Atsilikimo baimAi?? apakina jos aukas

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Urbanistika
AUTORIUS:Ai??Almantas SamalaviA?ius

DATA: 2013-05

Atsilikimo baimAi?? apakina jos aukas

Almantas SamalaviA?ius

Su architektu, architektAi??ros teoretiku ir urbanistu Leonu Krieru kalbasi Almantas SamalaviA?ius

Leonas Krieras ai??i?? belgA? architektas, architektAi??ros teoretikas ir urbanistas gimAi?? 1946 m. Liuksemburge. Ai??tutgarto universitete studijavo architektAi??rAi??, trejus metus dirbo architekto Jameso Stirlingo studijoje, vAi??liau kAi??rAi?? Anglijoje, dAi??stAi?? ArchitektAi??ros asociacijoje ir KaraliA?kojoje meno kolegijoje. JungtinAi??se Amerikos Valstijose vadovavo SOMAI ai??i?? vienam stambiausiA? pasaulyje architektAi??ros institutA?, dAi??stAi?? Prinstono, Jeilio, VirdA?inijos universitetuose.

Urbanistinius projektus kAi??rAi?? Romai, Liuksemburgui, VakarA? Berlynui, BrAi??menui, Stokholmui, Miunchenui, VaA?ingtonui, kitiems miestams ai??i?? tarp jA? minAi??tini Kajalos (Gvatemala), Poundberio (D. Britanija) plAi??tros planai (A?iam vadovavo ir jA? rAi??mAi?? Velso princas). Be kita ko, Krieras parengAi?? Sysaido kurorto Floridoje bendrAi??jA? planAi??, suprojektavo Sintros miesto (Portugalija) archeologijos muziejA?, architektAi??ros centrAi?? Majamio universiteto miestelyje, naujAi?? Aleksandrijos (Italija) kvartalAi??, Tor Bella Monaca Romoje (2010)ai??i??

Pasaulyje gerai A?inomos jo knygos ai??zAlbertas Speeras, architektAi??ra, 1932ai??i??1944ai??? (1985 ir 2013), ai??zArchitektAi??ra: pasirinkimas ar likimasai??? (1998), ai??zPieA?iniai architektAi??raiai???, ai??zBendruomenAi??s architektAi??raai??? (abi 2009) ir kt.

Su Leonu Krieru, kuris laikomas vienu rimA?iausiA? architektAi??rinio modernizmo (ypaA? funkcinio zonavimo ir priemiesA?iA? plAi??tros) kritikA?, aptarAi??me urbanizacijos ir statybA? industrijos diktuojamas sAi??lygas, moderniosios urbanistikos ir architektAi??ros ydas.

Almantas SamalaviA?ius. Modernizmas, A?tikAi??jAi??s technologine paA?anga, daug A?adAi??jo, bet maA?ai kAi?? sugebAi??jo tesAi??ti. Nepaisant su juo susijusiA? nusivylimA?, A?is mentalinis ir fizinis paveldas vis tiek neuA?leidA?ia vietos naujam urbanistikos ir architektAi??ros supratimuiai??i??

Leon Krier. Modernizmas ir A?vairAi??s postmodernistiniai jo vediniai, kaip antai high-tech, rekonstrukcija, minimalizmas, ai??zA?vaigA?dA?iA?ai??? architektAi??ra (Starchitecture), modernistinis ir tradicionalistinis kiA?as, yra visiA?kai priklausomi nuo pigios iA?kasenA? kuro energijos. Dominuojanti modernistinAi?? statybos tipologija su dangoraiA?iais ir A?emAi??raiA?iais, su priemiesA?iais, kurie masiA?kai dauginasi geografiA?kai atskirtose monofunkcinAi??se zonose, galAi??s gyvuoti tik tol, kol jai tarnaus pigi iA?kasenA? energetika. SusidAi??rusi su neiA?vengiamais naftos piko sukeltais padariniais, atsilaikys tik labai nedidelAi?? A?ios ydingos kolektyvinAi??s praktikos dalis.

