ARTVILNIUS: trys mugAi??s

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: Meno mugAi??
AUTORIUS:Ai??Ernestas Parulskis

DATA: 2012-12

ARTVILNIUS: trys mugAi??s

Ernestas Parulskis

chlamydia medication mail.

Niujorke nuo 2005 metA? organizuojama meno mugAi?? ai??zVoltaai???, besiskelbianti, jog pristato jaunus menininkus, kuriA? sAi??kmAi?? ateityje beveik garantuota. Ai??iemet joje dalyvavo ai??zVartA?ai??? galerija ir sAi??kmingai pardavAi?? nemaA?ai Mindaugo LukoA?aiA?io pieA?iniA?. Trumpos aritmetinAi??s pratybos rodo, kad 2012-aisiais ai??zVoltaai??? buvo surengta septintAi?? kartAi??. Regis, A?dirbis lyg ir nemenkas, bet niujorkietiA?kame kontekste A?i mugAi?? vis dar vadinama jauna.

Meno mugAi?? ai??zArtVilniusai??? A?iais metais surengta tik treA?iAi?? kartAi??, bet Lietuvoje tapo absoliuA?ia ai??zveteraneai???. Formaliai A?iAi??rint, jau praAi??jusiais metais mAi??siA?kAi?? mugAi?? buvo galima taip vertintiAi??ai??i?? Lietuvos meno rinkoje debiutAi?? ir patirtA? skiria tik vienas A?ingsnis.

SkaiA?iuojant priekabiau, nesunku susivokti, kad jei nieko nelaukAi??, tAi?? paA?iAi?? sekundAi??, kai tai tapo A?manoma, t. y. 1990-A?jA? kovAi??, bAi??tume surengAi?? pirmAi??jAi?? ai??zArtVilniusai??? mugAi??, chronologiA?kai taptume tik patyrusiais vidutiniokais, nes, pavyzdA?iui, Kelno ai??zArtAi??Cologneai???Ai??ai??i?? seniausia[1] meno mugAi?? pasaulyjeAi??ai??i?? savo istorijAi?? skaiA?iuoja nuo 1967 metA?. Jos niekaip, net A?skaiA?iavAi?? aA?tuntajame deA?imtmetyje Vilniuje, Kutuzovo aikA?tAi??je, rengtas DailAi??s dienas, nepasivytume. TaA?iau visos trys ai??zArtVilniusai??? mugAi??s dailiai A?sikomponuoja A? neilgAi?? meno mugiA? istorijAi??, uA?imdamos joje pozityviai universaliAi?? pozicijAi??Ai??ai??i?? ir jaunumo, ir veteraniA?kumo aspektu.

Kaip viskas vyko? 2009-A?jA? mugAi?? buvo programos ai??zVilniusAi??ai??i?? Europos kultAi??ros sostinAi??ai??? dalis. Joje dalyvavo 100 meno galerijA? iA? 31 A?alies, apsilankAi?? beveik 20 tAi??kstanA?iA? A?moniA?, nupirkta apie pusA?imtA? kAi??riniA?. UA? kiekAi??ai??i?? nenurodoma. IA? keliA? spaudoje pasirodA?iusiA? interviu buvo galima suA?inoti, kad uA? 35 tAi??kst. litA? A?sigyti trys Vytauto Kasiulio darbai, po 7000 eurA? sumokAi??ta uA? kaA?kokio latvio pieA?inius, taip pat parduoti keli AudronAi??s PetraA?iAi??naitAi??s, Henriko A?erapo paveikslai. Buvo dA?iaugiamasi A?iAi??rovA? gausa, mugAi??s edukacine programa ir paA?iu faktu, kad tokia mugAi?? atsirado. Jai pranaA?auta puiki ateitis. Geriausia mugAi??s jaunAi??ja menininke iA?rinkta ir bendrovAi??s ai??zKalnapilisai??? A?steigta 1000 eurA? premija A?vertinta tapytoja AgnAi?? JonkutAi??.

