Ateinanti raudona suknele ir sidabro A?arvais

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: SovietmeA?io dailininkai
AUTORIUS:Ai??Solveiga DaugirdaitAi??

DATA: 2013-06

Ateinanti raudona suknele ir sidabro A?arvais

Solveiga DaugirdaitAi??

NacionalinAi??je dailAi??s galerijoje A?A? pavasarA?, 2013 m. kovo 22ai??i??geguA?Ai??s 19 d., eksponuota Marijos TeresAi??s RoA?anskaitAi??s (1933ai??i??2007) paroda ai??zRentgenogramosai??? (kuratorAi?? Laima KreivytAi??, architektAi?? Julija ReklaitAi??) buvo ne tik proga pamatyti menininkAi??s darbus (asambliaA?us, tapybAi??, pieA?inius, akcijA? dokumentacijAi??). Kiekviena iA?sami jau mirusio dailininko paroda yra ir A?ingsnis perdAi??liojant dailAi??s kanonAi??, RoA?anskaitAi??s atveju ai??i?? XX a. II pusAi??s ir XXI a. pradA?ios dailAi??s kanonAi??. Tampa vis akivaizdA?iau, kad be RoA?anskaitAi??s jis nebeA?sivaizduojamas, nors dar neseniai atrodAi??, kad kanonas neA?sivaizduojamas su ja. Po 1990-A?jA? ai??ztylieji modernistaiai??? pamaA?u A?sitvirtina mAi??sA? sAi??monAi??je kaip A?domiausi sovietmeA?io dailininkai, ir RoA?anskaitAi?? bAi??tA? ne A?iaip viena iA? jA?. SovietmeA?iu ji anaiptol nebuvo neA?inoma dailininkAi?? (tokiu atveju bAi??tA? itin lengva jAi?? ai??zkanonizuotiai??? kaip sistemos autsaiderAi??, po mirties sulaukusiAi?? savo valandos). Vis dAi??lto nemaA?os dalies savo kAi??riniA?, atvirai antisovietiA?kai angaA?uotA? ar tiesiog pernelyg ai??zformalistiniA?ai???, vartojant A?A? terminAi?? anuometine pejoratyvine prasme, eksponuoti nebAi??tA? galAi??jusi. Jie, neiA?plaukAi?? anais laikais A? vieA?umAi??, ir dabar yra A?eimos ar privaA?iA? asmenA? nuosavybAi??.

