Atsargiai, Thomas Bernhardas!

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Jurgita MikutytAi??
DATA: 2013-06

Atsargiai, Thomas Bernhardas!

Jurgita MikutytAi??

Likus dviem dienoms iki mirties penkiasdeA?imt aA?tuoneriA? metA? austrA? raA?ytojas Thomas Bernhardas pas notarAi?? suraA?Ai?? savo paskutinAi?? valiAi??. 1989 m. vasario 10 d. testamente paraA?yta: ai??zNei iA? mano paties man gyvam esant publikuoto, nei iA? kur nors kitur po mano mirties esanA?io palikimo niekas, kAi?? aA? sukAi??riau ir uA?raA?iau, nesvarbu, kokia forma, negali, kol galioja autorinAi??s teisAi??s, AustAi??rijos valstybAi??je, kad ir kaip A?i valstybAi?? vadintA?si, bAi??ti statoma, spausdinama ir net vieA?ai skaitoma. Primygtinai pabrAi??A?iu, kad nenoriu turAi??ti nieko bendra su Austrijos valstybe ir protestuoju ne tik prieA? bet kokA? kiA?imAi??si, bet net ir prieA? bet kokA? A?itos Austrijos valstybAi??s artinimAi??si prie mano asmens ir mano darbA? ai??i?? visiems laikams. Po mano mirties nAi?? vienas A?odis iA? mano galbAi??t dar kur nors esanA?io palikimo, A?skaitant laiA?kus ir uA?raA?us, negali bAi??ti publikuotas.”
Bernhardas savo testamentAi?? pavadino ai??zpomirtine emigracija” ir net numirAi??s sugebAi??jo ir vAi??l sugluminti A?mones.
Vis dAi??lto Bernhardo talentas ir charizma buvo galingesni. Niekas negalAi??jo apsieiti be jo ai??i?? nei gyvo, nei mirusio. Tad ir jo testamento buvo neA?manoma A?vykdyti. 1998 m. privataus Thomo Bernhardo fondo, A?kurto jo brolio Peterio Fabjano ir Bernardo kAi??riniA? leidAi??jA?, iniciatyva A?is draudimas publikuoti ir inscenizuoti buvo panaikintas.
Pasak pagrindinAi??s Bernhardo kAi??riniA? leidyklos ai??zSuhrkamp” 2004 m. statistikos, vien vokieA?iakalbAi??se A?alyse raA?ytojo dramos, apsakymai ir romanai iA?leisti 2 milijonA? egzemplioriA? tiraA?u. Vien 2003ai??i??2004 m. sezonAi?? jo pjesAi??s pastatytos 24 vokieA?iA? teatruose, o uA?sienyje ai??i??Ai?? 45 skirtingose vietose. Bernhardas uA?sienyje tapo vienu paklausiausiu ai??zSuhrkamp” leidyklos autoriA? vienoje gretoje su H. Hesse, M. Frischu ir B. Brechtu. Bernhardo kAi??riniai iA?versti A? daugiau nei 50 kalbA?.
Tai nemenkas paradoksas A?inant, kad Bernhardo kAi??ryba toli graA?u nAi??ra lengvas skaitalas. Apie A?A? autoriA? Lietuvoje ne visada tiksliai, taA?iau nemaA?ai raA?yta, be to, yra ar buvo galimybiA? susipaA?inti su jo kAi??ryba tiesiogiai: paskaityti kad ir negausiai A? lietuviA? kalbAi?? iA?verstos kAi??rybos ar paA?iAi??rAi??ti pagal jo pjesAi?? pastatytAi?? spektaklA?1. Taigi tik trumpai priminsiu, kad Thomas Bernhardas publikavo apie 30 romanA? ir apysakA?, daugybAi?? apsakymA?, svarbiausiose scenose buvo pastatytos 18 jo pjesiA?. UA? kAi??rybAi?? jam skirta daugybAi?? Austrijos, Vokietijos ir netgi PrancAi??zijos bei Italijos literatAi??riniA? apdovanojimA?. KasdienybAi??je jis buvo vieniA?ius, gyvenAi??s tik dAi??l kAi??rybos. DaA?niausios temos ai??i?? prasmAi??s ieA?kojimas, menininko egzistencija, mAi??stymas, beviltiA?kumas, vienatvAi??, iracionalumas, beprotybAi??, liga, mirtis ir t. t. RaA?ydamas Bernhardas pavirsdavo pabaisa, iA?mAi??sinAi??janA?ia kitus ir save pagal visas meno taisykles, jo paties A?odA?iais tariant. Jis pats save vadino ai??zjuoko filosofu” ir ai??zhiperbolAi??s meistru”, kuris iA?kraipydamas pasaulA? parodo jA? tikrAi??. YpaA? vAi??lyvieji kAi??riniai A?gavo sarkazmo, grotesko, komiA?kumo, paradoksalumo. DaugelA? kategoriA?kA? savo teiginiA? veikAi??jai neretai patys ir paneigia; juk ai??zkiekviename dalyke glAi??di ir jo prieA?ingybAi??” (iA? pjesAi??s ai??zTeatralas”).
Thomas Bernhardas ne tik savo kAi??riniuose veikAi??jA? lAi??pomis demonstravo A?odA?io ir minties laisvAi??s jAi??gAi??, bet ir gyvenime nebijojo elgtis, kaip diktavo jo nepaperkamas protas.
Jo motto galAi??tA? bAi??ti kad ir A?odA?iai iA? pjesAi??s ai??zMinetis” (1977), kuriuos iA?taria pagrindinis veikAi??jas (pjesAi??s pabaigoje nusiA?udantis aktorius):

