Ataskaita už 2011 metus

LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJA 2011-siais   Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Kornelijaus Platelio ataskaita už 2011 metus 2012-04-17, LMKA konferencija, Vilnius   Priminsiu, kad 2011 metų konferenciją rengėme balandžio 17 d. 2011 metais įvyko 7 LMKA tarybos posėdžiai, o šiemet dar du. Kas pasikeitė menininkų gyvenime per šiuos metus? 2010 pabaigoje priimtas naujos redakcijos Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas bei Valstybinio socialinio draudimo bei Sveikatos draudimo įstatymų pataisos įsigaliojo nuo 2011 metų sausio 1 d., o Sveikatos draudimo – nuo 2012 sausio 1 d. 2011 metais socialiniam menininkų draudimui buvo skirta apie 300 tūkst. Lt, tačiau realiai prireikė apie 2 mln. Lt. Manoma, kad panašios sumos papildomai reikės šiais metais apdrausti menininkus privalomuoju sveikatos draudimu. Vis tiek manau, jog valstybei, norinčiai išlaikyti „laisvųjų“ menininkų luomą, tai nėra didelė suma. Maloniai nuteikia ir JE Prezidentės nuomonė, išsakyta vasario 22 dienos susitikime su rašytojais ir literatūrologais. Ji nemato tragedijos, jei meno kūrėjo statusą turinčiųjų skaičius padidėtų nuo 4 iki 10 tūkstančių. Valstybė ir toliau nenumato remti MK organizacijų veiklos. Tik pavyko įtikinti Kultūros ministrą 30% meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų lėšų skirti projektų administravimui. Pagal naująjį MKiMKO įstatymą 2011 metais meno kūrėjo statusą turintys asmenys mokėjo valstybinio socialinio draudimo mokestį nuo pusės iš savo autorinių atlyginimų gaunamų pajamų. Praeitų metų ataskaitoje sakiau, jog menininkams, įregistravusiems individualią veiklą ir nusiteikusiems vesti buhalteriją bei deklaruoti pajamas, kaip visiems smulkiesiems verslininkams, mokestinė aplinka būtų dar palankesnė: 5% gyventojų pajamų mokesčio su teise 30% pajamų automatiškai nusirašyti į sąnaudas, taigi faktiškai – apie 3,5%. Tačiau pabandęs tai padaryti pats, patyriau, kad viskas taip, tik menininkams GPM tenka mokėti ne 5, o 15%. Taigi palengvinimas čia nedidelis, vargu ar vertas papildomų buhalterinio darbo sąnaudų. Meno kūrėjų socialinės apsaugos programa, numatanti 1 MMA dydžio išmokas kūrybinių prastovų metu, kurias 3 mėnesius gali gauti laikinai dėl kokių nors priežasčių negalintis kurti menininkas, taip pat pradėjo veikti 2011 metais. Paramos į ją kreipėsi virš 40 menininkų, kuriems buvo išmokėta apie 60 tūkst. Lt. Rentų ypatingai nusipelniusiems meno kūrėjams klausimas iš vietos nepajudėjo. Valstybinės pirmojo ir antrojo laipsnio pensijos taip pat naujai neskiriamos. 2011 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta rašytojui Vytautui Martinkui  už kalendorinių novelių knygą Dvylika lieptų (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011) ir už literatūros kritikos knygą Estetinė literatūros gyvybė (Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011). Metinė Europos menininkų tarybos (ECA) konferencija ir kongresas vyko 2011 lapkričio 11–13 d. Madride. Konferencijos tema – „Atgal į verslą: iniciatyvių menininkų paklausa“. Ją plačiau aprašiau „Literatūroje ir mene“, 2011-12-02 Nr. 3356. Kongresas išrinko naują EMT prezidentę – islandų aktorę bei režisierę, buvusią Islandijos Altingo narę ir aplinkos ministrę Kolbrun Halldorsdottir. Mūsų šaliai konferencijoje atstovavo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas EMT vykdomojo komiteto narys Jonas Staselis. Šių metų konferencijos-kongreso vieta dar nežinoma. Gali būti, kad ji vyks Vilniuje. Taryba siūlė kandidatus į įvairias komisijas bei ekspertų tarybas: į Autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu paskirstymo ir išmokėjimo ataskaitos vertinimo komisiją delegavo Vladą Braziūną; į Meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų ekspertų komisiją delegavome Gintarę Adomaitytę, Algirdą Martinaitį, Arūną Eduardą Paslaitį, Juozą Budraitį, Vytautą Bubnį; darbo grupę SRTRF veiklai tobulinti siūlėme Stanislovą Žvirgždą, Kornelijų Platelį, Liną Vildžiūną bei Joną Rudzinską, bet buvau pasirinktas tik aš (ši darbo grupė pasiūlė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui SRTRF reorganizavimo projektą, šis paprašė jį pataisyti, ir daugiau nieko nevyko); į Kultūros rėmimo fondo tarybą vietoje dvi kadencijas baigusios Vandos Juknaitės-Baltrūnienės jau šiemet delegavome Kęstutį Nastopką; į Etninės kultūros globos tarybą – Arūną Eduardą Paslaitį. 2010 metų birželio mėnesį LMKA įstojo į Nacionalinę kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociaciją (KIKIA). 