RoA?anskaitAi??s konceptualumas ir intelektualumas, dAi??mesys socialinAi??ms problemoms bei nepatogioms temoms, ir A?iandien trikdantys jAi?? dominAi?? tragiA?kieji A?mogaus gyvenimo aspektai ai??i?? visi jie turbAi??t yra amA?inai aktualAi??s. VienAi?? iA? jA? galAi??tume pavadinti asmenybAi??s ir istorijos susidAi??rimu, dAi??l kurio A?mogus turi sumokAi??ti aukA?A?iausia kaina ai??i?? gyvybe arba kuris sutriuA?kina ir palieka tik beasmenA? bylos numerA? (dailininkAi??s kAi??ryboje tai ai??i?? pokario rezistencijos, tremties, iA? kurios pati buvo pabAi??gusi paauglystAi??je, temos variacijos). Kitas galAi??tA? bAi??ti paA?ios gyvybAi??s tragizmas ai??i?? senatvAi??, neiA?gydomos ligos, mirtis. Ai??iandien A?iuos natAi??ralius ir neiA?vengiamus kiekvieno gyvenimo momentus vartotojA? ideologija slepia A? priekA? stumdama jaunystAi??s, energingumo, veiklumo, seksualinio patrauklumo kultAi??. NeiA?gydomos ligos ir neiA?vengiama senatvAi?? vartotojA? visuomenAi??je yra didesni tabu negu buvo sovietmeA?iu, nors tada atrodAi??, kad pasiekta absurdo riba (jeigu eilAi??raA?tyje buvo paminAi??ta ai??zmirtisai???, jis negalAi??jo skambAi??ti per radijAi??). Kaip tik dAi??l socialios, nekonformistinAi??s ir politiA?kos (politikAi?? suvokiant siaurAi??ja prasme ai??i?? kaip vieA?Ai?? pritarimAi?? idAi??jai) laikysenos, dAi??l kurios dailininkAi?? negalAi??jo bAi??ti priimta A? tuometAi?? (kaip ir vAi??liau ai??i?? A? ai??zA?iuometAi??ai???) dailAi??s pasaulio nomenklatAi??rAi??, jos kAi??rybos aktualumas didAi??ja. PaAi??rodos daliA? pavadinimai (ai??zTarp kosmoso ir abstrakcijosai???, ai??zMedicininAi??s erdvAi??sai???, ai??zKita veidrodA?io pusAi??ai???, ai??zKanA?ios stotysai???, ai??zAsambliaA?A? architektAi??raai???, ai??zEtnografinis A?vilgsnisai???, ai??zEkologinAi?? klausaai???) atspindi ir dailininkAi?? dominusius klausimus (mene, gyvenime), ir dailininkAi??s kAi??rybos laikotarpius. Kai kurios jos temos turAi??jo atrodyti visiA?kai atitinkanA?ios sovietinAi?? ideologijAi?? (kosmosas, mokslo, medicinos laimAi??jimai), kitos sutapo su XX a. antrojoje pusAi??je (ypaA? literatAi??roje) populiariu nykstanA?io kaimo fiksavimu ir urbanizacijos grAi??sme (iA? dalies A?iai temai priklausytA? RoA?anskaitAi??s tapyti mediniai klojimai (ciklas ai??zKaimo architektAi??raai???, 1992ai??i??2005) ir pro langus A?velgianA?iA? kaimo A?moniA? portretai (ai??zMano kaimo A?monAi??sai???, 2003)). Savaime urbanizacija yra tiesiog procesas, nei geras, nei blogas, taA?iau sovietmeA?iu urbanizacija nebuvo natAi??rali ai??i?? miestuose A?monAi??s pirmiausia ieA?kojo saugesnio prieglobsA?io vykstant karui po karo, bAi??go iA? baudA?iavinAi??s sistemos kolAi??kiuose, galiausiai planinAi?? melioracija nuA?lavAi?? paA?ias sodybas, tad senojo kaimo apgailAi??jimas, paskutiniA? jo materialios ir dvasinAi??s kultAi??ros apraiA?kA? fiksavimas reiA?kAi?? ir protestAi?? prieA? prievartos sistemAi??.

EkologinAi?? tema tarybA? A?alyje buvo tiesiog madinga XX a. 9-ojo deA?imtmeA?io viduryje kaip tam tikras sAi??jAi??dis (ir SAi??jAi??dis iA? dalies prasidAi??jo nuo ekologiniA? iniciatyvA?), o kaip gyvenimo bAi??das darosi vAi??l madingas pastaraisiais metais, porAi?? deA?imtmeA?iA? pasidA?iaugus lAi??A?tanA?iomis prekybos centrA? lentynomis. Tad ekologinAi?? RoA?anskaitAi??s klausa taip pat yra savojo gyvenamojo meto idAi??jA? deklaracija. Ai??iais pavyzdA?iais norAi??jau parodyti, kad dAi??mesio verta jos laikysena ir sovietmeA?iu, ir po jo ai??i?? nuoseklus, kryptingas darbas, neuA?sidarant dramblio kaulo bokA?te (socialiai dailininkei tai bAi??tA? kAi??rybinAi?? mirtis), nebijant A?sileisti ai??zlaiko dvasiAi??ai??? atliepianA?iA? idAi??jA?, bet ir neflirtuojant su dominuojanA?ia ideologija, nesusmulkAi??jant, neprarandant ai??zaukA?tojo menoai???, kaip svarbiausio veiklos orientyro.

