Atminties laiko ratilai: Meksikasai??i??Vilnius, Vilniusai??i??Meksikas

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Vytautas RubaviA?ius
DATA: 2013-05

Atminties laiko ratilai: Meksikasai??i??Vilnius, Vilniusai??i??Meksikas

Vytautas RubaviA?ius

BolaAi??o R. PAAi??Ai??LA? DETEKTYVAI. Romanas. IA? ispanA? k. vertAi?? Alma NaujokaitienAi??. ai??i?? Kaunas: Kitos knygos, 2013.

1

Pasele-detektyvai_medium.jpgA?mones galima iA?skirstyti ir grupuoti daugybe bAi??dA?. VisiA?kai natAi??raliai skiriamAi??s ir saistomAi??s pagal tautybes, jau kiek moksliA?kiau ai??i?? pagal priklausomybAi?? vienokiems ar kitokiems socialiniams sluoksniams, profesijoms. TaA?iau svarbu ir kaip pats A?mogus A?velgia A? pasaulA?, kokA? save A?A?iAi??ri A?vairiausiA? A?mogiA?kA? sAi??sajA? tinkle ai??i?? kaip nedidelA? vorelA? ar menkutAi?? musytAi??, kaip to tinklo mazgelA? ar jo akutAi??. Esama ir stiprios ai??znieko bendra neturinA?iA?” bendrystAi??s, kuri plaukia iA? kitokiA? ai??zklasifikavimo” nuostatA?. Esama pasaulio valkatA?, taip pat ir poezijos palytAi??tA? ar meno apsAi??stA?, atpaA?A?stanA?iA? vienas kitAi?? ir dykynAi??se, ir didmiesA?iA? margumyne. Galima A?mones suskirstyti ir dar kitaip: didA?ioji maA?uma, kuri nuo pirmA?jA? sAi??monAi??s proA?vaisA?iA? paniro A? knygos visatAi??, augo ir brendo raA?tijos vaidentuvAi??s gelmAi??se ir aukA?tumose, ir maA?oji dauguma ai??i?? visi kiti. SkaitytojA? gyvenimas A?vairiausiais, net neA?sivaizduojamais ryA?iais susietas su knygomis, su skaitytais personaA?ais, likimais ir potyriais. Kiekvienas galAi??tA? iA?vardyti keletAi?? esminiA?, likiminAi??mis vadintinA? knygA?, kurios visada iA?kyla kaip egzistenciniA? vaizduotAi??s slinkA?iA? ir iA?gyvenimA? aplinka skaitant naujAi?? kAi??rinA?, o neretai ir bendraujant. Juk ir bendrauti, jausti, A?sivaizduoti kitus, A?sijausti A? jA? kailius taip pat moko literatAi??ra, kuri paA?iu veiksmingiausiu bAi??du skaitytojo sAi??monAi??je susieja A?sijautimAi??, A?sivaizdavimAi?? ir supratimAi??. Ne tik susieja, bet ir lavina tAi?? daugialypAi?? gebAi??. TokiA? reikA?mingA? knygA? nAi??ra daug, taA?iau kiekvienas skaitytojas augo kartu su jomis. Naujos knygos visada vertinamos patirto skaitymo malonumo ir poveikio jausmams bei vaizduotei atA?vilgiu. Kur tokio poveikio nejauA?iama, tai skaitoma tik suprantant. Retai pasitaiko knygA?, kurios ai??zA?jungia” visas atminties vaizduotAi??s galias ir tarsi savaime prikelia tavAi??sias patirtis, teikdamos netikAi??to dA?iaugsmo ir liAi??desio ai??i?? gauni stebuklingAi?? galimybAi?? iA?girsti, net palytAi??ti buvusius artimus A?mones, biA?iulius ir merginas, taip pat iA?vysti tarsi visiA?kai nepaA?A?stamo savAi??s A?eA?Ai??lius jau seniai uA?gesusiose nakties bei paryA?iA? vitrinose. YpaA? jaunystAi??je, kada poezija aitriausiai suplakta su gyvybine galia, knygos akivaizdA?iai keiA?ia santykius su aplinkiniais, su draugais ir artimais, su savo atspindA?iais kitA? akyse. Nenusakomas artumas skaiA?iusiA? tas paA?ias knygas, paA?enklintas vyno taure ar naktiniA? klajoniA? aA?menimis. Lyg vaizduotAi??s bendrautA? be A?odA?iA?. Bendresnis, aplinkiniams neiA?A?ifruojamas kodas. O ir jokioje apklausoje nepaaiA?kinsi, kad A?itaip darei dAi??l to, kad, suprantate, toje knygoje… Bandant pasivyti einanA?ius J. KerouacoAi??Kelyje, neA?manoma buvo, o ir nesinorAi??jo, kurA? laikAi?? iA?sivaduoti iA? J. Cortazaro paspAi??stA? ai??zklasiA?” ar princo GendA?i ir jo mylimA?jA? skleidA?iamA? apA?avA?.
Roberto BolaAi??o ai??zPaA?Ai??lAi?? detektyvai” viena tokiA? retA? knygA?, manau, ne vienam tapsianti egzistencine. Deginantis skaitymo malonumas, virpantis vis naujais atminties ratilais. Juolab kad knygos personaA?ai, kuriA? dauguma paA?aukti ar apsAi??sti eilAi??raA?A?iA? raA?ymo, gyvena tais paA?iais 8-ojo deA?imtmeA?io, ypaA? jo pirmosios pusAi??s, metais. Joje susipina ir iA?sipina daugybAi?? gyvenimA?, A? daugelA? personaA?A? A?velgiama vis kitomis akimis, tarsi einant tuo nematomu, taA?iau kiekvienAi?? A?mogA? kartkartAi??mis imanA?iu kankinti klausimo keliu ai??i??Ai?? koks aA? pats susilipdyA?iau iA? mane paA?inojusiA?, su manimi bendravusiA? A?moniA? atmintyje nusAi??dusiA? ai??zatspaudA?”, kokius gyvenimus tie A?spaudai gyvena jA? atmintyje? TodAi??l pasakojimas ai??i?? visada prisiminimas, o tikras pasakojimas ai??i?? daugiaakis. TaA?iau knygos skaitytojus negailestingai iA?rAi??A?iuos laikas ai??i??Ai?? jaunesni jAi?? skaitys kaip atpaA?A?stamAi??, jautriausias geismA? ir fantazijA? stygeles kabinantA? pasakojimAi??, mokantA? jausmA? atpaA?inimo meno, o vyresnieji jau bus pagauti atminties, tad ir netekties, neiA?mylAi??tA? svajoniA? raibuliA?. Laikas aplenkia jaunystAi??, o vAi??liau jis A?sikuria atmintyje ir vaizduotAi??je. JaunystAi??je visos mylimos merginos tiesiog A?gauna MagAi??s bruoA?A?, gal net skonio, akiA? A?vilgsnio, ir meilAi??s neviltis ima pulsuoti kiek kitokiu ritmu, kildinanA?iu vilneliA?kai gomurinAi?? poetinAi?? iA?tarmAi??. AlkoholinAi??s vienatvAi??s suimtiems regAi??josi pragaro ratasAi?? cheap pain pills to buy. Vulkano papAi??dAi??je, pagraA?intoje DantAi??s hieroglifA? kaktusais su jA? syvuose glAi??dinA?iais mirtinais siaubingo groA?io vaizdiniais bei giesmAi??mis. Nuo to laiko, kad ir kur susitiktum su tekilos taurele, ai??i?? saulAi??tas aitrios nevilties laA?elis. Sukantis uA?sikertanA?iai Vilniaus pokerio partijAi?? baigusio RiA?ardo atodAi??sio plokA?telei, kurioje A?raA?yti dvieAi??jA? tekilos gerbAi??jA? sapnai. Einant ir einant savo kilpas, taA?iau vis iA?liekant Jurgio A?kalbAi??toj ir TAi??lai paliktoj atidAi??to rugsAi??jo artumoj. Laikas sruvena, tvinksta, tvinksi, trAi??ksta, akies paA?yra A?ukAi??s, lyg meilAi??s bAi??tA? nutrAi??kus gaida, iA?vydus neA?tikAi??tinAi?? lemties iA?narA? rujAi??, besileidA?ianA?iAi?? nuo TrijA? kryA?iA? kalno, brendanA?iAi?? Vilnios akmenukais, sliAi??kinanA?iAi?? SereikiA?kiA? parko alAi??jomis, kuriomis virpuliuodavo suokalbininkA? A?eA?Ai??liai su poetine priegaide. Kur pajusdavai patA? pasaulio centrAi?? ai??i?? sAi??dint ledainAi??je, prie A?monAi??ms jau neA?A?iAi??rimo stalelio, gailiai suskambant paskutiniam butelio laA?ui, visa pasaulio karuselAi??, kupina vaikA? klegesio, sukosi apie tAi?? aA?A?. VaizduotAi??s tikrovAi?? tikrina kasdienybAi??, daugialypAi?? vaizduotAi??, kurioje sava yra daug daugiau nei tu pats.
Versdamas knygos lapus vis labiau A?sitrauki A? atminties A?eismAi?? ai??i?? akimirkai randasi sAi??aidA?iA?, A?eA?Ai??liA? sankabA?, tarsi vAi??lei pajustum lemtingAi?? poezijos kvieA?iantA? balsAi?? ai??i?? visas ir visiA?kai. Atmintys ne susilieja, o ima klotis, klostuotis, interferuoti. Serijos ai??zatitikmenA?”: knygos personaA?ams randasi saviA?kiai ai??i?? Boria, Ega, Don Pedro, Kukas, Augis Recidyvas, AA?ara, AuA?relAi??, Alda, Jurga… Vaikinai jau iA?Ai??jAi??. Su savo talentais, giesmAi??mis, rimA? ir nerimA? dermAi??mis, neviltimis ir pjaustytais rieA?ais. RaA?Ai??, grojAi??, tapAi??. PerAi??jAi?? ligonines, kalAi??jimus, profilaktoriumus. SAi??dAi??jAi?? ant adatos. VAi??liau uA?springAi??, papjauti, nusiA?udAi??. Be jokio poeAi??zijos prieskonio. KaviniA? ai??zserijos”: Bukurelio gatvAi??s ai??zVerakruso kryA?kelAi??j”, ai??zKito” veria VilniausgorkynAi??sAi??ai??zVaivAi??”, ai??zBaA?kutAi??”, ai??zA?iobrelA?”, na, ir ai??zRAi??tAi??”, kurioj visada sukosi pulkas jau A?iokio tokio pripaA?inimo paragavusiA?. Visam laikui atmintyje iA?liks tas nuostabos jausmas, kai iA?Ai??jAi??s iA? ai??zVaivos” dar ilgai nesuvoki patekAi??s A? TarybA? LietuvAi??. O iA? tos A?alies bent jau trumpam buvo gana lengva iA?nykti ai??i?? su bAi??reliu klejojant po A?prastas, A?iltas, padAi??mijusias kavinukes ir jauA?iant nematomAi??, taA?iau kartais labai veiksmingAi?? padavAi??jA? palaikymAi??. TokA? pat, kaip Meksike.

2

Pagrindiniai knygos personaA?ai ai??i?? jauni poetai, o visa aplinka ai??i?? taip pat poezijos palytAi??ta jaunuomenAi??. Sprogstamasis jaunystAi??s gaivalingumo, poetinAi??s be-protybAi??s, erotikos, pasaulio ir savAi??s skanavimo visais nesuvokiamais A?iuptuvAi??liais miA?inys. IA?raA?ytas neribotos vaizduotAi??s raA?tu, su meile ir dAi??kingumu tekusiai laimei, skausmui ir mirA?iai. YpaA? toms lemtingoms mylAi??toms merginoms, teikusioms gyvybinAi??s jAi??gos poetiniam A?odA?iui. Ir sykiu ai??i?? tolumoje vos girdima rauda dAi??l tokios daugybAi??s gyvenimo permaltA? A?viesiA? vilA?iA? ir svajoniA?, dAi??l papilkAi??jusio nustojus raA?yti ir skaityti eilAi??raA?A?ius gyvenimo, dAi??l neiA?sipildA?iusios geistos meilAi??s. Romanas ai??i?? sudAi??tingos architektonikos. Prasideda septyniolikmeA?io, pirmakursio poeto Chuano Garsijos Madero raA?ytu dienoraA?A?iu, kuriame jau visiA?kai iA?siskleidA?ia brandi poetinAi?? autoriaus vaizduotAi??. Meksiko universitete, poetA? kAi??rybinAi??se dirbtuvAi??se, jis susipaA?A?sta su dviem pagrindiniais personaA?ais: visceralinA?, viduriA? ar viduriavimo tikrumo pakraipAi?? propagavusiais poetais ai??i?? A?ilieA?iu nelegalu Arturu Belanu ir Ulisu Lima, bebaimiais naujosios poezijos A?aukliais, nusiteikusiais istorijos A?iukA?lynan nubraukti visAi?? pripaA?intA?jA? raA?ytojA? kAi??rybAi??. JA? propaguojamAi?? kryptA? galima suvokti kaip lotynamerikietiA?kAi?? prancAi??ziA?ko siurrealizmo, europinio ir meksikietiA?ko dadaizmo miA?inA?, pagardintAi?? visokio pasaulinio avangardo prieskoniais. Vienas knygos personaA?as prisimena A?vairiausias bandytas kAi??rybines technikas, kuriomis stengtasi ne tik nustebinti, bet ir iA?muA?ti iA? vAi??A?iA? pripaA?intus poetus, taip pat ir literatAi??rinAi?? visuomenAi??: automatinis raA?ymas, raA?ymas dviem ir trimis rankomis, masturbacinis raA?ymas, paA?to poezija, antipoezija, konkreA?ioji brazilA? poezija (nuraA?yta iA? portugalA? kalbos A?odyno), eilAi??raA?A?iai besiele proza, popartas, haiku, patirties poezija, bytnikA? poezija, elektrinAi?? poezija, kruvinoji poezija (maA?iausiai trys mirtys), pornografinAi?? A?vairiA? seksualumo atmainA? poeAi??zija ir dar daugeliu kitA? bAi??dA? bei sekant konkreA?iais poetais paraA?ytA? eilAi??raA?A?iA? (p. 189). Ir A?iuo metu praverstA? tas technikas iA?bandyti jauniesiems lietuviA? poetams. Knygoje jA? vardijama daug daugiau. TaA?iau tas pats personaA?as prisipaA?A?sta: ai??zMes sukomAi??s… Mes judAi??jome… Mes darAi??me viskAi??, kAi?? galAi??jome…bet nieko gero iA? to neiA?Ai??jo.” Pasaulis nepasidavAi??, literatAi??rinio perversmo A?vykdyti nepavyko, taA?iau kas galAi??tA? tvirtinti, kad tokios pastangos nieko vertos?
Madero dienoraA?A?io uA?raA?ai ai??i?? tai pirmasis didysis prisiminimo ratilas, neiA?vengiamai prikeliantis ir to laiko Vilniaus poetiniA? klejoniA? ir klajoniA? nuotaikas bei atmintyje iA?likusiA? personaA?A? likimus. Universitetas ir pagrindinAi??s uA?eigos gorkynAi??je, per kurias bAi??davo traukiama arba kartu, arba ieA?kant. Visada kAi?? nors surasi. Daug geros poezijos, naujA? jos lankA?, netikAi??tA?, iA? A?vairiA? bibliotekA? pasiskolintA? senA? knygA?. MeksikieA?iai daug labiau buvo susijAi?? su pasauliniu ano meto avangardu, prancAi??zA?, amerikieA?iA?, anglA? poetais. Knygynuose gaudAi?? jA? knygeles, aptarinAi??jo kAi??rybAi??, vertAi??. JautAi?? gyvybinA? poetinA? ryA?A?. Pats autorius kartAi?? yra sakAi??s, jog gimAi??s tais metais, kai mirAi?? Stalinas ir Dylanas Thomas. SovietinAi??je aplinkoje tA? ryA?iA? buvo kur kas maA?iau ir jie buvo kur kas knygiA?kesni ai??i?? Rimbaud, Apollinaire’as, Eliotas, vienas kitas lenkA? poetas. O jau asmeniniai ryA?iai ai??i?? kas kaip iA?manAi??. Ir Gongora, ir raudos, ir senoji kinA? poezija. Skaityta buvo ne maA?iau, tik pasirinkimas buvo kitoks. UA?sienio A?aliA? literatAi??ra apeidavo sovietinAi?? tikrovAi??, tad tos literatAi??ros atspindA?iai buvo iA?skaitomi didA?iuosiuose rusakalbiuose A?urnaluose, moksliniuose straipsniuose. J. Joyce’as labai labai vAi??lavo. TaA?iau daug buvo rusiA?ko avangardo, kurA? labai mAi??go ir jaunieji skaitymo maniakai meksikieA?iai.
Poezijos paA?aukti ir ant jos kortos pastatAi?? visAi?? savo gyvenimAi??. Be iA?lygA?. PoetinAi??s kAi??rybos, o sykiu ir dA?iaugsmingo visokios nekaltybAi??s praradimo pasakojimas. Meninis atsinaujinimas buvo suvokiamas kaip Ai??jimas pirmyn atsigrAi??A?iant A? visiA?kai uA?mirA?tAi?? treA?iojo deA?imtmeA?io poetinio avangardo srovelAi?? ir jAi?? prikeliant. TodAi??l pasakojimas neiA?vengiamai A?suka ir Meksikos literatAi??ros istorijAi??, kuriAi?? pagrindiniai personaA?ai labai gerai iA?manAi??. Poetine A?vaigA?dute jiems tampa SezarAi??ja Tinachero, kurios paieA?kos ir A?suka pirminAi?? iA?sipasakojanA?ios atminties spyruoklAi??. IeA?koma jos kAi??riniA? ir jAi?? paA?inojusiA? A?moniA?. Tokia pradinAi?? poetinAi?? detektyvinAi?? uA?maA?ia netrunka A?gauti ir tragiA?kA? atspalviA?. Surandamas iA? anA? laikA? iA?likAi??s, jAi?? mylAi??jAi??s poetAi??s biA?iulis Amadeo Salvatjera, dabar besididA?iuojantis esAi??s antras A?mogus visoje Meksikoje, iA?gyvenantis iA? raA?ymo. Kitas ai??i?? Oktavijus Pasas. O jis padedAi??s A?monAi??ms paraA?yti A?vairiausius praA?ymus bei laiA?kus. BolaAi??o ir Lima, du ai??znaA?laiA?iai iA? paA?aukimo”, atseka Amadeo pAi??dsakus ir A?sipraA?o A? sveA?ius. Bendraujama gurkA?nojant mAi??gstamAi?? Amadeo gAi??rimAi?? ai??zmeskalA?” ai??zSaviA?udA?iai” (saviA?udiA?ki vilnietiA?ki gAi??rimai ai??zA?artrezas”, vietinis ai??zkalvadosas”, ai??zbecheruvkAi??” buteliais…). Ai??is personaA?as labai svarbus sudAi??tingoje knygos atminties ratilA? struktAi??roje: jis ai??zveikia” tarsi likimo veidrodis, kuriame vietomis aiA?kiau, vietomis nelabai A?A?iAi??rimas likiminio bendrumo kartojimasis, tam tikras ai??zamA?inojo pasikartojimo” pavidalas. Tuo Amadeo galAi??tA? bAi??ti ir jo metA? sulaukAi??s pagrindinis knygos pasakotojas. Nors raA?ytojui Amadeo metA? neteko sulaukti, taA?iau stulbinamai A?traukianti vis labiau apgirstanA?io seno A?mogaus atminties tAi??kmAi??, joje atsiverianti gyvenimo, o sykiu ir vietinAi??s literatAi??ros istorija. Poetinis apsAi??dimas, revoliucingumas, avangardas, A?nirA?is pakeisti literatAi??rAi??, drAi??sa ir ryA?tas iA?silaisvinti iA? ai??zsukaulAi??jusiA?” socialiniA? santykiA?, meilAi??s troA?kimo ir nevilties, pasiaukojimo ir iA?davysA?iA? pulsavimas. Amadeo prisiminimuose skleidA?iasi subtili jausmA?, geismA? ir socialiniA? santykiA? analizAi??. Jis stebi, kaip godA?iai, uA?mirA?Ai?? visAi?? pasaulA? vaikinai A?sikniaubia A? anuo metu SezarAi??jos iA?leisto A?urnalo ai??zCaborka” iA?likusA? paskutinA? egzemplioriA?, kuriame atspausdintas vienintelis ieA?komos poetAi??s eilAi??raA?tis, kuris pasirodo esAi??s graA?us pokA?tas. Girdisi paA?adas ai??i?? mes jAi?? bAi??tinai surasime. Amadeo sAi??monAi??s tAi??kmAi??je jis pats pasijunta personaA?u, tik jau ne A?mogaus, o paties gyvenimo kuriamos literatAi??ros. Joje sublyksi sveA?iA? likimo nuojauta: ai??zA?lugAi?? vaikinai, A?lugusi jaunystAi??” (p. 145), taA?iau tam ai??zA?lugimui” atiduotos visos jAi??gos bei kAi??rybinAi??s galios ir, kad ir kokios gyvenimiA?kos iA?minties bAi??tum sukaupAi??s, supranti, kad A?itai buvo graA?iausia, vertingiausia ai??i?? neiA?vengiamai kartotina. Veidrodinis atminties laiko ratilA? kartotAi??s vaizdinys, ryA?kAi??jantis jau skaitytojo vaizduotAi??je. Realus, apA?iuopiamas pasakojimo vaizdumas ir konkretumas. Gal atminties vaizduotAi??s laikas ai??i?? fraktalinis?
Amadeo istorija papasakojama vAi??liau, kaip Amadeo prisiminimas 1976-A?jA? metA? A?vairiA? personaA?A? prisiminimA? mozaikoje. Joje, kaip ir vAi??lesniA? laikA? atsiminimuose, pasakojimo formAi?? A?gauna individualios sAi??monAi??s struktAi??ros ir jose A?spausti pagrindiniA? herojA? pavidalai. Tie atsiminimai yra sykiu A?taigios, visuminAi??s gyvenimo istorijos, iA? kuriA? ir mezgamas didysis neaprAi??piamas gyvenimo tinklas. Niekada neA?inai, kokioje sAi??monAi??je ir kaip gyveni ai??i?? gal esi prisimenamas su meile, o gal su laiku tampi vis didesnis niekA?as. Tik didA?iojo pasakotojo, romano autoriaus sAi??monAi?? pajAi??gi iA?pasakoti dalA? tokio tinklo, kurio kiekvienoje akyje visA? kitA? akiA? atspindA?iai. Tie atminties ratilai ar individualiA? sAi??moniA? tAi??kmAi??s susisaisto A? visuminA? pasakojimAi??, kuris tarsi savaime vyksta jau skaitytojo sAi??monAi??je. SavaimiA?kumo A?spAi??dA? sukelia ypatingas prisiminimo pobAi??dis ai??i?? atviraujama skaitytojui sava leksika, savu kvAi??pavimo ritmu, sava erotine energija.
Madero dienoraA?tyje susitikimo su Amadeo istorija neatsispindi, taA?iau jame pasakojama kita aplinkybiA? pynAi??, kuri rutuliojasi Bolanui ir Limai planuojant SezarAi??jos paieA?kas. Ai??vykiai rutuliojasi taip, kad jiems tenka gelbAi??ti jaunAi?? prostitutAi?? LupAi??, kuri galA? gale nutaria bAi??gti nuo savo sutenerio, kuris niekaip nenori jos paleisti. Jos vyrukas A?ymus savo ilgu peiliu ir galingu miku, kurA? mAi??gsta demonstruoti A?vairiose varA?ytuvAi??se. Kuriam laikui LupAi?? prisiglaudA?ia savo draugAi??s Marijos Font namuose. Marijos tAi??vas Kimas ai??i?? architektas, savo dvasia, kuriAi?? jam jau ne visada pavyksta suvaldyti, susijAi??s su viscerealistais, net sukAi??rAi?? jA? A?urnalo maketAi??. VAi??liau skaitytojui suteikiama galimybAi?? paA?velgti A? penkerius metus psichiatrinAi??je klinikoje laikAi?? leidusio Kimo sAi??monAi??s gelmes. Eiles raA?anA?iAi??, taA?iau jA? lyg ir niekam neskaitanA?iAi?? MarijAi?? mylAi??jo ne vienas jaunasis poetas, tad netruko A?simylAi??ti ir Maderas. Tuose namuose jis ir neteko taip trokA?tamos prarasti nekaltybAi??s. Lupei apsistojus pas Fontus, namAi?? apgula gauja, su kuria draugiA?kai pabendrauja ir atvykstantys policininkai. Sugalvojama Kimo maA?ina prasiverA?ti pro gatvAi??je budinA?ius sutenerio Alberto sAi??brus ir vykti ieA?koti poetAi??s. PrasiverA?ti pavyksta, taA?iau poetAi??s paieA?kos virsta paA?iA? ieA?kotojA? gaudynAi??mis ai??i??Ai??Ai?? Albertas su savo draugeliu policininku (policija juk ir Vilniuje ai??i?? pagrindinis suteneriA? irAi??narkodyleriA? tramadol mexican pharmacy. Ai??stogas) niekaip nenori paleisti geros ai??zdarbininkAi??s”. Po ilgA? ieA?kojimA?, kuriuose skleidA?iasi vis naujos SezarAi??jos ir kitA? personaA?A? gyvenimo istorijos, poetAi?? aptinkama maA?ame Sonoros dykumos kaimelyje vaiduoklyje ai??i??Ai??Ai?? stora, stipri, sena rAi??bA? skalbAi??ja. Tereikia tik keliA? A?odA?iA?, kad poetinAi??s sielos atpaA?intA? ir pripaA?intA? viena kitAi??. Visi praleidA?ia naktA? SezarAi??jos namuose. KitAi?? dienAi?? juos pasiveja persekiotojai. TyA?iodamiesi reikalauja atiduoti LupAi??. Belano smAi??gis peiliu A? krAi??tinAi?? Albertui, einanA?iam pro jA? su pistoletu rankoje. Policininko ir Limos ristynAi??s, policininko pistoletas prie Limos smilkinio, poetAi?? savo kAi??nu nubloA?kia policininkAi??. Pasigirsta A?Ai??viai: poetAi?? negyva ir sunkiai suA?eistas persekiotojas. Prisimenamas Belano balsas, sakantis, ai??zkad suradome SezarAi??jAi?? tik tam, jog priA?auktume jai mirtA?” (p. 518). BAi??tina susitvarkyti su lavonais ir kuo greiA?iau dingti iA? A?alies. Jaunieji poetai nebuvo minkA?ti knyginiai jaunikaiA?iai ai??i?? jie prekiavo A?ole ir prireikus gebAi??jo greit iA?sitraukti peilA?. Nors niekada juo nemosikavo.

3

Romanas prasideda Madero dienoraA?A?iu ir juo baigiasi ai??i?? paskutinAi??je knygos dalyje apraA?omi jA? klaidA?iojimai Sonoros dykumoje ieA?kant SezarAi??jos ir jAi?? surandant. Tad galimi keli skaitymo variantai. MAi??gstantys nuoseklesnA? pasakojimAi?? gali sujungti 1 ir 3 dalis, didA?iausiAi?? 2 dalA? atidAi??dami vAi??lesniam laikui. PerskaiA?ius pabaigAi?? kyla klausimas, o kas ta ieA?koma SezarAi??ja? Tada galima kiek ai??ziA?tiesinti” ir 2 dalies pasakojimAi??, iA?skiriant jame 1976-A?jA? Amadeo prisiminimus ir vAi??liau pereinant prie kitA?. TaA?iau galima skaityti ir A?prastai, atsiduodant savos vaizduotAi??s ir atminties A?aismui. Vis dAi??lto patarA?iau Amadeo ai??zlinijAi??” perskaityti antrAi?? kartAi?? vienu sykiu ai??i?? A?spAi??dingas tekstas. Kita didelAi?? prisiminimA? mozaika apima pagrindiniA? herojA? ir juos menanA?iA? personaA?A? gyvenimus iki 1996-A?jA?. Draugai atvyksta A? EuropAi??. Pirmiausia jie A?sikuria Barselonoje, taA?iau ne drauge, o atskirai. JA? gyvenimai tai susilieA?ia, tai iA?siskiria. Savos meilAi??s, savos neviltys, savi literatAi??riniai siekiai.
Lima keliauja po EuropAi??. ParyA?iuje aplanko skaitytus poetus, kurA? laikAi?? gyvena. TaA?iau susitikimai su A?inomais raA?ytojais nesuteikia dA?iaugsmo ai??i?? poetinio apsAi??dimo bruoA?ai nAi??ra slaptas iA?rinktA?jA? ai??zbilietAi??lis”, susiejantis poetus biA?iuliA?kon bendrystAi??n. Visi gyvena savo ritmu, ir netikAi??tas praA?alaitis neturi beveik jokiA? galimybiA? A?sipinti A? tuos gyvenimus. Na, kartais literatAi??ros ar meno pasaulio moterys yra kiek atviresnAi??s ir A?iltesnAi??s. JA? uA?valdo idAi??ja susitikti su jau Meksike A?simylAi??ta mergina Klaudija, tad po nuotykiA? PrancAi??zijos pajAi??ryje, kur jis keliems vietiniams A?vejams atneA?Ai?? nelauktai didelA?, tiesiog biblinA? A?uvA? laimikA?, leidA?iasi kelionAi??n A? IzraelA?. Klaudija mokosi universitete ir gyvena su filosofijos studentu Normanu. Visi jie buvo paA?A?stami Meksike. Normanas ir prisimena keistAi??, jA? patA? labai paveikusA? enigmatiA?kAi?? Limos buvojimAi?? jA? bute ir bendravimAi??, kuris neduos jam ramybAi??s iki pat mirties. Klaudija nepriima meilAi??s, nes suvokia jos keliamAi?? grAi??smAi?? ai??i?? poetinAi?? sAi??monAi?? negali bAi??ti stiprus gyvenimo pagrindas. TaA?iau keista traukos magija susieja visus jaunuolius, sumegzdama atmintyje jiems visAi?? gyvenimAi?? iA?liksiantA? mazgAi??. Klajodamas po IzraelA? kalAi??jime Lima suartAi??ja su keistuoliu galiAi??nu austru Heimitu, kuris atvyko ai??ziA?A?niukA?tinAi??ti” A?ydA? branduolinio ginklo gamyklA? ir leidA?ia dienas dykumoje bendraudamas su skorpionais. Kartu grA?A?ta A? VienAi??, kur stokodami pinigA? kartkartAi??mis apiplAi??A?ia vienAi?? kitAi?? naktinA? praeivA?. GalA? gale jiems tenka aiA?kintis santykius su buvusiais Heimito sAi??brais, ir Lima parodo nepraradAi??s savo drAi??sos nei A?gAi??dA?iA?. IA?siskiria jie Vienos kalAi??jime. Po kurio laiko Lima grA?A?ta A? MeksikAi??, net sugeba su meksikieA?iA? raA?ytojA? delegacija nuvykti A? ManagvAi?? ir ten porai metA? iA?nykti. LiteratAi??riniuose Meksiko sluoksniuose jis nAi??ra A?inomas ai??i?? kaA?kas kaA?kAi?? girdAi??jo, lyg ir iA?leido knygelAi??… TaA?iau tie gandai gandeliai persilauA?ia A?vairiA? A?moniA? mintyse ir iA? jA? formuojasi daug bendresnis meksikietiA?ko literatAi??rinio gyvenimo vaizdas.
Belanas suka kitokius gyvenimo ratus. KeiA?ia A?vairiausius darbus ai??i?? sargo, padavAi??jo, literatAi??ros apA?valgininko, A?urnalisto. Vis nepavykstantis bendras gyvenimas su keletu moterA?, galop vedybos, sAi??nus, taA?iau A?eimyninis gyvenimas taip ir nesusiklosto. RaA?o, spausdina maA?uose A?urnaluose recenzijas, galop iA?leidA?ia dvi knygas. IA? A?vairiA? A?moniA? atsiminimA? iA?trauktos detalAi??s A?taigoja, kad niekaip negali atsikratyti nepasitenkinimo nei gyvenimu, nei kAi??ryba jausmo. TaA?iau nepaisant gyvenimo aplinkybiA? iA?laiko etaloninAi?? aukA?A?iausios prabos literatAi??ros nuovokAi??, kurios jam net nereikia aiA?kinti aplinkiniams. NorAi??damas uA?bAi??gti uA? akiA? neigiamai savo knygos recenzijai, kuriAi?? galAi??tA? paskatinti kaA?kokie ne jo kAi??rinio, o poros kitA? raA?ytojA? santykiA? niuansai, nutaria iA?kviesti pagarsAi??jusA? savo nenuolankiu bAi??du kritikAi?? tikron dvikovon. Ai??pagos, sekundantai, jo pasikviesta toli kopose stoviniuojanti ai??zliudininkAi??” ai??i??Ai?? seselAi??, su kuria jis susipaA?ino ligoninAi??je ir A?sileido A? artimesnius, taA?iau tuo metu jau atA?alusius santykius. Keista keliA? A?moniA? perpasakojama istorija, kupina dzeniA?ko A?avesio ir koaniA?kos iA?minties. Visi supranta kaA?kAi?? labai svarbaus, taA?iau niekas niekam negalAi??tA? paaiA?kinti ai??i?? kAi??. NAi??ra A?odA?iA? ai??i??Ai?? kelios taurios vyriA?kos aA?aros. Po tos dvikovos vyksta A? AfrikAi??.
A?urnalistinis gyvenimas Afrikoje pasakojamas vieno karA?tuose taA?kuose dirbanA?io fotografo Chakobo Urendos 1996-A?jA? prisiminimuose. SusipaA?A?sta jie Luandoje, pajunta tam tikrAi?? artumAi??. Po ilgoko nesimatymo netikAi??tas susitikimas Liberijoje, patekus A? nepavydAi??tinAi?? situacijAi??, kai vienam kaimely susibAi??rusiA? A?moniA? gyvybAi??s yra pakibusios ant plauko. Buvota vietovAi??se, kuriose vAi??rAi??si paA?ios didA?iausios ir akivaizdA?iausios pragaro A?iotys ai??i?? A?udyta beatodairiA?kai, su pasimAi??gavimu, naujaisiais A?aunamaisiais ir kitokiais ginklais. Belanas Luandon buvo atvykAi??s tarsi netekAi??s gyvenimo geismo, net uA?siminAi??s, jog tam gyvenimui jau metas apsisprAi??sti. TaA?iau sykiu labai rAi??pinosi savo sveikata. Liberijoje jis kitoks ai??i?? atgavAi??s pasitikAi??jimAi?? savo jAi??gomis, nepaisantis sveikatos trikdA?iA?, pasitikintis A?viesia lemties galia. Pasakojama gerai iA?manant, kas, kaip ir kodAi??l vyko kai kuriose Afrikos A?alyse, kaip A?vairiA? genA?iA? paaugliA? kariuomenAi??s pjovAi?? viena kitAi?? Liberijoje. Urenda naktA? girdi Belano ir jo dabartinio biA?iulio fotografo Lopeso Lobo gyvenimo istorijas. NegalAi??damas pakelti skausmo dAi??l mirusio sAi??naus ir dAi??l to iA?irusios santuokos fotografas jau apsisprendAi??s eiti ten, kur likimas turAi??s tik vienAi?? iA?eitA? ai??i?? nutraukti jo gyvenimo siAi??lAi??. Ir Belanas nutaria nepalikti draugo ai??i?? su kariA? bAi??reliu jie patraukia saviA?udiA?ku marA?rutu. Negelbsti kito fotografo A?kalbinAi??jimas. NusprendA?iama su bAi??reliu kariA? eiti saviA?udiA?ku keliu per negailestingA? A?udikA? uA?imtas vietas. Nesunaikinamos drAi??sos, ryA?to ir draugystAi??s dvasios A?mogus.

4

R. BolaAi??o mirAi?? sulaukAi??s vos penkiasdeA?imties, taA?iau jau spAi??jAi??s pajusti pasaulinAi??s A?lovAi??s A?spindA?ius. Ai??lovAi??s, kuri nutiko ai??ziA?davus” tikruoju ir vieninteliu menu laikytAi?? poezijAi??. Kada A?vyko ta ai??ziA?davystAi??”? Tam tikrAi?? uA?uominAi?? galima atsekti eilAi??raA?tyje ai??zLupe”, iA?spausdintame rinkinyje ai??zRomantiA?ki A?unes”, kuriame skleidA?iama poeto ir jaunos prostitutAi??s, pasakojanA?ios apie savo keliA? mAi??nesiA? vaikelio mirtA?, istorija. Ta pati LupAi??, tik kiek kitu atminties pavidalu veikia ir romane. Vienoje eilutAi??je, klausantis LupAi??s pasakojimo ir apraA?ant su ja patiriamAi?? dA?iaugsmAi??, prisipaA?A?stama: ai??zbet turAi??jo praeit dar daug metA?, kol suA?inojau, / kas tai yra turAi??t sAi??nA?.” Tai net ne A?inojimas, o staigus egzistencinis pokytis, virsmas kitu A?mogumi ai??i?? tAi??vu, kurs gyvena jau visai kitokio rAi??pesA?io styguojamame pasaulyje. Viskas ai??i?? kaip buvAi??, taA?iau ai??i?? visiA?kai kitaip. Kitaip ir raA?oma, net jei tuo paA?iu krauju. A?inodamas sunkiai sergAi??s, o vAi??liau laukdamas kepenA? persodinimo operacijos (mirAi?? bAi??damas treA?ias eilAi??je), prisiA?aukAi?? nepaliaujamo raA?ymo reA?imAi?? ai??i?? po kelias bemieges paras, net uA?mirA?damas valgyti, gerti vaistus. NorAi??jo aprAi??pinti vaikus. Ai??itai jam neabejotinai pavyko, tad gali ilsAi??tis ramybAi??je. Jo romanai ai??zPaA?Ai??lAi?? detektyvai” ir didysis, neaprAi??piamas, neA?tikAi??tinos kAi??rybinAi??s vaizduotAi??s lavos kupinas ai??z2666″ verA?iami A?, manyA?iau, visas literatAi??rines pasaulio kalbas, o jA? tyrinAi??jimai tampa nauju moksliniu ai??zfabriku”. PlaA?iai pasklidAi?? ir maA?esnieji, vienu kartu perskaitomi jo romanai ai??zA?ilAi??s noktiurnas”, ai??zTolima A?vaigA?dAi??” (abu iA?versti A? lietuviA? kalbAi??), ai??zAmuletas”, MesjAi?? PaiAi??nas”, ai??zPaskutiniai vakarai A?emAi??je” ir kt., taip pat poetinAi??s prozos, poetiniA? ai??znuotrupA?” ir eiliA? knygos ai??zTres”, ai??zAntverpenas”. Tokia neiA?vengiama ir nuosekliausiA? kovotojA? su literatAi??riniu istebliA?mentu dalia ai??i?? tapti pasaulinio garso raA?ytoju. BolaAi??o gyvenimo epizodA? atspindA?iA? jo kAi??riniuose ieA?ko gausybAi?? A?vairiA? A?aliA? literatAi??ros tyrinAi??tojA?, atsekamos sAi??sajos su kitais raA?ytojais, straipsniuose A?amA?inami jo draugai, kelioniA? ir vizijA? bendrai. Romano skaitytojui siAi??lau nepatingAi??ti pasiA?valgyti interneto platybAi??se, kur sukaupta gausybAi?? informacijos apie numanomus ir tikrus personaA?A? prototipus, paties raA?ytojA? atspindA?ius Belane ir Madere. YpaA? A?domu pleA?iant kultAi??rinA? ir gyvenimiA?kAi?? akiratA? pasitelkti interneto galimybes A?siskaitant A? romane minimA? poetA? laukAi??, susipaA?A?stant su kai kuriomis saviA?udiA?komis, taip pat gAi??jA? ar lesbieA?iA? menininkA? biografijomis. Pravartu ir paklausyti minimA? dainininkiA? balsA?, kaip ir skaitant kai kuriuos H. Murakamio kAi??rinius. Tik svarbu nepasiklysti, nes informacijos vis daugAi??ja.
Kaip ir kai kurie jo romano personaA?ai, autorius buvo skaitymo maniakas, A?sidAi??jAi??s A? galvAi?? didA?iulA? pasaulinAi??s klasikos, senosios ir avangardinAi??s literatAi??ros lobynAi??. Jo knygoje gausu A?iniA? apie A?vairioms literatAi??ros srovAi??ms atstovaujanA?ius, taip pat seksualiniA? maA?umA? garbinamus raA?ytojus bei menininkus. Ryte rijo detektyvus, tad jo pasakojimui bAi??dinga paslapties, paieA?kA?, o didA?iajame romane ir daugybAi??s nusikaltimA? intriga. Liete liejasi gausybAi?? A?vairiausiA? A?iniA?, apimanA?iA? kultAi??ros istorijAi??, geografijAi??, literatAi??ros teorijas, A?vairiausias A?mogaus veiklos sritis. Vienoje jo knygoje paminAi??tas ir Vilnius, jame stovintis generolo Ivano A?erniachovskio paminklas, generolo tautybAi??, kilmAi??. Kitoje ai??i?? mums artimas PrAi??sijos kraA?tas. TaA?iau svarbiausia ai??i?? A?sisavinta ir iA?tobulinta prozinio pasakojimo ai??ztechnologija” ai??i?? kurti A?vairiose sAi??monAi??se, tiksliau ai??i?? gyvuose jA? atminties veidrodA?iuose nusAi??dusius personaA?A? paveikslus. Aptariamoje knygoje veikia ar tik ne 52 individualAi??s personaA?ai, vienu metu gyvenantys savo skirtingus gyvenimus ir iA?gyvenantys savus likimus vienoje ir toje paA?ioje raA?ytojo sAi??monAi??je. Prozos meistrystAi?? kaip tik ir ryA?kAi??ja skaitytojui pateikiant itin individualius sAi??monAi??s veidrodA?ius, individualaus mAi??stymo ir jausenos darinius. Visi jie, kaip ir kiekvienas individas, su sava erotinAi??s galios pakraipa. Ai??vairAi??s vyro ir moters meilAi??s pavidalai, apimantys homoseksualiAi??, biseksualiAi?? ir ai??zA?velnesnio” atspalvio patirtis. Biseksualo poeto DieviA?kosios Odos, prasitarusio, esAi?? jis pergulAi??jAi??s su visais jaunaisiais poetais, ir literatAi??riniuose sluoksniuose jau kiek A?inomo raA?ytojo Luiso Rosado susitikimas, gAi??rimas su draugais nekokios reputacijos klube, kurA? pasiAi??lo aplankyti jaunieji poetai, jA? A?okis, atsiduodant budraus sAi??monAi??s A?vilgsnio iA?vengianA?iam A?velniam artAi??jimui, virstanA?iam vAi??lesniu suartAi??jimu ai??i?? poetinio liAi??desio, A?velnumo kupinas ir tragiA?kos gaidos nuskaidrintas homoerotinAi??s raiA?kos pasakojimas, laikytinas tokios literatAi??ros grynuoliu. TaA?iau tas pasakojimas ai??i?? tik nedidelis epizodas vis kitaip susiklostanA?iame atminties ratilA? vaizdinyje.
Tokia raA?ymo ai??ztechnologija” sieja R. BoAi??laAi??o su kitais prozos meistrais. Jau minAi??jome J. CortazarAi?? ir M. Lowry. Galima atsekti ir didA?iojo J. L. Borgeso pamokas. Skaitydamas romanAi?? visAi?? laikAi?? prisimindavau ypatingAi?? prozininkAi?? ai??i?? L. DurrellAi?? ir jo romanAi?? ai??zAleksandrijos kvartetas”, kuriame atskirose knygose A?vykiai ir personaA?ai papasakojami keturiA? pagrindiniA? veikAi??jA? akimis. Kiekvieno jA? sAi??monAi??s veikia atsimindamos, o jose vis kitokius pavidalus A?gauna ir jie patys, ir su jais susijAi?? A?vykiai. Kvartete sugrojama ir Aleksandrijos mitinio personaA?o ai??i?? A?stabaus poeto Konstantino Kavafio ai??ztema”. Beje, yra lietuviA?kas jo poezijos vertimA? rinkinys. Kai kuriuose romano puslapiuose iA?girsdavau tolimAi?? A?io poeto eilAi??raA?A?io ai??zTermopilai”, jame sukaupto etinio uA?taiso skambesA?, o DieviA?kosios Odos gyvenimas ir A?Ai??tis vienu metu prikAi??lAi?? eilAi??raA?tA? ai??zKartAi?? naktA?”. IA? A?iuolaikiniA? tokios ai??ztechnologijos” meistrA? minAi??tini H. Murakamis ir O. Pamukas, kuriA? kAi??riniai versti ir A? lietuviA? kalbAi??. R. BolaAi??o ir A?ie mano paminAi??ti prozos meistrai yra aiA?kiausias, sakyA?iau, ai??zdaiktiA?kas” A?rodymas, kad paika yra mylimo filosofo Arvydo Ai??liogerio mintis, esAi?? proza jau visiA?kai atgyveno, ji nebereikalinga, nes jAi?? keiA?ia informacinAi??s ir internetinAi??s technologijos. Bent jau artimiausiu metu gerA? prozininkA? nepritrAi??ks, nes tik gera proza mums padeda lavinti laisvAi??, suprantanA?iAi?? ir iA?gyvenanA?iAi?? kAi??rybinAi?? vaizduotAi??, teikia galimybAi?? patirti kitokio ai??i?? atminties ratilA? ar fraktalinio ai??i??laiko poveikA? ir A?itaip bent jau kartais iA?sinerti iA? vienmaA?io laiko gniauA?tA?.

5

Pats prie R. BolaAi??o knygA? Ai??jau ilgai. PrieA? gerAi?? deA?imtA? metA? A?siminAi?? viena kita jo romano recenzija dabar jau neatsekamoje pasaulinAi??je spaudoje. Kiek vAi??liau ai??i??Ai?? puikAi??s vertinimai ai??zNew York Times”. Vis pagalvodavau pagauti kokiAi?? knygAi??, taA?iau taip ir pritrAi??kdavau ryA?to. Net lietuviA? kalba pasirodA?iusA? nedidelA? A?edevriukAi?? ai??zA?ilAi??s noktiurnas” iA? pradA?iA? praleidau pro akis. Galop jo knygas, vertimus A? anglA? kalbAi??, iA?vydau leidykloje ai??zKitos knygos”. Tarsi lauktA? manAi??s. DidA?iulis beveik metus trukAi??s skaitymo malonumas. Jis atgaivino kai kuriuos priblAi??susius vaizduotAi??s A?gAi??dA?ius, suteikAi?? energijos atmintyje pulsuojantiems laiko ratilams, priminAi?? ai??zbegAi??diA?ko poetinio A?vilgsnio” tikrovAi??. Dideles knygas leisti ne tik malonumas, bet ir sunkus darbas. Reikalingas drAi??sos ir ryA?to, taip pat meilAi??s gerai literatAi??rai. Ai??iam romanui reikAi??jo sulaukti palankiA? aplinkybiA?, taip pat ir gero vertAi??jo. AplinkybAi??s susiklostAi??, leidAi??jas sutiko puikiAi?? vertAi??jAi?? AlmAi?? NaujokaitienAi??, kuriai teko didA?iulis malonumas ai??zvargti”, stengiantis perteikti savitAi?? autoriaus ispanA? kalbAi??, kurioje gausu andiA?kos ir meksikietiA?kos patirties, taip pat poetinio ritminio kvAi??pavimo. Autoriaus meilAi?? ir dAi??kingumas sukurtiems personaA?ams, kitaip tariant, gyvenimo dovanotiems ryA?iams ir patirtims, kAi??nus perlydanA?iam meilAi??s gaivalui ir geismui su visais jiems apraA?yti reikalingais A?odA?iais sklinda ir iA? lietuviA?ko teksto. Tiesa, teko pratintis prie pavadinimo, nes atmintin jis buvo A?kibAi??s kaip ai??zLaukiniai detektyvai”. Dabar laukia didysis romanas ai??z2666″, kuriame pagrindinis veikAi??jas yra paslaptingas AntrAi??jA? pasaulinA? karAi?? perAi??jAi??s raA?ytojas, o jau kitokiA? veikAi??jA? ir pasakojamA? istorijA?, taip pat ir A?iurpiA? A?udyniA? ai??i?? begalAi??. Kol kas nesiseka sukaupti pradiniA? jo vertimui ir leidybai reikalingA? lAi??A?A?. TaA?iau jau ir Lietuvoje esama ai??znieko bendra neturinA?iA?” ir vienas kito nepaA?A?stanA?iA? R. BolaAi??o gerbAi??jA? bendrijos, tad tikAi??kimAi??s, kad rasis ir A?ios knygos vertimas. Gal neuA?truks ir koks poetinis rinkinys.