ArmAi??nijos muzika. Ai??iuolaikinis poA?iAi??ris

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Margarita Ruchkian
DATA: 2013-12

nova school of pharmacy.

ArmAi??nijos meno istorija ai??i?? tautos, kilusios iA? tAi??kstantmeA?iA? gelmAi??s, istorija, o muzikos menas buvo ir tebAi??ra jautriausias ir tiksliausias A?alies kultAi??ros indikatorius. ArmAi??niA?kosios muzikos kultAi??ros centrai ai??i?? senieji miestai: Tiflisas, Konstantinopolis, kur XIX a. antrojoje pusAi??je buvo sutelktos armAi??niA?kojo teatro meno jAi??gos bei susidarAi?? palanki terpAi?? armAi??nA? operai atsirasti, taip pat RytA? ArmAi??nijos miestas Aleksandropolis, vAi??liau pervadintas Leninakanu, o dabar atgavAi??s istorinA? pavadinimAi?? ai??i?? Giumri. NemaA?Ai?? A?takAi?? armAi??nA? muzikai padarAi?? Rusijos muzikinAi?? kultAi??ra ai??i?? A?ioje A?alyje mokAi??si nemaA?ai A?inomA? armAi??nA? kompozitoriA?. Nuo XX a. ketvirtojo deA?imtmeA?io lemiamAi?? vaidmenA? ArmAi??nijos muzikai turi sostinAi??je Jerevane veikianA?ios muzikos, teatro ir meno mokymo A?staigos. TurtingAi?? ir A?vairiAi?? armAi??nA? muzikos tradicijAi?? bei jos ryA?A? su nAi??dienos realijomis aptaria muzikologAi??, menotyros daktarAi??, ArmAi??nijos mokslA? akademijos MenA? instituto mokslininkAi?? Margarita Ruchkian.

ArmAi??nijos meno istorija ai??i?? tai tautos, kilusios iA? tAi??kstantAi??meA?iA? gelmAi??s, istorija. Ji susideda iA? skyriA?, laiko atkarpA?, kurias nugyveno armAi??nA? tauta, kurdama savo buitA?, paA?ymAi??dama savo buvimo vietovAi??, formuodama savAi??jAi?? kultAi??rAi??. Ai??iandien tai istorija, kuriAi?? nuA?vieA?ia daugkartiniai raA?ytiniai A?altiniai, gilAi??s tyrinAi??jimai, A?stabAi??s meno klodai visose jo srityse: muzikoje, architektAi??roje, literatAi??roje, istorijoje, vaizduojamajame mene. Visa tai suteikia minimai istorijai anksA?iau stokoto vientisumo, darnumo, nepaisant daugkartiniA? praradimA? saugant savAi??jA? tapatumAi??, kovos uA? idealus, laisvAi?? ir nepriklausomybAi??, uA? galimybAi?? lygiateisiA?kai gyvuoti bendrame A?mogiA?kosios civilizacijos kontekste.

Nebus per drAi??su teigti, kad muzikos menas buvo ir tebAi??ra jautriausias ir tiksliausias kiekvienos A?monijos nugyvenamos dienos indikatorius. Muzika dAi??l jai bAi??dingo jautAi??rumo bei intuityvumo visad buvo ir iA?lieka bAi??simA? A?vykiA? A?aukliu bei senA?jA? tradicijA? sergAi??toja.

periactin online pharmacy. without prescription cialis black estrace online

ArmAi??nija ai??i?? A?alis, iA?sidAi??sA?iusi ArmAi??nijos kalnyne, tarp trijA? jAi??rA?, besidriekianti link VidurA?emio krantA?, glaudA?iai savo kultAi??ra besipinanti su SenAi??ja Graikija, kurios kalba armAi??nai A?nekAi??jo ne vienAi?? amA?iA?. ArmAi??nija pateko RytA? A?takon, o senovAi??je bei viduramA?iais iA?gyveno gana ilgus laiko tarpsnius paklusdama PersA? imperijai. Nepaisant visko, A?i nedidelAi?? A?alis nuolat tikslingai formavo savo kultAi??rAi??, puoselAi??jo savitumAi??, saugojo tradicijas, buvo nuo seno nustaA?iusi savo kelio Europos link vektoriA?. ArmAi??nija yra pirmoji A?alis, priAi??musi krikA?A?ionybAi??, tapusiAi?? A?alies valstybine religija.