DvasinAi??mis priemonAi??mis
prieA? dvasios A?iukA?les
meno kAi??riniu
prieA? visuomenAi??
prieA? bukaprotiA?kumAi??
[...]
Koks staigus nuopuolis
A? patogumAi??
bjauru
neatsakinga
Pasaulis nori pramogA?
bet jA? reikia gluminti
gluminti gluminti
kur bepaA?velgsi A?iandien
viskas vien tik pramogA? mechanizmas
Ai?? meno katastrofAi?? ponia
A? paA?iAi?? grandioziA?kiausiAi?? meno katastrofAi??
reikia viskAi?? A?stumti
A?stumti girdit
A?stumti

b_95_150_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-06-14_nr._3431_1259027_1259027_xl.jpgb_93_150_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-06-14_nr._3431_IMG_4781-1.jpgb_91_150_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-06-14_nr._3431_9783518380635.jpgb_92_150_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-06-14_nr._3431_1213964.jpgb_91_150_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-06-14_nr._3431_001348769-heldenplatz.jpg

Nesiekdama iA?samiai ir visapusiA?kai pristatyti visA? A?ia minAi??simA? kAi??riniA? plotmiA? ir reikA?mAi??s, apraA?ysiu linksmAi??jAi?? Thomo Bernhardo asmenybAi??s ir kAi??rybos pusAi?? ai??i??Ai??Ai?? ryA?kiausius A? literatAi??ros istorijAi?? A?Ai??jusius ir jau spAi??tus mistifikuoti ai??zA?vykius ir nutikimus”2.

1950 m. pradAi??jAi??s raA?yti Bernhardas jau 1955 m. buvo paduotas A? teismAi?? dAi??l A?meiA?to kaip A?urnalistas, o kaip raA?ytojas iA? tiesA? iA?garsAi??jo 1963 m. romanu ai??zSpeigas” ir teismo procesai jA? persekiojo visAi?? likusA? gyvenimAi??.
Taigi pirmasis teismo procesas A?vyko dAi??l Bernhardo straipsnio apie Zalcburgo teatrAi??, kurA? sukritikavo uA? A?emAi?? lygA? (beje, teisingai ir kultAi??ringai). Pirmos instancijos teisme Bernhardas iA?teisintas, paskui vis dAi??lto nuteistas uA? garbAi??s A?A?eidimAi??, treA?iasis teismas palaikAi?? BernhardAi?? ir galiausiai 1959 m. teatras skundAi?? atsiAi??mAi??.
Pirmasis didelis vieA?as skandalas A?vyko, kai raA?ytojas per MaA?osios valstybinAi??s literatAi??ros premijos A?teikimo ceremonijAi?? 1968 m. (uA? romanAi?? ai??zSpeigas” (Frost, 1963 m.) prieA? visus A?ymiuosius kultAi??ros politikos veikAi??jus padAi??kos kalboj pareiA?kAi??: ai??zNAi??ra kAi?? girti, nAi??ra kAi?? prakeikti, kAi?? kaltinti, bet daug kas yra juokinga, pagalvojus apie mirtA?. (…) ValstybAi?? yra darinys, pasmerktas A?lugti, liaudis pasmerkta bAi??ti niekinga ir buka. Gyvenimas beviltiA?kas… Mes apatiA?ki, mes esam A?lugimo A?rankiai, merdAi??jantys padarai.”
Tuometis kultAi??ros ministras Piffl-Percevic atsakAi??: ai??zVis dAi??lto mes didA?iuojamAi??s bAi??dami austrai” ir A?siutAi??s paliko salAi??.
Baiminantis naujo skandalo Antono Wildganso premijos teikimo renginys kitais metais apskritai atA?auktas, premija Bernhardui buvo atsiA?sta paA?tu, o Grillparzerio premijos teikimo ceremonijos programAi??lAi??je net nebuvo jo pavardAi??s.
Bernhardui atrodAi?? veidmainiA?ka ir nelogiA?ka, kad raA?ytojas, kritikuojantis valstybAi??, yra tos paA?ios valstybAi??s apdovanojamas. Jis nerimavo, kad kritiA?ki jauni skaitytojai nuo jo nusisuks. Kelias premijas priimti atsisakAi??.
Apie savo gautas premijas, jA? teikimo aplinkybes ir panaA?ius renginius Bernhardas uA?siminAi?? ir romane ai??zVitgenA?teino sAi??nAi??nas” (Wittgensteins Neffe, 1982), vAi??liau su autoironija paraA?Ai?? satyrinius tekstus, kurie turAi??jo pasirodyti knygoje ai??zMano premijos”, bet dAi??l jo mirties knygAi?? leidykla iA?leido tik 2009 metais.

Valstybei Bernhardas pipirA? duodavo kone kiekvienam savo kAi??riny. Jau pirmajame romane bundeskanclerA? iA?vadino turgaus suteneriu, o valstybAi?? ai??i?? Europos vieA?aisiais namais. Paskutiniame dideliame romane ai??zIA?dildymas” (AuslAi??schung, 1986) irgi A?odA?iA? nepritrAi??ko: ai??zKokie A?lykA?tAi??s padarai dabar yra Austrijos valdA?ioje! A?emiausi sluoksniai A?iandien virA?uj. Patys kokA?iausi ir niekA?ingiausi viskAi?? laiko savo rankose ir naikina viskAi??, kas turi nors kokiAi?? vertAi??. A?ia darbuojasi aistringi naikintojai, negailestingi iA?naudotojai.”
Vis dAi??lto romane ai??zSenieji meistrai” (1985) skaitome: ai??zJAi??s nAi?? neA?sivaizduojate, kaip stipriai aA? myliu savo A?alA?, tarAi?? RAi??geris, bet iA? visos A?irdies nekenA?iu dabartinAi??s mAi??sA? valstybAi??s.”
Bernhardas kritikavo politikus, kultAi??ros funkcionierius uA? neA?variAi?? politikAi??, pavirA?utiniA?kumAi??, neiA?manymAi??, veidmainiA?kumAi??, iA?puikimAi??. Jis apskritai nepakentAi?? A?moniA? ribotumo.
Politikai, baA?nyA?ia, visuomenAi??, spauda vis pasiduodavo provokacijai ir A?kliAi??davo A? Bernhardo spAi??stus, savo audringomis vieA?omis reakcijomis iA?siduodavo, kas yra kas. ManyA?iau, iA?mintingam ir iA?prususiam A?mogui veikiausiai neA?autA? A? galvAi?? A?siA?eisti ir bAi??tent sau asmeniA?kai pritaikyti groA?iniame kAi??rinyje veikAi??jA? lAi??pomis iA?sakytA? minA?iA?, iA?plAi??A?us jas iA? konteksto. Bernhardas A?itaip daugelA? kartA? demaskavo tuos, kas puldavo reikA?ti pasipiktinimAi?? ir nuomonAi??, nors kAi??rinio net NESKAITAi??, o apie menAi?? iA? tiesA? neiA?mano.
TaA?iau kaip atsitiko, kad valstybAi?? ir katalikA? baA?nyA?ia Bernhardui tapo tokiu neapykantos ir pasiA?lykA?tAi??jimo objektu?
Thomas patyrAi?? traumAi??, kai 12 metA?, per patA? karo vidurA?, buvo atiduotas A? nacionalsocialistinA? valstybinA? internatAi?? ir mokyklAi??. Ten jautAi??si vieniA?as ir apleistas. Po karo mokykla pervadinta katalikiA?kAi??ja, taA?iau auklAi??jimo metodai joje liko tokie patys. Bernhardas konstatavo, kad 1945-ieji metai valstybinAi??se institucijose neatneA?Ai?? pokyA?iA?. Be gailesA?io visa tai Bernhardas apraA?o 1975 m. iA?leistame autobiografiniame romane ai??zPrieA?astis” (Die Ursache). Mokyklai vadovavusA? kunigAi?? FranzAi?? WesenauerA? knygoje vadino ai??zdAi??de Francu” ir apibAi??dino jA? kaip ai??zA?lykA?tA? A?mogA?”, ai??zA?vedusA? katalikiA?kAi?? siaubo reA?imAi??, kuris niekuo nesiskyrAi?? nuo nacionalsocialistinio”. Franzas Wesenaueris, pasijutAi??s apjuodintas, padavAi?? autoriA? ir jo leidyklAi?? A? teismAi?? ir laimAi??jo. Teismas romane liepAi?? iA?braukti ar iA?taisyti kunigAi?? diskredituojanA?ias vietas.
Nieko keisto, kad 1972 m. Bernhardas iA?stojo iA? katalikA? baA?nyA?ios. 1979 m. iA?stojo ir iA? VokieA?iA? kalbos ir literatAi??ros akademijos, nes A? A?iAi?? garbAi??s nariu buvo priimtas Vokietijos prezidentas Walteris Scheelis, karo metu buvAi??s NSDAP.

