AtvirlaiA?kiai iA? Vilniaus 1911ai??i??1928

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Lietuvos istorija
AUTORIUS:Ai??Rasa GeA?aitAi??
DATA: 2013-03

AtvirlaiA?kiai iA? VilniausAi??1911ai??i??1928

Rasa GeA?aitAi??

Meno istorikAi?? Rasa GEA?AITAi?? pristato 1911ai??i??1928 metA? atvirlaiA?kius su Lietuvos vaizdais, kuriuos jai padovanojo mokyklos draugAi?? iA? senos Vilniaus kraA?to lenkA? A?eimos. SusiraA?inAi??dami A?eimos nariai iA?Ai?? Vilniaus A? A?enstakavAi?? ir VarA?uvAi?? siuntAi?? atvirlaiA?kius su XX a. pradA?ios Vilniaus, TrakA?, VerkiA? kraA?tovaizdA?iais. AtvirukA? autoriai buvo garsAi??s to meto fotografai ir meninAi??s leidyklos, pavyzdA?iui,Ai?? Janas BuAi??hakas ir ai??zEdition artistique D. Visoune, Vilnaai???. Kai kurie atvirlaiA?kiA? vaizdai buvo specialiai parinkti iliustruoti laiA?kA? turiniui apie pavykusias ar neA?vykusias ekskursijas A? Trakus ir prie Vilijos (Neries)Vilniaus pakraA?tyje. Ai??imtameA?iai atvirlaiA?kiai atskleidA?ia ne tik Vilniaus architektAi??ros ai??zpaslaptisai???, kraA?tovaizdA?io pokyA?ius, bet ir juose uA?fiksuotAi?? A?moniA? gyvensenos, bendravimo bAi??dAi??, estetinAi?? pajautAi??, ypatingAi?? dAi??mesA? groA?iui ir kultAi??ros paveldui. O kai kurie atvirlaiA?kiA? vaizdai neakivaizdA?iai liudija garsiA? pasaulio asmenybiA? saitus su XX a. pradA?ios Vilniumi. Tarp jA?Ai??ai??i?? Osipas MandelA?tamas, Theodoras Herzlis, Romainas Gary, Gilbertas Keithas Chestertonas…

Postcards from Vilnius

The art historian Rasa GEA?AITAi?? presents postcards that were published between 1911 and 1928, with images of Lithuania, which were given to her by a schoolfriend from an old Polish family of the Vilnius region. Members of this family sent postcards from Vilnius to CzAi??stochowa and Warsaw, with images of Vilnius, Trakai and Verkiai from the early 20th century. Some of the images were chosen in order to illustrate messages about completed or planned trips to Trakai or to the River Vilija (Neris) on the outskirts of Vilnius. These old postcards show changes in the landscape around Vilnius, and remind us how places looked at the beginning of the 20th century when they were visited by famous people such as Osip Mandelshtam, Theodor Herzl, Romain Gary and G.K. Chesterton.

Brangus TAi??veli, Vitukas sveikas, bet A?iek tiek lepinasi. Gal kaip nors iA?laikys tAi?? egzaminAi??. <...> Gaila, kad mes nebuvome Trakuose. <...> Greitai atsiA?sime iA? Vilniaus fotografijas. Nupirkome seneliui albumAi?? padovanoti, dabar galAi??s sau nuolat A?iAi??rinAi??ti. BuA?iuoju ir apkabinu TAi??velA?. Tavo W. W. 23/VII (1911).

Brangus Hipkai, atsipraA?au, kad atvirlaiA?kiai be A?enklo, bet taip MarilAi?? tau iA?siuntAi?? laiA?kus. <...> Su seneliu vakar buvome prie Vilijos. BuA?iuoju ir apkabinu TAi??velA?. W. W. 24/VII (1911).

Ai??Ai??ie du 1911 metais lenkA? kalba raA?yti atvirlaiA?kiai, su dabar jau unikaliais TrakA? salos pilies griuvAi??siA? ir grafA? TiA?keviA?iA? rAi??mA? Trakuose fotografiniais vaizdais, iA?siA?sti DidA?iai gerbiamam Ipolitui ViA?inskiui (WielmoA?ny Hipolit WyszyAi??ski), greiA?iausiai A?monos Vandos iA? Vilniaus per Sosnovicus, Petrkovsko gubernijos, A? Ai??A?uolA? kalnAi?? (DAi??bowa GA?ra, Walcownia). Ai??domu, kad pirmasis atvirlaiA?kis su TrakA? salos pilies griuvAi??siA? vaizdu buvo gautas be A?enklo, dAi??l to kitame laiA?ke atsipraA?oma, o ant A?io uA?klijuotas paA?to A?enklas su carinAi??s Rusijos ereliu uA? tris kapeikas.

Ai??Dar septyni 1911ai??i??1928-aisiais Ipolito ViA?inskio ir Vandos ViA?inskos (Hipolit WyszyAi??ski, Wanda WyszyAi??ska) susiraA?inAi??jimo atvirlaiA?kiai A?domAi??s ne tik dAi??l unikaliA? to meto Vilniaus, TrakA?, VerkiA? fotografiniA? vaizdA?, bet ir dAi??l paA?to A?enklA?, kurie primena Vilniaus kraA?to istorijAi??. Ant atvirlaiA?kio iA? Vilniaus A? A?enstakavAi?? 1913 metais dar uA?klijuotas paA?to A?enklas su Rusijos caro portretu uA? tris kapeikas, o jau
1925-aisiais ant tenai pat iA?siA?stA? atvirlaiA?kiA?Ai??ai??i?? paA?Ai??to A?enklai su Lenkijos ereliu uA? 10 groA?A?. Beje, ant 1928 metA? atvirlaiA?kio iA? Vilniaus A? VarA?uvAi?? paA?to A?enklas jau brangesnisAi??ai??i?? uA? 15 groA?A?, tad galime tik spAi??ti, ar dAi??l didesnio nuotolio, ar dAi??l infliacijos. O dar A?domiau, kad tik ant dviejA? 1911 metais iA?siA?stA? atvirlaiA?kiA? radau keturiomis kalbomis spaustuvAi??s uA?raA?us: ONi????Ni??Ni??Ni??oe ????N?N???o (rusA? k.), PocztA?wka (lenkA? k.), Carte Postale (prancAi??zA? k.) ir LaiA?kelis (lietuviA? k.). Ant kitA? tais metais ir vAi??liau iA?siA?stA? atvirlaiA?kiA? su Vilniaus ir Lietuvos vaizdais lietuviA?ko A?odA?io ai??zLaiA?kelisai??? jau nebAi??ra, palikti tik rusA?, lenkA? ir prancAi??zA? kalbomis A?odA?iai, nors kai kurie atvirlaiA?kiai yra to paties leidimoAi??ai??i?? Edition artistique D.Visoune, VilnaAi??ai??i?? su nurodytais meninAi??s serijos numeriais. Beje, jau nuo 1913 metA?Ai?? vietoj prancAi??ziA?kai nurodytos D.Visouneai??i??o meninio leidimo serijos atsiranda uA?raA?as lenkA? kalba Wyd. artystyczne D.Wizuna, Wilno.

Ai??NamA? archyve jau senokai saugau A?iuos devynis 1911ai??i??1928 metais raA?ytus atvirlaiA?kius, netikAi??tai padovanotus man klasAi??s draugAi??s Irenos dar mokantis mums Vilniaus SalomAi??jos NAi??ries vidurinAi??je mokykloje, kuriAi?? baigAi??me 1979-aisiais. Dabar jau nesu visiA?kai tikra, ar klasAi??s draugAi??s dovana anuomet buvo skirta man dAi??l pomAi??gio menams, ar dAi??l tuo metu bemaA? visuotinai vyravusios meninio lavinimoAi?? tradicijos ir tikros pagarbos kultAi??rai. Tad dovanos tarp mokiniA? daA?niausiai buvo iA? dailAi??s pasaulioAi??ai??i?? albumai, paveiksliukai, keraminiai, stiklo meniniai gaminiai ir panaA?Ai??s.

Ai??Iki A?iol labiausiai dA?iaugiausi dAi??l atvirlaiA?kiA? fotografiniA? vaizdA?, kurie liudija per A?imtmetA? jau gerokai pakitusA? ar visai sunykusA? Lietuvos architektAi??rinA? ir urbanistinA? paveldAi?? Vilniuje, Trakuose, Verkiuose. Taip pat ir dAi??l A?iA? nuotraukA? meniA?kumo bei A?ymiA?jA? Vilniaus fotografA? vardA?. PavyzdA?iui, atvirlaiA?kis su puikia Jano Bulhako nuotraukaAi??ai??i?? SluA?kA? rAi??mai prie Neries nuo turbAi??t TrijA? KryA?iA? kalno A?laito su tarsi A?ydinA?iais medA?iais ir kontrastuojanA?iu jiems belapiu medA?iu. AtvirlaiA?kis iA?leistas 1922 metais.

Ai??TaA?iauAi??ai??i?? taip kartais nutinka turbAi??t ir kitiemsAi??ai??i?? tik po trijA? deA?imtmeA?iA? parAi??po pasidomAi??ti, kas gi yra A?iA? atvirlaiA?kiA? adresatai ir kaip jie susijAi?? su klasAi??s draugAi??s A?eima. A?inojau tik tiek, kad Irenos vadintoji ai??zbabcAi??ai???Ai??ai??i?? jos senelAi??Ai??ai??i?? buvo tikra Vilniaus lenkAi??, ir, kiek prisimenu, man sveA?iuojantis draugAi??s A?eimoje toji ai??zbabcAi??ai??? su namiA?kiais ir vienturte anAi??ke Irena kalbAi??jo tik lenkiA?kai. Bent man, kurios A?eimyniA?kiai iA? visA? pusiA? buvo gryni lietuviai, lenkiA?ka Irenos namA? aplinka buvo bemaA? egzotika, taA?iau kartu aiA?kiai suvokiau Irenos ai??zvirA?enybAi??ai??? prieA? visus kitus klasAi??s draugus dAi??l jos jau keliA? kartA? ai??zvilnietiA?kumoai???, kai mes tebuvome vilnieA?iai nuo Vilniun atsikAi??lusios tAi??vA? kartos. Tiesa, buvo dar viena pagarbos Irenai prieA?astis,Ai??ai??i?? tai pati lenkA? kalba, kuriAi?? klasAi??s draugAi?? puikiai mokAi??jo. O man A?i tik vos suprantama kalba tarybiniais laikais buvo vienintelis langas A? nepasiekiamAi?? uA?sienA? per TV ekranAi??, kai nuvykdavau aplankyti moA?iutAi??s Alytuje ir leisdavau bemieges naktis prie televizoriaus su Lenkijos programa bei lenkA?Ai?? transliuojamais angliA?kais filmais.

Ai??Priminus draugei apie jos dovanAi??, iA?aiA?kAi??jo, kad A?ie atvirlaiA?kiai, kuriuos buvau priskyrusi jos A?eimos istorijai, slepia dar iki galo neiA?aiA?kintAi?? detektyvinAi?? istorijAi??. Mat Irenos senelAi?? A?iuos ir kitus atvirlaiA?kius ai??zpaveldAi??joai??? pokariu iA? nuomininkA? NemenA?inAi??je. Tad laiA?kA? autoriA? ir adresatA? Ipolito ir Vandos ViA?inskiA? palikuonys greiA?iausiai jau senokai gyvena Lenkijoje, sprendA?iant pagal prieA?kario adresus A?enstakavoje ir VarA?uvoje. Bet sudomino Irenos prisiminta jos tetos ir grieA?tosios ai??zbabcAi??sai??? pastaba, kad adresatas (Hipolit WyAi??szyAi??ski) buvo lyg ir diplomatas. Deja, A?ia tyrimai ir sustojo.

Ai??Vis dAi??lto A?ie devyni 1911ai??i??1928 metA? atvirlaiA?kiai A?iandien yra vertingiausi dAi??l savo unikaliA? XX a. pradA?ios fotografiniA? vaizdA?. Vilniaus Katedra ir varpinAi?? (WilnoAi??ai??i?? KoAi??ciA?Ai?? Katedralny) nuo Pilies gatvAi??s (Edition artistique D.Visoune, Vilna); SluA?kA? rAi??mai ir uA? jA? Neris (WilnoAi??ai??i?? Wilja i PaAi??ac SAi??uszkA?w. Wilija et le palais des SAi??uszka i guy 1 jar official video. ) turbAi??t nuo TrijA? KryA?iA? kalno A?laito (Wilno w Fot. Jana BuAi??haka. NakAi??ad T. Jankowskiej, Wilno, 1922); Pohulianka (Wilno. PohuAi??lanka)Ai??ai??i?? dabar BasanaviA?iaus gatvAi?? (Wyd. artystyczne D. WiAi??zuna, Wilno); Universiteto ai??zA?eimyninisai??? profesoriA? kiemas (Dziedziniec Uniwersytecki w Wilnie) su spaustuvAi??s PoznaAi??nAi??je ir knygyno Vilniuje nuoroda (Fotograwura drukarni i ksiAi??Ai??Ai??garni Ai??w. Wojciecha w Poznaniu. SkAi??ad gAi??A?wny KsiAi??Ai??Ai??garAi??nia Ai??w. Wojciecha w Wilnie); Ai??v. Rapolo baA?nyA?ia (KoAi??Ai??ciA?l Asw. RafaAi??a. Wilno) su jau neiA?likusia koplytAi??le (Wyd. artystyczne D.Wizuna, Wilno); TrakA? salos su pilies griuvAi??siais (Troki. Ruiny zamku. ??Ni????????. ?i???i???i?????i???i??????Ni?? ?i???i???????i??) bendras vaizdas (Wyd. artystyczne D.Wizuna, Wilno) ir pilies griuvAi??siai saloje (??Ni????????. ?i???i???i?????i???i??????Ni?? ?i???i???????i??. Edition artistique D.Visoune, Vilna),Ai??ai??i?? atvirlaiA?kiai, iA?siA?sti 1911 ir 1913 metais; VerkiA? rAi??mai (Wilno. Werki) su mediniu namu, stovinA?iu prie Neries (Edition artistique D.Visoune, Vilna); grafA? TiA?keviA?iA? rAi??mA? sparnas (Troki. Zamek hr. Tyszkiewicza) prie GalvAi??s eA?ero Trakuose (Edit. A. Fialko).

Ai??Visi A?ie Vilniaus ir TrakA? paveldo fotografiniai vaizdai A?iandien sukelia skirtingus A?spAi??dA?ius. TrakA? salos pilies griuvAi??siai mano 1961-A?jA? kartai yra beneAi?? ai??zlegendinAi??s senovAi??sai??? reliktas, nes uA?augome jau lankydamiesi atkurtoje naujumu A?vytinA?iA? raudonA? plytA? pilyje. TodAi??l kur kas A?domiau A?velgti A? autentiA?kas pilies liekanas meniA?kai dokumentinAi??se nuotraukose nei A? ne visada tikslius interpretacinius panaA?aus laikotarpio pieA?inius. TaA?iau kaA?kAi?? panaA?aus A? tAi?? romantiA?kai graA?A? grafA? TiA?keviA?iA? rAi??mA? Trakuose vaizdAi?? lyg ir prisimenu vaikystAi??je, kai ekskursijos metu buvome nuplukdyti apA?iAi??rAi??t ai??zuA?darosai??? rAi??mA? ir parko teritorijos.

Ai??Tuo tarpu Universiteto kiemas, kuris iki Antrojo pasaulinio karo buvo A?ios mokslo A?staigos ai??zA?eimyninisai??? profesoriA? butA? kiemas (Dziedziniec), XX a. pradA?ios atvirlaiA?kio nuotraukoje liudija vakarinAi??s saulAi??s A?striA?ai apA?viestAi?? dar XVI amA?iaus pastato mAi??rA? asketiA?kAi?? groA?A? su kontraforsais ir dekoratyvia dviaukA?te arkadA? siena, kur nematyti jokiA? A?eldiniA? ar bent medelio. Ai??is vaizdas gerokai kontrastuoja su jau vAi??lesne, bet dar iki 1958 metA?Ai?? nuotrauka iA? Vilniaus senamiesA?io architektAi??ros fotografijA? albumo ai??zVilniusai??? (Vilniaus architektAi??ra iki XX amA?iaus pradA?ios, 1958), kur A?is buvAi??s ai??zA?eimyninisai??? profesoriA? kiemas (Dziedziniec) jau turi Stuokos-GuceviA?iaus vardAi??, yra veA?liai apaugAi??s, kontraforsaiAi?? apdengti A?erpAi??mis, o arkadomis bei namo siena stiebiasi vijokliai. TaA?iau vietoje XX a. pradA?ios atvirlaiA?kyje esanA?io vienaaukA?A?io mAi??rinio pastato kiemo deA?inAi??je jau 1958-A?jA? albumo nuotraukoje belikAi??s tarsi pamatA? vietAi?? liudijantis apAi??skritas baseinAi??lis. Ai??iandien kiemas vAi??l kitoksAi??ai??i?? tai pagrindinis Universiteto kiemas, dabar vadinamas M.K. Sarbievijaus vardu, kur kas elegantiA?kesnis ir gyvesnis, su jau kvadratiniu fontano baseinAi??liu, o buvusio pastato vietoje A?ioji kontraversiA?kai iA?kirstas praAi??jimas A? DidA?jA? kiemAi?? prie Ai??v. JonA? baA?nyA?ios. Beje, A?eldiniA? vAi??l nebelikAi??…

Ai??Kur kas prieA?taringesnius jausmus kelia atvirlaiA?kis su Vilniaus katedros, varpinAi??s ir aptverto sodelio bei dekoratyvaus skulptAi??rinio bokA?telio nuotrauka. Nes joje, kaip ir A?iandien, aiA?kiai matome ant Katedros frontono uA?keltas tris skulptAi??ras, kurios stilistiA?kai visiA?kai nedera prie Lauryno GuceviA?iaus pavyzdingai suprojektuotos klasicistinAi??s KaAi??tedAi??ros. Puikiai suprantu A?kliuvusius A? Vlado DrAi??mos knygoje ai??zDingAi??s Vilniusai??? kategoriA?ko aiA?kinimo spAi??stus, kad skulptAi??ros jau 1798ai??i??1799 metais buvo ir kad jas 1950-aisiais sunaikino, pasak Vlado DrAi??mos, ai??zgriovAi??jaiai???, kurie vadovavosi ai??zdiletantA? paleista paskala, esAi?? A?ias skulptAi??ras pastatAi??s architektas M. Ai??ulcas po L. GuceviA?iaus mirties apie 1801 m. ar net vAi??liauai??? (ai??zDingAi??s Vilniusai???, Vaga, 1991, p.115ai??i??117).

Su visa pagarba Vladui DrAi??mai ir jo sekAi??jams, kurie niekaip nenori matyti A?iurpaus disonanso tarp uA?keltA? griozdiA?kA? skulptAi??rA? ir taisyklingai skambanA?ios iA?lakios klasicistinAi??s Katedros, noriu pritarti A?iuo atveju jA? prieA?ininkams ir kaip meno istorikAi?? pasitelkti akivaizdA?ius A?rodymus. Tai paties Lauryno GuceviA?iaus 1784 metA? rekonstrukcijos pieA?inys knygoje ai??zDingAi??s Vilniusai??? (p.116) ir jau rekonstruotos KaAi??tedAi??ros PranciA?kaus SmugleviA?iaus 1797 metA? pieA?inys iA? Krokuvos nacionalinio muziejaus knygoje ai??zLiudvika ByA?evska. 1786 metA? kelionAi??s A? VilniA?ai??? (Vilnius, 2008, p.18). Ai??iuose 1784 ir 1797 metA? pieA?iniuose dar nAi??ra jokiA? skulptAi??rA? ant Vilniaus katedros frontono.

NeA?inia, kodAi??l Vladas DrAi??ma pats sau prieA?tarauja dAi??l skulptAi??rA? teigdamas, kad 1798 m. Jonas Rustemas ai??znupieA?Ai?? KatedrAi?? iA? iA?orAi??s jau visai uA?baigtAi??, nors M. Ai??ulcas dar baiginAi??jo interjero darbusai??? (ai??zDingAi??s Vilniusai???, 1991, p. 115). Betgi A?ia pat pateikia ne Jono Rustemo pieA?inA?, o Jono Ligberio XIX a. pradA?ios vario raiA?inA? su paties DrAi??mos prieraA?u ai??zpagal J. Rustemo 1798 m. paveikslAi??ai??? (ten pat, p. 116). DrAi??ma mini ir jo surastus kapitulos archyvo dokumentus apie jau 1799 metais ant Katedros frontono stovAi??jusias tris dideles medines skulptAi??ras, bet nenurodo paA?iA? dokumentA?. Beje, A?ios medinAi??s skulptAi??ros galAi??jo bAi??ti pirminiai bAi??simA? skulptAi??rA? maketai. TodAi??l pravartu priminti ir pacituoti paties DrAi??mos glaustai pateiktAi?? Katedros rekonstrukcijos darbA? apraA?ymAi?? jo knygoje ai??zDingAi??s Vilniusai???: pagal Lauryno GuceviA?iaus planAi?? darbai vykAi?? nuo 1782 iki 1792 metA?, nes dAi??l lAi??A?A? stokos statyba buvusi nutraukta ir atnaujinta tik 1799ai??i??1801-aisiais, bet jau vadovavAi??s Mykolas Ai??ulcas. Ai??tai todAi??l teigA?iau, kad autentiA?kame Juozapo PeA?kos 1808 metA?Ai?? pieA?inyje iA? Vilniaus universiteto bibliotekos (Liudvika ByA?evska, p. 23) aiA?kiai matomas skulptAi??ras ant Katedros frontono drAi??siai galima priskirti Mykolo Ai??ulco vadovavimui, kuris tiesiogiai susijAi??s su ai??zrusiA?kuojuai??? laikotarpiu, kai po treA?iojo AbiejA? RespubAi??likA? padalijimo 1795 metais Lietuva atiteko Rusijai ir tapo Ai??iaurAi??s VakarA? gubernija. Tad visai nekeista, kad pagrindinAi?? iA? trijA? ant Vilniaus katedros uA?keltA? griozdiA?kA? skulptAi??rA? vaizduoja Rusijos globAi??jAi?? A?v. ElenAi?? su paauksuotu kryA?iumi. Net blogiausiame sapne nelinkAi??A?iau klasicistinAi??s Katedros autoriui Laurynui GuceviA?iui pamatyti A?iuos A?inomo vilnieA?io filosofo taikliai A?vardytus skulptAi??rinius balvonus. Ai??iuo atveju reikAi??tA? sAi??A?iningai atskirti pagarbAi?? skulptoriui Stanislovui Kuzmai ir blaivA? poA?iAi??rA? A? jam uA?sakytas (Vilniaus piliA? direkcijos) atkurti nevykusias ai??zrusiA?kAi??siasai??? skulptAi??ras, savo imperiniu svoriu slogiai gniuA?danA?ias pavyzdinio klasicizmo Vilniaus A?edevrAi??.

Paradoksalu, kad ai??zrusiA?kasis imperializmasai??? taip ai??zatkurtasai??? ne sovietmeA?iu, o NepriklausomybAi?? atgavusioje Lietuvoje 1996 metais. TaA?iau jeigu jau pradAi??jome eiti A?iuo atbuliniu keliu, gal turAi??tume nuosekliai pagal iA?likusias dar carinAi??s Rusijos laikotarpio Vilniaus nuotraukas atkurti ir tvorele apjuostAi?? sodelA? Katedros aikA?tAi??je bei atstatyti visai neblogAi?? meniniu poA?iAi??riu Vilniuje gimusio garsaus skulptoriaus Marko Antokolskio 1901 metais sukurtAi?? garsiosios Rusijos imperatorAi??s Jekaterinos II skulptAi??rAi??.

Kur kas ramiau A?velgiu A? atvirlaiA?kA? su Pohuliankos nuoAi??tAi??rauka, kurioje ant dabartinio KultAi??ros ministerijos pastato matyti kirpyklos reklama rusA? kalba, rusiA?kos cheminio valymo ir daA?ymo iA?kabos ant namA?. Akmenimis grA?sta gatve vaA?iuoja arkliA? traukiami veA?imai, kuriA? ai??zeismAi??ai??? priA?iAi??ri sankryA?os centre stovintis policininkas, gatve vaikA?tinAi??ja elegantiA?kai apsirengAi?? vilnieA?iai, tAi??vai su gimnazistais.

ai??zDidA?iosios Pohuliankos A?eA?ioliktojo numerio kiemas liko mano sAi??monAi??je nelyginant didA?iulAi?? arena, kur aA? rengiausi bAi??simiems gyvenimo mAi??A?iams.ai??? Ai??iuos A?odA?ius paraA?Ai?? kaip tik A?ios ai??zvaikA?tyniA? gatvAi??sai??? viename name (dabarAi??ai??i?? Jono BasanaviA?iaus g. 18) 1917ai??i??1923 metais augAi??s ir vAi??liau PrancAi??zijoje iA?garsAi??jAi??s nuostabus raA?ytojas Romainas Gary (tikrasis vardas VilniujeAi??ai??i?? Roman Kacew, 1914ai??i??1980). VaikystAi?? Vilniuje jis A?avingai apraA?Ai?? 1960 metais iA?leistame autobiografiniame romane ai??zAuA?ros paA?adasai??? (vertimas A? lietuviA? kalbAi?? 1999 m.).Ai?? Tad galima spAi??ti, kad jau minAi??tame 1913 metais iA?siA?stame atvirlaiA?kyje fotografinis PohuliankosAi??ai??i?? ai??zvaikA?tyniA? gatvAi??sai??? vaizdas per deA?imtmetA? iki 1923-iA?jA? tikrovAi??je galAi??jo bAi??ti maA?ai pakitAi??s ir kaip tik tokia Pohulianka A?siminAi?? devynmeA?iui berniukui Romanui Kacewui iA? Vilniaus. IA?vykimas su motina greiA?iausiai sutapo su prasidAi??jusiu Vilniaus lenkmeA?iu,Ai?? taA?iau palankios apvaizdos dAi??ka po keleto klajoniA? metA? maA?asis vilnietis PrancAi??zijoje tapo garsiuoju Romainu Gary.

NAi??ra sunku A?sivaizduoti Pohuliankoje nuo 1905 metA? vaikA?A?iojusA? didA? Lietuvos patriarchAi?? JonAi?? BasanaviA?iA?, nuo 1907 metA?Ai??ai??i?? jaunAi?? kompozitoriA? MikalojA? KonstantinAi?? A?iurlionA?, tais metais nusprendusA? atsiduoti tapybai. Iki 1911-A?jA? ir 1917-A?jA?, kai su tAi??vais iA?vyko A? AmerikAi??, A?ioje gatvAi??je su tAi??vu, Vilniaus teatro smuikininku, turbAi??t vaikA?A?iojo dar viena bAi??simoji pasaulinAi??Ai?? garsenybAi??Ai??ai??i?? smuiko virtuozas JaA?a Heifecas. A?ia iki 1925 metA? galima buvo sutikti ir A?ymA? advokatAi?? TadAi?? VrublevskA? (Tadeusz WrA?blewski), kurio didA?iulAi?? biblioteka po mirties tapo valstybinAi?? ir nuo 1926-A?jA? buvo atverta visuomenei TiA?keviA?iA? rAi??muose, kur iki dabar A?ygimantA? g. 1/8 veikia Lietuvos MokslA? akademijos biblioteka su VrublevskiA? fondu. A?velgiant A? A?moniA? bAi??relA? atvirlaiA?kio nuotraukoje, yra lengva A?sivaizduoti tarp jA? dailininkus: vilnietA? tapytojAi?? LozoriA? SegalAi?? (Lasar Segall, 1891ai??i??1957), kuris 1919 metais su Otto Dixu A?kAi??rAi?? Dresdeno secesijos grupAi??, garsA?jA? Vilniaus fotografAi?? StanisAi??awAi?? Filibertai??i??Ai?? Fleury, 1915 metais palaidotAi?? BernardinA? kapinAi??se, talentingAi??jA? Vilniaus skulptoriA? ir architektAi?? AntanAi?? VivulskA? (Antoni Wiwulski), kurio 1916 metais suprojektuoti ir aukA?tai virA? miesto iA?kilAi?? Trys KryA?iai A?iandien yra vienas Vilniaus simboliA?.

Pohuliankos gatve gal turAi??jo laiko pasivaikA?A?ioti ir tokios pasaulinAi??s A?A?ymybAi??s kaip A?ydA? valstybAi??s sukAi??rimo idAi??jos pradininkas Theodoras Herzlis, 1903 metais lankAi??sis Vilniuje, taip pat garsusis rusA? poetas Osipas MandelA?tamas, kurio motina buvo vilnietAi?? ir jie kartu 1907 metais buvo apsistojAi?? Vilniuje pakeliui iA? tremties Rusijoj A? ParyA?iA?. Tomas Venclova knygoje ai??zVilniaus vardaiai??? nurodo, kad yra iA?likAi??s A?eA?iolikmeA?io Osipo MandelA?tamo siA?stas atvirlaiA?kis iA? Vilniaus kaip tik su Pohuliankos vaizdu, kuris galbAi??t yra toks pat kaip ai??zmAi??siA?kisai???, iA?siA?stas 1913-aisiais A? A?enstakavAi??.

Reikia paminAi??ti dar vienAi?? A?ymA? asmenA?, kuris 1927 metais lankAi??si Vilniuje ir greiA?iausiai vaikA?A?iojo Pohuliankos gatveAi??ai??i?? tai garsusis anglA? raA?ytojas Gilbertas Keithas Chestertonas, kurA? A?ia vykusiame literatAi??riniame vakare buvo pasiAi??lyta iA?rinkti net Vilniaus burmistru. Tad uA?baikime sklaidyti A?iuos namA? archyvo XX a. pradA?ios atvirlaiA?kius su Vilniaus vaizdais kaip tik A?ios pasaulinAi??s garsenybAi??s A?odA?iais apie VilniA? iA? jo 1936 metais iA?leistos knygos ai??zAutobiografjaai???: ai??zParibyje radau istorinAi?? vietAi??, kur lenkai ir lietuviai taikiai sugyvena net tada, kai jie kariaujaai???. Toliau jis apraA?o savo A?spAi??dA?ius apie maldininkA? miniAi?? Vilniaus AuA?ros vartuose ir kone apstulbAi??s pastebi: ai??zviso to reginio dalis krutAi??jo tarytum lAi??liA? spektaklis, A?adindama keistus dvilypius prisiminimus apie tiltAi?? vaikystAi??je regAi??tame lAi??liA? teatreai??? (Tomo Venclovos ai??zVilniaus vardaiai???, p. 225ai??i??226).

O pabaigoje tiktA? dar vienas paties Chestertono ranka brAi??kA?telAi??tas A?maikA?tus linkAi??jimas ant vilnieA?io dailininko nupieA?to jo portreto: ai??zVilnius, puikus ir garbAi??s sklidinas miestas, iA?kentAi??s tiek smAi??giA? ir nelaimiA?, iA?kAi??s ir A?ia pavaizduoto asmens apsilankymAi??ai???.

Ir jau kaip epilogas A?iai namA? archyvo istorijai galAi??tA? bAi??ti senajame mano moA?iutAi??s albume rasti nuo prieA?kario iA?saugoti trys ai??zlietuviA?kiejiai??? atvirlaiA?kiai su A?ventaisiais Vilniaus vaizdais. SaulAi??tAi?? A?iemos dienAi?? apsnigta Ai??v. Petro ir Povilo baA?nyA?ia su jau neiA?likusia balta mAi??ro koplytAi??le, kurioje matyti kryA?ius ir A?ventojo skulptAi??ra (Foto J. BulAi??haAi??kas, Vilnius. Eglise de Saint-Pierre et Paul. Printed in LiAi??thuAi??ania by ai??zSpindulysai???. Gediminas Orentas, LietuvaAi??ai??i?? LiAi??thuAi??anie). VasariA?kas Ai??v. Onos baA?nyA?ios su greta veA?liu vaismedA?iA? sodu vaizdas ir BernardinA? vienuolyno baA?nyA?ios dalis (Foto J. Bulhakas, Vilnius. Eglise de Sainte-Anne. Printed in Lithuania by ai??zSpindulysai???. Gediminas Orentas, LietuvaAi??ai??i?? Lithuanie). Ir maldininkA? priklaupusi AuA?ros VartA? gatvelAi?? su spindinA?iu Dievo Motinos paveikslu AuA?ros VartA? koplyA?ioje Vilniuje (atvirlaiA?kis be jokiA? nuorodA?, iA?skyrus lenkiA?kAi?? A?odA? wzbronionyAi??ai??i?? liet. neleistinas, be leidimo).

Ai??domu, kad A?ieAi?? lietuviA?kieji atvirlaiA?kiai su Jano Bulhako fotografijA? Vilniaus vaizdais yra aiA?ki ai??zalternatyvaai??? minAi??tiems lenkiA?kiesiems (leistiems Vilniaus okupacijos 1920ai??i??1939 metA? laikotarpiu), ir lenkmeA?iu jie buvo spausdinami Kauno ai??zSpindulioai??? bendrovAi??s su uA?raA?ais lietuviA? ir prancAi??zA? kalbomis. Tai buvo tarsi lietuviA?kasis palimpsestas ant lenkiA?kojo sluoksnio, A?A? akivaizdA?iai ignoruojant, ir kartu tai buvo svarbus liudijimas prieA?kario lietuviA? gilaus tikAi??jimo laiminga rusiA?kosios ir lenkiA?kosios Vilniaus bylos pabaiga. PastarAi??jAi?? geriausiai nusako mano alytiA?kAi??s moA?iutAi??s AnelAi??s UrbonaitAi??s-PetraviA?ienAi??s iki pat jos mirties su dA?iaugsmingu grauduliu pasakoti giliai A?sirAi??A?Ai?? A?spAi??dA?iai apie Vilniaus atgavimAi?? ir iA? Alytaus A? senAi??jAi?? Lietuvos sostinAi?? VilniA? 1939-A?jA? spalio pabaigoje palydAi??tAi?? Lietuvos kariuomenAi??s ulonA?Ai?? pulkAi?? (DidA?iosios kunigaikA?tienAi??s BirutAi??s II uloAi??nA? pulkas Alytuje).

Ai??ie jau A?imto metA? senumo atvirlaiA?kiai su Lietuvos vaizdais atskleidA?ia ne tik Vilniaus architektAi??ros ai??zpaslaptisai???, kraA?tovaizdA?io pokyA?ius per A?imtmeA?ius, bet ir trumpuose laiA?kuose uA?fiksuotAi?? A?moniA? gyvensenos ir bendravimo bAi??dAi??, estetinAi?? pajautAi??, ypatingAi?? dAi??mesA? groA?iui ir kultAi??ros paveldui. Taip pat ir skaudA?iai iA?gyventas, bet laimingai pasibaigusias Lietuvos istorijos bylas.

where can i order cilais online.