ARTVILNIUS ai???13: tarp lygiA? lygi?

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: Ai??iuolaikinis menas
AUTORIUS:Ai??Jurgita LudaviA?ienAi??
DATA: 2013-12

Ai??

ai??zDailAi??sai??? A?urnalas, bAi??damas pusmetinis, priverA?ia tekstus traktuoti tarsi A?ukuosenas: svarbu ne karA?ti A?spAi??dA?iai, o tai, kas lieka. Ne emocijos, o faktai. TodAi??l vienintelis galimas tekstas apie birA?elA? vykusiAi?? ketvirtAi??jAi?? meno mugAi?? ai??zArtVilniusai??? tegali bAi??ti statistinio pobAi??dA?io. Norisi ir reikia paA?iAi??rAi??ti, kas ai??zArtVilniusai??? yra dabartiniame meno mugiA? kontekste: kaip vilnietiA?kAi??jA? renginA? vertina vietiniai ir sveA?iai, kaip jis gali atrodyti tiems, kuriA? trokA?tame, bet (kol kas) sulaukiame nedaug,Ai??ai??i?? potencialiems pirkAi??jams, kolekcininkams ir kuratoriams, kuriA? profesinis gyvenimas susideda iA? kelioniA? marA?rutu Majamisai??i??Niujorkasai??i??Bazelisai??i??Kelnasai??i??Londonas. Ar galAi??tA? tarp jA? atsirasti bent jau kuklus pusdienis, skirtas Vilniui?

A?ia galima kalbAi??ti apie mugAi??s ai??zArtVilniusai??? svarbAi?? lietuviA? (A?iuolaikinio) meno scenai. Ir ne tik meno. Apie jos svarbAi?? lietuviA? visuomenei, apie jos edukacinAi?? misijAi??, kuri, net jei ir neskelbiama, vis tiek neiA?vengiamai atsiranda to ir nesiekiantAi??ai??i?? nes nueiti A? jau ketvirtAi?? kartAi?? surengtAi?? meno mugAi?? jaunimui, pasirodo, buvo prestiA?o reikalas, nes reikia kAi?? nors A?inoti apie A?iuolaikinA? menAi??, o ten, pasirodo, ai??zviskAi?? galima pamatyti vienoj vietojai??? (cituoju dviejA? aA?tuoniolikameA?iA? pokalbA?). Apie ketvirtAi?? kartAi?? atsiradusiAi?? galimybAi?? galerijoms parodyti savo ai??zveidus ir viduriusai??? (t. y. turinius) ne vien tik negausiai A? stacionarias erdves uA?klystantiems A?iAi??rovams ar vis tai paA?iai atidarymA? publikai, o susisluoksniavusiai, A?vairialypei, daA?nai kritiA?kai ar atsainiai nusiteikusiai plaA?iajai visuomenei. Turiu galvoje amplitudAi?? nuo meno istorijos studentA? ar kolekcininkA? iki A?eimA? su vaikais, ieA?kanA?iA? paveikslo tetos StasAi??s penkiasdeA?imtmeA?iui.

MaA?oje A?alyje rinkos, ir ne tik meno rinkos, dAi??sniai veikia vangiai ir verA?ia ieA?koti pirkAi??jA? visuose sluoksniuose, pasitelkiant visus A?manomus metodus. Tai galioja ir galerijoms, kad ir kaip nenoriai jos tAi?? pripaA?intA?; todAi??l ai??zArtVilniusai??? tarsi lakmuso popierAi??lis iA?ryA?kino galerininkA? ir menininkA? poA?iAi??rA? A? save paA?ius ir A? A?iAi??rovAi?? ar potencialA? pirkAi??jAi??. Be to, ketvirtAi?? kartAi?? vykusi meno mugAi?? vAi??l sujudino A?iaip jau vangokAi?? lietuviA? meno rinkAi??; pirkAi??jai A?sigijo kAi??riniA? maA?daug uA? pusAi?? milijono litA?, t. y. oficiali mugAi??s apyvarta buvo labai panaA?i, kaip ir praAi??jusiais metais. Bet kuriuo atveju, lietuvio akimis A?iAi??rint, tai ne taip jau ir blogai; tiksliau lygiai puse milijono geriau nei nieko. KAi?? ir kalbAi??ti apie mugAi??s teikiamAi?? galimybAi?? pasirodyti studentams ar VDA baigusiems jauniems autoriams, kuriems tai yra proga prisistatyti ir susirasti pirkAi??jA? bei uA?sakovA?.

Taigi Lietuvai meno mugAi?? naudinga daugeliu aspektA?. Ir svarbiAi??ai??i?? kaip vienintelis A?iuolaikiniam vaizduojamajam menui skirtas tokio pobAi??dA?io renginys. TaA?iau kaip yra A?velgiant plaA?iau, t.Ai??y. kiek (ar) Vilnius yra ir ar gali bAi??ti svarbus iA? mugAi??s A? mugAi?? keliaujanA?iam A?veicarA? kolekcininkui ar smalsiam dailei neabejingam austrui? IA? pradA?iA?Ai??ai??i?? apie tai, kAi?? jis randa, ieA?kodamas informacijos. Meno mugAi??s ai??zArtVilniusai??? statistika, skelbiama internete, tokia: renginys vyksta nuo 2009-A?jA?, A?iais metais surengtas ketvirtAi?? kartAi??, jame dalyvavo 50 galerijA?, apsilankAi?? 15 000 lankytojA?. Daug tai ar maA?aiAi??ai??i?? tiek galerijA? ir tiek lankytojA?? Hm, susimAi??stys austras.

Vienas A?ymiausiA? pasaulio galerininkA? Lary Gagosianas interviu A?urnalui ai??zMonopolai??? neseniai sakAi??: ai??zMan patinka meno mugAi??s. Jose viskas kur kas paprasA?iau nei galerijose. Ten tiesiog ateini ir nusiperki kAi??rinA?.ai??? Ai??vertinimas, visiA?kai atitinkantis pirminAi?? meno mugAi??s apibrAi??A?tA?: taiAi??ai??i?? renginys, skirtas vaizduojamajam menui ir su juo susijusiems objektams parduoti. Meno mugAi??se gali bAi??ti vykdoma pardavAi??jA? atranka, kuria pasirAi??pina mugAi??s komitetas arba tam sudaryta vertinimo komisija. MugAi??s skatina prekybAi?? menu ir platina informacijAi?? apie jA?. Taigi to paprasto pirkimo ieA?kantiems kolekcininkams, galerininkams ir kitiems meno pasaulio dalyviams, kad ir tam paA?iam hipotetiniam austrui, vAi??lgi daug nesukant galvos, 2013 metA? pradA?ioje atsidarius puslapA? http://www.fine-art-international.com/artfair, pasidaro akivaizdu, kad teks rinktis iA? 157 meno mugiA?. Kai kurios jA? vyksta keletAi?? kartA? per metus keliose skirtingose gaublio vietose, taigi nelabai aiA?ku, ar, tarkim, ai??zScopeai???, vykstanA?iAi?? Niujorke, Majamyje ir pirmAi?? kartAi?? A?iais metaisAi??ai??i?? Bazelyje (lyg ten trAi??ktA? meno mugiA?), reikAi??tA? traktuoti kaip vienAi?? ar kaip tris muges. Arba ai??zAffordable Art Fairai??? (apie jAi?? vAi??liau), kuri rengiama 18 pasaulio miestA?. Bet kuriuo atveju skaiA?ius gana A?spAi??dingas.

