Ataskaita už 2006 metus

DVYLIKA MĖNESIŲ IR DVYLIKA DIENŲ   Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Kornelijaus Platelio metinė ataskaita   2007-04-17, LMKA konferencija, Vilnius   Priminsiu, kad praeita konferencija, įvyko 2006 m. balandžio 4 d. Nuo to laiko įvyko 8 LMKA tarybos posėdžiai. Pirmame jų 2006-04-20 Taryba patvirtino Naujų narių priėmimo taisykles ir savo atstovu į „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ tarybą Vilniaus savivaldybei pasiūlė Remigijų Merkelį. Į vyriausybinę komisiją „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ įgyvendinimui koordinuoti LRV nutarimu Nr. 440 pagal pareigas buvau įtrauktas aš. Antrajame posėdyje 2006-05-29 buvo priiminėjami nauji nariai. Aštuonios buvusios LMKA narės pristatė meno kūrėjų organizacijų statusą patvirtinančius dokumentus. Tačiau trys meno kūrėjų organizacijos įsisteigė naujai: Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija; Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija. Kadangi meno kūrėjų organizacijos statusas joms buvo patvirtintas ir jos pagal savo įstatus tęsė ankstesniųjų kūrybinių sąjungą veiklą, jos buvo patvirtintos esančios LMKA narės. Taryba svarstė ir dviejų naujų asociacijų prašymus priimti į LMKA – Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos, tačiau jie nebuvo patenkinti, nes nesurinko pakankamo pritariančių balsų skaičiaus. Tarybos nariai suabejojo, ar jų veikla stabili, nes nė viena iš jų neturėjo etatinių darbuotojų. Kituose posėdžiuose Taryba nutarė siūlyti Nacionalinei kultūros ir meno premijai ciklą dokumentinių filmų apie įvairių sričių meno kūrėjus nufilmavusius Vytautą Damaševičių ir Juozą Matonį, savo premiją nutarė po mirties skirti Gintarui Beresnevičiui už knygas „Pabėgęs dvaras“ ir „Paruzija“. Ši premija rašytojo našlei buvo įteikta gruodžio 14 d. Rašytojų klubo salėje. O šiemet Nacionalinei pažangos premijai Taryba pristatė teatro režisierių Eimantą Nekrošių, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos premijai – kino režisierių Arūną Matelį ir operos dainininkę Violetą Urmanavičiūtę-Urmaną. Taryba siūlė kandidatus į įvairias komisijas bei ekspertų tarybas: į Meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų rėmimo iš valstybės biudžeto ekspertų komisiją pasiūlėme kompozitorių Vidmantą Bartulį, menotyrininką Algimantą Mačiulį, rašytojus Vytautą Martinkų bei Laimoną Tapiną, kino ir foto meno kritiką Skirmantą Valiulį. Atstovu Autorių teisių ir gretutinių teisių taryboje nutarėme skirti anksčiau ten dirbusį Vaclovą Krutinį. Taryba taip pat aptarė kandidatus ir į Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybą. Į Šiaurės Šalių meno kūrėjų asociacijų konferenciją „Šiaurės kultūros parlamentas“ Gotlande 2007 05 16-20, rengiamą kartu su Baltijos rašytojų taryba, nutarta deleguoti Kornelijų Platelį ir Joną Liniauską, bet pastarajam rengiantis vykti į kitą konferenciją, nutariau jį pakeisti kitu LRS valdybos nariu Vladu Braziūnu. Taip pat negalėdamas per trumpą laiką sukviesti tarybos posėdžio, į Autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose mokėjimo ataskaitos vertinimo komisiją pasiūliau rašytoją, mėnraščio „Metai“ vyriausiąjį redaktorių Danielių Mušinską. Taryba apsvarstė ir pateikė pastabas dėl Kultūros rėmimo fondo įstatymo projekto. Pasitaręs su Jonu Liniausku ir Vaclovu Krutiniu (nes jis susijęs su šių dviejų sąjungų vienijamų menininkų interesais), teikiau pastabas dėl LRV nutarimo dėl Autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose mokėjimo tvarkos projekto. Jos visos buvo priimtos. Vykdydama praeitos LMKA konferencijos nutarimus, Taryba nutarė ne tik kreiptis į vyriausybę laišku, bet ir susitikti su Ministru Pirmininku. Vyriausybės kanceliarija labai palankiai sutiko mūsų pageidavimą. Visus savo pasiūlymus Premjerui išdėstėme raštu, kopiją pasiuntėme Kultūros ministrui. (Rašto kopiją taip pat išsiuntinėjau Tarybos nariams.) Tačiau susitikimo tebelaukiame nuo sausio mėnesio. Premjero kanceliariją, atidėliojančią susitikimą, suprasti nesunku: politinė padėtis tokia, kad ne meno kūrėjai dabar galvoje. Tačiau, manau, susitikimas vis tiek įvyks. Mes taip pat esame suinteresuoti, kad jis nebūtų formalus, kad į mūsų pageidavimus būtų atsižvelgta. Metinė Europos menininkų tarybos (ECA) konferencija ir kongresas vyko 2006 11 24-26 Berlyne. Jame dalyvavau aš ir viceprezidentas Vaclovas Krutinis. Konferencijos tema buvo: „Gera ir bloga? UNESCO konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės išsaugojimo ir skatinimo – praėjus vieneriems metams“. Pranešėjai iš įvairių šalių ir Europos Parlamento nariai dalijosi patirtimi, kaip ši