Modernizmo estetika reiA?kAi?? pretenzijas, o galiausiai uzurpavo teisAi?? A? ai??znaujumAi??ai???. TaA?iau kai kurie A?A?valgAi??s dominuojanA?iA? urbanistikos ir architektAi??ros tendencijA? kritikai teigia, kad primygtinis ai??znaujumoai??? vaikymasis jau virto nauja nuobodybAi??s forma. Esate architektAi??ros teoretikas ir praktikas, ginantis senesnAi?? VakarA? civilizacijos tradicijAi??, tad kAi?? manote apie urbanistikos perspektyvas? Ar A?iame amA?iuje irgi gyvensime A?kalinti modernizmo estetikos narve, ar galima tikAi??tis kokiA? nors proverA?iA??

DidA?iAi??jAi?? to ai??znaujumoai??? dalA? naujove laiko tik tie, kurie nieko neiA?mano. ArchitektAi??rinis modernizmas daugiausia imituoja formalius A?altinius, kurie yra kitapus architektAi??ros lauko, nesvarbu, ar tai bAi??tA? mechanizmai, transporto priemonAi??s, ginklA? ar A?nagiA? dizainas, biologiniai ar cheminiai gamtos elementai. AnksA?iau maniau, esAi?? tada, kai A?monAi??s pagaliau suvoks katastrofiA?kus modernizmo padarinius, racionalus jA? apsisprendimas paskatins pradAi??ti radikaliAi?? architektAi??ros ir urbanistikos reformAi??. TaA?iau gebAi??jimas racionaliai mAi??styti anaiptol nereiA?kia, kad individualius ar kolektyvinius sprendimus diktuoja protas. Mus, tiek individualiai, tiek ir kolektyviai, A?kalino iA?kasenA? kuras. Pasak Jameso Kunstlerio, esame smarkiai apgirtAi?? (tiesiogine to A?odA?io prasme) nuo degalA?. TaA?iau priklausomybAi??s esmAi??, A?inoma, yra ne jie patys, o mAi??sA? apkvaiA?imas nuo jA?.

Pasaulyje gausu labai A?vairaus architektAi??ros paveldo, taA?iau modernybAi??s logika privertAi?? daugelA? kultAi??rA? atsisakyti savo tradicijA? ir estetikos. Nepaisant to, kad VakarA? architektAi??ros grandas Frankas Lloydas Wrightas reiA?kAi?? giliAi?? pagarbAi?? RytA? tradicijoms, kad kAi??rAi??si net Oriento sAi??jAi??dA?iai, vis tiek visame pasaulyje triumfavo modernybAi??. KokiAi?? kultAi??rinAi?? A?alAi?? padarAi?? tokia dirbtinAi??s aplinkos homogenizacija? Kaip vertinate A?vairiA? kraA?tA? vietines architektAi??ros tradicijas ir estetikAi???