Mane labiausiai trikdo RoA?anskaitAi??s darbai, kuriuose veikia lAi??lAi??s (ai??zVeidrodA?io kita pusAi??ai???, 1992; ai??zGimimasai???, 1983) ai??i?? dar vaikiA?kais kAi??neliais, bet su nevaikiA?komis A?ukuosenomis, kokios jos buvo iki A?sigalint barbAi??ms su styranA?iomis krAi??timis ir neproporcingai ilgomis kojomis, rodanA?ioms subrendusios moters formas ir nebeturinA?ioms vaikiA?kumo, kaip ir neA?inojimo bei nekaltumo. TodAi??l praskAi??stos manekenAi??s kojos (instaliacija ai??zLikimA? draperijosai???, 2005), imituojanA?ios suaugusios moters pozAi??, jau pateikia uA?uominAi?? A? seksualumAi??, reprodukcijAi?? ir visas nuo visuomenAi??s draperija paslAi??pAi??tas iA? to kylanA?ias moterA? gyvenimo tragedijas bei dA?iaugsmus.

KitAi??syk trikdo net ir tie RoA?anskaitAi??s darbai, kuriuose lyg ir nAi??ra nieko trikdanA?io. Pavyzdys galAi??tA? bAi??ti asambliaA?as ai??zMarija MagdalietAi??ai??? (1975). NorAi??A?iau A?inoti: jeigu pAi??sA?iA?jA? perAi??jos dryA?iais A?engianti moteris bent atsigrAi??A?tA? arba mes galAi??tume paA?velgti A? jAi?? iA? kitos gatvAi??s pusAi??s, koks bAi??tA? jos veidas? Ar ji iA? viso turi veidAi??? KodAi??l ji apsirengusi raudonai ai??i?? netikiu, kad tuomet, 8-ajame XX a. deA?imtmetyje (kurA? jau prisimenu, nors vaiko akimis), Lietuvoje bAi??tA? taip rengtasi net ir ekstravagantiA?kA? moterA? (1976 m. Elena Urbaitis pirmAi??syk po trijA? deA?imtmeA?iA? atvyko A? LietuvAi??, ir jos mama pasipiktino ai??i?? duktAi?? buvo kelnAi??ta). Ir dar tos violetinAi??s kojinAi??s! Tai A?iandien gatvAi??se pilna tokiA? ryA?kiaspalviA? deriniA?, bet sovietmeA?iu?.. Toks A?spAi??dis, kad dailininkAi?? dirbo ateiA?iai ai??i?? turiu galvoje ne tik ryA?kias grynas spalvas, bet, A?inoma, ir metafizikAi??. Ir kAi?? ta moteris spaudA?ia prie A?launies (geltona) ai??i?? ar tai rankinuko detalAi??? KodAi??l ji yra Marija MagdalietAi??? O jeigu ji ai??i?? Marija MadgadalietAi??, tai kuria A?io itin dviprasmio pavidalo reikA?me? Ar ta, kuriai patriarchatas priskyrAi?? paleistuvAi??s vaidmenA? ir kuriAi?? paskui A?imtmeA?ius dailininkai pasimAi??gaudami tapAi?? atgailaujanA?iAi?? ir apsinuoginusiAi??, nes koks gi derinys kitai lyA?iai gali bAi??ti graA?iau? Ar ta, kuri A?imtmeA?ius neprisimintoje ankstyvosios BaA?nyA?ios tradicijoje vadinama apostola apostolorum, kurios vardas Evangelijose minimas daA?niau negu kai kuriA? apaA?talA? ir kuri laikoma svarbiausiA? JAi??zaus gyvenimo momentA?Ai??ai??i?? nukryA?iavimo ir prisikAi??limo ai??i?? liudininke? FeministinAi?? teologija bus paspartinusi A?ios svarbios asmenybAi??s reabilitacijAi?? (naujesniuose Naujojo Testamento leidimuose radosi pastaba, kad pasileidAi??lAi??, kurios uA?mAi??tyti akmenimis neleidA?ia JAi??zus, netapatintina su Marija Magdaliete), bet RoA?anskaitAi?? sovietA? Lietuvoje 1975 m. negalAi??jo A?inoti apie artAi??janA?ius Ai??v. RaA?to aiA?kinimo posAi??kius. Tradicinei paleistuvAi??s traktuotei RoA?anskaitAi?? prieA?inosi veikiausiai intuityviai: ar ryA?ki (visom prasmAi??m) moteris, netgi raudonu rAi??bu, jau smerktina? Bent jau akivaizdu, kad ji A?engia neatgailaudama. Ir kodAi??l asambliaA?o iA?pjova ai??i?? verpstAi??s formos? KodAi??l joje ai??i?? kryA?ius? PanaA?Ai??s klausimai kirba ir galvojant apie asambliaA?Ai?? ai??zSuklumpa po kryA?iumiai??? (1976), kur niekas kol kas neklumpa, ai??i?? kodAi??l ir kur A?engia dA?insuota mergina, kuri negali A?inoti, kas jos laukia, kokios bus jos paA?ios spalvos, koks bus jos gyvenimo kryA?ius?

