Ataskaita už 2007 metus

DAR VIENERI LMKA METAI

 

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Kornelijaus Platelio metinė ataskaita

 

2008-04-17, LMKA konferencija, Vilnius

 

Priminsiu, kad 2007 metų konferencija taip pat įvyko balandžio 17 d. Tad praėjo lygiai vieneri metai. Nuo to laiko įvyko 11 LMKA tarybos posėdžių. Pirmame jų 2007-05-08 Taryba Kultūros ministrui pasiūlė Kultūros ir meno tarybos, kurios kadencija pasibaigė, narius. Vietoje po dvi kadencijas baigusių Remigijaus Merkelio bei Jono Rudzinsko pasiūlyti Kęstutis Pempė bei Dainius Radzevičius. Vėliau iš Kultūros ir meno tarybos pasitraukus Aleksandrui Macijauskui, vietoje jo pasiūlėme Stanislovą Žvirgždą. Taigi dabar Kultūros ir meno taryboje LMKA atstovauja Valentinas Antanavičius, Vaidotas Jauniškis, Jonas Liniauskas, Kęstutis Pempė, Kornelijus Platelis, Dainius Radzevičius, Stanislovas Žvirgždas.

LMKA atstovai Kultūros ir meno taryboje veikė aktyviai, posėdžių be pateisinamų priežasčių nepraleidinėjo. Pati KMT stengėsi dirbti operatyviai, tačiau lėšos paskirstytos vėl tradiciškai vėluojant: Kultūros rėmimo fondo tarybos sprendimo data kovo 19 d., KM leidybos programos įsakymas pasirašytas vasario 19 d. Nors dar spalio mėnesį kaip ir pernai prašiau ministerijos skyrių laiku suformuoti KRF ir kitas ekspertų komisijas. Galbūt čia ne visa atsakomybė tenka Kultūros ministerijai, nes kai kurie KRF ir ministerijos programų ekspertai, iš pradžių sutikę dirbti tą darbą, vėliau patys teikė paraiškas projektams ir dėl interesų konflikto turėjo atsistatydinti. Tai užtęsė projektų vertinimo darbus. Meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų rėmimo programos įsakymas pasirašytas vasario 4 d., tačiau lėšos daugumą organizacijų pasiekė tik per melagių dieną, balandžio 1-ąją. Čia esama Kultūros ministerijos kaltės, kad ji nepervedinėjo pinigų atskiroms, sutartis pasirašiusioms, organizacijoms, turbūt laukdama, kol susitvarkys visos ir bus galima pasirašyti vieną įsakymą, ir esama mūsų, ilgai tas sutartis derinusių, kaltės. Žinoma, kai kurios organizacijos delsė laukdamos KRF lėšų paskirstymo, idant galėtų subalansuoti savo biudžetus. Tikiu, kad ministerija kitais metais paankstins paraiškų teikimo terminą. Noriu pasidžiaugti, kad pavyko Kultūros ministeriją įtikinti leisti iki 30% šios programos lėšų panaudoti administracinėms išlaidoms vietoje iš pradžių skelbtų 10%. Ne visas mūsų nares tai tenkina. Neseniai raštiškai kreipėmės į Kultūros ministrą prašydami leisti kai kurioms organizacijoms daryti išimtis ir administracinėms išlaidoms panaudoti daugiau lėšų, bet atsakymas buvo neigiamas.

Antrajame posėdyje 2007-05-30 į LMKA buvo priimta Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga.

Savo kasmetinę premiją, Tarybos narių balsams pasidalinus po lygiai, nutarėme skirti rašytojai Vandai Juknaitei už pokalbių su vaikais knygą Tariamas iš tamsos ir dailininkei Laisvydei Šalčiūtei už grafikos bei tapybos darbus, iliustracijas vaikiškoms knygoms. Ši premija joms buvo įteikta gruodžio 28 d. Rašytojų klubo salėje. O šiemet Nacionalinei pažangos premijai Taryba Teatro sąjungos teikimu pakartotinai pristatė teatro režisierių Eimuntą Nekrošių.

