Atsakinga misija bAi??ti muzikAi??s mama

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??AgnAi?? PaA?kauskaitAi??

DATA: 2012-12

Atsakinga misija bAi??ti muzikAi??s mama

AgnAi?? PaA?kauskaitAi??

BAi??ti talentinga mama ai??i?? atsakinga viso gyvenimo misija. Muzikalioje A?eimoje gimusi ir augusi TeresAi?? RubackienAi?? nuoA?irdA? atsidavimAi?? muzikai perdavAi?? savo vienintelei dukrai pianistei MAi??zai Rubackytei. Ai??iandien A?ia nepaprasta atlikAi??ja gali didA?iuotis ne tik mama, bet ir Lietuva bei pasaulis.

SvarbiAi?? T.Ai??RubackienAi??s gyvenimo dalA? visada uA?Ai??mAi?? pedagoginis darbas. Savo gerbiamAi?? MokytojAi?? prisimena dainininkAi?? Aldona VilA?inskaitAi??-KisielienAi??: ai??zBuvau A?eA?toje ar septintoje TreA?iosiosAi??mergaiA?iA? vidurinAi??s mokyklos klasAi??je, kaiAi??Ai??Ai??Ai?? mokyklos chorui pradAi??jo vadovauti jauna ir labai graA?i moteris TeresAi?? GomolickaitAi??.Ai??Ai??Ai??Ai?? Mes, paauglAi??s, tiesiog negalAi??davome atsistebAi??ti jos iA?vaizda, elegancija: kaip dabar matau visada pakeltAi?? galvAi??Ai??graikiA?ku profiliu… <...> Tai A?viesi asmenybAi??, aristokratAi??,Ai??kurios neA?manomaAi??Ai??Ai??Ai?? pamirA?ti.ai???

DA?iaugiuosi galAi??dami pasikalbAi??ti su talentinga Mama, gerbiama Mokytoja Terese Rubackiene.

ai??i?? Esate kilusi iA? muzikalios A?eimos…

ai??i?? Mano senelis Antanas Gomolickas, iA?Ai??jAi??s A? pensijAi??, apsigyveno MeiA?iA? dvare (dabar MaA?eikiA? r.). Jame buvo senelAi??s AnelAi??s GomolickienAi??s, pianistAi??s, Sankt Peterburgo konservatorijos absolventAi??s (kas tuo metu buvo itin retas dalykas), fortepijonas. Kai mano tAi??veliui sukako ketveri ar penkeri, mama Ai??mAi?? jA? mokyti muzikos pagrindA? ir skambinti fortepijonu, nes tAi??velis muzikai buvo labai gabus. TaA?iau kai jam tebuvo deA?imt metA?, mama mirAi??, tad nutrAi??ko ir muzikos pamokos. Vis dAi??lto tAi??velis, nors pasirinko matematikAi??, visAi?? savo gyvenimAi?? siejo su muzika: skambino fortepijonu, vadovavo baA?nytiniams bei pasaulietiniams chorams, buvo subAi??rAi??s mAi??gAi??jA? orkestrAi??.

Mano mamytAi?? Marija GomolickienAi??, pagal profesijAi?? pedagogAi??, turAi??jo puikA? balsAi??, daA?nai dainuodavo A?vairiA? A?venA?iA? metu. Abu tAi??veliai rAi??pinosi mano ir vyresniosios sesers Irenos muzikiniu lavinimu ai??i?? abi nuo maA?ens skambinome fortepijonu ir tapome pianistAi??mis.

Kai man buvo penkeri, su A?eima persikAi??lAi??me A? KaunAi??. Ai??eA?eriA? pradAi??jau mokytis skambinti fortepijonu, mano pirmieji mokytojai buvo tAi??velis ir sesutAi??. Kadangi buvau labai gabi, tAi??veliai nutarAi?? mane leisti A? vokieA?iA? mokyklAi??: ji buvo netoli namA?, turAi??jo gerAi?? reputacijAi??, o ir vokieA?iA? kalbAi?? pramokti buvo pravartu. NemaA?ai dAi??mesio ir laiko teko skirti bendrojo lavinimo dalykams, kurie visi buvo dAi??stomi vokiA?kai, taA?iau neapleidau ir fortepijono pamokA?, ketverius metus privaA?iai mokiausi pas ElenAi?? OkuliA?-KazarinienAi??.

ai??i?? GalbAi??t vaikystAi??je ar paauglystAi??je turAi??jote ir kitokios mAi??gstamos veiklos?

ai??i?? Mes su seserimi Irena labai domAi??jomAi??s literatAi??ra, abi rydavome knygas, laisvalaikiu aA? mAi??gau siuvinAi??ti kryA?eliu. MAi??za turi mano iA?siuvinAi??tAi?? paveikslAi??, kuriame pavaizduotas prie klavesino sAi??dintis jaunuolis ir A?alia jo stovintis fleitininkas.

ai??i?? Kur muzikos mokAi??tAi??s vAi??liau?

ai??i?? Mokiausi prof. Elenos LaumenskienAi??s, Stanislawo Szpinalskio fortepijono klasAi??se Kauno konservatorijoje. E.Ai??LaumenskienAi?? buvo labai gera, bet grieA?ta pedagogAi??. S.Ai??Szpinalskis ai??i?? Pirmojo tarptautinio F.Ai??Chopino konkurso VarA?uvoje antros vietos laimAi??tojas. Kaip pedagogas jis man paliko didA?iausiAi?? A?spAi??dA?: kai atsisAi??dAi??s prie fortepijono skambindavo D.Ai??Scarlatti SonatAi?? ar F.Ai??Chopino NoktiurnAi??, atrodydavo, jog vyksta stebuklas. Lietuvos valstybinAi??je konservatorijoje (dabar ai??i?? Lietuvos muzikos ir teatro akademija) studijavau Balio Dvariono fortepijono klasAi??je. JA? prisimenu kaip lakiAi?? vaizduotAi?? turAi??jusA? kompozitoriA? bei pedagogAi??, jo pamokos visada bAi??davo labai A?domios.

VokieA?iA? okupacijos metais skambinti fortepijonu mokiausi pas ElzAi?? Herbeck-Hansen. Po karo turAi??jau galimybAi?? kelerius metus mokytis pas profesoriA? SakovninAi??, atvykusA? iA? Moldavijos, jam esu dAi??kinga uA? atvertas A.Ai??Skriabino muzikos subtilybes. Tai iki A?iol mano nepaprastai vertinamas kompozitorius, jo preliudus (op.Ai??11) ir dabar kartais pagroju. To, kai grA?A?ta A? VilniA?, praA?o ir dukra.

ai??i?? NemaA?Ai?? gyvenimo dalA? paskyrAi??te pedagoginiam darbui.

ai??i?? Man teko mokyti vaikus nuo pirmos iki vienuoliktos klasAi??s, taA?iau dirbti su vyresniaisiais patiko labiau. Su mano pedagogika susipaA?ino daug A?inomA? Lietuvos muzikantA?: IrutAi?? Ai??imulytAi??, JAi??ratAi?? BundzaitAi??, Vykintas Bieliauskas (dabar gyvenantis ir dirbantis uA?sienyje), a. a. smuikininkas Raimundas Katilius, labai norAi??jAi??s gerai groti fortepijonu.

Be to, aA? ir mano sesuo su mokiniais dirbome kartu. Pas IrenAi?? mokAi??si kompozitorAi??s Konstancija BrundzaitAi??, JAi??ratAi?? BaltramiejAi??naitAi??, kompozitorius ir pianistas Julius Andrejevas, pianistai Raimundas Kontrimas, Milda LapAi??naitAi??, Rimtenis Ai??imulynas, JAi??ratAi?? Ai??leinytAi??, Sonata DeveikytAi??, Vladas Zalatoris, a. a. Vytautas Kernagis ir daugelis kitA?.

ai??i?? Auginote ir talentingAi?? dukterA?. Kaip kilo mintis pavadinti jAi?? retu MAi??zos vardu?

ai??i?? JaunystAi??je daA?nai darydavausi tokiAi?? A?ukuosenAi??: prie ausA? supindavau kasas ir jas susukdavau. Konservatorijoje kartais sakydavo, kad esu panaA?i A? mAi??zAi??. Ir darbe visos choristAi??s mane vadino mAi??za, o aA? A?sA?iose jau neA?iojau vaikelA?. Gimus mergaitei, pavadinome jAi?? MAi??za. Nors A?is sprendimas buvo rizikingas, taA?iau pasiteisino. Antrasis jos vardas Marija.

ai??i?? Papasakokite, kaip susipaA?inote su MAi??zos tAi??A?iu Vladimiru Rubackiu.

ai??i?? Mes kartu studijavome Lietuvos konservatorijoje, taA?iau daug nebendraudavome, tik pasisveikindavome prasilendami koridoriuose. KonservatorijAi?? abu baigAi??me su pagyrimo raA?tais. Pamenu, kaip per iA?leistuviA? vakarAi?? su Vladimiru A?okome valsAi??. Po studijA? porAi?? metA? nesimatAi??me. KartAi??, kai man teko atvaA?iuoti A? VilniA? sutvarkyti keleto reikalA? (tuomet gyvenau Kaune), atsitiktinai prie Filharmonijos sutikau VladimirAi??. Po gana ilgo A?nekuA?iavimosi jis papraA?Ai?? mano adreso. Netrukus gavau laiA?kAi??, kuriame jis raA?Ai?? norA?s atvykti A? KaunAi?? manAi??s aplankyti. Taip pradAi??jome susitikinAi??ti ir po pusAi??s metA? susituokAi??me.

PrieA? pradAi??damas studijuoti dainavimAi?? Lietuvos valstybinAi??je konservatorijoje Vladimiras studijavo teisAi??, taA?iau A?iA? studijA? nebaigAi??, nes visi A?tikinAi??jo jA? turint fantastiA?kAi?? balsAi?? (taip ir buvo). Kadangi Vladimiras neturAi??jo gero muzikinio pasirengimo, aA? jam padAi??davau mokytis operines partijas, mes kartu muzikuodavome. VAi??liau radijo studijoje padarAi??me daug A?raA?A?, tarp kuriA? buvo ir S.Ai??Rachmaninovo, P.Ai??A?aikovskio romansai.

ai??i?? Kaip suA?adinote MAi??zai norAi?? skambinti fortepijonu?

ai??i?? Tai buvo taip natAi??ralu. MAi??za Ai??mAi?? skambinti pianinu vos pradAi??jusi vaikA?A?ioti. PianinAi?? mes pritaikAi??me ir A?aidimui: spausdamos A?emo registro sol natAi??, sakydavome, kad tai meA?ka, o virA?utiniame registre grojamos trelAi??s bAi??davo paukA?A?iukA? balsai. MAi??za vis pribAi??gdavo ir atkartodavo pagrotas atkarpAi??les.

Mano sesuo, taip pat pedagogAi??, turAi??jo vaikA?A?iojimo negaliAi??, tad neretai su M.Ai??K.Ai??A?iurlionio mokyklos mokiniais dirbdavo namuose. Tokiais atvejais pamokA? klausydavosi ir MAi??za. Atsimenu, kai jai buvo treji metukai, mAi??sA? namuose vyko koncertas ai??i?? mokiniai prieA? atsiskaitymus grojo paruoA?tus kAi??rinius. Kai paskelbAi??me koncerto pabaigAi??, iA?girdome apsiaA?arojusios MAi??zos priekaiA?tAi??: ai??zO aA??!ai??? Visi greitai susAi??dome ir iA?klausAi??me paA?ios MAi??zos sugalvotAi?? kAi??rinAi??lA?.

ai??i?? Ar JAi??s patarAi??te jai pasirinkti bAi??tent fortepijonAi??, o ne kitAi?? instrumentAi???

ai??i?? Kai MAi??za gimAi??, aiA?kiai buvo matyti, kad ji turi A?gimtA? iA?skirtiniA? gabumA? muzikai, tad buvo svarbu sudaryti sAi??lygas jos talentui vystytis. Fortepijonas buvo ne vienintelis instrumentas, kuriuo ji muzikavo. MAi??za turAi??jo labai stiprA? balsAi??, ir kai jai buvo penkeri, eidavome A? radijo studijAi?? daryti A?raA?A?. Mano sesuo akompanuodavo, o MAi??za dainuodavo uA?silipusi ant kAi??dAi??s, kad pasiektA? mikrofonAi??.

Pamenu, su penkeriA? metA? dukra nuAi??jome pas maestro SauliA? SondeckA?. AA? norAi??jau, kad jis paklausytA?, kaip MAi??za dainuoja. Maestro papraA?ius padainuoti, MAi??za, net nesusimAi??sA?iusi apie diapazonAi??, iA?kart pradAi??jo. O pradAi??jo aukA?tesne tonacija, nei buvo iA?mokusi, dainos melodija vis kilo aukA?tyn, taA?iau MAi??za nAi?? nemanAi?? pasiduoti ai??i?? kovojo, iA? paskutiniA?jA? traukAi?? aukA?tas natas. Jos A?andukai paraudo, taA?iau sudainavo iki galo. Maestro S.Ai??Sondeckis buvo suA?avAi??tas. MAi??za mokAi??si dainavimo ir pas mokytojAi?? ElenAi?? DirsienAi??, bet ilgainiui jos balsas pasikeitAi?? ir nebeskambAi??jo taip gerai, kaip anksA?iau.

BAi??dama penkeriA?, MAi??za pradAi??jo smuikuoti. Po metA? ji gebAi??jo pagroti vienAi?? O.Ai??Riedingo koncerto smuikui dalA?. TaA?iau ji buvo pernelyg greita ir guvi, tad labiau linko prie fortepijono.

Dukra lankAi?? ir kompozicijos pamokas. Ji yra sukAi??rusi ir atlikusi nemaA?ai savo kompozicijA?: variacijA?, siuitA?, fantazijA? smuikui ir fortepijonui. Vienas MAi??zos kompozicijos pedagogA? Bronius KutaviA?ius yra sakAi??s, kad jos sukurtAi?? sonatAi?? fortepijonui pamenAi??s iki A?iol. Nors kurti MAi??zai sekAi??si, taA?iau negalAi??jo spAi??ti visur, tad vis daugiau dAi??mesio Ai??mAi?? skirti fortepijonui.

ai??i?? Kuo, bAi??dama maA?a, MAi??za iA?siskyrAi?? iA? kitA? JAi??sA? mokiniA??

ai??i?? Ji mus visAi?? laikAi?? stebindavo. Greitai A?simindavo melodijas, kAi??rinius, o pagal juos ir mokiniA? vardus. PavyzdA?iui, galAi??davo pasakyti mokinio vardAi?? pagal prieA? kurA? laikAi?? girdAi??tAi?? kAi??rinA?, net jeigu jo klausydavosi iA? kito kambario. Ji gebAi??davo iA? klausos atkartoti neseniai girdAi??tAi?? kAi??rinAi??lA?.

BAi??dama 7 metA?, akompanuojant mano seseriai, iA?moko skambinti J.Ai??Haydno koncertAi?? fortepijonui D-dur, o jo dalA? su orkestru atliko NacionalinAi??je filharmonijoje diriguojant S.Ai??Sondeckiui. BAi??dama deA?imties, per tris savaites iA?moko ir su orkestru pagrojo B.Ai??Dvariono koncerto fortepijonui Nr. 2 antrAi?? ir treA?iAi?? dalis Kremliaus KolonA? salAi??je Maskvoje. Po to visAi?? B.Ai??Dvariono koncertAi?? MAi??za skambino gastrolAi??se po LietuvAi?? su Kameriniu orkestru, diriguojamu S.Ai??Sondeckio ir J.Ai??Domarko. BAi??dama 16-os MAi??za surengAi?? savo pirmAi??jA? reA?italA? M.Ai??K.Ai??A?iurlionio namelyje Druskininkuose.

MAi??za labai graA?iai lipdAi?? iA? plastilino. BAi??dama 8 ar 9 metA? nulipdAi?? visAi?? orkestrAi??. Gal orkestrantA? buvo maA?oka, bet visi muzikantai turAi??jo instrumentus, o dirigentas ai??i?? lazdelAi??. Ai??is MAi??zos darbas rodytas net per televizijAi??.

ai??i?? Ar sunku buvo dirbti su dukra?

ai??i?? Nepamenu, kad bAi??tA? tekAi?? vargti jAi?? mokant, taA?iau nuolat jauA?iau didelAi?? atsakomybAi??. MAi??za visada turAi??davo savo nuomonAi??, tad bAi??davo ir ginA?A?, bet visuomet jie baigdavosi taikiai. Ji A?raA?ydavo savo grojimAi?? A? magnetofonAi??, mes iA?klausydavome ir rasdavome bendrAi?? sprendimAi??. Nors oficialiai MAi??za buvo mano sesers Irenos mokinAi??, taA?iau aA? visados buvau greta.

ai??i?? Kas paskatino leisti dukrAi?? mokytis pas seserA?, o ne pas kokA? kitAi?? pedagogAi??? KodAi??l nemokAi??te jos pati?

ai??i?? Mes su seserimi norAi??jome paA?ios stebAi??ti MAi??zos vystymAi??si, be to, tuo metu nematAi??me pedagogo, kuris mokydamas nesuvarA?ytA? jos A?gimtos laisvAi??s ir fantazijos. Irena buvo pripaA?inta pedagogAi?? ir vis dAi??lto ne mama, tad jA? santykiuose galAi??jome tikAi??tis daugiau oficialumo. TaA?iau pasitaikydavo ir tam tikrA? keblumA?. Kai su MAi??za dirbdavome dalykiA?kai, rimtai, viskas bAi??davo gerai. TaA?iau kartAi?? pamokoje, MAi??zai labai graA?iai pagrojus, mano sesuo pabuA?iavo dukterAi??A?iai rankAi??. Ai??i Ai??mAi?? verkti ir priekaiA?tauti: ai??zTetute, aA? juk esu tavo mokinAi??.ai??? Irenai teko priA?adAi??ti, jog niekuomet taip nebedarys.

MAi??zos teta ir mokytoja, nepaprastai dvasingas ir talentingas A?mogus, jos gyvenime suvaidino didelA? vaidmenA?. Vis dAi??lto MAi??zAi?? buvome nuveA?Ai?? pasikonsultuoti ir pas profesorAi??Ai??NadeA?dAi?? GolubovskajAi?? A? MaskvAi??. Kai MAi??za buvo vienuoliktoje klasAi??je, vaA?iavome A? MaskvAi?? su viena pedagoge pasitarti, pas kokA? profesoriA? MAi??zai reikAi??tA? mokytis A?stojus A? Maskvos konservatorijAi??. Ji patarAi?? pas prof. JakovAi?? FlierAi??. TaA?iau jis tuomet sunkiai sirgo, tad nutarAi??me, kad MAi??zai reikia stoti A? Lietuvos valstybinAi?? konservatorijAi?? pas puikA? profesoriA? JurgA? KarnaviA?iA?. MAi??za buvo juo labai patenkinta. Po poros metA? ji laimAi??jo pirmAi??jAi?? premijAi?? Penktajame tarprespublikiniame pianistA? konkurse Taline. Tada prof. J.Ai??KarnaviA?ius patarAi?? vaA?iuoti studijuoti A? MaskvAi??. Mes su MAi??za nuvaA?iavome pas prof. J.Ai??FlierAi??. MAi??za nuAi??jo viena, o aA? laukiau kiemelyje ant suoliuko. UA? valandos ji grA?A?o visa A?vytinti ir pakartojo profesoriaus A?odA?ius: ai??zAA? tavAi??s niekam neatiduosiu.ai???

ai??i?? Kas MAi??zai parinkdavo repertuarAi???

ai??i?? Mokykloje bAi??davo planai, A? kuriuos reikAi??davo atsiA?velgti. Paprastai mes su Irena aptardavome programAi??, taA?iau MAi??za mAi??gdavo pateikti ir savo pageidavimus. PavyzdA?iui, kartAi?? per televizijAi?? A?iAi??rAi??dama filmAi?? apie mergaitAi?? pianistAi??, kuri grojo F.Ai??Liszto Ai??eA?tAi??jAi?? rapsodijAi??, pasakAi??: ai??zAA? bAi??tinai turiu jAi?? iA?mokti.ai??? AA? perspAi??jau, kad techniA?kai ji nelengva, taA?iau MAi??za neabejojo: ai??zNieko, aA? iA?moksiuai???. VienuolikmetAi?? MAi??za A?iAi?? rapsodijAi?? iA?moko pati, o 13-os metA? jaunA?jA? atlikAi??jA? konkurse Vilniuje laimAi??jo pirmAi??jAi?? premijAi??, nors tarp dalyviA? buvo pati jauniausia. Abi vaA?iavome A? MaskvAi?? klausytis P.Ai??A?aikovskio konkurso dalyviA? pasirodymo. IA?girdusi kompozitoriaus KoncertAi?? fortepijonui ir orkestrui b-moll, MAi??za pasakAi??: ai??zAA? noriu jA? groti.ai??? Ai??A? P. A?aikovskio kAi??rinA? dukra pagrojo bAi??dama 15-os metA?.

ai??i?? Kaip manote, ar noras bAi??ti scenoje yra A?gimtas?

ai??i?? IA? dalies. MAi??zai labai sekAi??si M.Ai??K.Ai??A?iurlionio menA? mokykloje. Tuo metu jai vadovavo Dainius TrinkAi??nas, jo pastangomis mokykla pasiekAi?? labai aukA?tAi?? lygA?. KiekvienAi?? savaitAi?? lankydavosi sveA?iai iA? Latvijos, Vokietijos, Senegaloai??i?? Kartais direktorius mums paskambindavo penktAi?? valandAi?? po pietA? ir sakydavo: ai??zRytoj MAi??zai reikAi??s groti.ai??? ViskAi?? tekdavo atidAi??ti A? A?alA?, kartoti kokA? jau anksA?iau iA?moktAi?? kAi??rinA? ir kitAi?? dienAi?? jA? skambinti. BAi??davo ir taip, kad D.Ai??TrinkAi??nas ateidavo tiesiog A? klasAi?? pamokA? metu ir pakviesdavo MAi??zAi?? pagroti sveA?iams. Taip ji priprato prie scenos.

ai??i?? Ar visada dalyvaudavote MAi??zos koncertuose, kai ji dar buvo mokinAi???

ai??i?? O taip, visuomet bAi??davau! ParuoA?davau jai citrinos sulA?iA?, A?okolado. PrieA? einant A? scenAi?? nuteikdavau jAi??, A?kvAi??pdavau energijos ir pasitikAi??jimo… O po to nepaprastai jaudindavausi.

ai??i?? Ar A?iandien lankotAi??s dukros koncertuose?

ai??i?? Kai ji atvyksta koncertuoti A? VilniA?, bAi??tinai. Kai groja, jauA?iu nedidelA? jaudulA?, A?tampAi??, norisi kartu iA?gyventi scenoje patiriamas emocijas. Taip pat kelis kartus stebAi??jau jos pamokas LMTA studentams ai??i?? MAi??za dAi??sto labai kAi??rybingai.

ai??i?? Ar daA?nai klausotAi??s jos A?raA?A??

ai??i?? Kasdien. Nesvarbu, kokia bAi??na nuotaika, dukros grojama muzika man lyg atgaiva sielai. Jei MAi??zos A?raA?yti kAi??riniai buvo atlikti ir mano aplankytuose koncertuose, prisimenu ten patirtas akimirkas. Labai mAi??gstu klausytis MAi??zos A?raA?ytA? C.Ai??Francko kAi??riniA?, D.Ai??Ai??ostakoviA?iaus 24 preliudA? ir fugA?, L.Ai??van Beethoveno 32 variacijA?. Disko su F.Ai??Liszto kAi??riniuAi??Ai??Ai??Ai?? ai??zKlajoniA? metai. Tretieji metaiai??? klausausi prieA? miegAi?? ai??i?? A?i muzika mane labai ramina.

ai??i?? AA?iAi?? uA? pokalbA?.