Vis dAi??lto, A?velgiant A? tAi?? pusantro A?imto mugiA? geografiniu aspektu, darosi akivaizdu: kai kuriose pasaulio vietose mugiA? kasmet vyksta kur kas daA?niau nei kitur: NiujorkeAi??ai??i?? 14, LondoneAi??ai??i?? 10, ParyA?iujeAi??ai??i?? 8, Bazelyje, Berlyne ir KelneAi??ai??i?? po 6, Madride ir MajamyjeAi??ai??i?? po 5, Briuselyje, Amsterdame ir CiuricheAi??ai??i?? po 3, Honkonge, TaibAi??juje, taip pat KarlsrAi??hAi??je, Kopenhagoje, Vienoje ir InsbrukeAi??ai??i?? po 2 muges. ToliauAi??ai??i?? A?eneva, Naujasis Delis, Roterdamas, Lilis, Mastrichtas, Tokijas, Helsinkis, Maskva, Stambulas, BudapeA?tas, Dubajus, Stokholmas, Beirutas, Kvala LumpAi??ras, Seulas, Milanas etc., turintys po vienAi?? meno mugAi??. Vertinant pagal A?alis, aiA?ku, jog didA?iausias mugiA? tankumasAi??ai??i?? VakarA? Europoje: Vokietijoje, Austrijoje, Ai??veicarijoje, DidA?iojoje Britanijoje, dar neblogai atrodo PrancAi??zija, Belgija, Olandija. Skandinavijoje mugiA? geografija gerokai praretAi??ja, A?velgiant A? rytusAi??ai??i?? beveik visai iA?tirpsta. TodAi??l Vilniaus meno mugei skelbtis kaip vienintelei A?iuolaikinio meno mugei 1000 km spinduliu lyg ir logiA?ka. TaA?iau… jei vAi??l pasitelktume A?emAi??lapA?, kur dAi??sime skandinavus? Iki HelsinkioAi??ai??i?? tik 610 km, kur fotografijai skirta ai??zArt Fair Suomiai???, organizuojama nuo 2005 m., o ai??zArtHelsinkiai???Ai??ai??i?? nuo 2012 m., praAi??jusiais metais turAi??jusi 56 000 lankytojA? ir 283 stendus. ToliauAi??ai??i?? Stokholmas. Ten nuo 2006 m. vyksta A?iuolaikinio meno mugAi?? ai??zSupermarketai???, kurioje A?iais metais dalyvavo 42 galerijos. Atstumas nuo VilniausAi??ai??i?? 790 km. RytA? pusAi??je iA?ties atrodytA? tuA?A?ia iki pat ai??zArt Moscowai???, jei ne vengrai. ai??zArt Market Budapestai??? A?iemet vyko treA?iAi?? kartAi??, ir rengAi??jai pristato jAi?? kaip A?iuolaikinio RytA? Europos meno mugAi??. PraAi??jusiais metais joje apsilankAi?? 16 000 lankytojA?, dalyvavo 50 galerijA?. A?ia jau atrodo pakankamai pavojinga: skaiA?iai labai panaA?Ai??s A? ai??zArtVilniausai???, o ir siekis tas patsAi??ai??i?? A?iAi??rovui norima pristatyti RytA? Europos menAi??. A?inoma, vengrai jA? prezentuoja Vengrijos, Rumunijos, SlovAi??nijos galerijA? ekspozicijomis. Ai??iemet ten dar dalyvavo turkA?, vokieA?iA?, austrA?, Izraelio ir pora JAV galerijA?; taigi teritorinAi??s koncepcijos prasme Vilniui grAi??smAi??s lyg ir nAi??ra, nors neA?inia, A? kuriAi?? pusAi?? plAi??sis BudapeA?to meno mugAi??.

O turinio ir pinigA? poA?iAi??riu? NepamirA?kime, kad mugAi?? visA? pirma yra skirta parduoti ir pirkti. Akivaizdu, kad hipotetinis austras, pavadinkime jA? Joachimu, yra iA?lepintas aplink jo gimtAi??jAi?? A?alA? vykstanA?iA? mugiA?. Ai??tai nuvykAi??s A? Ai??veicarijAi?? jis vien Bazelyje randa A?eA?ias muges, tarp kuriA?Ai??ai??i?? A?iuo metu reikA?mingiausia pasaulyje ai??zArt Baselai???. Ai??iais metais 44-tAi?? kartAi?? vykusi mugAi?? puikavosi 141 000 kvadratiniA? metrA? ploto nauju pastatu, kuris daugiau nei dvigubai didesnis uA? visus valstybinius Ai??veicarijos muziejus. Ai??iame plote A?sikAi??rAi?? daugiau nei 300 svarbiA? tarptautinAi?? reikA?mAi?? turinA?iA? galerijA?, pristaA?iusiA? 4Ai??000 menininkA? kAi??rinius. Be mAi??sA? Joachimo, ten A?iemet apsilankAi?? rekordinis 70 000 lankytojA? skaiA?ius. IA?skirtinis A?iA? metA? ai??zArt Baselai??? bruoA?asAi??ai??i?? akcentuojamas Azijos ir PietA? Amerikos menas, taigi A?iemet gausu buvo ir galerijA? iA? A?iA? A?emynA?.