Toks gruoblAi??tas kelias sunkino gyvenimAi??, taA?iau stiprino dvasiAi?? tautos, sugebAi??jusios iA?saugoti ir sukurti tai, kas A?iandien tapo tvirtu A?iuolaikinio meno plAi??tros pamatu. Taip susiklostAi??, kad paskutinis armAi??niA?kojo meno istorijos skyrius (prasidAi??jAi??s XIX a. pabaigoje ir tebesitAi??siantis iki A?iol) surenka nacionaliniA? tradicijA? iA?teklius A? vienAi?? plaA?iAi?? vagAi??, maitinanA?iAi?? A?iuolaikinAi??s ArmAi??nijos kultAi??rAi??.

ArmAi??nijos muzikos meno A?altiniai almAi??jo skirtingose, daA?nai viena su kita nesusisiekianA?iose, vietovAi??se. ArmAi??niA?kosios kultAi??ros centras ai??i?? Tiflisas, kuriame savAi??sias dainas raA?Ai?? Sajatas Nova, kAi??rAi?? armAi??nA? dramaturgijos klasikas GabAi??rielis Sundukianas bei didis poetas Hovhannesas Tumanianas. Kitas kultAi??ros centras ai??i?? Konstantinopolis, kur XIX a.
antrojoje pusAi??je buvo sutelktos armAi??niA?kojo teatro meno jAi??gos bei susidarAi?? palanki terpAi?? armAi??nA? operai atsirasti. Tuo sAi??kmingai pasinaudojo vienas Verdi gerbAi??jas, talentingasis Tigranas A?iuchadA?ianas (1837ai??i??1898), sukAi??rAi??s didelAi?? herojinAi?? operAi?? ai??zArA?akas Antrasisai???. Tai opera fejerija, kurios pagrindu tapo arabA? pasaka ai??zZemirAi??ai???. A?iuchadA?ianas paraA?Ai?? ir nemaA?ai komiA?kA?jA? operA?, iA? kuriA? itin populiari tapo ai??zLeblebidA?i-Or-Or-Agaai??? (operos populiarumas neblAi??so ir tarybiniais laikais).

Brand Viagra cheapest

Tame paA?iame Konstantinopolyje XIXai??i??XX amA?iA? sandAi??ra ai??i?? tai armAi??niA?kosios poezijos A?ydAi??jimo metas, ryA?kiausiai reiA?kAi??sis poetA? Misako Micarenco, Siamanto, Danielio VaruA?ano kAi??ryboje, kuri nutrAi??ko drauge su poetA? gyvenimu 1915 metA? balandA?, kai OsmanA? imperijos vadai surengAi?? A?vAi??riA?kas armAi??nA? skerdynes. Tomis tragiA?komis dienomis ten pat Konstantinopolyje nutrAi??ko Komitaso veikla. Nepaisant jauno amA?iaus, jisai spAi??jo padAi??ti patvarA? pamatAi?? naujosios armAi??nA? profesionaliosios muzikos plAi??trai. Ai??is kAi??rAi??jas tapo unikaliA? etnografiniA? darbA?, armAi??nA? liaudies dainA? rinkiniA? bei epiniA? pasakojimA? autoriumi. Taip pat jis sukAi??rAi?? subtilius fortepijono ir choro veikalus bei nemirtingAi??jAi?? LiturgijAi?? (PataragAi??), paremtAi?? armAi??nA? baA?nytiniu giedojimu. Ai??gijAi??s iA?silavinimAi?? Vokietijoje, Komitasas armAi??nA? monodinei kultAi??rai atvAi??rAi?? daugiabalsumo perspektyvas, A?tvirtino simfoninio mAi??stymo organiA?kumAi??.

