Ataskaita už 2014 metus

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Kornelijaus Platelio ataskaita už 2014 metus.

2015-04-07, LMKA konferencija, Vilnius.

Priminsiu, kad 2014 metų konferenciją surengėme taip pat balandžio 7 d. 2014 metais įvyko 6 LMKA tarybos posėdžiai ir 3 pasitarimai.

Per 2014 metus meno kūrėjo statusas buvo suteiktas 209 asmenims: 158 per meno kūrėjų organizacijas (t. sk. 20 – per nepriklausančias LMKA) ir 51 individualiai.

Į Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą, numatančią 1 MMA dydžio išmokas kūrybinių prastovų metu, kurias 3 mėnesius gali gauti laikinai dėl kokių nors priežasčių negalintis kurti menininkas, 2014 metais paremti 62 menininkai, jiems išmokėta 164 680 Lt (47 694,62 €). 2014 metais  SODRAI už 1429 asmenų socialinį draudimą sumokėta 3 268 308,64Lt (946 567,58 €), už 471 asmens privalomąjį sveikatos draudimą – 548 964,90 Lt (158 990,96 €). Viso programai skirta 3 981 954 Lt arba 1 153 254 €, t. y. 14% daugiau negu 2013 metais. Tai derėtų vertinti teigiamai.

2014 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija 2014 m. gruodžio 4 d. asociacijos tarybos posėdyje paskirta tautodailininkui Antanui Česnuliui už kūrybišką tradicinės skulptūros puoselėjimą.

Metinė Europos menininkų tarybos (ECA) konferencija ir kongresas 2014 m. neįvyko, nes nė viena šalis neapsiėmė jos organizuoti. Nario mokesčio už tuos metus taip pat nemokėjome.

Taryba siūlė kandidatus į įvairias komisijas bei ekspertų tarybas: į darbo grupę Baltijos kelio 25-ųjų metinių minėjimo renginiams parengti – Kornelijų Platelį, į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybą du kartus – Kornelijų Platelį, į LRT tarybą – Kornelijų Platelį, į Meno kūrėjų socialinės apsaugos komisiją – Editą Radvilavičiūtę-Utarienę ir Vilmą Samulionytę (Lietuvos fotomenininkų sąjunga), į Kompensavimo už nenustatytus teisių turėtojų kūrinių naudojimą ekspertų komisiją – Stanislovą Žvirgždą.

Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (KIKIA) veikloje jau šiais metais nutarėme nedalyvauti, bet prisijungti prie Nacionalinės NVO koalicijos.

Dar nesibaigė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarka. Apie ją kalbėjome ne viename tarybos posėdyje, tačiau dauguma mūsų siūlytų įstatymo pataisų rengėjai neišgirdo. Šioje srityje projektuojami pokyčiai nepalankūs kultūrai. Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio pataisos priimtos, pagal jas suformuota Fondo taryba, tačiau nepatvirtinti įstatymą atitinkantys Bendrieji konkurso nuostatai. Įstatymo pataisas rengusi LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sudaryta darbo grupė parengė ir BKN projektą, nors tai turėjo daryti Fondo taryba. Ji tai ir padarys, t. y. pateiks parengtą projektą Seimo komitetams ir vyriausybei tvirtinti, tačiau tiek minėtos darbo grupės, tiek dabartinės tarybos dauguma nėra linkusi daugiau dėmesio skirti, mano požiūriu, pagrindinei SRTRF misiją atitinkančiai programai – kultūros ir meno leidiniams. Dabartiniame BKN projekte net nenustatoma, kokia minimali fondo dalis turi tekti kiekvienai įstatymu numatytai programai. Tai kelia pavojų fondo veiklos skaidrumui, ypač kai dabartinė taryba yra sudaryta interesų grupių atstovavimo principu. Tai ir išdėstyta LMKA tarybos konferencijai siūlomoje rezoliucijoje.