2010 metais mugAi?? neA?vyko. Ai??is faktas nesulaukAi?? jokiA? komentarA?.

2011-aisiais, gavusi Vilniaus savivaldybAi??s paramAi?? (240 tAi??kst. litA?), ai??zArtVilniusai??? mugAi?? atsigavo. Dalyvavo 65 galerijos iA? 17 A?aliA?. ParodAi?? aplankAi?? apie 17 tAi??kstanA?iA? A?moniA?, nupirkta per 100 kAi??riniA?. DaugiausiaAi??ai??i?? deA?imt darbA? pardavAi?? Tokijo galerijaai??i??ai??zNroom art spaceai???. Kauno fotografijos galerija kolekcininkui iA? Latvijos pardavAi?? aA?tuonias Romualdo VikA?raiA?io fotografijas uA? 43 470 litA?, apie 30 A?moniA? A?sigijo pigesniA?, iki 350 litA? kainuojanA?iA? meno kAi??riniA? iA? ai??zJaunojo kolekcininkoai??? stendo.

cialis super active 20mg.

2012 metais mugAi??je dalyvavo 53 galerijos iA? 12 A?aliA?. Parodoje apsilankAi?? apie 15 tAi??kstanA?iA? A?moniA?, parduota 117 kAi??riniA? uA? beveik pusAi?? milijono litA? (A?iais metais pirmAi?? kartAi?? paskelbta mugAi??s apyvarta). Vienas svarbiausiA?, bet ne vienintelis, kaip murmAi??jo maA?iau patyrAi?? mugAi??s dalyviai, pirkAi??jas buvo Modernaus meno centras, jau pirmAi?? dienAi?? A?sigijAi??s apie deA?imt kAi??riniA?, tarp jA? ai??i?? beveik 40 tAi??kst. litA? kainavusiAi?? Petro MazAi??ro skulptAi??rAi?? ai??zPaskutinAi?? uA?uolaidaai??? ir visas penkias mugAi??s laureato Algirdo Gatavecko fotorealistines drobes. IA? Kauno fotografijos galerijos stendo neblogai buvo perkamos (nuo 3000 iki 6500 litA?) Romualdo Rakausko ir Antano Sutkaus nuotraukos; minima, kad uA? 25 tAi??kst. litA? nupirktas Algimanto Ai??vAi??gA?dos kAi??rinys, o uA? 22 tAi??kst.Ai??ai??i?? Petro KiaulAi??no paveikslas.

KAi?? rodo A?ie skaiA?iai? Kiekvienoje mugAi??je ai??zArtVilniusai??? dalyvavo vis maA?iau galerijA?, tarptautinAi?? aprAi??ptis susiaurAi??jo, bet galerijos parduodavo vis daugiau kAi??riniA?. PavirA?utiniA?kai A?iAi??rintAi??ai??i?? lyg ir paradoksas. Ai??iek tiek A?sigilinus, dAi??lionAi?? supaprastAi??ja. Pirmoji mugAi?? buvo simbolinAi??s lazdos savam kieme A?smeigimas. Jos organizatoriai turAi??jo struktAi??rinA? renginio ai??zVilniausAi??ai??i?? Europos kultAi??ros sostinAi??sai??? palaikymAi?? ir mugei galAi??jo ruoA?tis beveik dvejus metus. Po metA? A?smeigta lazda nesuA?aliavo ir tik rengAi??jA? atkaklumas atgaivino idAi??jAi??. Organizaciniai darbai iA? sAi??lyginai A?iltnaminiA? sAi??lygA? persikAi??lAi?? A? realias, kai paramos ir finansavimo sumA? dydis (ar net jA? buvimas) paaiA?kAi??jo iki mugAi??s atidarymo likus maA?iau nei pusmeA?iui. Beje, trumpAi??jant planavimo periodui, automatiA?kai smulkAi??ja bei lokalizuojasi ir pats renginys.

Liberalas grynuolis galAi??tA? (vAi??l) papurkA?tauti: o kodAi??l mugei bAi??tina valstybAi??s parama? Ir, turint omenyje jau minAi??tAi?? Niujorko ai??zVoltAi??ai???, bAi??tA? A?iek tiek teisusAi??ai??i?? A?i mugAi??, kaip ir visos kitos Niujorko meno mugAi??s, galiausiai visa JAV kultAi??ra, paramos iA? valstybAi??s negauna[2]. AbsoliutAi??s kapitalistai. ai??zVoltaai??? net rAi??mAi??jA? neieA?ko. JA? verslui, atrodo, pakanka tik seniausiai veikianA?io variklio: parduoda plotAi?? galerijoms, iA? lankytojA? susirenka pinigus uA? bilietus ir patenkinti skaiA?iuoja dolerius iki kitos mugAi??s.

Toks modelis tarsi ir gali egzistuotiAi??ai??i?? turtingiausios pasaulio A?alies turtingiausio miesto gyventojai jau du A?imtus metA? A?pratAi?? pirkti, parduoti, perparduoti, galiausiai kokiam nors muziejui padovanoti anksA?iau A?sigytAi?? menAi??. TaA?iau net ir Niujorke tokios paprastos rinkodaros senokai nebeuA?tenka. MugAi??ms, kad prisiviliotA? galerijas, reikia didelio ir pozityvaus A?vairiA? A?anrA? A?iniasklaidos palaikymo, o, norint jA? gauti (neA?tikAi??tinos pasiAi??los akivaizdoje), tenka pasitelkti vis iA?radingesnes ir arogantiA?kesnes rinkodaros formules. ai??zVoltosai??? tinklalapyje net keliose vietose minima, kad mugAi??s organizatoriai patys pasirenka jiems A?domias galerijas bei menininkus, tokius, kuriA? kAi??ryba bus svarbi net ne kaip potenciali prekAi??, o jie taps mugAi??s pateikiamo pasakojimo herojais. O jei bus siuA?etas, atsiras ir jo pirkAi??jA?. Dar A?dAi??miau patyrinAi??jus ai??zVoltosai??? struktAi??rAi??, paaiA?kAi??ja tokio arogantiA?kumo prieA?astis. Ai??i jauna mugAi??, pasirodo, turi ypaA? stiprA? globAi??jAi??Ai??ai??i?? ai??zThe Armory Showai???, gigantiA?kAi?? senAi??[3] meno komercijos renginA?, 1913 metais pirmAi?? kartAi?? apstulbusius niujorkieA?ius supaA?indinusA? su tuomeA?iu A?iuolaikiniu menu. Abi mugAi??s rengiamos vienu metu, daug kAi?? daro bendrai ir, svarbiausia, dalijasi savo pagrindiniais klientais. Umberto Eco romane ai??zFuko A?vytuoklAi??ai??? apraA?oma leidykla, turinti dvi kontoras. Vienoje, paradinAi??je, priimami raA?eivos, pasiryA?Ai?? gausiai sumokAi??ti uA? galimybAi?? iA?leisti knygAi??, antroje, kurios A?Ai??jimas beveik nematomas, dirba A?monAi??s, leidA?iantys pirmosios kontoros uA?dirbtus pinigus. Rengdami rimtus leidinius, pastarieji uA?dirba dvigubai daugiau, nes didina ne tik realA?, bet ir simbolinA? kapitalAi??. ai??zVoltosai??? santykiai su ai??zThe Armory Showai???, ko gero, panaA?Ai??s. Pastarieji, be abejo, rAi??mAi??jA? turi daugybAi??.