Gana saugioje nuo agresyviA? kaimynA? RytA? ArmAi??nijoje, kuri dar 1829 metais buvo prijungta prie Rusijos imperijos, kultAi??ros centru tapo Aleksandropolis, vAi??liau pervadintas Leninakanu, o dabar atgavAi??s istorinA? pavadinimAi?? ai??i?? Giumri. A?ia nuo seno kuriama aA?uhA? poezija, XIX a. pabaigoje dainas raA?Ai?? DA?ivani bei Ai??eramas, ir A?iandien vis taip pat tebemylimi savo tautieA?iA?. Ten pat romantiA?kojo aA?uhA? meno vagoje gimAi?? didA?iojo Avetiko Isaakiano, vietinio kAi??rAi??jo, poezija. GalA? gale minimame Aleksandropolyje 1912 metais pasaulA? iA?vydo Armeno Tigraniano opera ai??zAnuA?ai???, sukurta pagal to paties pavadinimo Hovhanneso Tumaniano poemAi??. Ten pat buvo A?gyvendintas ir pirmasis operos pastatymas.

StipriAi?? A?takAi?? armAi??nA? muzikai padarAi?? rusA? muzikinAi?? kultAi??ra. 1878 metais A? Peterburgo konservatorijAi?? buvo priimtas dvideA?imt trejA? metA? jaunuolis Makaras Jekmalianas, EA?miadzino dvasinAi??s mokyklos absolventas. Jis mokAi??si pas J. JogansonAi??, N. RimskA?-KorsakovAi?? ir N. SolovjovAi??. 1888 metais Jekmalianas gavo ai??zlaisvojo menininko diplomAi??ai???. Jau tada jis aranA?avo daugelA? patriotiniA? dainA? bei liaudies melodijA?. TaA?iau svarbiausiu Jekmaliano veikalu tapo Liturgija (Pataragas), kuri buvo iA?leista 1896 metais Leipcige, dalyvaujant Vienos leidyklai. Tuo pat metu Berlyno konservatorijoje mokosi Komitasas, o Peterburgo konservatorijoje, N. Rimskio-Korsakovo klasAi??je, mokslus pradeda Aleksandras Spendiarovas. ArmAi??nA? muzikos ateitis formuojasi pamaA?u, autonomiA?kai ir savarankiA?kai paA?iuose energingiausiuose pasaulio muzikinAi??s kultAi??ros taA?kuose. XX amA?iaus pirmajame treA?dalyje kiekvienas armAi??nA? muzikas padarAi?? neA?kainojamAi??, meile savo tautai apvainikuotAi?? A?naA?Ai?? A? armAi??nA? muzikinAi??s kultAi??ros plAi??totAi??. Prie tokiA? kAi??rAi??jA? dera priskirti Kara MurzAi?? (1853ai??i??1902), chorinio meno apologetAi??, A?ymA? visuomenAi??s veikAi??jAi??, nenumaldomos energijos A?mogA?, puikiai suvokusA? to meto atsakomybAi?? uA? naujosios armAi??nA? profesionaliosios muzikos plAi??trAi??. Taip pat NikogajosAi?? TigranianAi?? (1856ai??i??1951), gimusA? Aleksandropolyje ir tapusA? pirmuoju muziku, pritaikiusiu armAi??niA?kAi??jA? instrumentinA? mugamAi?? fortepijonui, gerai temperuoto klavesino sistemai. Kitas didis armAi??nA? kultAi??ros atstovas ai??i?? Romanosas Melikianas (1883ai??i??1935), kompozitorius lyrikas, taA?iau tuo pat metu ir riteris bei karys A?vietimo srityje, parengAi??s pirmAi??jA? muzikos gramatikos vadovAi??lA? armAi??niA?koms mokykAi??loms. BAi??ta ir kitA? didA?iA?jA?, kurie daug nuveikAi?? gimtosios A?alies meno labui. Toks kAi??rybinis A?kvAi??pimas ir nustatAi?? ArmAi??nijos muzikos meno, nuolat krypusio link europietiA?kojo bei pasaulinio konteksto, vektoriA?.