Ai??is azijietiA?kas ir amerikietiA?kas akcentas aiA?kiai parodo, kur link krypsta mugAi??s rengAi??jA? A?vilgsniai. Ir ne tik A?vilgsniai. 2002Ai??m. mugAi?? ai??zArt Baselai??? pirmAi?? kartAi?? persikAi??lAi?? uA? Atlanto, A? MajamA?, o A?iais metaisAi??ai??i?? ir A? HonkongAi??. Ai?? klausimAi??, kodAi??l vyksta A? ai??zArt Basel Hong Kongai???, galerininkas Gordonas Veneklasenas (galerija ai??zMichael Wernerai???Ai??ai??i?? Kelnas, Londonas, Niujorkas) atsako: ai??zMes negalime kitaip. AnksA?iau galerininkai ir kuratoriai eidavo A? muziejus ir galerijas. Ai??iandien jie eina A? muziejus ir muges ir tik kartaisAi??ai??i?? A? galerijas. Mes turime bAi??ti ten, kur eina A?monAi??s, nesvarbu, ar tai mums patinka, ar ne. VisuomenAi?? ir menininkai tikisi bAi??tent to.ai??? Be to, ai??zArt Baselai??? dalyviA? nuomone, Honkongas A?iuo metuAi??ai??i?? ir galimybAi?? pelningiau nei kitur parduoti savo atstovaujamA? menininkA? kAi??rinius, ir galimybAi?? pagausinti klientA?, nes ten atvyksta pirkAi??jA? ne tik iA? visA? Azijos A?aliA?, bet ir iA? Australijos, Naujosios Zelandijos. Juk mugei pritraukti bent keletAi?? iA? trijA? milijonA? Azijos milijonieriA? ir 60 Kinijos milijardieriA? tikrai pavyks. Kalbant apie apyvartAi??, mugAi??je ai??zArt Baselai??? jiAi??ai??i?? milijoninAi??, o ai??zDeutsche Bankai??? savo klientams, planuojantiems mugAi??je iA?leisti daugiau nei 100Ai??000 eurA?, A?steigAi?? specialiAi?? konsultacinAi?? tarnybAi??, skirtAi?? numatytiems A?sigyti kAi??riniams ekspertuoti ir pirkimo patikimumui bei investicijA? grAi??A?ai uA?tikrinti. Be to, pirmAi?? kartAi?? nuo pirkimo priklausomiems klientams buvo siAi??loma gelbAi??tis anoniminiA? kolekcininkA? (ai??zCollectors Anonymousai???) savipagalbos grupAi??je. A?inant, kad Alexanderio Calderio kinetinis kAi??rinysAi??ai??i?? mobilis parduotas uA? 12 mln. doleriA? dar pirmosiomis mugAi??s valandomis, panaA?u, kad grupei klientA? nepristigo.

ai??zJa, ja, ai??zArt Baselai???,Ai??ai??i?? sako Joachimas. Bet visai netoliAi??ai??i?? ir Vokietija, kur jis gali rinktis iA? 17 mugiA?. Jos skirtingos specifikos, skirtingo dydA?io ir, A?inoma, svarbos. TaA?iau kaip be ai??zART Cologneai???Ai??ai??i?? seniausios pasaulyje mugAi??s, kuri A?iemet atgavo, bent jau taip teigiama spaudoje, savo svarbAi?? ir vAi??l iA?skleidAi?? sparnus tarsi feniksas. Ai??vykusi 47 kartus su 60 000 lankytojA? ir 245 galerijomis, ji rungiasi su Bazelio muge dAi??l svarbiausios pasaulio meno mugAi??s vardo. Vis dAi??lto apyvarta (Bazelisai??i??Majamisai??i??Honkongas) jAi?? nurungia; 3 mln. doleriA? uA? Georgo Baselitzo ai??zKareivA?ai???Ai??ai??i?? didA?iausias laimAi??jimas.