konvencija veikia praktiškai. Lietuva tuo metu dar buvo jos neratifikavusi, bet šis procesas vyko skubos tvarka. Man teko vesti vieną konferencijos diskusijų. Kongrese vyko visos įprastos procedūros, ataskaitų, planų, biudžetų tvirtinimas, statuto pataisos, naujų valdybos narių rinkimai. Tačiau priimta ir nekasdieniškų, ir mums svarbių nutarimų. Kadangi Europos Komisija ženkliai sumažino EMT programų finansavimą, nutarta bet kuria kaina išlaikyti finansinę nepriklausomybę ir keisti nario mokesčio mokėjimo tvarką. Nutarta, kad nario mokestis mokamas, skaičiuojant 1% nuo kiekvienos EMT narę sudarančių organizacijų individualaus nario mokesčio, bet ne daugiau 1 euro nariui ir ne mažiau 300 eurų organizacijai, EMT narei. Mes surinkome duomenis apie nario mokestį iš visų jūsų. Štai jie: Architektų sąjunga. Narių – 690, moka – 450 (414 x 0,5 + 276 x 0,1); mokestis – 50 Lt per metus; senjorai, kurių yra 40% – po 10 Lt/metus = 235 Lt Dailininkų sąjunga. Narių – 1296, mokestis – 25 Lt; moka – 601 = 150 Lt Dizainerių sąjunga. Narių – 139, mokestis – 60 Lt per metus; moka –visi = 83 Lt Fotomenininkų sąjunga. Narių – 238, mokestis – 30 Lt per metus; moka – apie 110; dalis yra atleisti dėl blogos finansinės padėties arba dėl ligos. Nario mokestį atskirai renka Kauno sk. (43 nariai) ir Klaipėdos sk. (30 narių). = 55 Lt Kinematografininkų sąjunga. Narių – 231, moka – visi; mokestis – 10 Lt per metus; pensininkams – 2 Lt/metus. Nuo 2007 metų visiems – 25 Lt/metus = 58 Lt Kompozitorių sąjunga. Narių – 158, moka visi, mokestis – 30 Lt/metus = 47 Lt Muzikų sąjunga. Narių – 237, moka – 210, mokestis – 36 Lt/metus = 76 Lt Rašytojų sąjunga. Narių – 354, moka – 226, mokestis 25 Lt/metus = 57 Lt Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija. Narių – 120, mokestis – 40 Lt per metus moka – 20% atleista nuo mokesčio (pensijinis amžius) = 38 Lt Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija. Narių – 515, moka – beveik visi mokestis – 1% nuo mėnesinio uždarbio = 129 Lt Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija. Narių – 58, mokestis – 10 Lt per metus moka visi = 6 Lt Iš viso mums reikėtų mokėti EMT 936 Lt arba 271 eurą, tad turėsime mokėti nustatytą minimumą – 300 eurų arba 1036 Lt             Šiemetinė EMT konferencija ir kongresas vyks 2007 09 27-30 Sibiu mieste, Rumunija, kuris šiais metais paskelbtas Europos kultūros sostine. Konferencijos tema: „Menininkas, kūryba, visuomenė. Menininko statuso iššūkiai XXI amžiaus pradžioje“. LMKA atstovai Kultūros ir meno taryboje veikė aktyviai, posėdžių be rimtų priežasčių nepraleidinėjo. Pati KMT stengėsi dirbti operatyviai, tačiau lėšos paskirstytos tradiciškai vėluojant: Kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos sprendimo data kovo 27 d., KM leidybos programos įsakymas pasirašytas vasario 21 d. Dar spalio mėnesį KMT posėdžio metu prašiau ministerijos skyrių patikrinti ar nepasibaigė kurių nors KSRF tarybos ar ekspertų komisijų narių kadencijos. Buvo sakoma, kad viskas tvarkoje, bet galiausiai išėjo taip, kad KSRF tarybą patvirtinome tik sausio mėnesį. Manau, teigiamai reikia vertinti KMT inicijuotas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kai SRTRF lėšos buvo padalintos į 6 programas. LMKA atstovai SRTRF taryboje derindami veiksmus taip pat pasiekė gerų rezultatų. Parama kultūros ir meno leidiniams, kuria mes visi suinteresuoti, padidėjo nuo 16 iki 31%, nors šių lėšų toli gražu nepakanka, nes parama centrinei kultūrinei spaudai nuo šio fondo įsteigimo prieš dešimtmetį sumažėjo nuo 4,5 iki 4 mln. Lt, nors tiek BVP, tiek Valstybės biudžetas išaugo daugiau negu 2,5 karto. O jei dar pažvelgsime, kaip išsiplėtė šio fondo remiamų projektų spektras, išvysime, jog padėtis tikrai apgailėtina. Praėjus dvejiems metams nuo Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo įsigaliojimo derėtų įvertinti jo padarinius. Ar jis veikia taip, kaip tikėjomės jį kurdami? Turėtume išsiaiškinti kiek konkrečiai kiekvienos LMKA narės menininkų naudojasi sveikatos draudimo, bei dirbtuvių ar studijų mokesčių lengvatomis. Neigiami padariniai – ne visai sveikas ažiotažas to statuso siekiant tiek atskiriems kūrėjams, tiek organizacijoms – matomas plika akimi. Jį liudija ir visiems mums svarbūs skaičiai – meno kūrėjų organizacijų kūrybinėms programoms skiriamos lėšos sumažėjo daugumai mūsų narių. Turime stengtis ištaisyti šią padėtį. Artimiausiais mūsų tikslais reikia laikyti tuos, kuriuos išdėstėme laiške premjerui ir šios konferencijos rezoliucijose. Tikiu, kad būdami vieningi ir derindami veiksmus galime daug pasiekti.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos konferencija