1914 metais Berlyne A?vyko baleto ai??zSeptynios dA?ino dukterysai??? premjera. VeikalAi?? pastatAi?? A?ymus baletmeisteris Michailas Fokinas. Baletas pastatytas pagal Aleksandro Spendiarovo simfoninA? paveikslAi?? ai??zTrys palmAi??sai???, kurA? kompozitoriui A?kvAi??pAi?? to paties pavadinimo Michailo Lermontovo eilAi??raA?tis. PagrindinA? vaidmenA? balete sukAi??rAi?? garsioji Anna Pavlova. Premjeroje dalyvavo ir pats autorius. Nors Pirmasis pasaulinis karas nutraukAi?? A?iuos vaisingus meninius ryA?ius, bet simfoninis paveikslas ai??zTrys palmAi??sai???, sukurtas 1905-aisiais, jau seniai skambAi??jo didA?iuosiuose Europos bei Rusijos miestuose, o 1909 metais Aleksandrui Spendiarovui uA? A?A? kAi??rinA? net buvo suteikta Michailo Glinkos premija.

1923-iaisiais Aleksandras Spendiarovas, nusprendAi??s visus savo bAi??simus veikalus susieti su tAi??vyne, drauge su A?eima persikAi??lAi?? iA? Sudako (Krymas) A? ArmAi??nijAi??. A?ia jis uA?baigAi?? operAi?? ai??zAlmastaai???, sukurtAi?? pagal Hovhanneso Tumaniano poemAi?? ai??zTmkaberto uA?Ai??mimasai???. Taip pat A?ia kompozitorius paraA?Ai?? spalvingAi?? simfoninAi?? kompozicijAi?? ai??zJerevano etiudaiai???, kuriAi?? sudaro dvi pjesAi??s ai??i?? ai??zEnzeliai??? ir ai??zGidA?azasai???. Spendiarovo A?raA?as partitAi??roje byloja: ai??zEtiudA? temomis tapo armAi??nA? bei arabA? dainos, kurias atliko liaudies muzikantai Jerevaneai???.

O XX a. treA?iajame deA?imtmetyje Maskvoje Aramas ChaA?aturianas A?stojo A? GnesinA? mokyklAi??, kuriAi?? baigAi??s mokAi??si Maskvos konservatorijoje, o vAi??liau ir aspirantAi??roje, Nikolajaus Miaskovskio klasAi??je. 1934 metais jis paraA?Ai?? PirmAi??jAi?? simfonijAi??, tapusiAi?? tvirtu armAi??niA?kojo simfonizmo pamatu. 1936 metais ChaA?aturianas sukAi??rAi?? KoncertAi?? fortepijonui ir orkestrui, kurA? dedikavo pianistui Levui Oborinui. VAi??liau, 1940-aisiais, savo paraA?ytAi?? KoncertAi?? smuikui ir orkestAi??rui kompozitorius paskyrAi?? A?ymiajam Davidui Oistrachui.
Jau pasibaigus karui, 1946-aisiais sukurtAi?? KoncertAi?? violonA?elei ir orkestrui ChaA?aturianas dedikavo violonA?elininkui Sviatoslavui KnuA?evickiui. Taip kompozitorius glaudA?iai susiejo savo kAi??rybAi?? su atlikAi??jiA?kuoju menu, kuriuo atvirai A?avAi??josi. Be minAi??tA? kAi??riniA?, buvo paraA?yta Antroji simfonija dideliam simfoniniam orkestrui, baletas ai??zGajanAi??ai???, daug muzikos teatrui bei kinui, patriotiniA? dainA?. DidA?iulis ChaA?aturiano populiarumas, jo nuostabios kAi??rybos pavyzdys turAi??jo neabejotinos A?takos ArmAi??nijos muzikinAi??s kultAi??ros klestAi??jimui.