TaA?iau jei nesi potencialus anoniminiA? kolekcininkA? klientas, o tik ruoA?iesi juo taptiAi??ai??i?? turiu galvoje, tapti kolekcininku arba turi kAi?? tik pastatytAi?? namAi?? su tuA?A?iomis sienomis, arba mugiA? karA?tligAi?? atrodo iA?pAi??sta, o galvojant apie jas, iA?kart akyse ima A?okA?ioti doleriai, eurai ir Ai??veicarijos frankai, tada protingiausias pasirinkimasAi??ai??i?? ai??zAffordable Art Fairai??? (AAF). Ai??i mugAi?? pradAi??ta rengti 1999 m., siekiant sukurti alternatyvAi?? iA?pAi??stoms kainoms meno mugAi??se ir jA?, kaip elitiniA? pirkAi??jA? susibAi??rimo vietA?, A?vaizdA?iui. AAFAi??ai??i?? mugAi??, pretenduojanti bAi??ti tokia pat profesionalia kaip ai??zArt Baselai??? ar ai??zFriezeai???, taA?iau norinti pritraukti tuos, kuriA? sAi??skaitose neA?iugA?da milijonai. TodAi??l A?ia joks meno kAi??rinys nekainuoja daugiau nei 5Ai??000 eurA?. O mugAi??s vyksta 18 pasaulio vietA?: iA? Londono AAF iA?siplAi??tAi?? A? BriuselA?, MilanAi??, SingapAi??rAi??, MelburnAi??; A?iais metais ji pirmAi?? kartAi?? A?vyko ir Vokietijoje, Hamburge. SAi??moningai kuklAi??s uA?mojai virto sAi??kmAi??s istorijaAi??ai??i?? AAF jau tapo vienu mAi??gstamiausiA? prekAi??s A?enklA? DidA?iojoje Britanijoje, Niujorke A?iais metais 9Ai??500 lankytojA? nupirko kAi??riniA? uA? vienAi?? milijonAi?? eurA?, o pirmoji Stokholmo AAF su 11 000 lankytojA? ir 1,3 mln. eurA? apyvarta tapo iki A?iol sAi??kmingiausiu startu naujoje vietoje.

Joachimas susimAi??sto. IA?ties galima bAi??tA? praleisti visus metus, kursuojant iA? vienos mugAi??s A? kitAi??. IA? seniausios A? turtingiausiAi?? ar kukliausiAi?? arba pristatanA?ias jaunus menininkus, kaip ai??zVolta NYai??? ar ai??zVolta Baselai???, arba dar gyvus garsius A?iuolaikinio meno korifAi??jus, kaip ai??zFrieze New Yorkai??? ir ai??zFrieze Londonai???. Jau nekalbant apie tai, kad Joachimui labai ir nereikAi??tA? toli blaA?kytisAi??ai??i?? Austrija, Vokietija, Ai??veicarija gali patenkinti visus poreikius: pradedant smalsumu ir baigiant noru investuoti. TodAi??l ai??zArtVilniusai???, turinti ketveriA? metA? veiklos staA?Ai??, surenkanti 15 000 lankytojA? ir daranti 500 000 litA? apyvartAi??, stojasi A? gretAi?? su ai??zArt Austriaai??? Vienoje (6-tAi?? kartAi??, 50 galerijA?, 16 000 lankytojA?), Stokholmo ai??zSupermarketai??? (42 galerijos), Madrido JUSTAi??MAD (surengta 4-tAi?? kartAi??, 20 000 lankytojA?, 56 galerijos) bei ai??zArt Madridai??? (35 000 lankytojA?, 40 galerijA?, organizuojama 8-tAi?? kartAi??), Lilio meno muge (6-tAi?? kartAi??, 100 galerijA?, 20Ai??000 lankytojA?), ai??zArt Gentai??? (ji A?iais metais rengta treA?iAi?? kartAi??, o praAi??jusiais buvo 120 galerijA? ir 20 000 lankytojA?), su tuo paA?iu ai??zArt Market Budapestai??? ir turAi??tA? gerai pamAi??styti, kuo patraukti iA?lepusA? JoachimAi??.

Gal aiA?kesniu savo siekiA? apibrAi??A?imu, neapsiribojanA?iu vien geografija? O jei orientuojamasi A? geografijAi??, tai gal aktyvesniu galerijA? iA? Baltijos A?aliA? ir aplinkiniA? kaimyniA? pritraukimu, nes kol kas dvi baltarusiA?, trys latviA?, dvi italA?, viena ukrainieA?iA?, viena lenkA?, viena prancAi??zA?, britA? ir vokieA?iA? galerija dar nesuteikia pakankamo peno smalsumui. O gal platesne ir A?vairesne palydimAi??ja programa, galinA?ia sudominti ir pritraukti daugelA? lietuviA?: tiek mano jau minAi??tuosius dovanotino paveikslo ieA?kotojus, tiek studentus, tiek tuos, kurie niekada nebuvo jokioje mugAi??je. Ir JoachimAi?? (ai??zMal sehenai???,Ai??ai??i?? paklaustas apie kelionAi?? A? VilniA?, mykia jis).