2011 metų kovo 24 d. vykusiame ataskaitiniame šios organizacijos susirinkime buvau išrinktas į jos valdybą. Jaučiau pareigą kandidatuoti tikėdamasis galėsiąs mūsų asociacijos tarybai teikti daugiau informacijos apie KIKIA veiklą, kurios vienas pagrindinių tikslų – suformuoti labiau kultūrai ir menui tinkančias ES struktūrinės paramos priemones. Tačiau šioje srityje KIKIA valdyba beveik nieko nenuveikė. Tačiau pasakyti, kad nieko nebuvo daroma, negalėčiau. KIKIA vykdomo projekto rėmuose surengėme seminarą, kuriame be manęs dalyvavo  Jonas Staselis, Tautvydas Kaltenis, Gytis Lukšas bei Architektų sąjungos atstovė ir kuriam vadovavo Rasius Makselis bei Aurimas Pautienius. Seminaro metu parengėme projektą ir pateikėme paraišką Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos nevyriausybinių organizacijų subsidijų schemai. CPVA įvertino pateiktų paraiškų administracinę atitiktį bei tinkamumą gauti paramą ir įrašė mūsų projektą į pretendentų sąrašą. Galutinį atsakymą turėtume gauti gegužės mėnesį. Projektas vadinasi: „Meno kūrėjų organizacijų informacinė sistema visuomenei“. Jo apimtis 234 tūkst. Lt. Projektu bus siekiama sukurti Interaktyvų Lietuvos kultūrinių erdvių, rezidencijų žemėlapį, duomenų bazę, kur menininkai ir kūrėjai teikia pasiūlymus, idėjas. Jame turės dalyvauti visos mūsų asociacijos narės. Į projektą galėtų būti įtrauktos veiklos, vykdomos kartu su partneriais iš Šveicarijos. Ne toks malonus projekto aspektas tas, kad 10% lėšų kiekvienai jame numatytai veiklai turėsime įnešti patys. Reikia pripažinti, kad ir mes neatlikome visų KIKIA namų darbų. Dar pernai, baigiantis vasarai, prašiau mūsų sąjungų popieriuje išguldyti visų savo pageidaujamų ateities investicijų vizijas nurodant kokioms veikloms vystyti jos galėtų būti skirtos. Žinau, kad atskirų LMKA narių žygių būta, tačiau bendros programos nesuformavome ir neturime ko padėti ant stalo 2014-2020 metų finansinės investicijų perspektyvos planuotojams. Daug energijos suvartojome aistringai diskutuodami dėl Menų tarybos, vėliau pervadintos į Kultūros tarybą. Dar dabar dėl jos neturime vieningos nuomonės, tad ir nesame jos pareiškę. Savo dabartinį požiūrį į Kultūros tarybą esu išdėstęs „Literatūroje ir mene“ 2012-03-16 Nr. 3371, tad jo nebekartosiu. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete prasidėję diskusijos dėl Kultūros įstatymo, regis, nuslopo. Daugiausiai jėgų ir laiko pareikalavo projektas „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“. Numatoma veiklos pradžia žurnalams buvo rugsėjis, menininkams – spalis. Tačiau žurnalai jį vykdyti pradėjo lapkričio mėnesį, nors į mokyklas pateko tik sausio pabaigoje, o menininkai į mokyklas nevyksta iki šiol. Kodėl? Atsakymas paprastas: viešieji pirkimai, kuriuos reglamentuojantis įstatymas visiškai nepritaikytas unikalioms menininkų paslaugoms pirkti. Viešųjų pirkimų tarnyba apskritai mums iki pat vasario pabaigos nesugebėjo išaiškinti, kaip turime pirkti menininkų paslaugas. Tik po plačiai viešojoje erdvėje skambėjusių mūsų, kitų nevyriausybinių organizacijų bei biudžetinių meno įstaigų žygių pagaliau kovo mėnesį leido pirkti menininkų paslaugas neskelbiamų derybų būdu, tačiau pagal galiojančias procedūras. Kol kas mūsų pastangos duoda vaisių: Ūkio ministerijos prieš savaitę pateiktas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų projektas net tik palankus kultūros ir meno sričiai, bet siūlo apskritai netaikyti VP procedūrų mažos vertės pirkimams iki 100 tūkst. Lt per metus vienos rūšies prekėms ar paslaugoms. Tačiau negalime laukti: kol įstatymas bus priimtas, įsigalios ir naujos tvarkos pasieks ESFĄ, projekto laikas bus pasibaigęs. Todėl dabar įnirtingai kankiname popierių ir tikimės, kad gegužę pirmieji menininkai į mokyklas nuvyks. Šia proga noriu už pastangas padėkoti Aušrinei Žilinskienei ir visam AKIM padaliniui, o meno kūrėjų paprašyti kuo greičiau padaryti tai, ko AKIM biuras prašo. Darėme ir smulkesnių darbų. Įvykdėme KRF projektą Česlovo Milošo poezijos vertėjų dirbtuvės, išvertėme 1600 eilučių naujų šio poeto eilėraščių, kuriuos leidykla „Baltos lankos“ išleido jo šimtmečiui skirtoje antologijoje. Parašiau raštą Vilniaus merui dėl atskiros eilės aprūpinant meno kūrėjus socialiniu būstu ir kūrybinėmis dirbtuvėmis ir gavau atsakymą, kuriame man buvo išaiškinta bendra socialinio būsto suteikimo tvarka. Kreipiausi į Prezidentę prašydamas palaikyti 2011 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtus Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus ir papildymus ir pasirašyti įstatymą. Svarstėme LATGA-A reikalus ir priėmėme atitinkamą pareiškimą. Tad mano pranašystė pernykštėje ataskaitoje, kad 2011 metai nebus lengvesni, išsipildė su kaupu. Dėkoju tarybai už paramą ir palaikymą dirbant minėtus darbus.