Tuo metu valstybAi?? skyrAi?? didelA? dAi??mesA? muzikiniam lavinimui. Miestuose ir kaimuose pradAi??tos kurti muzikos mokyklos. 1930 metA? pradA?ioje Jerevano muzikos mokykla buvo pertvarkyta A? konservatorijAi??, kuriai 1936ai??i??1940 metais vadovavo Maskvos konservatorijos profesorius Konstantinas SaradA?evas, Arthuro Nikischo mokinys.

1933 metais Jerevane buvo A?steigtas operos ir baleto teatAi??ras, pirmasis A?ia pastatytas spektaklis buvo Spendiarovo opera ai??zAlmastaai???. Tuo metu augo jaunoji muzikantA? karta. Ai??iandien tai nemirtingieji klasikai ai??i?? Edvardas Mirzojanas, Aleksandras Arutiunianas, Lazaris Sarianas, Arno BabadA?anianas, Konstantinas Orbelianas, Adamas Chudojanas, Avetas Terterianas, Edgaras Oganesianas, Aminas Aristakesianas. Visi jie sukAi??rAi?? turtingAi?? muzikos realybAi??, kuri A?iandien yra paklausi ir formuoja naujas armAi??nA? kompozitoriA? bei atlikAi??jA? kartas. Minimoji klasikA? karta sugebAi??jo apjungti, apmAi??styti, suvienyti turtingiausius nacionaliniA? tradicijA? klodus su A?iA? dienA? pasaulio tendencijomis. Ta paA?ia kryptimi eina A?iA? menininkA? mokiniai, kAi??rAi?? XX amA?iaus A?eA?tajameai??i??aA?tuntajame deA?imtmeA?iais. Ai??iandien tai brandAi??s menininkai, A? kuriuos lygiuojasi jaunieji. Tai Tigranas Monsurianas, Levonas A?auA?ianas, Vagramas Babajanas, Ervandas Erkanianas, AA?otas Zograbianas, Rubenas Sarkisianas, Eduardas Airapetianas, jaunasis VaA?e Ai??arafianas. Visi jie ai??i??
A?vairiausiA? A?anrA? kAi??riniA? autoriai. Tai ir operos, ir baletai, taA?iau juose aiA?kiai vyrauja ArmAi??nijoje tvirtai prigijusios europietiA?kojo klasicizmo tradicijos. Sonatos, kvartetai, trio, simfonijos ArmAi??nijoje laikomi nacionaliniais A?anrais. Beveik kiekvienas armAi??nA? kompozitorius bent kartAi?? Ai??mAi??si simfonijos A?anro. Beje, geriausios armAi??nA? simfonijos itin originalios, atverianA?ios naujas A?anro plAi??tojimo perspektyvas, skleidA?ianA?ios savitAi?? armAi??nA? pasaulAi??jautAi??, telkianA?iAi?? savyje Rytus ir Vakarus, iA?sauganA?iAi?? savitumo pusiausvyrAi??. Tai naujas pasaulis, kuriuo itin domisi A?iuolaikinis klausytojas. Tiek Europoje, tiek Amerikoje bei Rusijoje plaA?iai A?inomos ir atliekamos Edvardo Mirzojano Simfonija styginiams ir litaurams, Aveto Terteriano simfonijos, ypaA? TreA?ioji ai??i?? dideliam simfoniniam orkestrui, zurnai ir dAi??dukui, Penktoji ai??i?? dideliam simfoniniam orkestrui ir kamanA?i, Septintoji ai??i?? dideliam simfoniniam orkestrui ir dapai (bAi??gno tipo instAi??rumentas). Aveto Terteriano opera ai??zUgnies A?iedasai??? 1957 metais buvo pastatyta Jerevane, o 1977 ai??i?? HalAi??s teatro scenoje Vokietijoje. Ten pat kompozitorius gavo uA?sakymAi?? sukurti operAi?? ai??zA?emAi??s drebAi??jimas A?ilAi??jeai??? pagal Heinricho von Kleisto novelAi??. 1986-aisiais opera buvo paraA?yta ir pavadinta ai??zA?emAi??s drebAi??jimuai???, 2003 metais veikalas buvo pastatytas Miunchene. Tigrano Mansuriano, AA?oto Zograbiano, Levono A?auA?iano, Vargamo Babajamo, Vardano AdA?emiano, Sureno Zakariano kAi??riniai buvo ir tebAi??ra atliekami uA?sienyje. Kompozitorius VaA?e Ai??arafianas jau seniai dirba pagal prestiA?inius Europos bei Amerikos kolektyvA? uA?sakymus.

Nepaisant konkreA?iA? kAi??rybiniA? laimAi??jimA?, muzikinAi?? ArmAi??nijos kultAi??ra A?iandien iA?gyvena sunkius laikus. Pasikeitus valdanA?iajai sistemai, staigiai pakito anksA?iau menAi?? puoselAi??jAi??s klimatas. Ai??iandien menininkas kovoja uA? iA?likimAi??. Tai menkai talkina kAi??rybiniams procesams, ypaA? muzikoje, kur tarp kompozitoriaus ir kAi??rAi??jo yra tarpininkas ai??i?? atlikAi??jas. TaA?iau vyksta kai kas ypatinga ai??i?? muzika A?gyja ai??zraumeninAi??sai??? energijos siekdama sudominti atlikAi??jAi??, ir pastarasis, atsirinkdamas atliktinus kAi??rinius, formuoja kAi??rybinA? procesAi??. Ai??iuo atveju didA?iulA? vaidmenA? A?iuolaikinio armAi??nA? kompozicijos meno raidoje atlieka meno vadovas ir vyriausiasis ArmAi??nijos valstybinio simfoninio orkestro dirigentas Eduardas TopA?ianas. Taip pat A?ymA? indAi??lA? A? meno intensyvinimAi?? A?iomis dienomis A?neA?a Sergejus Smbatianas, meno vadovas ir vyriausiasis ArmAi??nijos valstybinio jaunimo orkestAi??ro dirigentas. Puikaus A. ChaA?aturiano fortepijoninio trio, pianisto Aiko Melikiano, violonA?elininko Aramo Tataliano ir kitA? atlikAi??jA? iniciatyva A?diegia kAi??rybinAi??s energijos A? muzikinA? A?alies gyvenimAi??. NeA?kainojamas muzikiniame gyvenime didA?iA?jA? tarptautiniA? muzikos festivaliA? organizatoriA? vaidmuo. Tai Jerevano festivalis, kurA? organizuoja dirigentas Eduardas TopA?ianas ir Londono violonA?elininkas Aleksandras A?auA?ianas; taip pat A?iais metais jau aA?tuntAi?? kartAi?? rengiamas festivalis ai??zNacionalinAi?? galerijaai??? (organizatorAi?? ai??i?? Mara Ai??aginian); festivalis ai??zXXI amA?iaus perspektyvosai???, kurA? 2000 metais organizavo kompozitorius Stepanas Postomianas ir vadybininkas Sona Ovanisianas, pastaraisiais metais surengAi?? A?spAi??dingA? koncertA?, supaA?indinusiA? Jerevano publikAi?? su geriausiais pasaulio solistais ir muzikos kolektyvais, taip pat jaudinanA?iA? susitikimA? su didA?iais A?iA? dienA? kompozitoriais Gia KanA?eli, Rodionu Ai??A?edrinu, Krzysztofu Pendereckiu.

Apibendrinant dera pabrAi??A?ti, kad A?iandien, kaip ir visada, ArmAi??nija gina savo kultAi??rAi??, rAi??pinasi jos ribA? plAi??timu ir menu pagrA?stu tarptautiniu bendradarbiavimu.

IA? rusA? kalbos vertAi?? Sandra FleiAi??er