cialis_versand_aus_deutschland.

Michailas Zlatkovskis (Maskva, Rusija). IA? socialinAi??s karikatAi??ros konkurso ai??zVynas ir kavaai??? robaxin and orgasm.
Michailas Zlatkovskis (Maskva, Rusija). IA? socialinAi??s karikatAi??ros konkurso ai??zVynas ir kavaai???

Ai??i tema kulminacijAi?? pasiekAi?? paskutinAi??je Bernhardo pjesAi??se ai??zDidvyriA? aikA?tAi??” (Heldenplatz), kuri buvo pastatyta 1988 m. ai??zBurgtheater” teatro jubiliejaus proga. Tais metais buvo ai??zminimas” ir Austrijos anA?liuso prie Vokietijos penkiasdeA?imtmetis. Pagrindiniai pjesAi??s veikAi??jai ai??i?? profesorius Ai??usteris ir jo A?mona ai??i?? 1938 m. emigravAi?? po ilgA? gyvenimo metA? Oksforde grA?A?ta A? VienAi??. Profesoriaus A?mona savo bute, esanA?iame prie pat DidvyriA? aikA?tAi??s, kurioje kadaise Hitleris buvo dA?iaugsmingai pasitiktas masiA?, vis dar girdi tuos paA?ius nacistinius sveikinimo A?Ai??ksnius, varanA?ius jAi?? iA? proto. Abu konstatuoja, kad jA? tautieA?iA? mentalitetas ir mAi??stysena per tiek metA? nAi?? kiek nepasikeitAi??: ai??zAustrijoje privalai bAi??ti arba nacionalsocialistas, arba katalikas.” Be abejo, dar prieA? premjerAi?? kilo didA?iausias skandalas ne tik Bernhardo gyvenimo, bet ir Austrijos literatAi??ros istorijoje. Nepaisant to, A?i pjesAi?? patyrAi?? triumfAi??.
1972 m. Zalcburgo festivalyje statant pjesAi?? ai??zTamsuolis ir pamiA?Ai??lis” (Der Ignorant und der Wahnsinnige) reA?isierius Clausas Peymannas norAi??jo, kad spektaklio pabaigoje salAi??je stotA? visiA?ka tamsa, o tam reikAi??jo trumpam iA?jungti net ir avarines A?viesas, bet prieA?gaisrinAi??s saugos inspekcija to neleido, ir teatras per premjerAi?? A?viesA? vis dAi??lto neiA?jungAi??. ReA?isierius ir aktoriai labai supyko ir atsisakAi?? rodyti spektaklA? pakartotinai, kaip kad buvo numatyta festivalio repertuare. Festivalio vadovybAi?? interpretavo tai kaip sutarties nutraukimAi??, taigi spektaklis iA?brauktas iA? repertuaro. Po tos premjeros Bernhardas raA?Ai??: ai??zVisuomenAi??, negalinti iA?kAi??sti dviejA? minuA?iA? tamsos, apsieis ir be mano pjesAi??s.”
Kita komiA?ka situacija: pjesAi??je ai??zAi??proA?io jAi??ga” (1974) cirko direktorius Karibaldis pavadina AugsburgAi?? ai??zA?lykA?A?ia pridvokusia skyle, kloaka”. Ne juokais supykAi??s tuometis Augsburgo meras pavedAi?? miesto prokuratAi??rai patikrinti, ar yra kokiA? nors teisiniA? priemoniA? prieA? BernhardAi?? ir jo spektaklA?. Be to, jis pakvietAi?? raA?ytojAi?? A? AugsburgAi??, kad A?is A?sitikintA? raA?Ai??s netiesAi??.
Reikia pridurti, kad daugelyje savo kAi??riniA? minimoms vietovAi??ms Bernhardas priskirdavo ne itin A?velniA? epitetA?. Pvz., pjesAi??je ai??zDidvyriA? aikA?tAi??” Gracas iA?vadinamas ai??znaciA? lizdu”, ten esAi?? ai??zgyvena vien seniai ir kvailiai”.
AkibrokA?tA? teko patirti ir Bernhardo draugams bei kolegoms.
1984 m. pasirodAi??s romanas ai??zKirtimas” (ai??zHolzfAi??llen. Eine Erregung”) satyriA?kai taikAi??si A? devintojo deA?imtmeA?io Austrijos kultAi??ros gyvenimAi??. Autorius be kita ko A?ia norAi??jo demaskuoti visuomenAi??s ir ypaA? snobA? tuA?tybAi??. Romano paantraA?tAi?? (bAi??tA? galima versti ai??zSu(si)erzinimas”) pranaA?iA?kai apibAi??dino bAi??simAi?? visuomenAi??s reakcijAi??. Ai??A?kart skandalo lavinAi?? paleido A?urnalistas: skaitydamas signalinA? egzemplioriA? Hansas Haideris smalsiai Ai??mAi?? ieA?koti romano veikAi??jA? prototipA?, nusprendAi?? (tiesa, teisingai), jog pagrindinio veikAi??jo kompozitoriaus Auersbergerio prototipas yra buvAi??s geras Thomo Bernhardo draugas ir globAi??jas kompozitorius Gerhardas Lampersbergas. Nieko nelaukAi??s A?urnalistas nuvaA?iavo pas LampersbergAi?? bei jo A?monAi?? ir paragino gintis dAi??l garbAi??s A?A?eidimo. LampersbergA? advokatas Ai??mAi??si veiksmA?, kurie nuvedAi?? iki teismo. Vos ai??zSuhrkamp” leidykla iA?platino pirmAi??jA? romano tiraA?Ai??, visuose Austrijos knygynuose pasirodAi?? ginkluota policija teismo sprendimu konfiskuoti visA? spausdintA? egzemplioriA?. Autorius uA?protestavo: ai??zTaip, kaip aA? save atpaA?A?stu Dostojevskio ar Tolstojaus knygose, taip galbAi??t ir kiti atpaA?A?sta save mano knygose, bet tai negali bAi??ti teisminio skundo objektas.” A?iniaAi??sklaidoje kilo neregAi??tas sAi??myA?is ir diskusijos dAi??l meno laisvAi??s ribojimo, cenzAi??ros ir valstybAi??s kompetencijos meno klausimais. SupykAi??s Bernhardas savo ruoA?tu uA?draudAi?? Austrijoje pardavinAi??ti jo knygas, iA?leistas Vokietijoje; vis dAi??lto leidykla to draudimo laikAi??si labai trumpai. 1985 m. teismo procesas taikiai nutrauktas. Po kurio laiko kompozitorius Lampersbergas teigAi?? knygos visai neskaitAi??s, tik pavartAi??s porAi?? puslapiA?, o eiti A? teismAi?? buvAi??s sukurstytas. Po daugelio metA? recenzentai net svarsto, kad jei ne Thomas Bernhardas, kompozitoriaus Gerhardo Lampersbergo gal niekas ir nebeA?inotA?. Dar galima pridurti, kad A?is skandalas smarkiai paskatino knygos perkamumAi??.
Bernhardas mAi??go A?aipytis iA? genijA? kulto, tik daugeliu kitA? atvejA? aptariamieji jau nebAi??tA? galAi??jAi?? prieA?tarauti. Pvz., romane ai??zSenieji meistrai” kliuvo ir Mahleriui, ir Stifteriui, o graA?iausiai ai??i?? vienam garsiam filosofui: ai??zHeideggeris buvo iki kaulA? smegenA? nedvasingas A?mogus, be vaizduotAi??s, nejautrus, tipiA?kas vokiA?kas filosofijos atrajotojas, nepaliaujamai verA?inga filosofijos karvAi??, kalbAi??jo RAi??geris, besiganiusi vokieA?iA? filosofijos pievoje ir pridrabsA?iusi ant jos koketiA?kA? savo blynA? Ai??varcvalde.” ai??zHeideggeris buvo filosofiA?kas turgaus pardavAi??jas rAi??ksnys, A? turgA? neA?Ai??s tik vogtas prekes, viskas Heideggerio yra iA? antrA? rankA?, jis buvo ir yra permAi??stytojo prototipas, visiA?kai nesugebAi??jAi??s mAi??styti savarankiA?kai.”
Kad bAi??tA? aiA?kiau: ai??zMums paprasA?iausiai atsirAi??gsta, kalbAi??jo RAi??geris, jeigu tiesiog aklai aukA?tiname kokA? nors objektAi?? metA? metus, netgi deA?imtmeA?ius, o gal net ir visAi?? gyvenimAi??, jeigu jA? garbiname ir mylime, net nesistengdami jo retkarA?iais dar kartAi?? patikrinti. … Mes apskritai neturAi??tume nusistatyti, kad tas ar anas yra didis ir liks toks visiems laikams, visus menininkus privalome nuolat patikrinti iA? naujo, nes mAi??sA? meno mokslas ir mAi??sA? meninis skonis nuolat vystosi.”

1985 m. poeto Ernsto Jandlio vadovaujamas Graco raA?ytojA? susivienijimas (vienijantis iA? tiesA? paA?ius progresyviausius, geriausius Austrijos raA?ytojus) pasiAi??lAi?? Bernhardui suteikti profesoriaus titulAi?? uA? nuopelnus austrA? literatAi??rai. IA? ministerijos Bernhardui atAi??jo laiA?kas, klausiantis, ar jis sutiktA? priimti A?A? titulAi??. RaA?ytojas laiA?ku atsakAi??: ai??zJau deA?imt metA? aA? nebepriimu nei premijA?, nei titulA?, taigi nepriimsiu ir jAi??sA? juokingo profesoriaus titulo. Graco raA?ytojA? susivienijimas yra netalentingA? A?ikniA? sambAi??ris. Su draugiA?kais linkAi??jimais ai??i?? JAi??sA? Thomas Bernhardas.” VAi??liau jis vienoje laidoje pridAi??rAi??: ai??zJau ir taip profesoriA? yra daugiau nei padavAi??jA? su padavAi??jukais. Ai??itos A?leikA?tulA? kelianA?ios profesoriA? epidemijos A?altinis visA? pirma yra vadinamoji Meno, A?vietimo ir sporto ministerija, kasmet iA?barstanti tAi??kstanA?iA? tAi??kstanA?ius juokingA? profesoriaus ir kitokiA? titulA? ir apipilanti visAi?? vargA?Ai?? AustrijAi?? savo smirdinA?iu A?vietimo, meno ir sporto padaA?u.” IA? tiesA? Austrijoje daug labiau nei kitose A?alyse sureikA?minami titulai ir moksliniai laipsniai, taigi Bernhardo sarkazmas ne be pagrindo.
Ir pabaigai ai??i?? anekdotiA?kas epizodas. Bernhardo kaimynas ir draugas Karlas Ignazas Hennetmairis savo prisiminimA? knygoje raA?o: ai??zKartAi?? prakalbome apie tai, kodAi??l Thomas yra krikA?tynA? prieA?ininkas. Nes esAi?? neA?inai, ar nekrikA?tiji bAi??simo serijinio A?udiko. AA? pasakiau, kad Thomas tikriausiai todAi??l ir nesidaugins, nes baiminasi neA?inios dAi??l palikuoniA?. Bet Thomas atsakAi??: prieA?ingai, jeigu jis turAi??tA? garantijAi??, kad pradAi??s serijinA? A?udikAi??, tai taip ir padarytA?. AA? pasakiau, kad iA? jo ko nors geresnio ir neverta tikAi??tis. Taip, atsakAi?? Thomas, bet turAi??A?iau bAi??ti tikrai garantuotas.”

b_92_150_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-06-14_nr._3431_der_untergeher.jpgb_92_150_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-06-14_nr._3431_aus-opposition-gegen-mich-selbst.jpgb_90_150_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-06-14_nr._3431_017037881-der-deutsche-mittagstisch.jpgb_93_150_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-06-14_nr._3431_410805709.jpgb_92_150_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-06-14_nr._3431_026945864-ungenach.jpgb_90_150_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-06-14_nr._3431_20_overlay_19879_0.jpg

1Ai??Thomo Bernhardo kAi??ryba Lietuvoje:

Knygos:
Apsakymai ai??zItalas” ir ai??zPrieglaudoje” rinkinyje ai??zAustrA? novelAi??s” (vertAi?? R. JonynaitAi??, Vilnius: Vaga, 1991).
Romanas ai??zGrimzdAi??jas” (vertAi?? T. A?etrauskas, Vilnius: Alma littera, 1999).
Romanas ai??zSenieji meistrai” (vertAi?? J. MikutytAi??, Vilnius: PasvirAi??s pasaulis, 2005).

PjesAi??s:
ai??zAi??proA?io jAi??ga” (vertAi?? R. JonynaitAi??. m. ReA?. V. Masalskis. Nacionalinis dramos teatras 2003. Publikuota: KultAi??ros barai 2002 Nr. 8/9).
ai??zMinetis” (vertAi?? J. MikutytAi??. ReA?. S. RaA?kys. Naujosios dramos akcija 2003 m. Po vienintelio vieA?o skaitymo Lietuvoje A?i pjesAi?? dar laukia savo aktoriaus).
ai??zTeatralas” (vertAi?? J. MikutytAi??. ReA?. S. JaA?Ai??nas. Teatro projektai, 2006).
ai??zPietAi??s su Liudviku” pagal pjesAi?? ai??zRitter, Dene, Voss” (kaA?kodAi??l iA? anglA? k. vertAi?? Edgaras Klivis. ReA?. Alvydas Vizgirda. Kauno dramos teatras, 2006.)
ai??zPasaulio gerintojas” (vertAi?? R. JonynaitAi??. ReA?. V. Masalskis. Lietuvos nacionalinis dramos teatras 2009).
2004 m. turAi??jome progAi?? Lietuvoje pamatyti puikA? Krystiano Lupos spektaklA? pagal romanAi?? ai??zKalkinAi??” (kaA?in kodAi??l neiA?verstAi?? ir pavadintAi?? ai??zKalkverkas”).
Gana plaA?iai Thomo Bernhardo gyvenimAi?? ir kAi??rybAi?? apraA?o Jadvyga BajarAi??nienAi?? straipsnyje ai??zMagiA?kos literatAi??ros gimimas iA? neigimo dvasios” (Krantai 2003 Nr. 4).

2Ai??Viena Bernhardo stiliui bAi??dingA? tautologijA?.