Šiaurės Šalių meno kūrėjų asociacijų konferencijoje „Šiaurės kultūros parlamentas“ Gotlande 2007 gegužės 16-20, surengtoje kartu su Baltijos rašytojų taryba, dalyvavau aš ir rašytojas Vladas Braziūnas.

Metinė Europos menininkų tarybos (ECA) konferencija ir kongresas vyko 2007 09 29 – 10 36 Sibiu mieste, Rumunija, kuris pernai buvo paskelbtas Europos kultūros sostine. Konferencijos tema: „Menininkas, kūryba, visuomenė. Menininko statuso iššūkiai XXI amžiaus pradžioje“. Norinčių vykti kartu neatsirado, tad teko man dalyvauti vienam. Joje skaičiau pranešimą „Meno kūrėjo statusas Lietuvoje“ ir pirmininkavau EMT (ECA) kongresui, kurio metu buvo išrinktas naujas EMT prezidentas – Airijos skulptorių sąjungos pirmininkas Michael Burke. Šiemetinė EMT konferencija ir kongresas vyks lapkričio mėnesį Dubline. Jos preliminari tema: „Menininkų mobilumas – siekis ar tikrovė?“ Turėtume kuo greičiau nuspręsti, kas vyks su manimi į Dubliną, tad prašyčiau siūlytis arba siūlyti iki kito tarybos posėdžio.

Taryba siūlė kandidatus į įvairias komisijas bei ekspertų tarybas: į Kultūros rėmimo fondo tarybą pasiūlėme rašytoją Vytautą Martinkų, į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą – žurnalistą Dainių Radzevičių.

Taryba siūlė pataisas Kultūros rėmimo fondo, Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo projektams.

2007 gegužės 3 d. Taryba susitiko su Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu. Jis geranoriškai išklausė mūsų pageidavimus, ir paprašė Kultūros ministro juos išnagrinėti. Birželio 13 d. Taryba susitiko su Kultūros ministru Jonu Juču. Naudos iš šių dviejų susitikimų buvo ne kažin kiek.

Iš sėkmingesnių mūsų akcijų norėčiau paminėti rugsėjo mėnesio kreipimąsi į Ministrą Pirmininką, Kultūros ir Finansų ministrus prašant leisti atlyginimams naudoti iki 30% Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo paramos lėšų. Nors ne visus leidinius tai tenkino, tačiau reikia sutikti, jog spaudai tai racionalus procentas. Šis pasiekimas leido nesunkiai susitarti ir dėl Meno kūrėjų organizacijų programoms skiriamų lėšų. Palaikėme Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos siūlymą padidinti Nacionalinę ir Vyriausybės premijas. Turbūt negalime sau prisiimti didelių nuopelnų, bet tai buvo padaryta. Pasisakėme prieš siūlymus keisti Vyriausybės įgaliotą instituciją intelektinės nuosavybės apsaugos srityje.

Kiti mūsų žygiai: kreipimasis dėl institucinės paramos valstybės pripažintoms meno kūrėjų organizacijoms, nei bandant sekti vartotojų teises ginančių organizacijų pavyzdžiu, nei šią problemą siejant su Lietuvos menininkų rūmų atgavimo klausimu nesusilaukė valdžios pritarimo; bandymai susitikti su Socialinių reikalų ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte ir aptarti meno kūrėjų pensijų stažo 1991- 2005 metais bei menininkų rentų klausimus taip pat nebuvo sėkmingi. Tačiau vieningo mūsų ir Žurnalistų sąjungos beldimosi į valdžios duris dėka pavyko pasiekti, kad LR Seime buvo sudaryta laikinoji darbo grupė įstatymo projektui dėl kūrybinių darbuotojų socialinių garantijų parengti. Jai vadovauja Seimo narys Jonas Čekuolis, o LMKA joje atstovauja Vaclovas Krutinis, Dainius Radzevičius, Antanas Sutkus ir aš. Pagrindinės šios grupės darbo kryptys: kūrybinio darbo sutarčių galimybė, profesijų klasifikatoriaus tikslinimas, rentos ir pensijos meno kūrėjams. Darbo grupei pavesta darbą baigti iki 2008 m. birželio 1 d.

Praeitoje konferencijoje nutarėme, kad organizacijos LMKA moka metinį 1% dydžio nario mokestį nuo kiekvieno savo nario metinio mokesčio, bet ne mažiau 100 Lt per metus nuo organizacijos. Naujai įstojusios organizacijos mokestis 500 Lt, bet stojimo metais ji atleidžiama nuo nario mokesčio. Prašytume nario mokestį už 2007 ir 2008 metus pagal pridedamą lentelę sumokėti iki 2008 m. rugsėjo 30 d.

 

Kokie darbai mūsų laukia ateityje? Jau ne tik Lietuvoje galioja Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas, bet ir Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl menininko statuso. Tai labai svarbūs žingsniai. Dabar reikia tam statusui suteikti svaresnį turinį. Pirmiausia paminėsiu klausimus sprendžiamus Seimo darbo grupės:

  1. Menininkai dažniausiai dirba pagal autorines sutartis. Siekiant užtikrinti jų socialines garantijas reikia nustatyti papildomą (nepanaikinant dabar galiojančios autorinės sutarties) darbo sutarties formą: kūrybinio darbo sutartį. Kokia ji bus, dar kalbėti anksti. Mes pasiūlėme, kad 3% Sodros įmokų moka patys draudžiamieji, kaip ir visi piliečiai, 15%  – darbdavys, o 15% dengtų valstybė. Tai ženkliai nepadidintų lėšų, kurios dabar skiriamos per Kultūros ministeriją meno kūrėjų sveikatos draudimui ir kurios būna neįsisavinamos.
  2. Liberalizuoti aktorių ir muzikos atlikėjų darbo sutartis, teatrų ir koncertinių įstaigų administracijoms suteikiant daugiau laisvės samdant menininkus, o šiems – rentas laikotarpiui, kai jie nebūna pasamdyti.
  3. Įvesti rentas nusipelniusiems menininkams (Nacionalinės ir Vyriausybės premijų laureatams, prestižinių konkursų laureatams), jei šie nedirba jokio kito darbo pagal darbo sutartį. Iš valstybės pusės taip elgtis būtų logiška, nes menininkai duotų kur kas daugiau naudos atsidėję savo kūrybai negu dirbdami darbus, kuriuos gali atlikti bet kas kitas. Galbūt tuo tikslu reikėtų įteisinti Menų akademiko vardą, kurį suteikinėtų speciali iš akademikų susidedanti komisija.
  4. Profesionaliais menininkų kūrybinį darbą reikia prilyginti Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui ne tik iki 1991 metų birželio 01 d. (LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas VII skyrius, 54 straipsnis), bet iki Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. 2005 m. kovo 15 d., skaičiuojant jo pradžią nuo įstojimo į kūrybinę organizaciją ar viešo pirmojo kūrinio paskelbimo.

Reikia nepamiršti ir kitų mūsų siekių:

  1. Augant bendrajam vidaus produktui ir didėjant nacionaliniam biudžetui būtina siekti kad lygiai tokiais pat tempais didėtų kultūros programų finansavimas.
  2. Meno kūrėjų organizacijos tapo svarbūs valstybės partneriai sprendžiant su šiuo statusu susijusius klausimus. Neretai jos atlieka kultūros institucijų funkciją globodamos ir skatindamos savo srities meninę kūrybą, pagaliau užsiima kultūrine veikla, kurią anksčiau vykdė Lietuvos menininkų rūmai. Todėl būtina numatyti tam tikrą institucinį meno kūrėjų organizacijų finansavimą.
  3. Taip pat reikėtų pakeisti Asociacijų įstatymą taip, kad meno kūrėjų organizacijoms nebereikėtų kasmet rengti nelabai prasmingų suvažiavimų tuo būdu ir švaistyti ir taip jau kuklių kultūrinei veiklai skirtų savo lėšų. Turėtų būti privalomi tik ataskaitiniai-rinkiminiai suvažiavimai.
  4. Meno kūrėjų organizacijos verčiasi labai sunkiai: jų darbuotojų atlyginimai nekeliami, žmonės greitai keičiasi, jų kvalifikacija menka. Todėl reikėtų joms leisti administracinės reikmėms panaudoti iki 30% iš visų fondų projektams gaunamų lėšų.
  5. 1996 metais LR Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymą, kuriame reglamentavo valstybės paramos teikimą viešosios informacijos rengėjų kultūros ir šviečiamajai veiklai žiniasklaidoje per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Jis savo veiklą pradėjo turėdamas 4,7 mln., kurie jam buvo skirti Valstybės biudžeto sandaros įstatymu. Praėjus 11 Fondo veiklos metų biudžetinis finansavimas kultūros projektams žiniasklaidoje siekia 5, 844 mln., iš jų spaudai tenka 3,535 mln. Lt, t.y. mažiau negu fondo veiklos pradžioje, nors BVP ir valstybės biudžetas per tą laikotarpį padidėjo beveik trigubai. Tačiau ir dabartinė parama taptų prasmingesnė, jei Vyriausybė surastų papildomų lėšų užprenumeruoti kultūrinę spaudą kultūros ir švietimo sistemos bibliotekoms taip padidindama jos sklaidą. Be to, būtina nustatyti, kokius leidinius pačios bibliotekos gali prenumeruoti biudžeto lėšomis.
  6. Knygų leidybos programai LR Kultūros ministerija 2008 metais skyrė 1,722 mln. Lt. Dar apie milijoną skyrė Kultūros rėmimo fondas. Reikia pagaliau sukurti tvarką, kaip už visas šias lėšas iš leidyklų nupirkti knygas pagal iš anksto suderintą kainą ir paskirstyti bibliotekoms. Be to, knygų įsigijimui valstybė iš savo bei savivaldybių biudžetų kasmet skiria apie 8 mln. Lt. Knygų ir periodinių leidinių pirkimo decentralizacija sveikintina, tačiau būtina užtikrinti, kad bibliotekos biudžeto lėšomis negalėtų įsigyti menkaverčių komercinių leidinių, už kurių panaudą iš tų pačių biudžeto lėšų po to dar mokama autoriams. Prie Kultūros ministerijos siūlome įsteigti specialią Knygų ir periodinių leidinių bibliotekoms įsigijimų komisiją, kuri pagal spaudos bei knygų leidėjų pasiūlymus spręstų, kurias knygas ar periodinius leidinius įtraukti į pirktinų ar užsakytinų sąrašą. Mūsų nuomone, galėtų atsirasti dvi leidinių kategorijos, – „privalomi“ (enciklopedijos, žodynai, žinynai, moksleivių skaitiniai ir pan.), be kurių neįsivaizduojama biblioteka, ir – „rekomenduojami“, – t.y. leidiniai, kurių kokybę ekspertai garantuoja.
  7. Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijos turėtų kartu valstybiniu mastu skatinti profesionalių, ypač jau pripažintų menininkų bendravimą su mokymo įstaigomis, pradedant mokyklomis ir neformaliojo ugdymo įstaigomis, baigiant universitetais. Toks tiesioginis patirties perdavimas, manau, būtų naudingas abiem pusėm, o menininkams suteiktų papildomą nišą rinkoje.

 

 

Kornelijus Platelis,

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas