ARTVILNIUSai??i??11: kaip A?iAi??rovAi?? paversti pirkAi??ju

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA:Ai??DailAi??
POTEMAi??: Meno mugAi??
AUTORIUS: Karolina TomkeviA?iAi??tAi??

DATA: 2011-12

ARTVILNIUSai??i??11: kaip A?iAi??rovAi?? paversti pirkAi??ju

Karolina TomkeviA?iAi??tAi??Ai??

Liepos 13ai??i??17 d. po dvejA? metA? A? VilniA? antrAi?? kartAi?? grA?A?o meno mugAi?? ARTVILNIUSai??i??11. Kaip skelbAi?? iA?skirtinio Baltijos A?alyse renginio organizatoriai, A?iemet mugAi??je dalyvavo daugiau nei 60 meno galerijA? ai??znuo Almatos iki Niujorkoai???. Nors antrosios mugAi??s masteliai buvo maA?esni, taA?iau renginio kokybei tai nepakenkAi??. MugAi??s lankytojai galAi??jo susipaA?inti ne tik su galerijA? ekspozicijomis, bet ir dalyvauti greta vykstanA?iuose renginiuose: videokAi??riniA? perA?iAi??rose, skulptAi??rA? ir instaliacijA? parodoje ar diskusijose. Vis dAi??lto greiA?iausiai vAi??lyvas pasirengimo startas padarAi?? A?takAi?? ir lankytojA? skaiA?iui, nes mugAi?? A?iemet jA? sulaukAi?? maA?iau nei pirmAi??jA? kartAi??. ARTVILNIUSai??i??11 organizatoriai dA?iaugiasi, kad, nepaisant ribotA? finansiniA? galimybiA?, jie turAi??jo daug uA?sidegusiA? savanoriA?, kurie tapo svarbia mugAi??s organizmo dalimi, be kurios jis nebAi??tA? taip gerai funkcionavAi??s. Mugei pasibaigus vertAi??tA? apA?velgti ne tik statistikAi??, bet ir atidA?iau panagrinAi??ti jos ypatumus.

Apie ARTVILNIUSai??i??11 specifikAi?? bei perspektyvas kalbamAi??s su keturiais profesionalais, A?iemetinAi??s mugAi??s komisijos nariais: Nacionalinio Latvijos meno muziejaus A?iuolaikinio meno kolekcijos vyriausiAi??ja kuratore AstrAi??da Rogule, ARTVILNIUSai??i??11 meno vadove prof. dr. Raminta JurAi??naite, Nacionalinio M.Ai??K.Ai??A?iurlionio dailAi??s muziejaus direktoriaus pavaduotoja Egle Komkaite-BaltuA?nikiene ir menotyrininku Virginijumi KinA?inaiA?iu.

Ai??iemet ARTVILNIUS’11 meno mugAi??s apimtys buvo kiek maA?esnAi??s, taA?iau kokybiniai A?uoliai tarp galerijA? taip pat sumaA?Ai??jo, nebeliko tokio ryA?kaus kontrasto. Ar jau galima teigti, kad mugAi?? pradeda atrasti savo veidAi???

Raminta JurAi??naitAi??: Manau, kad esmAi?? ir mugAi??s principas nepasikeitAi??, nes ir pirmai, ir antrai taikiau tAi?? paA?iAi?? koncepcijAi??. Kuriant naujAi?? mugAi?? svarbu nekartoti jau esamA? modeliA? ir surasti pagrindinius principus, kuriais remiantis ji rengiama. IA?analizavusi kitas europines muges supratau, kad Vilniuje galima padaryti kitokiAi??, tolygiai pateikiant VakarA? ir RytA? meno, papildyti sveA?iais. Norisi, kad Europa susitiktA? ne padalyta A? Vakarus ir Rytus, kur pastarieji yra tarsi priedas, o kad susitiktA? panaA?iomis proporcijomis. Tas tikslas iA?saugotas.