Kokia meno mugiA? rAi??mimo padAi??tis kitoje vandenyno pusAi??jeAi??ai??i?? Europoje? Gerokai paprastesnAi??. Kelno mugAi?? ai??zArt Cologneai???, be kitA? globAi??jA?, remia Vokietijos kultAi??ros ministerija. ValstybAi??s parama A?ia atsirado ne vien todAi??l, kad seniausiai mugei A?iek tiek striuka ir jAi?? ai??zgrAi??A?inti A? trasAi??ai??? jau ketvirtus metus bando naujas direktorius. Kokie to grA?A?imo kriterijai? Regis, Vokietijos meno rinka yra didA?iausia Europoje, bet realybAi??je taip nAi??ra. 2000-aisiais, kai pasaulyje atsirado daug ai??zlaukiniA?ai??? pinigA?, Londone, Bazelyje, Majamyje iA?kilo naujos meno pardavimo platformos, Kelnas netikAi??tai tapo tuo, kas buvo anksA?iauAi??ai??i?? regioninAi??s reikA?mAi??s miestu. IA? mugAi??s ai??zArt Cologneai??? pasitraukAi?? tarptautiniai prekeiviai, A?kandin jA? dingo tarptautiniai pirkAi??jai, deA?imtimis tAi??kstanA?iA? sumaA?Ai??jo A?iAi??rovA?. MugAi??je likusioms galerijoms, uA? paprasA?iausiAi?? stendAi?? mokanA?ioms 35 tAi??kst. eurA?, buvo vis sunkiau pasiekti minimaliAi?? iA?laidas kompensuojanA?iAi?? 200 tAi??kst. eurA? apyvartAi??. Ai??iais metais mugAi??s direktoriui galerininkui iA? Los AndA?elo Danieliui Hugui (beje, LA?szlA? Moholy-Nagy anAi??kui) pavyko pasiekti optimistiA?kesniA? rezultatA?, nors mugAi??s dalyviai tebeburba dAi??l renginio provincialumo. TodAi??l Vokietijos kultAi??ros ministerijos injekcija kopiant iA? duobAi??s buvo A?enkli paspirtis. Juo labiau kad valstybAi??s pinigai Vokietijoje grA?A?ta valstybei ne tik aplinkiniais keliais: per mokesA?ius, turistA? iA?laidas, vieA?uosius ryA?ius, bet ir tiesiogiai. Neformali grupAi??, pasivadinusi ai??zArt Cologne draugaisai???, A?iais metais uA? 120 tAi??kst. eurA? nupirko meno kAi??riniA? (Mary Heilmann tapybAi??, Richardo Hamiltono grafikAi??, Claire Fontane neoninAi?? instaliacijAi??) ir padovanojo juos Kelno muziejams.

ai??zArtVilniusai??? organizatoriai teigia, kad jA? renginysAi??ai??i?? vienintelAi?? A?iuolaikinio meno mugAi?? 1000 kilometrA? spinduliu. Ir nemeluoja. Artimiausia Vakaruose rengiama meno mugAi?? yra ta pati vis bandanti atsigauti ai??zArt Cologneai???, rytuoseAi??ai??i?? ai??zART Moscowai???, A?iaurAi??je, iki aA?igalio, nAi??ra nieko, pietuoseAi??ai??i?? ai??zArt Dubaiai???. Vilniaus mugAi?? geografiA?kai A?sitaisiusi labai palankiai. Blogiau tai, kad, bAi??dama vienintelAi?? mugAi?? buvusioje Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s, Lenkijos KaralystAi??s ir KryA?iuoA?iA? ordino teritorijoje, ji ai??zdengiaai??? paA?ias skurdA?iausias Europos A?alis. Neturtas nAi??ra palankiausia prekybos menu sAi??lyga, todAi??l kitas, nebe liberalus, o A?iaip nuoA?irdus, skeptikas gali paklausti: ai??zAr VilniusAi??ai??i?? tinkama vieta tokiai mugei?ai??? O kodAi??l ne, perklausA?iau ir pradAi??A?iau vardyti nesudAi??tingus argumentus. MugAi??s (taip pat ir meno) vis dar tebAi??ra geriausias verslo katalizatorius. Kiekvienais metais Vilniaus dailAi??s akademijAi?? baigia 350 absolventA?. DidA?iausia jA? dalis A?silies A? kAi??rybiniA? industrijA? proletariato gretas ir gamins turinA?. TaA?iau visuomet liks profesionaliA? improvizatoriA?, kurie gamins turinA? be uA?sakovo,Ai??ai??i?? A?tai jiems ir vis gausAi??janA?ioms jA? menAi?? pristatanA?ioms galerijoms meno mugAi??s (ne tik Vilniaus) yra realiausia galimybAi?? supaA?indinti su savo kAi??ryba ir parduoti jAi??.

ApraA?yti tolimosios ai??zVoltosai??? ir kaimyninAi??s ai??zArt Cologneai??? pavyzdA?iai A?rodo, kad prekyba menu nAi??ra stabilus verslas, todAi??l jA? bAi??tina remti. KodAi??l? Nes net ir nestabilus verslas yra naudingas. Kai A? ai??zArtVilniusai??? atvaA?iuoja 60 galerininkA? iA? svetur, kitaip skaiA?iuojantAi??ai??i?? apie 180 A?moniA?, jie, net ir bAi??dami labai taupAi??s, per mugAi??s savaitAi?? iA?leidA?ia maA?iausiai du tAi??kstanA?ius litA? ir netiesiogiai grAi??A?ina miestui beveik 400 tAi??kst. litA?. Tereikia laiku gauti tuos keturis A?imtus tAi??kstanA?iA?, kad pavyktA? pakviesti visus galimus iA?laidAi??nus. Ir tuomet lyg strateginiame socialiniame A?aidime ai??zSim City socialai??? veiksmas pradeda suktis: tAi??kstanA?iai A?moniA? eina A?iAi??rAi??ti meno, vasaros tykos iA?varginta spauda pradeda skelbti neA?tikAi??tinai gausiAi?? informacijAi?? apie A?iuolaikinAi?? dailAi??, viename ar kitame bAi??ste pakabinami, pastatomi, instaliuojami dar keli kAi??riniai (kai kuriuose jie atsiranda pirmAi?? kartAi??), bAi??ga metaiAi??ai??i?? kolekcijos didAi??ja, jas reikia rodyti, leisti albumus, siAi??lyti muziejams, galA? gale raA?yti testamentus, viskAi?? padovanojant valstybei. Tobulas finalas. NeA?inau, ar meno mugAi??s Vilniuje iA?likimas yra bAi??tinas A?io plano ir finalo elementas, bet esu A?sitikinAi??sAi??ai??i?? nepakenks.



[1]Ai??Ai??Ai?? A?inoma, meno mugAi??s savo istorijAi?? skaiA?iuoja nuo gerokai ankstyvesniA? laikA?, bet Kelne tais metais buvo surengta pirmoji A?iandien A?prasto, galerinio, formato mugAi??. AnkstesnAi??se mugAi??se dalyvaudavo plotus iA?sipirkAi?? dailininkai, kurie savo kAi??rinius pardavinAi??davo tiesiogiai kolekcininkams ir prekiautojams menu.

[2]Ai??Ai??Ai?? Net ir JAV viskas keiA?iasi. PrieA? deA?imtmetA? suvokus, kad kultAi??ra (arbaAi??ai??i?? turinio gamyba) tapo viena iA? strateginiA? industrijA?, valstybAi?? ir Amerikoje pradAi??jo skirti lAi??A?A? kultAi??rai. 2006 m. Niujorko kultAi??ros reikalA? departamentas, vienas skurdA?iausiA? miesto savivaldybAi??je, pirmAi?? kartAi?? gavo rekordinA? 100 milijonA? doleriA? biudA?etAi??, kuris 2012 m. iA?augo iki 156 milijonA? doleriA?. Departamentas taip pat A?gijo graA?A? logotipAi?? ir pavadinimAi?? ai??zNYCultureai???.

Ai??[3]Ai??Ai??Ai?? Pirmoji ai??zThe Armory Showai??? buvo panaA?esnAi?? A? didelAi?? tradicinAi?? parodAi?? su nurodytomis kAi??riniA? kainomis. Ir surengAi?? jAi?? ne galerijos, o Amerikos tapytojA? ir skulptoriA? asociacija.