA?tieA?iai: Jonava.Ai??ai??i?? Kaunas: Neolitas, 2009.

Tarpukario bajorai fotografijose / SudarAi?? Kazimieras MackeviA?ius, Rimas VilaviA?ius.Ai??ai??i?? Vilnius: Vilniaus dailAi??s akademijos leidykla, 2008.

Mykolo JankAi??no, kunigo Eugenijaus Jakubausko, Juozo Pravilionio, Nastasijos MackeviA?iAi??tAi??s-VavilienAi??s, Juozo Eigirdo atsiminimai / UA?raA?Ai?? ArtAi??ras NarkeviA?ius [rankraA?tis].Ai??ai??i??Ai?? Jonava, 1997.