Dauguma didA?iA?jA? VakarA? mugiA? pristato A?alis iA? RytA? ar Ai??iaurAi??s Europos, o menininkus iA? kitA? A?emynA? ai??i?? tik kaip sveA?ius, tad branduolA? vis dAi??lto sudaro VakarA? galerijos. Vilniuje atsirado galimybAi?? parodyti viskAi?? kartu ir atrasti akcentus, kuriA? nAi??ra kitur: parodyti kaimynus ir tas A?alis, kurios turi sAi??kmingai dirbanA?ias galerijas, bet jos nAi??ra plaA?iai atstovaujamos kitose mugAi??se. TodAi??l mugAi??je ARTVILNIUS stipriais akcentais tapo Kijevo, Minsko, Rygos galerijos, nes kitur A?ie miestai visai neatstovaujami arba atstovaujami maA?ai.

Be abejo, pirmosios ir antrosios Vilniaus mugAi??s vaizdas skiriasi, bet ne dAi??l to, kad atvaA?iavo daugiau geresniA? galerijA? iA? uA?sienio. Negaliu sakyti, kad A?iemet sveA?iai A?domesni nei pirmAi??jA? kartAi??. TaA?iau A?iemet labai pasitempAi?? lietuviA?kos galerijos ir dAi??l to mugAi?? darAi?? geresnA? A?spAi??dA?. Buvo vykdoma ir grieA?tesnAi?? atranka: paA?ios galerijos suprato, kaip reikia ruoA?tis. Pirmoji mugAi?? mAi??sA? galerijoms buvo puiki pamoka, jos A?engAi?? didelA? A?ingsnA? ir vien dAi??l to buvo verta rengti antrAi??jAi??. Norint dalyvauti tarptautiniame mugiA? gyvenime, reikia iA?mokti kelias pamokas: suvokti, kaip atrodo tavo galerija kitA? kontekste, kaip jai reikia pasiruoA?ti. To galima iA?mokti tik praktiA?kai, o mokytis kaA?kur kitur bAi??tA? per daug skausminga ir brangu.

Ai??iA?metinAi??s mugAi??s ekspozicija atrodo geriau ne dAi??l to, kad ji buvo maA?esnAi??, o todAi??l, kad A?A? kartAi?? neprivalAi??jome sutalpinti tiek daug kAi??riniA?. Ai??A? kartAi?? su lietuviA?komis galerijomis dirbome labai atsakingai, siekdami, kad jA? ekspozicijos bAi??tA? tarptautinio lygio. Ir lankytojai tai A?vertino.

Virginijus KinA?inaitis: Sutikime, kad A?iuolaikinio meno kolekcionavimas gali bAi??ti A?manomas tik aukA?A?iausio ekonominio, kultAi??rinio iA?sivystymo visuomenAi??je, kuri jau yra subrendusi parodomajam, iA?laidaujanA?iam, fetiA?istiniam prestiA?o, malonumo, aistrA? objektA? vartojimui. Tai rafinuotA? mainA? ir ritualA? visuomenAi??. Nemanau, kad mes jau atitinkame A?iuos kriterijus. TodAi??l apie A?iuolaikinio meno mugAi?? galima kalbAi??ti tik su iA?lygomis, taikant vietines kategorijas, A? jas sudedant visus A?sivaizduojamus lAi??kesA?ius. O jie paprasti: dar viena patrauklia, masine veiklos forma populiarinti Lietuvoje A?iuolaikinA? menAi?? visuomenAi??je ir taip kryptingiau formuoti A?iuolaikinAi??s meno produkcijos vartotojA? bendrijAi??. Jeigu A?iAi?? bendrijAi?? matome kaip gausius lankytojus mugAi??je, vadinasi, yra ir veidas, ir jis yra atpaA?A?stamas. TodAi??l man A?iuo atveju svarbiau ne galerijA? skirtumai, o kokia auditorija buvo suformuota, kiek ji praplAi??tAi?? A?prastas galerijA? lankytojA? gretas.

EglAi?? KomkaitAi??-BaltuA?nikienAi??: Gal dar truputA? per anksti kalbAi??ti apie mugAi??s veidAi??, manyA?iau, turAi??tA? praeiti dar keleri metai. O ir lietuviA?kos galerijos turAi??tA? apsisprAi??sti, kaip norAi??tA? save parodyti, ko tikisi iA? mugAi??s. Taip pat susiformuoti lankytojA? ratas, laukiantis kiekvienos naujos mugAi??s.