Modernizmas uzurpavo ne tik ai??znaujumoai??? sampratAi??, bet ir visAi?? ai??zmodernybAi??ai???. Nors jis primetamas iA? iA?orAi??s, taA?iau yra trokA?tamas ir iA? vidaus. DidelAi?? A?io geismo dalA? motyvuoja jau ne fizinis apetitas ar poreikis, o tai, kAi?? RenAi?? Girardai??i??as pavadino ai??zmetafiziniu geismuai???. Kolektyvinis susiA?avAi??jimas, skatinamas individualaus geismo. Kaip dar galAi??tume paaiA?kinti ai??zstreso nekelianA?iA? dA?insA?ai??? reiA?kinA?? Jis nepatenkina jokio fizinio poreikio, iA?skyrus norAi?? ai??zdaryti tai, kAi?? daro kitiai???. Geismas imituoti geidA?iamAi?? modelA? yra toks stiprus, kad nustelbia net savisaugos instinktAi??, kaip ir, pavyzdA?iui, anoreksijos atveju. Be to, esama nemaA?ai painiavos, susijusios su tradicinAi??s ir moderniosios architektAi??ros santykiu. Le Corbusier iA?dAi??stytus ai??zpenkis moderniosios architektAi??ros punktusai??? galAi??tA? A?vykdyti ir tradicinAi?? architektAi??ra, nes jie nAi??ra technologiniai, o tiesiog programiniai. Tie punktai neprieA?tarauja tradicinAi??s konstrukcijos tikslams, netrukdo naudoti natAi??raliA? statybos medA?iagA?. Akivaizdu, kad, brangstant iA?kastiniam kurui, sintetiniA? statybos medA?iagA? paklausa maA?Ai??s, reikAi??s naudoti natAi??ralias vietines medA?iagas. Tuo pat metu liausis dominavusi ir modernistinAi?? tipologija, bus masiA?kai grA?A?tama prie tradicinio statiniA? tipo, kurA? diktuoja klimatas, geografinAi?? padAi??tis, dirvoA?emis.

ModernistinAi?? architektAi??ra ai??i?? tai architektAi??ros esperanto kalba, priklausoma nuo sintetiniA? statybos medA?iagA? ir klimato kontrolAi??s mechanizmA?. Problema yra ne tiek jos prigimtis, kiek pretenzijos bAi??ti vienintele legalia modernybAi??s kalba, skelbianA?ia, esAi?? tradicinAi?? architektAi??ra ir jos technikos yra ai??zistorinAi??sai???, todAi??l ai??zatgyvenusios ir anachronistinAi??sai???.

PraAi??jAi??s amA?ius garbino Universalaus architekto ar DidA?iojo projektuotojo kultAi??, entuziastingai skelbiamAi?? tokiA? skirtingA? asmenybiA? kaip Wrightas, Buckminsteris Fulleris ir Le Corbusier. TaA?iau pastaraisiais deA?imtmeA?iais, sparA?iai plAi??tojantis didmiesA?iams ir augant nekilnojamojo turto rinkai, architektai jau nAi??ra tokie savarankiA?ki kaip anksA?iau ai??i?? tapAi?? dideliA? kolektyvA? dalimi, jie tarnauja statybA? verslui. PavienAi??ms architektAi??ros ai??zA?vaigA?dAi??msai??? dar bAi??dinga individuali estetika, taA?iau dauguma A?iuolaikiniA? architektA?, regis, priversti susitaikyti su ai??zpaslaugA? teikAi??joai??? vaidmeniu. Kaip A?is statuso pokytis paveiks urbanistikos raidAi???

HerojiA?ka kAi??rAi??jo figAi??ra, sumodeliuota tokiA? genijA? kaip Michelangelas, Palladio, Wagneris, Picasso, Le Corbusier, tapo mimetiniu modeliu kiekvienam atskirai paimtam architektAi??ros profesionalui. Tai dar vienas pavyzdys, kaip metafizinis geismas iA?stumia individualA? geismAi??, todAi??l apima masinAi?? frustracija, kai susiduriama su konkreA?iais individo gebAi??jimais. ArchitektAi??ros ai??zA?vaigA?dAi??sai??? tenkina pramogA? alkA?, kurdamos efektingus fejerverkus, kurie visame pasaulyje stulbina architektAi??ros beraA?A?ius.

Daugeliui atrodo, kad ateitis susijusi su sparA?iu didmiesA?iA? ar megalopoliA? augimu. PrieA? keletAi?? deA?imtmeA?iA? Constantinos Doxiadis platino ekumenopolio ai??i?? pasaulinio miesto ai??i?? vizijAi??, kuriAi?? grieA?tai kritikavo ir atmetAi?? Lewisas Mumfordas, kiti humanistai. Kai kurie kritikai tvirtina, kad dAi??l ekonominiA? ir aplinkosauginiA? prieA?asA?iA? tiek didmiesA?iai, tiek dangoraiA?iA? dA?iunglAi??s juose nebeturi ateities, ilgainiui miestai pradAi??s maA?Ai??ti. Kaip JAi??s A?sivaizduojate urbanizacijos ateitA??

Romos klubas ir leidinio ai??zApie plAi??tros ribasai??? [The Limits of Growth] autoriai Donella H. Meadows, Dennisas L. Meadowsas, JA?rgenas Randersas, Williamas W. Behrensas III jau prieA? 40 metA? pateikAi?? daug labai tiksliA? A?A?valgA?. Ai??iandien reikia suvokti didA?iausiAi?? intelektualinAi?? koncepcijAi??, kuri teigia, kad technologija yra technikA? logosas. Technologijos nAi??ra nei aukA?tosios, nei A?emosios, A?i diferenciacija turi maA?ai kAi?? bendra su protu, iA?mintimi, paA?anga, ekologija. Ta iA? jA?, kuri, A?velgiant pavirA?utiniA?kai, atrodys aukA?toji, gali bAi??ti labai A?ema, nes praA?Ai??tinga ekologijos poA?iAi??riu, ir atvirkA?A?iai. Dabar gyvename tokiu esmingu tarpsniu, kai pradedame kolektyviai suvokti, kad nebegalima remtis nuolatinio ekonominio augimo idAi??ja, kuria buvo grindA?iamas modernizmas ir paA?anga. Kaip padengsime susidariusiAi?? ir vis didAi??janA?iAi?? skolAi??, jei neA?manoma numatyti ekonominio augimo, pasibaigus naftos pikui ar vergA? darbui? Tie, kurie apsimeta A?inantys, esAi?? A?mogus toks iA?radingas, kad visada ras iA?eitA? iA? bet kokios situacijos, nebegalAi??s ilgai meluoti. Kad ir kaip A?auniai mokslas tyrinAi??tA? mikro- ir makropasaulius, iA? esmAi??s nAi??ra jokio mokslo apie ekologiA?kAi?? civilizacijAi??. Kaipgi tie, kurie mums atstovauja, galAi??s daryti protingus ilgalaikius sprendimus, jei nAi??ra patikimA? duomenA? apie iA?teklius? Klausimai, A? kuriuos mokslui reikAi??tA? kuo skubiau atsakyti yra tokie: koks A?moniA? skaiA?ius ir kaip ilgai galAi??s gyventi A?iandieninAi??se vietovAi??se, regionuose, A?alyse, kontinentuose, esant dabartinAi??ms geoklimatinAi??ms sAi??lygoms, dabartiniu politinAi??s ekonomijos reA?imu ir su turimu techniniu, biologiniu inventoriumi? Kokia galAi??tA? bAi??ti moralinAi??, estetinAi??, techninAi?? ir technologinAi?? vertybiA? sistema, esant ribotiems laisvos energijos iA?tekliams?

Politikai vis labiau spaudA?iami kuo skubiau daryti aplinkosauginius sprendimus. Nors visi viliamAi??s, kad tie sprendimai grindA?iami solidA?ia informacija, daA?niausiai jie tAi??ra rezultatas hipoteziA?, turinA?iA? labai menkAi?? mokslinA? ir filosofinA? pagrindAi??, be to, juos kur kas labiau motyvuoja industriniai negu ekologiniai interesai.

Intelektualinis skurdas lemia ir sprendimus, susijusius su urbanistine plAi??tra, statybos technologijomis ir transportu. Visko, kas naudinga, kas teikia pasitenkinimAi?? ir ko geidA?iama, dydis, forma ir svoris bAi??na riboti. Branda yra galutinis bet kokio sveiko augimo tikslas. PriemiesA?iA? daugAi??jimas kaip prieA?prieA?a pernelyg didelei ekspansijai anaiptol nereiA?kia, kad miestai galAi??s augti netapdami parazitais, praA?Ai??tingais gamtai ir A?monAi??ms. Pernelyg maA?ai A?inome apie ilgalaikio planetos tvarumo galimybes ar net paskirA? vietA? gebAi??jimAi?? iA?tverti. Urbanistikos ir architektAi??ros poA?iAi??riu gigantomanija, pasireiA?kianti kaip meilAi?? dangoraiA?iams ir A?emAi??raiA?iams, turi bAi??ti A?veikta, nes tai pasibaigusios ikiekologinAi??s eros A?tgyvena ai??i?? juk industriniA? kolosA? gyvybAi?? palaiko iA?imtinai iA?kasenA? kuras.

Man nesuvokiama, kaip protingiems individams gali kelti susiA?avAi??jimAi?? dangoraiA?iA? miestas ir jo padarinys ai??i?? priemiesA?iai. DangoraiA?is (vertikalumo siekis) ir priemiestis (horizontalumo siekis) gali bAi??ti sAi??kmingi pavieniai objektai, taA?iau tapAi?? pagrindiniu planetos apgyvendinimo modeliu, jie yra aplinkos koA?maras visais ai??i?? ekologijos, politikos, ekonomikos, sociumo ar kultAi??ros ai??i?? atA?vilgiais.

Kaip vertinate naujus sAi??jAi??dA?ius, pavyzdA?iui, ar Naujoji urbanistika padAi??s A?veikti avangardinA? modernizmAi??, plaA?iai iA?sikerojusA? visame pasaulyje? Ar maA?esnio masto urbanistiniai projektai ir socialiniai eksperimentai dabarties miestuose parodys kelius, kaip iA?bristi iA? krizAi??s, A? kuriAi?? A?klampino neribota plAi??tra per pastaruosius du A?imtmeA?ius?

ai??zDarnus miestasai??? yra metafizinis idealas, utopinAi?? pasakAi??A?ia. RealybAi??je egzistuoja neapibendrinami, pragmatiA?ki tokio miesto modeliai. Tai tik dalinAi??s vizijos. Tradiciniai planavimo ir statybos bAi??dai, kuriais remiasi Naujosios urbanistikos chartija, yra A?is tas daugiau negu vizija, nes jie pagrA?sti tvirta sAi??veika tarp urbanistinAi??s formos ir kraA?tovaizdA?io, tarp konstrukcijos ir architektAi??rinio pavidalo, taigi remiasi ne paprasA?iausia istorija, bet amA?iA? patvirtinta patirtimi. Be objektyviA? geometriniA? ir fiziniA? savo charakteristikA?, A?ie modeliai apibendrintai reprezentuoja patraukliausias formas, kokias A?monija gebAi??jo sukurti iki A?iol. Dabar jau akivaizdu ai??i?? tai padAi??tA? atremti iA?A?Ai??kius, su kuriais susiduriame, siekdami, kad miestai bAi??tA? tvaresni ir tinkamesni gyventi.

Nors aplinkosaugos situacija katastrofiA?ka, tiek nacionalinAi??s vyriausybAi??s, tiek mokslA? akademijos ir kiti oficialAi??s tyrimA? institutai jauA?iasi bejAi??giai ir beginkliai, todAi??l iki A?iol nAi?? neprasiA?iojo, kad pateiktA? kokA? nors raidos modelA?, tinkamAi?? ilgalaikei perspektyvai. Naujosios urbanistikos chartija, kuriai pritarAi?? JAV Kongresas, kol kas yra vienintelAi?? nuosekli, logiA?ka, globali ekologiA?kos plAi??tros projekto formuluotAi??, jAi?? inicijavo ir pateikAi?? nepriklausomi profesionalai, paisydami visuotiniA? interesA?.

Naujosios urbanistikos teorijAi?? reikAi??tA? vertinti atskirai nuo praktinio jos taikymo, nes praktika kiaurai priklausoma nuo privataus sektoriaus uA?gaidA?. Vietoves, aukA?tA?, tankA? ir A?gyvendinimo bAi??dAi?? apibrAi??A?ia klientA? verslo planai ir egzistuojantys zonavimo reikalavimai. Dar pridurkime ir tAi?? kompromitacijos vajA?, kurio griebAi??si pokyA?iams nepasirengusi, prieA?iA?ka profesinAi?? aplinka drauge su A?statymA? leidAi??jais ir biurokratais.

Naujosios urbanistikos sAi??jAi??dA?io vertAi?? lemia ne daugybAi?? fragmentiA?kai A?gyvendintA? projektA?, bet plati aplinkosauginAi?? vizija ir ambicijos. Naujoji urbanistika nAi??ra kokia nors nepajudinama doktrina. Kaip mokslinAi?? teorija, ji remiasi bandymais ir atsiA?velgia A? klaidas, eksperimentai klasifikuojami, nustatant ilgalaikA? jA? vertingumAi??. Naujosios urbanistikos A?inija tikrai nAi??ra nei teologija, nei transcendentinAi?? teorija, ai??i?? tai technologija, skirta tam, kad gyvenimas planetoje bAi??tA? tvarkomas ekologiA?kai, estetiA?kai ir etiA?kai.

Kadaise Mumfordas iA?populiarino sampratAi?? ai??znaudinga praeitisai???. Kokia estetinio ir kultAi??rinio paveldo dalis tebAi??ra reikA?minga, nepaisant ideologinio siautulio, kuris jau beveik iA?tisAi?? A?imtmetA? apAi??mAi??s menAi??, architektAi??rAi?? ir urbanistikAi???

TradicinAi?? architektAi??ra visais savo pavidalais yra neatsiejama statybos technologijA? dalis. Pasmerkti jAi?? kaip istorines mirusias kalbas tolygu imtis ideologinio smegenA? plovimo. Atsisakyti tAi??kstantmeA?iais gludintos techninAi??s patirties reiA?kia pasmerkti save technologiniam neraA?tingumui. Per pastaruosius A?imtAi?? metA? daug suA?inota apie sintetines statybos medA?iagas, taA?iau natAi??raliA? statybos medA?iagA? naudojimas ir net nusimanymas apie jas katastrofiA?kai sumenko. Patirtis pagal apibrAi??A?imAi?? yra praeities dalykas. ai??zAtsilikimo baimAi??ai??? visame pasaulyje kontroliuoja didA?iulAi?? brolijAi??, tikinA?iAi??, kad modernizmas yra A?ventas ir iA?skirtinai teisAi??tas. Teorija, kurios smegenys mirAi?? jau prieA? pusAi?? A?imto metA?, vis tiek uA?ima dominuojanA?iAi?? pozicijAi?? akademijoje ir diktuoja kultAi??ros industrijai, nes A?i priklausoma nuo akademikA?. Ydingos teorijos, kuriAi?? rastis paskatino iA?kasenA? kuro energija ir atavistinis tikAi??jimas begalinAi??s paA?angos mitu, gyvybAi?? dabar dirbtinai palaikoma dAi??l regreso baimAi??s. Atsilikimo baimAi?? apakina jos aukas ir neleidA?ia naudotis technologiniu tradicinAi??s architektAi??ros ir urbanistikos lobynu. UA?sitAi??susi technologinAi?? ir kAi??rybinAi?? amnezija lAi??mAi??, kad dirbtinAi?? aplinka katastrofiA?kai degradavo pasauliniu mastu. Prie tradicinAi??s architektAi??ros ir apgyvendinimo modeliA? sugrA?A?ime ai??i?? prieA?ingai, negu esu tvirtinAi??s anksA?iau, ai??i?? ne dAi??l demokratiA?kos pasirinkimo galimybAi??s, tAi?? padaryti privers grAi??sminga lemtis ir A?iauri bAi??tinybAi??. TA? modeliA? skaiA?iA?, jA? dydA? ir mastAi??, formas ir medA?iagas apibrAi??A? geografija, klimatas ir ekologija.

DAi??koju uA? pokalbA?.