AutobiografinAi?? literatAi??ra ir kinas

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??LiteratAi??ros mokslas ir kritika
AUTORIUS:Ai??RamAi??nas A?iA?elis
DATA: 2012-03

AutobiografinAi?? literatAi??ra ir kinas

RamAi??nas A?iA?elis

TeoretikA? dAi??mesys literatAi??rinei autobiografijai ir jai artimiems A?anrams VakarA? A?alyse itin sustiprAi??jo XX a. aA?tuntajame deA?imtmetyje, Philippeai??i??ui Lejeuneai??i??ui paraA?ius ir iA?leidus veikalAi?? ai??zAutobiografinAi?? sutartisai???. Beveik visi vAi??lesni autobiografijos tyrinAi??jimai vienaip ar kitaip buvo susijAi?? su A?ia knyga. 1988-aisiais JAV A?vyko pirmasis tarptautinis autobiografijos studijA? simpoziumas, kuris ir lAi??mAi?? autobiografijos teorijos raidAi?? visAi?? kitAi?? deA?imtmetA?. TreA?ioji susidomAi??jimo autobiografijos A?anru banga kilo maA?daug prieA? penkerius metus, literatAi??ros tyrinAi??tojai Sidonie Smith paskelbus reikA?mingus autobiografijos analizAi??s teorinius tekstus ir konkreA?iA? kAi??riniA? tyrinAi??jimus. Ai??iuo metu literatAi??rinAi??s autobiografijos nagrinAi??jimas vystosi keliomis kryptimis: teoriniA? koncepcijA? kAi??rimo, etniniA? ir religiniA? maA?umA? atstovA? autobiografijA? bei moterA? autobiografijA? interpretavimo ir autobiografijos kaip kultAi??rinio teksto analizAi??s.

Kino teorijoje autobiografijos analizAi??, lyginant su literatAi??rinAi??s autobiografijos teorija, primena XX a. A?eA?tAi?? deA?imtmetA?. Vienas nuosekliausiai vaidybinio kino autobiografiA?kumAi?? nagrinAi??janA?iA? ai??i?? Davidas Laveryai??i??is. ApibrAi??A?iant dokumentinAi?? autobiografijAi?? A?ia bus remiamasi Patricios Aufderheide teiginiais, o svarstant apie autobiografinA? avangardinA? kinAi?? ai??i?? Michaelio Renovo suformuluotomis prielaidomis.

Autobiografijos A?anro kilmAi??

LiteratAi??rologAi?? Gitana VanagaitAi?? ai??zAutobiografijos teorijos pagrinduoseai???, remdamasi anglA? ir prancAi??zA? enciklopediniais A?odynais, primena, kad ai??zbiografijosai??? terminas yra antikinis, o autobiografija kaip raA?tijos A?anras susiformavo XVIII a. Vokietijoje ir Anglijoje. PrancAi??zai A?A? terminAi?? vAi??liau perAi??mAi?? iA? anglA?. Autobiografijos A?anro A?sigalAi??jimas Europoje yra susijAi??s su romantizmo laikA? pasaulAi??A?iAi??ra, kuriai bAi??dingas nepasitenkinimas moksliniu, scheminiu mAi??stymu bei Ai??vietimo epocha. BAi??tent romantizmo laikotarpiu iA?nyko A?anrA? hierarchija, iA?augo dAi??mesys subjektyvumui, pradAi??ta aukA?tinti vaikystAi??. Pats autobiografijos A?anras jau romantizmo laikais nebuvo naujas, nes literatAi??ra bent iA? dalies visada buvo autobiografinAi??. Visgi literatAi??ros teorijoje skiriama istorinAi?? ir modernioji autobiografija. PastarAi??ja vadinami kAi??riniai, sukurti romantizmo ir vAi??lesniais laikais.

MAi??sA? dienomis literatAi??rinAi??s autobiografijos A?anras itin populiarus, nes socialinis ir individo gyvenimas tampa vis chaotiA?kesnis, todAi??l didAi??ja autoriA? noras apmAi??styti savo buvimAi??, santykius su visuomene ir apraA?yti A?vykius, rasti jA? prieA?astis ir jas racionaliai paaiA?kinti. Taigi autobiografijos tikslas, pasak G. VanagaitAi??s, ai??i?? suteikti loginAi?? sekAi?? gyvenimo A?vykiams ir paA?velgti A? save tarytum iA? atstumo, savotiA?kai koreguoti daA?nai skausmingAi?? patirtA? (1).