Ai??

DidA?ioji dalis galerijA? dA?iaugAi??si geresne mugAi??s organizacija, didesniais ekspoziciniais plotais, taA?iau daugelis skundAi??si, kad pasigedo potencialaus A?iAi??rovo, tai yra pirkAi??jo. Ko dar reikAi??tA? mugei, kad ji sugebAi??tA? pritraukti daugiau suinteresuotA? meno gerbAi??jA??

Raminta JurAi??naitAi??: A?iAi??rovA? mums netrAi??ksta. Jei lygintume su tarptautine statistika, jA? turime net labai daug. O kodAi??l mums trAi??ksta kolekcininkA?? Pirmiausia tarptautinio masto kolekcininkas arba A?mogus, kuris perka daug ir uA? didesnAi?? sumAi??, negali bAi??ti kvieA?iamas dvi savaitAi??s prieA? renginA?. Deja, dAi??l vAi??lyvo mugAi??s finansavimo tik prieA? dvi savaites galAi??jome tiksliai pasakyti, kas bus joje rodoma. TodAi??l negalAi??jome kviesti stambiA? kolekcininkA?, kurie ir sudaro tikrAi??jA? pirkAi??jA? sluoksnA?. Taigi, A?inant, kada mes startavome, galima pasakyti, kad pirkimas buvo puikus, kokio net nesitikAi??jau. Svarbu, kad grA?A?o pirmosios mugAi??s pirkAi??jai. Pagrindinis dalykas kol kas, kurA? galAi??jome suteikti mugAi??s dalyviams ai??i?? sudaryti galimybAi?? uA?megzti A?domius ryA?ius su kitomis galerijomis, galimybAi?? atrasti naujA? vardA?, dailininkA?, su kuriais norAi??tA? dirbti. Norint daugiau parduoti, reikAi??tA?, kad mugAi?? ai??zA?sivaA?iuotA?ai???, vyktA? kasmet ir kad galAi??tume iA? anksto informuoti suinteresuotus asmenis, iA?siA?sti tikslinius pakvietimus.

Vienas iA? ARTVILNIUS tikslA? yra skatinti kontaktus tarp A?vairiA? grandA?iA?. Kaip manote, ar A?i mugAi?? pajAi??gi paskatinti meno rinkos cirkuliacijAi?? Lietuvoje ir iA?ugdyti kolekcininkAi???

Raminta JurAi??naitAi??: A?inoma, kad ne tik gali, bet tai jau ir daro. Turime galvoti strategiA?kai: tokia maA?a A?alis kaip Lietuva negali orientuotis tik A? vietinius kolekcininkus. Tai neA?manoma. MAi??sA? menininkai, kuriuos lydi materialinAi?? sAi??kmAi??, daugumAi?? (90 proc.) savo kAi??riniA? parduoda uA?sienio rinkoje. Tiesiog reikia tapti aktyvesniems ir sugebAi??ti save pasiAi??lyti platesniam kolekcininkA? ratui. TodAi??l mugAi?? ir yra tas labiausiai pritaikytas mechanizmas, kuris gali padAi??ti autoriams ir galerininkams rasti savo pirkAi??jAi??.

NederAi??tA? pamirA?ti, kad reikia ugdyti ir naujus kolekcininkus. MugAi?? tam yra labai palanki erdvAi??, nes norint, kad menas bAi??tA? kolekcionuojamas, reikia juo sudominti. Mes kol kas neturime jokios kitos tokios institucijos, kuri galAi??tA? pritraukti tokA? A?iAi??rovA? skaiA?iA?. Turime padaryti viskAi??, kad A?monAi??s daugiau domAi??tA?si menu. Tik tada kolekcionavimas suaktyvAi??s. Kitas dalykasAi??ai??i?? mugAi??je matydami kAi??riniA? visumAi??, A?monAi??s gali rinktis, kokA? pirkti verta. Juk negali pasakyti ai??zsalduai??? ar ai??zrAi??gA?tuai???, jei valgai tik vienAi?? patiekalAi??. Tik lygindamas gali suprasti, ko tau reikia. Manau, jei menas Lietuvoje nebus sAi??kmingai parduodamas ir jauni menininkai bei publika nematys Lietuvoje bendresnio tarptautinio meno konteksto, tai padAi??tis ilgainiui pasidarys labai bloga. Ai?? parodas niekas nebevaikA?A?ios, menA? nebebus uA? kAi?? kurti…

EglAi?? KomkaitAi??-BaltuA?nikienAi??: Be jokios abejonAi??s, vienas iA? mugAi??s uA?daviniA? yra skatinti meno rinkAi??, taA?iau A?i rinka Lietuvoje labai maA?a, ir tikimybAi??, kad ji galAi??tA? staigiai iA?siplAi??sti, ai??i?? nereali. TaA?iau jau paA?ios mugAi??s buvimas ir lankytojA? gausa rodo, kad susidomAi??jimas meno kAi??riniais, galerijA? darbu tikrai auga.

Prie kolekcininkA? ugdymo mugAi?? tikrai prisideda, ir ne tik edukacinAi??mis programomis. Diskusijos internetinAi??je erdvAi??je apie mugAi??s dalyvius, eksponuojamus kAi??rinius, apdovanotuosius rodo, kad ji skatina paA?inti, vertinti ir naujai permAi??styti A?iandieninAi?? dailAi??s situacijAi??.

Virginiju KinA?inaitis: Svarbu jau vien tai, kad tokio pobAi??dA?io renginiai vieA?ina kolekcionavimo idAi??jAi??, plaA?iau atveria A?iAi?? pas mus dAi??l savaime suprantamA? prieA?asA?iA? daugiau ezoterinAi??, A?eA?Ai??linAi?? veiklAi??. Kolekcionavimas apskritai apgaubtas imperiniA? grobimA?, sakraliniA? objektA? plAi??A?imA?, padirbiniA? aura. TodAi??l bAi??tina keisti kolekcionavimo sampratAi?? ai??i?? nuo slaptos burA?uazinAi??s kaupimo manijos vaizdinio pereiti prie kolekcionavimo kaip vieA?A?, aistringA? parodomA?jA? varA?ybA?, malonumA? demonstravimo, skonio kompetencijos ir iA?skirtinumo praktikA?. Be jA? A?iuolaikinio meno kolekcionavimas tiesiog nefunkcionuoja. A?ia jau toks kompetencijA? A?aidimas. Menininkas meta A? rinkAi?? provokuojanA?iAi?? idAi??jAi??, o ai??ziA?manusisai??? kolekcininkas jAi?? gaudo. Tikrai kad tokio A?aidimo A?ioje mugAi??je nAi??ra, bet yra bent jau aikA?telAi??s A?renginAi??jimas jam.

Gerbiamoji AstrAi??da, o kaip jums atrodo, galbAi??t A?i mugAi?? gali prisidAi??ti prie Baltijos meno rinkos cirkuliavimo?

AstrAi??da Rogule: Meno mugAi?? pati savaime jau skatina regiono meno rinkAi??. Vis dAi??lto, atsiA?velgiant A? ribotAi?? Baltijos meno rinkAi??, A?is procesas bus labai lAi??tas.

Ai??iemetinAi??je mugAi??je kartais kildavo dAi??jAi?? vu jausmas ai??i?? matAi??me pirmojoje pristatytus kAi??rAi??jus, o kelios uA?sienio galerijos pristatAi?? ARTVILNIUSE?09 matytus lietuviA? autorius. Ar toks pasikartojimas tikslingas?