Mano jaunesnioji dukra, kol dar nAi??jo A? mokyklAi??, tikAi??jo, jog atsakymus A? visus klausimus A?ino Laima KreivytAi??, autoritetAi?? pelniusi tuo, kad vienu sakiniu paaiA?kino, kodAi??l Magdalenos Abakanowicz ai??zBurtininkasai??? Europos parke ai??i?? be galvos. AA? irgi tikiu, kad KreivytAi?? A?ino, bet kai norAi??jau suA?inoti, kAi?? ji A?ino, RoA?anskaitei skirtame albume, kuris sudarytas A?odyno principu (ai??zMarija TeresAi?? RoA?anskaitAi??: vaizdai ir tekstaiai???, 2011), neradau straipsnio nei apie teologijAi??, nei apie kryA?iA?, nei apie egzegezAi?? (arA?iausiai A?iA? problemA? ai??i?? Monikos KrikA?topaitytAi??s raA?ytas tekstas ai??zApie dvasingumAi?? ir skausmAi??ai???). Suprantama, niekas apie tai iki A?iol neraA?Ai??, bet tikiuosi, kad dailininkAi?? sulauks darbA?, iA?ryA?kinanA?iA? ne tik jos kAi??rybos biblinius motyvus, bet ir jos teologijAi??. Tie senukai geltonose ligoniA? draperijose ir raudonose lovose prie A?aliA? stalA? gali tikAi??tis tik Dievo ir RoA?anskaitAi??s A?vilgsnio, visiems kitiems A?iame A?ydinA?iame pasaulyje jie nebeegzistuoja. DailininkAi??s solidarumas su tais, kuriuos visi kiti nuraA?Ai??, yra ir stipriai krikA?A?ioniA?kas, ir moteriA?kas, kylantis iA? empatijos. Motinos TeresAi??s saris (tai instaliacijos pavadinimas) jai turAi??jo bAi??ti svarbus atjautos pasmerktiesiems simbolis.

RoA?anskaitAi?? gyvenime turAi??jo bAi??ti (spAi??ju iA? darbA?) sAi??kmingai susikAi??rusi saugiAi?? erdvAi?? darbui ai??i?? jos socialiniai vaidmenys (dailininkAi??s, pedagogAi??s, dailininko A?monos, motinos) nekonfliktavo. Kaip pasakoja dabartinAi?? Justino VienoA?inskio dailAi??s mokyklAi?? (kur dirbo dailininkAi?? ir jos vyras) baigusieji dar sovietmeA?iu, ryA?ki asmenybAi?? tuomet atrodAi?? Igoris Piekuras, o RoA?anskaitAi?? ai??i?? kiek keistoka jo A?mona. Nieko stebAi??tina ai??i?? dailininko A?mona tuo laiku negalAi??jo prilygti vyrui. (O ir dabar situacija ne kAi?? pasikeitusi; kaip supratau iA? Paulio H-O ir Tomo Donahue filmo ai??zCindy Sherman sveA?iasai??? (2008) ai??i?? net tais atvejais, kai vyras A?ino, kad pradeda gyventi su A?A?ymybe, po penkeriA? metA? jis nebeiA?tveria A?ios nelygiavos. Ir tai ai??i?? A?iandieniame Niujorke!)

