Arfos uA?burta

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Janina StankeviA?ienAi??
DATA: 2014-02

IlgametAi?? Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestro arfininkAi?? Valerija BaranauskienAi?? teatralA? pelnytai vadinama teatro muzikine atmintimi. A?ia ji pradAi??jo groti 1956 m. baigusi Lietuvos valstybinAi??s konservatorijos (dabar ai??i?? Lietuvos muzikos ir teatro akademija) profesorAi??s Liudmilos Chetagurovos arfos klasAi??. Muzikinio teatro orkestre ji, vienintelAi?? arfininkAi??, be pertraukos dirbo iA?tisus 54 metus.

Pirmasis spektaklis ai??i?? G. Bizet opera ai??zCarmenai??? ai??i?? buvo pagrotas 1956 m., paskutinis ai??i?? K.Ai??V.Ai??BanaiA?io ai??zJAi??ratAi?? ir KAi??stytisai??? ai??i?? 1996 m. Jos arfa skambAi??jo aA?tuoniuose tAi??kstanA?iuose spektakliA?, 130 premjerA?. ArfininkAi??s repertuarAi?? sudarAi?? visa muzikinio teatro statytA? spektakliA? A?vairovAi??: operos ai??i?? G.Ai??Bizet ai??zCarmenai??? ir ai??zPerlA? A?vejaiai???, P.Ai??A?aikovskio ai??zEugenijus Oneginasai???, G.Ai??Rossini ai??zSevilijos kirpAi??jasai???, M.Ai??Musorgskio ai??zSoroA?insA? mugAi??ai???, operetAi??sAi?? ai??i?? nuo J.Ai??Strausso, I.Ai??KA?lmA?no iki B.Ai??Gorbulskio, G.Ai??KanA?elio ir kitA? kompozitoriA? kAi??riniA?.

Muzikos keliAi?? Valerija, tuomet AnanjevaitAi??, pradAi??jo gimtajame Ai??iauliA? mieste. Mama, pianistAi??, buvo ir pirmoji Valerijos muzikos mokytoja, tAi??tis, gimnazijos dailAi??s mokytojas, A?skiepijo dukrai meilAi?? menui, iA?mokAi?? jAi?? pieA?ti, lieti akvareles. BAi??dama 14-os Valerija A?stojo A? Ai??iauliA? muzikos mokyklAi??, mokAi??si DanutAi??s AmoleviA?ienAi??s fortepijono klasAi??je, teoriniA? A?iniA? sAi??mAi??si prof. Igno Prielgausko pamokose. Baigusi muzikos mokyklAi?? Valerija pasuko visiems netikAi??tu keliu. Rinktis arfininkAi??s, o ne pianistAi??s specialybAi?? paskatinAi??s A? jos, abiturientAi??s, rankas pakliuvAi??s rajono laikraA?tis su kvietimu stoti A? Lietuvos valstybinAi??je konservatorijoje atidaromAi?? arfos klasAi??, o grojanA?ios arfininkAi??s nuotrauka ir pati arfa taip jAi?? suA?avAi??jusi, kad kuriam laikui visai pamirA?o fortepijonAi??.

ai??z1951 m. A?stojusi A? konservatorijAi?? pasijutau lyg patekusi A? iA?svajotAi??jAi?? A?ventovAi?? ir… A? tikrAi?? pragarAi??: jei bAi??A?iau A?inojusi, koks sunkus darbas laukia manAi??s A?valdant naujAi?? instrumentAi??, turbAi??t bAi??A?iau nepradAi??jusiai???, ai??i?? prisimena arfininkAi??. Tuo metu konservatorijoje arfos specialybAi?? dAi??stAi?? Liudmila Chetagurova, garsiosios Maskvos konservatorijos profesorAi??s K.Ai??Erdeli studentAi??. 1949 m. ji atvyko A? VilniA?, kur pradAi??jo groti Lietuvos operos ir baleto teatro orkestre bei tapo vienintele dAi??stytoja tik kAi?? A?kurtoje konservatorijos arfos klasAi??je. ai??zManoji dAi??stytoja Liudmila Chetagurova buvo puiki arfininkAi??. SutarAi??me su ja labai gerai. AA? buvau gan stipri pianistAi??, todAi??l profesorAi?? pasitikAi??jo manimi ir labai daug interpretacijos klausimA? palikdavo sprAi??sti paA?iai. Akademijoje grojau daug R.Ai??N.Ai??C.Ai??Bochsos etiudA? , J.Ai??S.Ai??Bacho invencijA? ir vargoniniA? preliudA?, A. Zabelio ai??zMargaritAi?? prie ratelioai???, E.Ai??Walter-KA?ne ai??zRigoletoai??? parafrazAi??, arfai pritaikytAi?? A.Ai??RubinA?teino romansAi?? ai??zNaktisai???. Grojau solinA? numerA? be kupiAi??ros iA? B. Asafjevo baleto ai??zBachA?isarajaus fontanasai??? ir kt.ai???

Studijos konservatorijoje jaunai muzikantei buvo visapusiA?kai A?domios ir naudingos. Jai teko dirbti su fortepijono dAi??stytoja S.Ai??Naujalyte-Didenkiene, ne tik puikia pedagoge, bet ir psichologe. JAi?? A?avAi??jo ir A?kvAi??pAi?? to meto konservatorijos aplinka ai??i?? A?ia dAi??stAi?? Stasys VainiAi??nas, Balys Dvarionas, Jadvyga A?iurlionytAi??, rektorius buvo Jurgis KarnaviA?ius. Kartu studijavo A?iandien gerai A?inomi menininkai ai??i?? dainininkas Stanislovas Rubinovas, pianistas KAi??stutis Grybauskas, menotyrininkAi?? D.Ai??AmoleviA?ienAi??, dainininkAi?? StasAi?? LaurinaitytAi??, pianistAi?? Rita KuA?inskaitAi??-LansbergienAi??, fagotininkas Juozas Slankauskas, kompozitorius Rimvydas A?igaitis, aktoriai Arnas Rosenas, Elvyra A?ebertaviA?iAi??tAi??, Bronius GraA?ys, Leonas Ciunis ir kt.

1956 m. baigusi konservatorijAi?? Valerija BaranauskienAi?? dalyvavo konkurse A? Kauno muzikinio teatro orkestro arfininkAi??s vietAi?? ir jA? laimAi??jo. Pirmieji spektakliai iA? jaunos atlikAi??jos pareikalavo daug darbo ir jAi??gA?. ai??zIki devinto prakaito reikAi??jo pluA?Ai??ti, kad tinkamai parengA?iau arfos partijas operose ai??zMadam Baterflaiai???, ai??zJolantaai???, ai??zGraA?inaai???, balete ai??zBachA?isarajaus fontanasai???, operetAi??se ir miuzikluose. Kaip arfininkAi?? mane ant kojA? pastatAi?? dirigentas ir kompozitorius Juozas Indra, jam esu uA? daug kAi?? dAi??kinga. Jis buvo labai reiklus, neleisdavo palengvinti savo partijos, ko nors praleisti. Sakydavo: ai??zGrok dienAi?? naktA? ir iA?grosi.ai???

Savo muzikiniame kelyje arfininkAi?? sutiko ir daugiau A?inomA? Lietuvos muzikinio teatro A?moniA?. Jai teko groti diriguojant Vytautui VirA?oniui, Stanislovui A?epinskiui, Margaritai Dvarionaitei, Stasiui Domarkui, Alvydui Ai??ulA?iui, Juliui GeniuA?ui. Pastarasis kalbAi??damas apie artistAi?? yra pastebAi??jAi??s, kad arfa ai??i?? labai girdimas ir orkestre iA?siskiriantis instrumentas, arfininkas negali pasislAi??pti uA? kolegA? instrumentA?.

Viagra Professional cheap

Grodama muzikiniame teatre V.Ai??BaranauskienAi?? dirbo ir pedagoginA? darbAi??, 1998ai??i??2004 metais arfos specialybAi?? ji dAi??stAi?? Kauno J.Ai??GruodA?io konservatorijoje. Dalyvavo A?vairiose koncertinAi??se programose tiek Kauno valstybinio muzikinio teatro, tiek Kauno menininkA? rAi??mA? ir Kauno kultAi??ros namA? scenose, buvo kvieA?iama talkinti LNOBT ir KlaipAi??dos muzikinio teatro simfoniniams orkestrams. Ji rengAi?? koncertines programas su violonA?elininke Asta KriA?taponiene, fleitininke AuA?ra LukoA?eviA?iAi??te, kameriniu Muzikinio teatro orkestru, kuriam vadovavo Stanislovas A?epinskis, pasirodydavo su dainininkAi??mis Stase Rapaliene, Genovaite GasiAi??naite ir kt.

women for sale.