Perspektyva ir pavyzdys aiA?kAi??s. Ir toli nereikia ieA?koti, pavyzdA?iui, kad ir Vilniaus knygA? mugAi??, pastaruosius kelerius metus vis besipleA?ianti ir pritraukianti daugiau nei 60 000 lankytojA?. Be abejo, kai ji vyko ketvirtAi?? kartAi??, A?moniA? skaiA?ius buvo kur kas maA?esnis nei dabar, o skepsioAi??ai??i?? kur kas daugiau. TaA?iau, A?vykus XV Vilniaus knygA? mugei, aiA?ku, kad ir Lietuvoje A?manoma pamatyti A? LITEXPO plAi??stanA?ias minias. Tad lygiuotis yra A? kAi??, ir reikia. Antraip kitAi?? kartAi?? stendA?, eksponuojanA?iA? uA?raA?Ai?? ai??zMy gallerist wonai???t comeai???, mugAi??je ai??zArtVilniusai??? gali atsirasti ir daugiau. O to niekam nereikia; nes mAi??sA? mugAi?? svarbi mums visiems.

ARTVILNIUS: up to a par?

by Jurgita LudaviA?ienAi??

Ai??The perspective of local and foreign visitorsAi??ai??i?? art connoisseurs, potential buyers, collectors and curatorsAi??ai??i?? must be the most useful when attempting to consider the success of the 4th International Art Fair held in Vilnius this year. Some of such visitors commute along the route MiamiAi??ai??i?? New YorkAi??ai??i?? BaselAi??ai??i?? CologneAi??ai??i?? London in their careers. So can Vilnius possibly count on at least a humble half day in their schedule?

Art fairs promote trade in art and help to disseminate related information on it. Collectors, gallery owners and staff, other players of the world of art do not have to invent a bicycle. At the beginning of 2013 they went to the page http://www.fine-art-international.com/artfair and found 157 art fairs to select from. Some of these events take place several times a year and are spread across the globe. It is an impressive number. A look at the map of the art fairs demonstrates that the density and intensity of the activity in some parts of the word is bigger versus other regions, Western Europe being a leader. In Scandinavia, this map gets less ai???populatedai???, while in Eastern Europe it is nearly blank. Given that, the ambition of Vilnius event at being the only contemporary art fair within the radius of 1.000 kmAi??ai??i?? and representing Eastern European artAi??ai??i?? seems quite reasonable.

With four years of experience, 15, 000 visitors and the turnover of half a million Litas, ArtVilnius of 2013 was quite a stir to the sluggish art market of Lithuania (its low intensity determined firstly by its smallness). Internationally it compares best with ArtAustria in Vienna (six years, 50 galleries, 16, 000 visitors), Stockholm Supermarket (42 galleries), Madrid JUST MAD (four years, 20, 000 visitors, 56 galleries) , ART Madrid (35, 000 visitors, 40 galleries, organized 8 times), Lille art fair (six years, 100 galleries, 20, 000 visitors), ART Gent (in 2012 it was held for the second time, featuring 120 galleries and 20, 000), and with ART Market Budapest. The major task Vilnius event now faces is to show something sufficiently different in order to win over a picky buyer, as the fair is primarily about buying and selling. One of possible avenues of adding some ai???interest valueai??? to the event could be attracting more galleries from other Baltic and neighbouring countries, as the current list of two Belorussian, three Latvian, two Italian, one Ukrainian, one Polish, French, British and German galleries is not enough to satisfy the really curious. A wider and more diverse accompanying programme is another addition worth considering: it may be a possible way of attracting new visitors who have no previous experience of visiting art fairs and buying art. (A good example is Vilnius Book Fair that keeps growing and attracts over 60 000 visitors). Vilnius Book Fair with 25 years of experience under its belt is a good role model for ArtVilnius, still at its infancy.