Ataskaita už 2013 metus

LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJA 2013-siais

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Kornelijaus Platelio ataskaita už 2013 metus.

2014-04-07, LMKA konferencija, Vilnius.

Priminsiu, kad 2013 metų konferenciją surengėme balandžio 16 d. 2013 metais įvyko 9 LMKA tarybos posėdžiai. LMKA prezidento pavaduotojo pareigas neatlygintinai eiti taryba 2013-05-22 išrinko Dainių Radzevičių. Kuo gyvenome šiuos metus?

Į Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą, numatančią 1 MMA dydžio išmokas kūrybinių prastovų metu, kurias 3 mėnesius gali gauti laikinai dėl kokių nors priežasčių negalintis kurti menininkas, 2013 metais kreipėsi 52 menininkai, parama skirta 46, išmokėta 137 000 Lt. 2013 metais  SODRAI už MK socialinį ir privalomąjį sveikatos draudimą sumokėta 3.422.788,39Lt. Vidutiniškai kas mėnesį mokėta maždaug už 1300 asmenų socialinį draudimą ir už 500 asmenų sveikatos draudimą. LR Seimas priėmė reikiamas įstatymo pataisas ir nuo 2014 m. balandžio  Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams pradedamos mokėti I laipsnio valstybės pensijos.

2013 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija 2013 m. lapkričio 25 d. asociacijos tarybos posėdyje paskirta rašytojui Romualdui Granauskui už apysaką „Kai reikės nebebūti“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012), novelių apysaką „Šventųjų gyvenimai“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013) ir apsakymų knygą „Išvarytieji“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013).

Metinė Europos menininkų tarybos (ECA) konferencija ir kongresas 2013 m. neįvyko, nes nė viena šalis neapsiėmė jos organizuoti. Dalyvavimui joje skirtas lėšas bandėme panaudoti mūsų asociacijos narių išvykoms į šakines konferencijas, bet KRF taryba rudenį nebeveikė ir nebuvo kam priimti tai padaryti leidžiančio sprendimo. Todėl lėšas teko grąžinti į biudžetą. Liko iš to paties projekto nesumokėtas ir EMT nario mokestis už 2013 m.

Taryba siūlė kandidatus į įvairias komisijas bei ekspertų tarybas: į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją delegavome Antaną A. Jonyną, Gytį Lukšą ir Algį Matulionį; į Lietuvos kultūros tarybos susirinkimo narių rinkimus – Joną Staselį ir Dainių Radzevičių; į LRT tarybą – Kornelijų Platelį; į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybą 2013-2015 metų kadencijai – Stanislovą Žvirgždą; į Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos projektų vertinimo ekspertų komisiją 2013-2015 metų kadencijai – Audronę Žigaitytę Nekrošienę ir Gytį Lukšą; į Bronio Savukyno premijos skyrimo komisiją – Danielių Mušinską, Laimantą Jonušį ir Danutę Zovienę; į Etninės kultūros globos tarybą – Arūną Eduardą Paslaitį ir Algirdą Sakalauską. Pretendentu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ gauti pasiūlėme tautodailininką Vytautą Jarutį.

Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KIKIA) veikloje aktyviai nedalyvavome, nors nario mokestį mokėjome. Artimiausiu metu Taryba turės apsispręsti dėl tolesnio dalyvavimo šioje organizacijoje.

Baigiame vykdyti projektą „Meno kūrėjų organizacijų informacinė sistema visuomenei – IMK“. Atnaujinome savo tinklapį, pradėjome kurti interaktyvų Lietuvos kultūrinių erdvių, rezidencijų žemėlapį. Tolesnis tinklapio likimas priklausys nuo mūsų visų pastangų keistis informacija ir kaupti meno kūrėjų duomenų bazę. Taip pat parengta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir atskirų jos narių veiklos galimo vystymo krypčių kokybinio tyrimo ataskaita, Meno kūrėjų rezidencijų Lietuvoje ir užsienyje, meno kūrėjų rezidencijų paramos programų apžvalga ir atlikta Strateginių kūrybinių ir kultūrinių industrijų srities dokumentų analizė.

Sėkmingai vykdėme projektą „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“. Jam atiteko 9-tus metus Finansų ministerijos rengiamo konkurso „Europos burės 2013“ nominacija „už galimybes tobulėti“. Todėl noriu padėkoti visiems jame dalyvavusiems menininkams ir projekto administracijai. Jį pavyko pratęsti iki šių metų vidurio, o ne visiems metams, kaip tikėjomės, nes nebuvo skirta pakankamai lėšų. 2014-2020 metų ES finansavimo laikotarpiu Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijos yra numačiusios lėšas panašioms edukacinėms veikloms. Taigi bandysime kurti naują panašų projektą.

Baigėsi diskusijos dėl Lietuvos kultūros tarybos. Finansų ministerijai buvusių biudžetinių Kultūros ministerijos programų lėšas nukreipus finansuoti LKT (formaliai – KRF), bendras jų kiekis gal šiek tiek ir padidėjo, bet prikūrus naujų finansuojamų programų, lėšų ėmė trūkti dar labiau. Nėra ko kalbėti ir apie organizacinius naujos įstaigos nesklandumus. Šiandien balandžio 7 d., o finansavimas paskirstytas dar ne visoms programoms. Balandžio 4 d. pasirodę pirmojo konkurso etapo rezultatai nuvylė ne vieną – lėšų skirta mažiau nei pernai.

Ko nepavyko pasiekti ir kokie artimiausi darbai?

Nepavyko įtikinti Seimo ir Vyriausybės I laipsnio valstybės pensijas mokėti ir Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatams. Rentų meno kūrėjams klausimas taip pat dar laukia ateityje. Teikėme projektą „Meno kūrėjų verslo aplinkos gerinimas“ Ūkio ministerijai Asistentas-4 programai, tačiau finansavimo negavome. Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija parašė Ūkio ministerijai mūsų projektą remiantį raštą. Tiesa, dar yra vilties, kad projektas galėtų būti finansuojamas iš kitų projektų grįžtančiomis lėšomis.

Su Dainium Radzevičium dalyvaujame Darbo grupės su smulkaus verslo apmokestinimu susijusiems klausimams nagrinėti prie LR Finansų ministerijos veikloje. Esame pateikę pasiūlymą dėl individualią veiklą su pažyma vykdančių asmenų apmokestinimo sąlygų suvienodinimo, nustatant pajamų mokesčio tarifą, priklausantį nuo uždirbtų pajamų dydžio, ir išbraukiant iš „laisvųjų profesijų“ apibrėžimo architektus, dizainerius, fotografus ir vertėjus. Po pristatymo šį klausimą nutartą svarstyti toliau. Taip pat remiame ir Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacijos pasiūlymą nustatyti, kad meno kūrėjų mokesčių dydis nuo išmokų pagal autorines sutartis būtų prilygintas mokesčiams, kurie mokami dirbant pagal individualios veiklos pažymas ir būtų atskaičiuojami, mokant autorinį atlyginimą.

Vyksta Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarka. Dalyvauju LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sudarytos darbo grupės veikloje. Esame pateikę Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio projektą, kuris įregistruotas Seime, ir Bendrųjų konkurso nuostatų projektą.

Kultūros ministerija derina su kitomis ministerijomis Mecenavimo įstatymą, kuris numatytų galimybę fiziniams asmenims skirti 2% paramą meno kūrėjams. Finansų ministerija pareikalavo detaliau apibrėžti, kaip netenkama meno kūrėjo statuso pagal MKMKO įstatymo 8.3. punktą: „kai meno kūrėjo kūrybinės veiklos rezultatų sklaida nepastebima visuomenės kultūros raidoje“. Laikomės pozicijos, kad teikti pasiūlymus dėl savo nario meno kūrėjo statuso panaikinimo gali tik mūsų asociacijos narės. Kultūros ministerija tam pritaria.

Dėkoju visiems už bendrą darbą.

LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS

METINĖS ATASKAITINĖS KONFERENCIJOS

REZOLIUCIJA

Dėl Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkos

Vilnius, 2014-04-07

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba, susipažinusi su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkos siūlymais, nori atkreipti dėmesį, jog pertvarkius SRTRF į biudžetinę įstaigą, fondas netektų dalies savarankiškumo ir būtų pažeista LR Seimo patvirtinta Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių nuostata: „reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją“. Todėl siūlome fondo juridinio statuso nekeisti.