Ko galAi??jo tikAi??tis sovietmeA?io dailininkAi??s iki pat 9-ojo deA?imtAi??meA?io (demagogijAi?? apie lygias su vyrais moterA? galimybes atmeskime iA?kart)? Tapyba, kaip ir romanA? raA?ymas, buvo suvokiama kaip nemoteriA?ka veikla. MoteriA?ka galAi??jo bAi??ti grafika, tekstilAi??, keramika. Tai, kas yra taikomojo pobAi??dA?io, smulku, graA?u, pAi??kuota, skirta moterims ir vaikams. Tapytoja galAi??jo bAi??ti madinga portretistAi??, natiurmortA? pieA?Ai??ja (kaip BronAi?? MingAi??laitAi??-UogintienAi??), prieA?kario tradicijA? tAi??sAi??ja (kaip Marija CvirkienAi??, dar saugoma klasiko naA?lAi??s statuso). Kaip iA?imtis iA? taisyklAi??s premijas galAi??jo rinkti Sofija VeiverytAi??, tikusi ir A?tikusi A?vairiems skoniams, atitikusi epochos reikalavimus: didelis formatas, ai??zkriA?toliniA? vazA?ai??? epochai (AudronAi??s GirdzijauskaitAi??s terminas) privalomas dekoratyvumas, didingi kultAi??ros veikAi??jA? portretai, A?iek tiek duoklAi??s Lietuvos istorijos stereotipams. Kaip A?iame kontekste galAi??jo atrodyti RoA?anskaitAi??? Ambicija, savo vertAi??s jutimas ar talento prigimtis kartais pasufleruoja teisingus Ai??jimus, net jeigu jie iA? pirmo A?vilgsnio atrodo kitaip Ai??ai??i?? pastovAi??ti nuoA?alAi??j, nesiverA?ti A? pirmAi??sias gretas (nuoA?alAi??j tuo poA?iAi??riu, kad sovietmeA?iu menininkai ir A?viesuomenAi?? gerai A?inojo, kas yra ai??zkonjunktAi??riA?kaai???, o kas ai??i?? ne, ir padorumas neleido teptis rankA? imantis darbA?, kurie bAi??tA? pastAi??mAi??jAi?? A? ai??zvaldiA?kA?ai???, t. y. valdA?ios mAi??gstamA?, menininkA? gretas). O kad RoA?anskaitAi?? savo vertAi?? suvokAi??, manyA?iau, liudija tai, kad ji nepaskendo smulkiuose moteriA?kuose A?anruose, visAi?? gyvenimAi?? ieA?kojo naujA? raiA?kos bAi??dA?, Ai??mAi??si to, kas dar nenuganyta (nesinori raA?ytiAi??ai??i?? madinga): asambliaA?ai ai??i?? XX a. 8-ajame deA?imtmetyje, instaliacijosAi??ai??i?? po 1990-A?jA?; ne tiek daug vyresniA? menininkA? perA?engAi?? Ai??MC slenkstA?, kAi?? kalbAi??ti apie darbus atvirose erdvAi??se. DaugybAi?? vyresnio amA?iaus menininkA? nebAi??tA? iA?drA?sAi??.

Jos, tremtinAi??s, netekusios tAi??vo, patirtis leido permAi??styti Lietuvos istorijAi?? kaip savo asmeninAi?? tada, kai buvo patogiau grAi??A?tis A? A?ilAi?? senovAi?? (kAi?? sAi??kmingai darAi?? visi tautiniai komunistai, ai??zdirbAi?? Lietuvaiai???). Ir domAi??tis politika bei XX a. antrosios pusAi??s istorijos A?prasminimu mene (ar, prieA?ingai, meno kAi??rimu pasinaudojant istorijos A?iniomis) nelaukiant ai??zperestroikosai??? leidimo. Instaliacijos KGB rAi??muose nebuvo duoklAi?? naujajai konjunktAi??rai. Atvirai antisovietinAi?? RoA?anskaitAi??s kAi??rybos dalis siekia 8-Ai??jA? deA?imtmetA? (asambliaA?ai ai??zTAi??vo atminimui (A?mogaus atminimui)ai???, 1974; ai??zVeronikos drobulAi??ai???, 1975; ai??zSuklupimasai???, 1977; ai??z1941-ieji metaiai???, 1972), o vAi??lesnis pokario A?prasminimas yra itin A?spAi??dingas. Tapybos darbas ai??zLietuvos partizanAi?? Sofija ButAi??naitAi?? (RamunAi??)ai???, (2004), kuriame ginkluotos moters atvaizdas kaip A?ventosios paveikslas papuoA?iamas tarsi sidabro aptaisais, drauge su ai??zA?eA?Ai??neai??? (2003) kuria kariaujanA?iA? moterA? galerijAi??, A?io bauginanA?io ir drauge masinanA?io moters vaidmens nepalieka praeiA?iai, visA? pirma romantizmo epochai (nuo Adomo MickeviA?iaus ai??zGraA?inosai??? iki Emilijos PliaterytAi??s). Tokia pati galAi??tA? bAi??ti sidabrinAi?? A?arvA? spalva. Nors neteko skaityti, kad RoA?anskaitAi?? bAi??tA? amA?ininkA? vadinama feministinio meno kAi??rAi??ja, jos darbA? galAi??tA? atsirasti ir ai??zVeikliA? moterA?ai??? parodoje ai??i?? tiesa, A?urnalistika ai??zveiklumAi??ai??? vienareikA?miA?kai ai??zrezervuojaai??? verslininkAi??ms, o A?ia aA? turiu galvoje dailAi??s kAi??rinius, kuriuose moteris yra ne tik stebimas objektas, bet ir veikiantis asmuo. KuratorAi?? pasielgAi?? apdairiai, parodos dalis A?vardydama taip, kad dailininkAi??s kAi??ryba bAi??tA? tarsi A?raA?oma A? ai??zbendraA?mogiA?kA?jA?ai??? universalijA? pasaulA?. Paradoksas, kad A?alyje, kur moterys pirmauja savo iA?silavinimu jau nuo XX a. 8-ojo deA?imtmeA?io ir kuriai vadovauja pilieA?iA? iA?rinkta prezidentAi??, ai??zmoteriA?kA?jA?ai???, feministiniA? temA? pabrAi??A?imas bAi??tA? kAi??rybos nuvertinimas, o juk A?ia paroda siekiama prieA?ingo tikslo ai??i?? parodyti dailininkAi??s privalumus.

Paroda atskleidA?ia, kaip kinta dailininkAi??s kAi??ryba. Bet kuri bAi??tA? tikroji, klasikinAi?? RoA?anskaitAi??? KAi??rybos pradA?ia ai??i?? abstrakcijos, fantastinAi??s kompozicijos, kaip iA?sigelbAi??jimas iA? privalomA?jA? temA?, paskui atsiranda mokslas, technikos paA?anga. DidA?ioji dailininkAi??s gyvenimo dalis sutampa su epocha, A?lovinusia MTR, ai??i?? dabar jau reikia aiA?kinti, kad tai ai??i?? ne RoA?anskaitAi??s inicialai, bet mokslo ir technikos revoliucija (dabar sakytume ai??i?? technologijA? raida?). DailininkAi?? mokAi??jo kitus kampus A?A?velgti ten, kur, atrodytA?, tebuvo vien beiA?sikvepianti sovietinAi?? ideologoja: medicinos laimAi??jimai turAi??jo reikA?ti A?mogaus pergalAi?? prieA? ligas ir kAi??no silpnumAi??, kultAi??ros (vamzdeliA?, A?arneliA?, lempA?, monitoriA?, baltA? chalatA?) ai??i?? prieA? natAi??rAi??. Bet ji, Ai??musis ligoniniA? ir operacijA?, veikiai gravitavo kitur: jAi?? labiau domino ne pergalAi??s, bet pralaimAi??jimai, skausmas, apleistis. Senos (ir seni), nuplikusios ar nuskustos, vieniA?os moterys, beveik nebeA?A?velgiami lyA?iA? skirtumai ai??i?? tas uA?ribis, kuriam dAi??mesA? skiria A?iuolaikinis menas. AutorAi??s pozicija akivaizdi: atsigrAi??A?usi A? ligonius, senukus, iA?plAi??A?tus iA? A?prastos aplinkos ir izoliuotus ligoninAi??se, ji tampa socialine kritike, panaA?iai kaip Simone de Beauvoir, kuri prieA? ai??zKitAi?? lytA?ai??? (ai??zLe DeuxiA?me Sexeai???) jau buvo iA?leidusi ai??zSenatvAi??ai???Ai??(ai??zLa Vieillesseai???). KritiA?ka gyvenamajam metui RoA?anskaitAi?? iA?liko ir nepriklausomybAi??s laikais (audiovizualinAi?? instaliacija ai??zPolitikA? iA?paA?intisai???, 2005; instaliacija ai??zKeturi kampai (mafija)ai???, 2006).

Rentgeno aparatas ir nuotraukos galAi??jo reikA?ti ne tik galimybAi?? paA?velgti A? kAi??no vidA?, metaforine prasme ai??i?? ir A? sielAi??, net ir orveliA?ka visuotinio stebAi??jimo prasme (Didysis Brolis stebi). Man atrodo, kad kaip tik nuo negailestingA?, bet gailestingumAi?? siekianA?iA? suA?adinti medicinos tematikos darbA? RoA?anskaitAi?? ir atsiduria dailAi??s gyvenimo centre, o tai ai??i?? 9-asis XX a. deA?imtmetis. Jeigu kas to nesugebAi??jo atpaA?inti, tai yra nesugebAi??jusiA?jA? problema.

AA? irgi priklausyA?iau tiems neatpaA?inusiems, nors dAi??l to labai blogai nesijauA?iu ai??i?? ne mano darA?as. Bet nedaug trAi??ko, kad bAi??A?iau apsikvailinusi kitaip. Pernai Vilniaus knygA? mugAi??je dalyvavau leidinio ai??zMarija TeresAi?? RoA?anskaitAi??: vaizdai ir tekstaiai??? pristatyme, buvau gerai jA? iA?tyrinAi??jusi ir beveik sau nusprendusi, kad maA?daug jau A?inau, kas yra RoA?anskaitAi?? (A?domi dailininkAi??, kuri taip ir nesulaukAi?? NacionalinAi??s premijos, bet ir A?ia ai??i?? ne mano darA?as). Neparaginta tikriausiai nebAi??A?iau ir A? parodAi?? nuAi??jusi (nes ai??zjau A?inauai???). Bet nuAi??jau ir iA?siA?iojau ai??i?? juk, A?iAi??rinAi??dama reprodukcijas, net neA?sivaizdavau menininkAi??s asambliaA?A? kaip tAi??riniA? erdviA?, net embleminAi??s ai??zMarijos MagdalietAi??sai???. O A?ventas naivume! Net A?domu pasidarAi??: ar tikrai iki A?iol nemaA?iau originalA?, ar neatkreipiau dAi??mesio? ai??i?? nebesuA?inosiu. Ai??ioje vietoje subtilesni meno profesionalai turAi??tA? pasibaisAi??ti: o iki A?iol neA?inojai, kad reprodukcijos neatstoja originalo? AiA?ku, A?inojau, bet netikAi??jau. Nesu tikra, kad tikAi??siu tuo ateity, juoba nesu iA? tA? dvasingA?jA?, kurie iA? paveikslA? auras ir dvasias spinduliuojant jauA?ia. Bet nors A?inosiu, kad kartais rizikuoju susikurti labai neadekvatA? plokA?A?iAi?? tiesiogine ir perkeltine prasmAi??mis vaizdAi??. Gali bAi??ti, kad A?ia kalta A?iuolaikinAi?? literatAi??ra, mano duona. PradAi??jus raA?yti kompiuteriais, originalas (rankraA?A?iai, kuriA? faksimilAi??s puoA?ia senoliA? klasikA? raA?tus) literatAi??roje reiA?kia nebent neredaguotAi?? autoriaus tekstAi??, bet nieko bendra nebeturi su autoriaus raA?ysena, braukymais ir taisymais. Knygas man geriausia skaityti namuose, geriausia ai??i?? gulint, bibliotekose sAi??dA?iu tik kraA?tutiniais atvejais. Daugelis raA?ytojA?, ypaA? prozininkA?, yra sakAi??, kas svarbiausia raA?ytojui ai??i?? nieko romantiA?ko: geras uA?pakalis (tiesmukai tariant) ar gera kAi??dAi?? (eufemistiA?kai kalbant). MenotyrininkAi??ms reikia greitesniA? kojA? negu man. O menininkAi??ms, be talento, darbA?tumo, reikia dar ir storos odos, kad nekreiptA? dAi??mesio A? niekAi??, iA?skyrus savo vidinA? balsAi??.