Raminta JurAi??naitAi??: AA? norAi??A?iau, kad uA?sienio galerijos rodytA? uA?sienio menininkus, bet iA? dalies tai susijAi?? su brangiu transportavimu ir su tuo, kad uA?sienio galerijos, dalyvaudamos mugAi??je Lietuvoje, taip pat aiA?kinasi, ar vietos rinka pasiruoA?usi iA? jA? pirkti lietuviA? autorius. TAi?? patA? kAi??rAi??jAi?? jos parduoda Danijoje, tAi?? patA? bando parduoti ir A?ia, nes Lietuvoje jam neatstovauja jokia galerija. Jeigu dailininkui atstovautA? lietuviA?ka galerija, tuomet tokia praktika bAi??tA? netikslinga. Kaip mugAi??s meno vadovAi??, dAi??jau daug pastangA?, kad autoriai ir galerijos 2009 ir 2011 m. nesidubliuotA?, kad lietuviA?kos galerijos nerodytA? to paties, ir, manau, tai pavyko. Vis dAi??lto galerijos pirmiausia paA?ios sprendA?ia, kAi?? nori rodyti, o mes, kaip organizatoriai, tariamAi??s ai??i?? priimti ar ne.

Virginijus KinA?inaitis: Ai??iuolaikinio meno mugAi??se apstu ir modernizmo, ir postmodernizmo klasikA?, toks pasikartojimas yra bAi??tinas kaip savotiA?ka A?iuolaikiniA? meno formA? legitimavimo praktika. Taip motyvuojami kolekcininkai, savotiA?kai A?teisinama jA? veikla. Jie maA?iau blaA?kosi, mato istorinAi?? meno formA? raidAi??, drAi??siau priima sprendimus. TodAi??l pasikartojimai, ciklai, citatos tokio pobAi??dA?io renginiuose neiA?vengiami. Pagaliau kolekcininkams bAi??tinas A?vaigA?dA?iA? kultas. Kaip A?inome, jis randasi tik dAi??l nuolatinio masinio kartojimo ir reprodukavimo. TodAi??l manau, kad antrAi?? kartAi?? mugAi??je apsilankiusiems A?iAi??rovams bAi??tent Vilmanto MarcinkeviA?iaus ar Antano Sutkaus ekspozicijos ir teikAi?? A?iAi?? malonaus atpaA?inimo atmosferAi??, be kurios neA?manoma bendra renginio aura. Pagalvokime, kokia bAi??tA? ai??zFriezeai??? mugAi?? be broliA? ChapmanA?.

GalerijA? ekspozicijose didA?iAi??jAi?? kAi??riniA? dalA? sudarAi?? tapyba, fotografija, skulptAi??ra, grafika ai??i?? klasikinAi??s meninAi??s raiA?kos formos. O mugAi??je veikusios videodarbA? ar instaliacijA? ekspozicijos buvo pristatytos kaip atskirti projektai. Vis dAi??lto ar ARTVILNIUS gali atspindAi??ti A?iuolaikinio meno procesus?

Raminta JurAi??naitAi??: Taip, tik nedidelAi?? dalis galerijA? mugAi??je eksponavo videokAi??rinius. TaA?iau negalima sakyti, kad videomenas labiau A?iuolaikinis nei tapyba, svarbu, koks kAi??rinys. Visose tarptautinAi??se meno mugAi??se vyrauja tapyba, nes bAi??tent ja daugiausia domisi kolekcininkai. Kai kuriose A?alyse vyrauja fotografija, taA?iau taip pat ne kiekvienoje A?alyje jAi?? galima sAi??kmingai parduoti. Daugiausia fotografijos tradiciA?kai parduodama JAV. Visa kita ai??zbanguojaai??? ai??i?? kartais padidAi??ja dAi??mesys objektams, pieA?iniams ar taikomajai grafikai. Taip jau susiklostAi?? ir tai nAi??ra kaA?koks mAi??sA? ypatumas. Geras videokAi??rinys vis dAi??lto daA?niau yra muziejA? kolekcijA? objektas. Be to, jau, matyt, persisotinta tam tikrais dalykais, nes buvo laikas, kai visose didA?iosiose bienalAi??se vyravo videomenas, bet tai jau praeitis. Jei palygintume, kiek instaliacijA? buvo Venecijos bienalAi??se, tai matysime, kad pastaruoju metu jA? tikrai sumaA?Ai??jo. MugAi??s atspindi bendrus meno procesus.

AstrAi??da Rogule: AA? taip pat manau, kad meno A?iuolaikiA?kumas nepriklauso nuo meninAi??s raiA?kos formos ai??i?? klasikinAi??s ar A?iuolaikiA?kos. Jei kAi??rinys yra tikrai geras meno kAi??rinys, jis neturi nei raiA?kos formos, nei medijos apribojimA?. Puikus tapybos darbas gali bAi??ti net labiau A?iuolaikiA?kas nei paA?angiomis ar naujomis technologijomis sukurtas kAi??rinys. TodAi??l manau, kad mugAi?? gali atspindAi??ti A?iuolaikinio meno procesus.

EglAi?? KomkaitAi??-BaltuA?nikienAi??: Be abejo, mugAi?? gali atspindAi??ti A?iandieninAi?? dailAi??s situacijAi??, taA?iau, kita vertus, jei orientuojamasi A? esamAi?? meno rinkAi??, kurioje labiausiai parduodama tapyba ir grafika, didA?iAi??jAi?? dalA? lankytojA? mugAi?? turAi??jo patenkinti. GalerijA?, pristatanA?iA? kitokius kAi??rinius, Vilniuje irgi buvo, todAi??l manau, kad vAi??lesnAi??s mugAi??s tikrai pasipildys ir naujausiA? meninAi??s raiA?kos formA? kAi??riniais.

Virginijus KinA?inaitis: Lietuvoje aktualus A?iuolaikinis menas yra tarytum anapus rinkos. Nors ir pasaulinAi??je meno rinkoje taip pat vyrauja A?prasti meno objektai: tapyba, skulptAi??ra. TaA?iau tai yra Jeffo Koonso skulptAi??ra arba Jonathano MeeseE?s tapyba. Meno rAi??A?is A?ia reiA?kia nedaug. Atrodo, kad tokio pobAi??dA?io mugAi??s, juose dalyvaujanA?ios galerijos, autoriai, agentai jau seniai yra priversti ai??ziA?radinAi??tiai??? tokiAi?? meno formAi??, kuri vienu metu bAi??tA? meniA?kai aktuali, madinga ir patraukli komerciA?kai. Objektyviai atspindAi??ti A?iuolaikinio meno rinkos procesA? tokioje mugAi??je kaip ARTVILNIUS neA?manoma ai??i?? ne toks turAi??tA? bAi??ti ir jos tikslas. TaA?iau kryptingai ai??zlenktiai??? mugAi??s koncepcijAi?? A?vairesniA? A?iuolaikinio meno formA? link ai??i?? bAi??tina.

Ai??iemet ARTVILNIUS mugAi??je matAi??me labai skirtingas Lietuvos galerijas ai??i?? nuo JuA?kaus galerijos (Vilnius) iki ai??zAai??? galerijos (PanevAi??A?ys)? Kaip vertintumAi??te jA? lygA??

Virginijus KinA?inaitis: Vertinu ramiai, svarbiausia, kad iA?ryA?kAi??tA? pagrindinAi?? mugAi??s idAi??ja, kad A?vairius, kartais bAi??tinus tokiA? renginiA? ai??zpalydovusai??? nustelbtA? aukA?to lygio pagrindinAi??s ekspozicijos.

EglAi?? KomkaitAi??-BaltuA?nikienAi??: Vienu matu matuoti galerijas labai sunku. Vienos iA? jA? yra finansuojamos valstybAi??s, kitos iA?silaiko iA? pardavimA?. Dalis vietos galerijA? stengAi??si vien pristatyti savo autorius ar jA? grupes, kitos savo plotAi?? pavertAi?? bendra ekspozicija-paroda. TodAi??l ir galerijA? stendai atrodAi?? labai A?vairiai ai??i?? ir kaip biA?uterijos parduotuvAi??, ir kaip instaliacija.

Raminta JurAi??naitAi??: LietuviA?kA? galerijA? lygis ir jA? vaizdas mugAi??je yra du skirtingi dalykai. MugAi??je mAi??sA? galerijos pasirodAi?? gerai, taA?iau tai nereiA?kia, kad viskas, kas jose vyksta kiekvienAi?? dienAi??, yra vienodai svarbu. MaA?iau A?inomos galerijos A? mugAi?? pateko todAi??l, kad turAi??jo A?domiA? pasiAi??lymA? ir galAi??jo papildyti programAi?? A?domiu menininku. Atrinkdami lietuviA?kas galerijas stengAi??mAi??s, kad A?iAi??rovui ir pirkAi??jui bAi??tA? A?domi bei kokybiA?kai A?vairi pasiAi??la. TodAi??l ir matAi??me A?vairovAi?? ai??i?? nuo gerai paA?A?stamos JuA?kaus galerijos iki ne tokios A?inomos ai??zAai??? galerijos.

AstrAi??da Rogule: Atsakymas jau slypi paA?iame klausime ai??i?? jos atrodAi?? labai skirtingai. Tai priklauso nuo prieA?asties, dAi??l kurios galerijos dalyvavo A?ioje mugAi??je: dAi??l pardavimA?, dAi??l noro populiarinti tam tikrus menininkus, dAi??l siekio iA?sakyti savo koncepcijas ar poA?iAi??rius ir t.Ai??t. TodAi??l ir mugAi??s komisijai iA?rinkti geriausiuosius nebuvo lengva. SudAi??tinga rasti bendrus vertinimo kriterijus. Apskritai man buvo nepaprastai A?domu pamatyti A?vairiAi?? Lietuvos meno scenAi?? jAi??sA? galerininkA? akimis.

KokA? A?spAi??dA? paliko uA?sienio galerijA? pasirodymas ir jA? pasirengimo lygis ARTVILNIUSai??i??11? Ar lietuviA? galerininkai jau gali A? jas lygiuotis, ar turime ko pasimokyti?

Virginijus KinA?inaitis: UA?sienio galerijos iA?siskyrAi?? A?aismingumu, Umberto Eco A?odA?iais tariant, meno kAi??rinio formos, idAi??jos atvirumu. Mus lydAi??jo dar pirmojoje mugAi??je iA?ryA?kAi??jAi??s lietuviA?kas susikaustymas, dvejonAi??s, svyravimai. Juk ir dabar daugelis meno pasaulio atstovA? neturi aiA?kesnAi??s nuomonAi??s A?ios mugAi??s atA?vilgiu: vieni demonstruoja pavydAi??tinAi?? euforijAi??, kiti jAi?? demonstratyviai ignoruoja. Labai norAi??A?iau, kad A?ios mugAi??s idAi??ja rastA? savo vietAi??, A?gytA? kuo daugiau bendraminA?iA?, gerbAi??jA? ir A?sikomponuotA? Lietuvos meno scenoje kaip vienas iA? daugybAi??s panaA?iA? visavertA? vizualaus meno pasaulio funkcionavimAi?? garantuojanA?iA? fenomenA?.

AstrAi??da Rogule: JauA?iau, kad pagrindinis uA?sienio galerijA? tikslas buvo siekis parduoti A?vairiausiais bAi??dais prisivilioti kolekcininkus ai??i?? nuostabiais menininkais ar kAi??riniais. VienintelAi?? galerija, kuri surengAi?? savo koncepcijos ir poA?iAi??riA? pristatymAi??, tai buvo ai??zYai??? galerija iA? Minsko, kurios pasirodymas ir buvo A?vertintas kaip geriausia uA?sienio galerijos ekspozicija. Tuo tarpu lietuviai atrodAi?? geriau ir prisistatinAi??jo jie labiau atsipalaidavAi??.

EglAi?? KomkaitAi??-BaltuA?nikienAi??: Kaip ir Lietuvos, taip ir uA?sienio galerijos prisistatAi?? labai A?vairiai. IA? vienA? tikrai galime pasimokyti, kitus ai??i?? paraginti pasitempti. IA? stipriA?jA? galAi??tume pasimokyti eksponavimo kultAi??ros ir elegancijos.

Ai??

Ai??i mugAi?? tarp Berlyno ir Maskvos yra jauniausia. Ar galima tikAi??tis, kad ji taps pati gyvybingiausia, galAi??s teikti impulsus kitoms? Ko reikAi??tA?, kad ARTVILNIUS galAi??tA? bAi??ti tokia mugAi??? Ar tik laiko?

Raminta JurAi??naitAi??: Be abejo, A?manoma. A?inau, kad A? pirmAi??jAi?? mAi??sA? mugAi?? ARTVILNIUSE?09 rimtai sureagavo kai kurios europinAi??s mugAi??s. Po jos kai kurioms galerijoms atsivAi??rAi?? tarptautinio meno scena. PavyzdA?iui, Baltarusijos galerijai ai??zPodzemkaai??? pasikeitAi?? visas gyvenimas. Ji Ai??mAi?? gauti daug kvietimA?, pradAi??jo savo menininkA? darbus rodyti kitose A?alyse. Be to, po pirmosios mugAi??s labai daug A?aliA? apsikeitAi?? programomis. Tie, kurie susitiko mugAi??je, vAi??liau vieA?Ai??jo su parodomis vieni pas kitus. Pasaulyje pastaruoju metu formuojasi nauja svarbi tendencijaAi??ai??i?? galerijos pradeda aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje, tam paA?iam menininkui A?vairiuose regionuose atstovauja vis kitos galerijos. Tarpusavyje jos kuria bendras programas ir strategijas, kaip tAi?? dailininkAi?? pristatyti. Taigi Vilniaus mugAi?? suteikia dideliA? galimybiA? lietuviA? galerijoms.

EglAi?? KomkaitAi??-BaltuA?nikienAi??: Tikrai norisi palinkAi??ti, kad mugAi?? taptA? gyvybingiausia, o tam reikia ne tik laiko. Pirmiausia ai??i?? atkaklumo organizatoriams, tarptautiniA? ryA?iA?, uA?sispyrimo A?veikiant biurokratines ir kitokias kliAi??tis, na, ir, A?inoma ai??i?? padoraus finansavimo.

AstrAi??da Rogule: Kiekvienos meno mugAi??s tikslas yra skatinti vietinAi?? meno rinkAi??. Laimei, kad tokios mugAi??s yra ne tik renginiai, kuriuose parduodamas menas. Tai lemia, kad 80 proc. mugAi??s lankytojA? yra tiesiog A?iAi??rovai. TodAi??l A?iuo atA?vilgiu ARTVILNIUS turi dideles galimybes tapti vietiniu ir regioniniu A?iuolaikinio meno procesA? centru.

O kalbant apie pagrindinAi?? mugAi??s funkcijAi?? ai??i?? tapti rinkodaros A?rankiu meno rinkoje, tai ARTVILNIUS turi daug A?adantA? potencialAi??, jei tik mugAi??s organizatoriai padarys paA?angAi?? vaisingai aktyvindami ryA?A? tarp meno ir rinkos. Tuomet meno mugAi?? Vilniuje galAi??s tapti svarbiu A?iuolaikinAi??s meno scenos A?vykiu.

Virginijus KinA?inaitis: Laikas nieko neduoda, tik atima. Laikui galima pasiprieA?inti valia, skaidria idAi??ja, svajone. BAi??tini A?monAi??s, kurie visa tai turAi??tA?, bAi??tA? motyvuoti plAi??toti A?iAi?? naujAi?? meno veiklos sritA?. Tai nAi??ra paprasta. NAi??ra nieko kaprizingesnio, kaip A?iuolaikinio meno rinka, nAi??ra nieko sudAi??tingesnio, kaip jos veikimo principai. A?ia ai??zsusibAi??gaai??? viskas ai??i?? aistros ir logika, pinigai ir simboliniai fetiA?ai, rizika ir kompetencija. Vartojimo kultAi??ra laimAi??jo, todAi??l belieka kryptingai ugdyti ne tik A?iuolaikinio meno kAi??rAi??jus, bet ir vartotojus. Nemanau, kad galima bAi??tA? kalbAi??ti apie rimtAi?? jos A?takAi?? regionui, taA?iau kol dar nAi??ra pergaliA? vietiniame fronteAi??ai??i?? turiu galvoje kAi??riniA? pirkimusAi??ai??i?? verta pakovoti nors ir dAi??l simbolinio A?vaizdA?io globalioje informacinAi??je erdvAi??je.