Jau trečius metus veikia Lietuvos kultūros taryba. Kiekvieną kartą paskelbus projektų vertinimo rezultatus, per juos teikusias NVO nuvilnija nusivylimo atodūsis. Nors LKT biudžetas vos ne tris kartus padidėjo, daugumos kultūrai reikšmingų, kasmet vykdomų projektų finansavimas sumažėjo, tapo netolygus, neprognozuojamas. Kultūros ministerija nustatinėja LKT priemones ir kvotas ir taip tariasi vykdanti kultūros politiką, įgyvendinanti strateginius valstybės tikslus. Tačiau visa politika baigiasi tuo, kad pasistengiama kuo daugiau akcizinių vadinamųjų Kultūros rėmimo fondo lėšų nukreipti biudžetinių įstaigų veiklai finansuoti. Kuriantis LKT, jai nukreipta finansuoti buvusių biudžetinių Kultūros ministerijos programų už daugiau kaip 12 mln. Lt, o atsilaisvinusios lėšos panaudotos (ir toliau kasmet naudojamos) biudžetinėms įstaigoms finansuoti. Turbūt sunku tikėtis kitokių sprendimų, kai biudžetinės įstaigos ir NVO finansuojamos iš to paties „katilo“, o pati LKT yra biudžetinė Kultūros ministerijai pavaldi įstaiga. Panašios kitų šalių institucijos nefinansuoja biudžetinių įstaigų projektų. Tačiau to reikalauti Lietuvoje, manau, būtų nerealu. Todėl savo rezoliucija siūlome bent atskirti biudžetines institucijas ir NVO, o kokiu santykiu padalinti LKT, reikia diskutuoti.

Nepritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, toliau nebuvo svarstomas nei Seimo nario Rimanto Jono Dagio pateiktas LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo projektas, nei mūsų tarybos siūlymas darbo stažą nuo pirmos publikacijos iki 1991-06-01 skaičiuoti ne tik Dailininkų, Kompozitorių, Kinematografininkų, Rašytojų sąjungų nariams, o visiems asmenims, turintiems meno kūrėjo statusą, nes dabartinė tvarka diskriminuoja kitų sričių meno kūrėjus. SADM pateikė kažkokius nerealius išlaidų skaičiavimus, nors tai būtų taikoma pagal darbo sutartis nedirbusiems, o tik kūrybai pasišventusiems menininkams, todėl jų skaičius nebūtų didelis. Buvau susitikęs su R. Dagiu ir klausiau, ar dar bus imamasi kokių nors veiksmų. Buvo atsakyta, kad bus bandoma šį klausimą išspręsti per kitus įstatymus. Ką tik mane pasiekė žinia, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas rytoj, balandžio 8 d., svarstys šį klausimą.

Kultūros ministerija toliau derina su kitomis ministerijomis Mecenavimo įstatymą, kuris numatytų galimybę fiziniams asmenims skirti 2% paramą meno kūrėjams. Finansų ministerijai pareikalavus detaliau apibrėžti, kaip netenkama meno kūrėjo statuso pagal MKMKO įstatymo 8.3. punktą: „kai meno kūrėjo kūrybinės veiklos rezultatų sklaida nepastebima visuomenės kultūros raidoje“, Kultūros ministerija palaikė mūsų poziciją, kad teikti pasiūlymus dėl savo nario meno kūrėjo statuso panaikinimo gali tik mūsų asociacijos narės. Dabar šis klausimas guli Finansų ministerijoje.

Apskritai vertinant 2014 metus reikėtų pripažinti, kad parama meninei kūrybai ir socialinė menininkų aplinka negerėjo. Dėkoju visiems už bendrą darbą.

LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS

METINĖS ATASKAITINĖS KONFERENCIJOS

REZOLIUCIJA

Dėl meno kūrėjų darbo stažo skaičiavimo

Vilnius, 2015-04-07

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos konferencija primena, kad LR Vyriausybė nepritarė LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo projektui NR. XIIP-1869(3), kurį palaikė Kultūros ministerija, nei Lietuvos meno kūrėjų asociacijos siūlymui darbo stažą nuo pirmos publikacijos iki 1991-06-01 skaičiuoti ne tik Dailininkų, Kompozitorių, Kinematografininkų, Rašytojų sąjungų nariams, o visiems asmenims, turintiems meno kūrėjo statusą. Tačiau problema neišspręsta: dabartinė tvarka akivaizdžiai diskriminuoja kitų sričių meno kūrėjus. Šios įstatymo pataisos būtų taikomos pagal darbo sutartis nedirbusiems, o tik kūrybai pasišventusiems menininkams, nepriklausantiems minėtoms  4 sąjungoms, todėl jų skaičius nebūtų didelis. Sodros skaičiavimai, kad tam papildomai reikėtų 492 tūkst. eurų, kelia abejonių. Manome, kad socialinių pervartų laikais valstybė turėtų pasirūpinti visais menininkais, nes jų indėlis į Lietuvos valstybės atkūrimo darbus neginčytinas, o bandymai taikyti totalitarinėje valstybėje galiojusias teisės normas ne visada dera su demokratinės santvarkos principais.

LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS

METINĖS ATASKAITINĖS KONFERENCIJOS 

REZOLIUCIJA

Dėl Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkos

Vilnius, 2015-04-07

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos konferencijos dalyviai, susipažinę su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarką reglamentuojančia nauja Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio redakcija ir Bendrųjų konkurso nuostatų projektu, nori atkreipti dėmesį, kad

1)    Fondo taryba pagal naują minėto įstatymo redakciją sudaroma ne kultūros lauko (viešojo intereso), o interesų grupių atstovavimo principu, nes Fondo dalininkai ne renka, o tik tvirtina įstatyme nurodytų suinteresuotų institucijų deleguotus asmenis;

2)    todėl LR Vyriausybei nenustačius, kokia minimali Fondo dalis turėtų tekti kiekvienai Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnyje numatytai programai, kaip siūloma Bendrųjų konkurso nuostatų projekte, Fondo veikla taptų neskaidri, nes skirtingų programų projektai sunkiai tarpusavyje palyginami ir objektyviai konkuruoti negali.

Prašome Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Informacinės visuomenės plėtros komitetų ir LR Vyriausybės nustatyti adekvačias visuomenės kultūrą ir švietimą puoselėjančias minėtame įstatyme numatytų programų rėmimo proporcijas, kad Fondas ir toliau galėtų deramai vykdyti savo misiją.

LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS

METINĖS ATASKAITINĖS KONFERENCIJOS

REZOLIUCIJA

Dėl Lietuvos kultūros tarybos

Vilnius, 2015-04-07

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos konferencija konstatuoja, kad jau trečius metus dirbanti LR kultūros ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga Lietuvos kultūros taryba (LKT), disponuojanti vos ne tris kartus didesniu biudžetu, menininkų bendruomenės požiūriu, veikia prasčiau nei buvęs Kultūros rėmimo fondas: daugelio kasmet vykdomų kultūrai reikšmingų projektų finansavimas ženkliai sumažėjo ir tapo labai netolygus, abejonių kelia ir kai kurie Tarybos sprendimai (neremti periodinių kultūros ir meno leidinių), ekspertų atranka ir jų siūlymai. LR kultūros ministerija diktuodama LKT priemones ir kvotas akivaizdžiai stengiasi kuo daugiau biudžetinių įstaigų veiklos finansuoti iš akcizo gautomis Kultūros rėmimo fondo lėšomis. Antroji Lietuvos kultūros politikos kaitos gairė „reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją“, ko siekiant ir buvo įsteigta Lietuvos kultūros taryba, liko neįgyvendinta. Blaškantis tarp kultūros ir meno sričių ir „priemonių“ finansavimo nebeįmanoma suvokti, kas ir kaip remiama, kokia apskritai kultūros politika vykdoma.

Esame įsitikinę, kad biudžetinio ir nevyriausybinio sektoriaus projektų finansavimas iš to paties biudžeto yra nepriimtinas. Siekiant demokratiškesnio kultūros valdymo ir didesnio LKT veiklos skaidrumo siūlome Lietuvos kultūros tarybos biudžetą padalinti į dvi lygias dalis ir vieną pusę skirti nevyriausybinio sektoriaus kultūros ir meno organizacijų projektų finansavimui pagal sritis, o kitą – biudžetinių bei viešųjų įstaigų, kurių steigėjas – valstybės ar savivaldybės institucija, projektų finansavimui.