       2007 04 17
Vilnius                     

      Rezoliucija

Dėl Lietuvos įvaizdžio užsienyje ir šalies kultūros reprezentavimo

Lietuvos valstybės institucijos pastaruoju metu skiria vis didesnį dėmesį šalies įvaizdžiui tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. Sukurta speciali strategija ir įgyvendinama programa leidžia teigti, kad šalies valdžios institucijos puikiai suvokia gero šalies įvaizdžio reikšmę skatinant užsienio investicijas ir turizmą.

Tačiau tenka konstatuoti, kad valstybės skiriamos investicijos šalies įvaizdžiui gerinti neduos laukiamų rezultatų, jei šalies menininkų kūryba nebus betarpiškai pristatoma tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek ir už jos ribų. Šiai veiklai vystyti reikalinga ne tik projektinė parama, bet ir nuolatinis dėmesys toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios vienija meno kūrėjus, palaiko tarptautinius ryšius.

Šiandien dalyvavimas tarptautiniuose forumuose ir narystė tarptautinėse skirtingų meno šakų atstovus vienijančiose organizacijose tampa prabanga daugeliui visuomeninių meno kūrėjų organizacijų. Taip atsitiko todėl, kad valstybės finansuojamose programose nenumatyta lėšų šalies kultūros pristatymui per nevyriausybinių valstybės pripažintų meno kūrėjų organizacijų tarptautinę veiklą.

Susidaro įspūdis, kad valstybė labiau linkusi skatinti vartotojišką visuomenę, nes vartotojų interesams atstovaujančioms visuomeninėms organizacijoms numatyta ne tik projektinė, bet ir institucinė parama. Deja, tokios institucinės paramos šiandien vis dar nesulaukia nė viena valstybės pripažinta meno kūrėjų organizacija. Tai gali pakenkti Lietuvos, kaip aukštos meninės kultūros šalies, įvaizdžiui.

Atsižvelgdami į tai, mes, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos nariai, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją siūlydami:

  • numatyti strateginiuose valstybės kultūros plėtros planuose finansinę paramą meno kūrėjų organizacijų veiklai tarptautinės organizacijose ir menininkų kūrybos pristatymui užsienyje;
  • sukurti iš esmės naują valstybės pripažintų meno kūrėjų organizacijų finansavimo tvarką, kuri ne tik skatintų kurti naujus projektus, bet ir laiduotų tokių organizacijų veiklos tęstinumą, jas finansuojant tiesiogiai pagal pasiektus rezultatus.

LMKA nariai:

Lietuvos architektų sąjunga

Lietuvos dailininkų sąjunga

Lietuvos dizainerių sąjunga

Lietuvos fotomenininkų sąjunga

Lietuvos kinematografininkų sąjunga

Lietuvos kompozitorių sąjunga

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga

Lietuvos muzikų sąjunga

Lietuvos rašytojų sąjunga

Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija

Lietuvos teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija

Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija