Astronomijos istorija HUMANITARO AKIMIS

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Astronomija
AUTORIUS:Ai??Agota StaA?ytAi??
DATA: 2014-03

Klasikinio iA?silavinimo prestiA?Ai??, A?sivyraujant technologijoms, pakeitAi?? matematika. Humanitarus nustAi??mus A? A?alA?, pasaulis peraiA?kintas, iA?skaidytas, apskaiA?iuotas. KAi?? gi humanitarui gali pasiAi??lyti astrofizika, chemija ar informatika? GalbAi??t fiziniA? mokslA? iA?manymas lemia naujus poA?iAi??rius ir perspektyvas? Intuityviai domintis tiksliukA? uzurpuotomis sritimis galima pamatyti tai, kas pakeis kasdienybAi??. Be baimAi??s vartant chemijos vadovAi??lius ar matematikos A?inynus, mintys suklijuoja A?vairiaspalves mozaikas, iA? kuriA? didA?iausia ai??i?? Visata. PaA?iupAi?? iliustruotus A?inynus ir apA?velgAi?? naujausius tyrimus, kartu su kultAi??ros istorike Agota STAAi??YTeAi?? atverkime duris A? atradimus.

Lietuva ai??i?? kosminAi?? valstybAi??, Marsas ai??i?? ateities namai. Visatos platybAi??s atsiskleidA?ia teleskopA? akimis ir matematiniais skaiA?iavimais. FantastiniA? filmA? gerbAi??jA? auditorija vis didAi??ja. Nuo kada A?emieA?iai taip pakvaiA?Ai?? dAi??l kosmoso? Siekia surasti DievAi??? Surasti panaA?ius A? save? Surasti prasmAi??? A?mogus smalsus ir ieA?ko atsakymA? net A? nesuformuluotus klausimus. Svarbiausia, kiek mes, humanitarai, norime dalyvauti A?iame procese.

A?mogA? visuomet lydAi??jo nakties dangus su A?ibanA?iomis A?vaigA?dAi??mis. A?vaigA?dA?iA? raA?tai skatino kurti legendas ir mitus. NegalAi??jimas paliesti, apA?iuopti tik sustiprino magiA?kAi?? dangaus kAi??nA? interpretacijAi??. Ilgainiui magijAi?? iA?tirpino religija, o religijAi?? iA?stAi??mAi?? mokslas. Matematikai, astronomai, fizikai ir chemikai pasiglemA?Ai?? didA?iulius dangaus vandenyno plotus ir iA?raA?Ai?? juos formulAi??mis baltuose lapuose. DidA?iajai visuomenAi??s daliai taip ir nesupratus, kas vyksta, A? vieA?umAi?? A?A?engAi?? Koperniko, GalilAi??jaus, Newtono, Einsteino, HubbAi??leai??sio ir kitA? teorijos bei atradimai. TaA?iau kiek kosmosas yra persmelkAi??s kiekvieno kasdienybAi???

Klausimas retorinis, taA?iau galime A?A?velgti kosmoso interpretacijos ir A?mogaus saviA?inos tarpusavio ryA?A?. Kada A?emAi?? ai??i?? Visatos centras, tada ir A?mogus svarbiausias. Kai A?emAi?? ai??i?? mikroskopinis taA?kelis galaktikA? sAi??kuriuose, tai ir A?mogus bevertis, o egzistencija beprasmAi??. Nenumaldomas siekis surasti kitas gyvybAi??s formas nakties danguje, suprasti savAi??sias iA?takas iA?ryA?kAi??ja kultAi??roje: StanisAi??awo Lemo 1961 metA? fantastinis romanas ai??zSoliarisai??? (1972-aisiais ekranizuotas Andrejaus Tarkovskio ir 2002-aisiais Steveno Soderbergho), Stanley Kubricko 1968 metA? filmas ai??z2001-A?jA? kosminAi?? odisAi??jaai??? (tais paA?iais metais seras Arthuras C. Clarkeai??sas iA?leido romanAi?? tuo paA?iu pavadinimu), Ridley Scotto 2012 metA? filmas ai??zPrometAi??jasai??? ir taip toliau. Kosmosas sunkiai suprantamas, paaiA?kinamas, baugus ir grAi??smingas. Grasinantis mirtimi ir nekompaktiA?kas, taA?iau viliojantis A?mones tarsi ugnis drugelius. Matyt, A?i manija nenuslAi??gs artimiausiu metu, todAi??l verta susimAi??styti, kAi?? apie astronomijAi?? ir jos istorijAi?? turAi??tA? nusimanyti kiekvienas iA? mAi??sA?.

* * *

Istorija A?iuo atveju nepamaiA?ys, ai??i?? norint geriau suprasti A?iandienius astronominius atradimus, verta paA?velgti A? tyrimA? pradA?iAi??. Yra daugybAi?? vadovAi??liA?, A?inynA? ir enciklopedijA?, kuriuose nuA?ymAi??ta astronomijos mokslo raida. Ai??kelti A?vairAi??s grafikai, spektrA? spalvos ar net Visatos modeliai, kurie paAi??A?vairina tekstAi?? ir galbAi??t net prapleA?ia mintA?. TaA?iau ne visiems abstrakA?ios formulAi??s ar schemos yra suprantamos ar apskritai A?domios. Astronomijos istorijAi?? galima atsekti per asmenybes, kuriA? vardus suneA?iojo populiarioji kultAi??ra. Nors VisatAi?? apA?ioti siekAi?? ir Antikos mAi??stytojai ar RytA? mokslininkai, kad nepaskAi??stume filosofinAi??je mintyje ar svetimose civilizacijose, siAi??lau pradAi??ti nuo MikoAi??ajaus Koperniko (1473ai??i??1543). Savo iA?samiu, skaiA?iavimais iA?puoA?tu veikalu ai??zDe revolutionibus orbium coelestiumai??? Kopernikas pasiAi??lAi?? heliocentrinA? dangaus modelA?: ne aplink A?emAi?? sukasi SaulAi??, o aplink SaulAi?? ai??i?? A?emAi??.

Dabar knyga vadinama revoliucine, nors dAi??l jos A?takos tuo laiku, kai ji pasirodAi??, ginA?ijamasi. Profesorius Owenas Jay Gingerichas 2004 metais publikavo veikalAi?? ai??zKnyga, kurios niekas neskaitAi??ai??? (ai??zThe Book Nobody Read: Chasing the Revolutions of Nicolaus Copernicusai???), skirtAi?? ai??zDe revolutionibus orbium coelestiumai??? A?takos paieA?koms. Atsakymas aiA?kus ai??i?? knyga skaityta ir nagrinAi??ta, taA?iau specifinAi??s XVI amA?iaus auditorijos. Lyg ir niekas nepasikeitAi??, geocentAi??rinis ar heliocentrinis Visatos modelis: diena keiA?ia naktA?, vasara ai??i?? A?iemAi??, o kasdieniai vargai lieka tie patys. TaA?iau buvo pasikAi??sinta A? VakarA? Europos BaA?nyA?ios autoritetAi??. Heliocentrinio modelio gynAi??jas Galileo GalilAi??jus (Galilei, 1564ai??i??1642), mokslininkas ir atradAi??jas, atsidAi??rAi?? cenzAi??ros spAi??stuose: 1633 metais inkvizicijos teismas jA? nubaudAi?? namA? areA?tu iki gyvos galvos. Tai antras A? sAi??raA?Ai?? ai??zPasidomAi??siuai??? A?trauktas asmuo. Jis ne tik pateikAi?? konkreA?ius A?rodymus, pagrindA?ianA?ius Koperniko teorijAi??, bet yra ir teleskopinAi??s astronomijos pradininkas. Savo sukonstruotais teleskopais GalilAi??jus iA?plAi??tAi?? A?mogaus akies galimybes. A?velgiant filosofiA?kai, neA?inia, ar A?mogus iA? tiesA? gali pamatyti daugiau: atsiskleidA?ia svetimA? galaktikA? spiralAi??s, taA?iau A?alia tvyrantis skurdas iA?lieka nematomas. Mokslas ir tikAi??jimas, susipynAi?? asmenyje, suteikia progAi?? astronomijAi?? suA?moginti, pajausti jos raidAi??.

TreA?ias asmuo ai??i?? Isaacas Newtonas (1642ai??i??1727) ai??i?? gravitacijos tAi??vas. 1678 metais jis iA?leido veikalAi?? ai??zPhilosophiae Naturalis: Principia Matematicaai???. Mokslininkas prisidAi??jo prie klasikinAi??s mechanikos vystymo, optikos tyrinAi??jimA? ir kartu su Gottfriedu Leibnizu ai??i?? matematikos. Fundamentali mokslo figAi??ra, uA? kurios slepiasi ne vienas A?ymus tyrAi??jas. Paminiu keletAi?? asmenA?, kurie galAi??tA? bAi??ti orientyrai stengiantis nepaklysti Visatos tyrimA? platybAi??se. IA? tiesA?, sunku ir suprasti, kaip kosmosas veikia mAi??sA? kasdienybAi??. Kaip A?uvis upAi??je negali pastebAi??ti vandens aplink save, taip, matyt, ir A?mogus nebepastebi, kaip astronomija skleidA?iasi kultAi??roje. Kad ir idAi??ja apie reliatyvumAi??. KartkartAi??mis iA?girstu: viskas yra reliatyvu. Reliatyvios netgi A?mogaus moralAi??s normos ar vertybAi??s. Abejoju, kad Albertas Einsteinas savo idAi??jomis bandAi?? perprasti A?mogaus elgesio motyvus. Specialioji ir bendroji reliatyvumo teorijos uA?gimAi?? XX a. pradA?ioje genialaus fiziko galvoje. Viena padovanojo formulAi?? E = mcA?, kita ai??i?? vinguriuojantA? erdvAi??laikA?. FizikAi?? iA? manAi??s prasta, tad tik pacituosiu A?inynAi??:

<...> specialioji reliatyvumo teorija. Ji vadinama ai??zspecialiAi??jaai???, nes taikoma tik toms atskaitos sistemoms, kurios juda pastoviu, nekintamu greiA?iu. Savo teorijAi?? EinA?teinas pagrindAi?? dviem principais. Pirmasis, vadinamas reliatyvumo principu, teigia, kad visose pastoviu greiA?iu judanA?iose atskaitos sistemose galioja tie patys fizikos dAi??sniai. Antrasis teigia, jog A?viesos greitis visada pastovus ai??i?? nepriklausomai nuo to, kokiu greiA?iu juda A?viesos A?altinis ar stebAi??tojasai???.1 <...> 1915 m. EinA?teinas jau buvo iA?plAi??tojAi??s patA? sudAi??tingiausiAi?? ir didA?iausiAi?? savo A?edevrAi?? ai??i?? bendrAi??jAi?? reliatyvumo teorijAi??, kuri visiA?kai naujai apraA?Ai?? gravitacijAi??. <...> EinA?teinas teigia, kad A?viesa (fotonai), nors ir neturi rimties masAi??s, gravitaciniame lauke sklinda kreiva trajektorija. <...> PlAi??todamas savo idAi??jas, EinA?teinas parodAi??, kad gravitaciniA? efektA? prieA?astimi gali bAi??ti masAi?? arba energijos sankaupa, kurios aplink save iA?kreivina keturmatA? erdvAi??laikA?. IA? to iA?plaukia, kad gravitacinis laukas gali bAi??ti apraA?ytas kaip grynai geoAi??metrinis masAi??s poveikio erdvAi??laikiui efektas. Vadinasi, A?viesos sklidimo kelias arti masyvaus kAi??no nukrypsta nuo pirminAi??s krypties dAi??l to, kad erdvAi??laikis toje vietoje yra iA?kreivintas kAi??no masAi??s.2

Ai??domu, tiesa? GalbAi??t nelabai aiA?ku, nelabai suprantama, bet tikrai A?domu.

easy way to get viagra.

Planavau plaA?iau apraA?yti EdwinAi?? Hubbleai??sA? (1889ai??i??1953), kuris A?rodAi?? Visatos plAi??timAi??si, taA?iau planai pasikeitAi?? atradus genialA?jA? StephenAi?? HawkingAi??. Jo parengtos mokslo populiarinimo knygos: ai??zTrumpa laiko istorijaai??? (ai??zA Brief History of Timeai???, pirmAi?? kartAi?? publikuota 1988) ir ai??zVisata rieA?uto kevaleai??? (ai??zThe Universe in a Nutshellai???, iA?leista 2001, liet. 2003) ai??i??
tai rakto skylutAi?? norintiems pamatyti, kas dedasi Visatos tyrinAi??tojA? kambariuke. UA?eiti nepakvies, taA?iau bent jau supaA?indins su savo veikla. Ai??merkusiems uodegAi?? siAi??lau namA? bibliotekoje A?kurdinti lentynAi??lAi?? ai??zVisataai???.

viagra online

Visatos istorija trumpai, remiantis A?inynu ai??zVisataai???.

cialis black 20mg

Planko era A� Niekas nieko negali paaiA?kinti
DidA?iojo sAi??veikA? susivienijimo teorijos era A� MedA?iaga ir energija tapaA?ios
Infliacijos era 10Ei??A?5 sekundAi??s Regimoji Visatos dalis, milijardus kartA? maA?esnAi?? uA? protonAi??, tampa didesnAi?? nei biliardo kamuolys
KvarkA? era

A�

MaA?daug po 10Ei??A?A? sekundAi??s ElementariA?jA? daleliA? ir antidaleliA? sriuba: energija virsta daugybe kvarkA? ir antikvarkA? porA?, o A?ie vAi??l anihiliuodavo tapdami energija
Elektrosilpnosios sAi??veikos atsiskyrimas 10Ei??9 sekundAi??s TemperatAi??ra nukrenta iki 1000 trilijonA? 0C ai??i?? elektrosilpnoji sAi??veika iA?siskiria A? elektromagnetinAi?? ir silpnAi??jAi?? sAi??veikas. Gamtos jAi??gos bei fizikiniai dAi??sniai jau tokie patys kaip A?iandien
HadronA? era 10Ei??6 sekundAi??s Kvarkai ir antikvarkai susijungia ir suformuoja hadronus: barionai (protonai ir neutronai), antibarionai ir mezonai
LeptonA? era 10Ei??A? sekundAi??s LeptonA? (elektronA?, neutrinA? ir jA? antidaleliA?) vyravimas
NukleosintezAi??s era 100 sekundA?iA? Susiformuoja Helio branduoliai ai??i?? neutronams virstant protonais, nedidelAi?? dalis jA? liko ai??i?? likAi?? susijungAi?? su protonais
SpinduliuotAi??s era 200 sekundA?iA? MedA?iagos dalelAi??s sAi??veikauja su fotonais ai??i?? neperregimas ai??zrAi??kasai??? ai??i?? SpinduliuotAi??s eros pabaigoje A?sivyrauja elementA? pusiausvyra
MedA?iagos era 300 000

Ai??i era tAi??siasi iki A?iol

Fotonai laisvai keliauja Visata; dauguma elektronA? ai??i?? atomuose, kol susiformavo pirmosios A?vaigA?dAi??s, kuriose jie vAi??l A?kaitino medA?iagAi??

* * *

Astronomija ai??i?? tai ne tik A?vaigA?dynA? pavadinimai ir pasyvi dangaus kAi??nA? pokyA?iA? stebAi??sena. Tai mokslas, kuris bando suprasti Visatos kilmAi??, jos struktAi??rAi??, pobAi??dA? ir pabaigAi??. Tikriausiai retas negirdAi??jo apie DidA?jA? hadronA? prieA?prieA?iniA? srautA? greitintuvAi?? CERN, DidA?iojo Sprogimo teorijAi?? ar standartinA? Visatos modelA?. Ai??ios didA?iulAi??s teorijos, didA?iuliai A?renginiai talpina savyje sukauptas A?inias ir patirtA? apie kosmosAi??, taA?iau jiems paA?inti reikalingi geri pagrindai.

IA? pradA?iA? paA?iAi??ri A? nakties skliautAi?? ir apsidA?iaugi radAi??s DidA?iuosius ir MaA?uosius GrA?A?ulo Ratus. VAi??liau atrandi KasiopAi??jAi??, CefAi??jAi??, KryA?iA? ar Aukso A?uvA?. A?emei sukantis atsiveria vis nauji veikAi??jai: Heraklis, Pegasas ar PersAi??jas. Surandi beveik visus ir net imi suprasti pavadinimA? ir keliA? taA?kA? tarpusavio ryA?A?. Pamatai BerenikAi??s Garbanas, Skalikus ir LaputAi??. Padedi A? A?onAi?? A?iAi??ronus ir nusprendi nusipirkti gerAi?? teleskopAi??. Bet staiga to nebeuA?tenka, estetinis pasigAi??rAi??jimas nenumalA?ina egzistenciniA? klausimA?. PanarA?Ai??s A?inynA? puslapius randi vienAi?? iA? galimA? atsakymA? ai??i?? DidA?iojo Sprogimo teorija.

Manoma, kad laikas, erdvAi??, energija ir medA?iaga atsirado prieA? 13,7 milijardo metA? A?vykus DidA?iajam Sprogimui. PaA?iAi?? pirmAi??jAi?? akimirkAi?? Visata buvo be galo tanki, neA?sivaizduojamai karA?ta ir sudaryta iA? grynos energijos. TaA?iau praAi??jus maA?ai sekundAi??s daliai, kai Visata A?iek tiek atvAi??so, iA? energijos susikAi??rAi?? galybAi?? fundamentaliA?jA? daleliA?. Po keliA? A?imtA? tAi??kstanA?iA? metA? A?ios dalelAi??s susijungAi?? ir sudarAi?? pirmuosius atomus.3

IA? vieno taA?ko iA?siplAi??tAi?? erdvAi?? ai??i?? POKAi??T, ir A?tai jau Visata…Ai?? DidA?iojo Sprogimo (Big BANG) teorija skamba beprotiA?kai, gal tiksliau suprotiA?kai, ai??i?? reikia turAi??ti tikrai nemaA?ai koA?Ai??s galvoje, norint jAi?? suprasti ir net gebAi??ti patikslinti. Astrofizikai kaip darbA?tAi??s istorikai, remdamiesi rastais dokumentais ir artefaktais, stengiasi atkurti jau praAi??jusius A?vykius. Ar jie nebijo istorijoje rasti tai, ko nori, o ne tai, kas buvo iA? tiesA??

TodAi??l visos idAi??jos yra patikrinamos. Kad ir Didysis daleliA? greitintuvas Europos branduoliniA? tyrimA? centre (CERN). Jis suteikia A?ansAi?? atkurti ankstyvAi??jAi?? VisatAi??. TiesAi?? sakant, staA?iai dauA?o daleles vienAi?? A? kitAi?? ir ieA?ko naujA? daleliA? pAi??dsakA?. Regis, nieko protingo ar A?spAi??dingo, taA?iau taip mes atradome Higgso bozonAi?? ai??i?? neapA?iuopiamAi?? dalelytAi??, kuri ne vienAi?? deA?imtmetA? egzistavo tik teoriA?kai. Ir A?tai! Ji atrasta! Suvienijanti visAi?? bAi??tA? aplinkui save. IA? interviu su vienu vadovaujanA?iA? asmenA? bozono paieA?kose ai??i?? Eilamu Grossu:

Galvok apie tai kaip apie galvosAi??kA?, kurio sprendimo modelA? turAi??jome, bet jis labiau A?sivaizduotas. Sprendimo modelis buvo pagrA?stas A?ia dalele. Jeigu jos nebAi??tume radAi??, visas modelis bAi??tA? sugriuvAi??s, ir mes bAi??tume turAi??jAi?? surasti naujAi?? modelA?. Ai??iuo atveju mes tikriausiai bAi??tume A?strigAi?? A?imtmeA?iams. AmA?iams. Mes turAi??jome iA?samiA? A?rodymA? apie jo egzistavimAi??, bet mes neturAi??jome Higgso.4

Bet net ir be A?iA? A?spAi??dingA? milA?iniA?kA? greitintuvA? yra A?rodymA?, kad DidA?iojo Sprogimo teorija teisinga. Tai foninAi?? spinduliuotAi??, Visatos plAi??timasis, elementA? pusiausvyra, bendroji reliatyvumo teorija ir tamsus nakties dangus. Ar kada susimAi??stAi??te, kodAi??l nakties dangus nAi??ra A?viesus?

PaA?velgus A? nakties dangA?, iA? karto paaiA?kAi??ja du ypatumai. A?vaigA?dAi??s yra skirtingA? spindesiA? bei spalvA?, danguje jos pasklidusios labai netolygiai ai??i?? vieni dangaus plotai gausiai nusAi??ti A?viesuliais, o kitur jA? visai reta. Ilgesni A?vaigA?dAi??tojo dangaus stebAi??jimai parodo, kad A?vaigA?dAi??s yra daug toliau nei SaulAi??s sistemos kAi??nai, nes ir MAi??nulis, ir planetos dangaus sfera juda kur kas greiA?iau. Retsykiais jie praeina A?iapus A?vaigA?dA?iA?, uA?stodami jA? A?viesAi??. A?vaigA?dAi??s A?vieA?ia dAi??l jA? paA?iA? spinduliuojamos A?viesos. TodAi??l nevienodo A?vaigA?dA?iA? regimojo spindesio, arba ryA?kio, prieA?astimi turAi??tA? bAi??ti arba skirtinga jA? tikrojo spinduliavimo galia (A?viesis), arba skirtingi jA? nuotoliai nuo A?emAi??s, nors tikrovAi??je A?vaigA?dAi??s ryA?kA? lemia ir viena, ir kita. A?vaigA?dA?iA? pasiskirstymas danguje pasako daug kAi?? apie Visatos sandarAi?? bei padeda iA?sprAi??sti garsiAi??jAi?? astronomijos mA?slAi??, pavadintAi?? Olberso paradoksu: kodAi??l naktA? dangus bAi??na tamsus.5 purchase baclofen

Ai??* * *

Reikia turAi??ti gerAi?? humoro jausmAi?? A?engiant A? naujAi?? sritA?. YpaA? jei ta sritis tiesiog neiA?semiama. Nuo smulkiausiA? daleliA? iki didA?iausiA? galaktikA? spieA?iA?, ai??i?? Visatos tyrAi??jai tiria matomus ir nematomus dalykus. Ai?? savo uA?raA?A? knygelAi?? persibraiA?iau standartinA? Visatos modelA?, nes man jis tiesiog graA?us, toks paprastas ir nekomplikuotas. AA? pasiA?iAi??riu A? jA? ir suprantu savo neiA?manymAi??, nusileidA?iu ant A?emAi??s.Ai?? Bent jau nebelaikau atoAi??mo maA?iausia A?manoma dalele. Yra subatominAi??s dalelAi??s, suriA?tos stipriA?jA? ir silpnA?jA? jAi??gA?. Kvarkai, antikvarkai, lengvieji leptonai ir visa kita ai??i?? sunkiai apA?iuopiama smulkmAi??. Bet medA?iaga dar ne viskas, o kur energija? MedA?iaga ir energija tarpusavyje tvirtai susijusios kaip turinys ir forma.

Keturios jAi??gos: stiprioji, silpnoji, elektromagnetinAi?? ir gravitacijos ai??i?? kaip valia, garbAi??, meilAi?? ir laisvAi??. Gravitacija silpniausia iA? visA?.

Visatoje slypi didA?iausi ir maA?iausi A?manomi dydA?iai. Sparti technologijA? raida sustiprina pojAi??A?ius, prapleA?ia regos galimybes. Matematika surikiuoja iA?sklidusias mintis (arba iA?sklaido susirikiavusias).

Pati labai neseniai A?A?engiau A? Visatos tyrimA? slAi??nius. JauA?iuosi lyg laukiniuose Vakaruose. FormuliA? vAi??jas tarA?o plaukus, giedras nakties dangus neleidA?ia paklysti. Klajoju po dykras su viltimi, kad tamsioji materija ir juodoji energija bus permatytos. Mintys kaip A?irpiantys svirpliai prieA? miegAi?? neduoda ramybAi??s.

Labai daug ko nesuprantu ir tikriausiai nesuprasiu, taA?iau jauA?iuosi A?kvAi??pta. KiekvienAi?? kartAi??, kai labai sunku, A?sivaizduoju, kad skrendu kosminiu laivu be galimybAi??s sugrA?A?ti A? gimtAi??jAi?? planetAi??, ai??i?? tuomet visos problemos tampa iA?sprendA?iamos.

1 Visata: IA?samus vaizdingas A?inynas / Vyr. red. Martin Rees. ai??i?? Vilnius: Alma littera, 2006, p. 38.

2 Ten pat, p. 40.

triamcinolone cream.

3 Ten pat, p. 46.

4 Interviu su Eilamu Grossu, daleliA? fizikos profesoriumi. A?r.: http://www.haaretz.com/weekend/magazine/my-part-in-finding-thegod-particle-meet-the-mick-jagger-og-physicsai??i??1.461771

5 Giles SPARROW. Visata. Kaip stebAi??ti dangA?. ai??i?? Kaunas: Ai??viesa, 2006, p. 82.