Anot solistAi??s, ai??zarfos garso groA?A? itin vertino daugelis pasaulio kompozitoriA?, pavyzdA?iui, R.Ai??Wagneris dA?iaugsmingoje ai??zReino auksoai??? baigiamojoje dalyje, dievams einant vaivorykA?tAi??s tiltu A? VahalAi??, vienu metu orkestre naudoja net A?eA?iA? arfA? skambesA?. Jei A?iandien Lietuvoje kas sumanytA? atlikti A?A? kAi??rinA?, turAi??tA? sukviesti visas profesionalias Lietuvos arfininkes ai??i?? tiek jA? teturime. Tiesa, jA? gretas vis papildo jaunos muzikantAi??s.ai???

Nuolatinis arfininkAi??s V. BaranauskienAi??s rAi??pestis A?io instrumento populiarinimu atsiskleidA?ia ne tik ilgameA?iu jos paA?ios darbu Kauno muzikinio teatro orkestre bei jaunA?jA? arfininkiA? ugdymu. Ji yra ir vieA?osios A?staigos Arfos draugijos, kuriai vadovauja arfininkAi?? Daiva Ai??lyA?ienAi??, sekretorAi??. Ai??iuo metu Valerija parengAi?? knygAi?? apie instrumento gimimAi??, jo istorijAi?? ir garsiausias pasaulio bei Lietuvos arfininkes. Knygoje surinkta itin plati informacija apie arfos kilmAi??, instrumento raidAi??, jA? gaminusius meistrus, A?ymiausius atlikAi??jus. Leidinyje greta istoriniA? pasakojimA? norima aktualizuoti A?io instrumento gyvavimo Lietuvoje problemas ai??i?? su arfininkA? stygiumi susiduria visi Lietuvos simfoniniai ir teatrA? orkestrai. Ai??iuo metu arfos klasAi??s gyvuoja tik B.Ai??Dvariono deA?imtmetAi??je muzikos ir M.Ai??K.Ai??A?iurlionio menA? mokyklose. Arfininkai nerengiami Lietuvos konservatorijose, jau nemaA?ai metA? A?ios specialybAi??s klasAi??s nAi??ra ir Muzikos ir teatro akademijoje. ArfininkAi?? viliasi, kad jos darbas atkreips dAi??mesA? tA?, kurie organizuoja muzikos mokymo procesus, ir tA?, kurie tiesiog renkasi muzikos instrumentAi?? muzikuoti. Ai??ios charizmatiA?kos ir energingos moters nuomone, arfa verta savo dieviA?kosios prigimties, ji turi daA?niau skambAi??ti ir Lietuvos koncertA? salAi??se, ir mokyklose, ir mAi??sA? namuose.

generic cialis black 800mg

  1. Valerija BaranauskienAi?? Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestrinAi??je G. Bizet operos ai??zKarmenai??? metu, 1960 m.
  2. Su mylimiausiu instrumentu, 1999 m.
  3. Lietuvos valstybinAi??s konservatorijos III kurso studentAi?? koncerte, 1953 m.
  4. Po koncerto Kauno valstybiniame muzikiniame teatre: (iA? kairAi??s) Valerija BaranauskienAi??, solistAi??s StasAi?? RapalienAi?? ir GenovaitAi?? GasiAi??naitAi??, 1969 m.
  5. Po koncerto Kauno valstybiniame muzikiniame teatre: pirmoje eilAi??je (A? kairAi??s) ai??i?? Aldona ValiukAi??naitAi??, Valerija BaranauskienAi??, antroje eilAi??je ai??i?? StasAi?? RapalienAi??, Elona Ai??iugA?dinytAi??, GenovaitAi?? GontytAi??, Veremejeva, treA?ioje eilAi??je ai??i?? Gediminas Ai??mitas, Henrikas Kunickas, GenovaitAi?? GasiAi??naitAi??, Judita UA?inskaitAi??, Juozas Valikonis, 1969 m.
  6. Baigiamasis koncertas Lietuvos valstybinAi??s konservatorijos DidA?iojoje salAi??je, 1956 m.
  7. kamgara sold in malaysia.

  8. Po Juozo Indros diriguoto Ch. Gounod operos ai??zFaustasai??? spektaklio Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, 1964 m.
  9. order zyban

  10. P. A?aikovskio muzikos vakaras, 1969 m.