VakarA? kino teorijoje autobiografiniu kinu tradiciA?kai pirmiausia buvo vadinamos literatAi??ros kAi??riniA? ekranizacijos. D. Laveryai??i??is teigia, kad ilgAi?? laikAi?? autonominis, nuo literatAi??ros nepriklausomas, autobiografinis kinas buvo neA?manomas ir sunkiai suprantamas. Tie reA?isieriai ar filmininkai, kurie autobiografinius filmus kuria nesiremdami jokia literatAi??ra, visada atsiduria kino autobiografijos A?anro paribiuose. Nors autobiografinAi?? kino kAi??ryba yra siejama su autobiografine literatAi??ra, A?iA? reiA?kiniA? skirtumai yra didA?iuliai, vienas kito jie niekada tiesiogiai neatitinka. D. Laveryai??i??is konstatuoja, kad A?iA? laikA? literatAi??ra vis labiau linksta A? dokumentalumAi??, o kinas kaip tik grAi??A?iasi nuo tikrovAi??s faktA? ir konstruoja dirbtinAi?? tikrovAi??, kuri stipresniais ryA?iais susijusi su fikcijos, o ne realybAi??s plotme. Fikcija A?iais laikais yra kuriama net literatAi??riniA? autobiografijA? ekranizacijose (2).

Autobiografinio kino kaip A?anro atsiradimas siejamas su tapyba, bet, kitaip nei su literatAi??ra, jis su paveiksluai??i??autoportretu susijAi??s tik kilme ai??i?? dabar A?ie meno A?anrai ir rAi??A?ys yra galutinai atsiskyrAi?? ir veikia vienas kitAi?? minimaliai. Autobiografinis kinas radosi tada, kai groA?inAi??, fikcija besiremianA?iAi?? literatAi??rAi?? iA?tiko krizAi??. Kinas tapo A?tikinamesniu literatAi??ros kAi??rinio pakaitu. Vis dAi??lto kino autobiografija, kitaip nei autobiografinAi?? literatAi??ra, yra dar gana naujas, tik besiformuojantis A?anras. Mokslininkai retai jA? nagrinAi??ja, bet kAi??rAi??jai A?iAi?? formAi?? kurti vaizdiniam pasakojimui renkasi vis daA?niau. Kinas dvikovAi?? su literatAi??ra laimi, nes verbalinAi?? kalba niekada negali bAi??ti iA?oriA?ka, ji visada vidinAi??, o kine reA?isierius ar filmininkas, kartu ir A?iAi??rovas patiria tiesioginA? santykA? su tikrove, kuri savo ruoA?tu gali bAi??ti tikra arba simuliakrinAi?? (3).

Straipsnyje ai??zFilmo autobiografinAi?? sutartisai??? D. Laveryai??i??is skiria autobiografiA?kAi?? ir autobiografinA? kinAi??. Pirmasis visada yra vaidybinis, antrasis ai??i?? dokumentinis. DokumentinAi?? kino autobiografija yra retas A?anras, o autobiografiA?kumas vaidybiniame kine ai??i?? labai daA?nas reiA?kinys (4). Autobiografijos teoretikas M. Renovas randa ir kitA? vaidybinio ir dokumentinio kino skirtumA?: kine mizanscena gali bAi??ti sureA?isuota (ir vaidybiniame, ir daA?nai dokumentiniame kine) arba nufilmuota dokumentuojant tikrovAi??, nepasiruoA?us (tai bAi??dinga tik dokumentiniam kinui). Avangardiniame kine autobiografiA?kumas arba dokumentinis biografiA?kumas beveik neA?manomi ai??i?? daA?niausiai tik tokio kino autoriai ir sukuria autentiA?kiausiAi?? autobiografinA? kinAi?? (5).

Anot D. Laveryai??i??io, visam kinui bAi??dinga tai, kad jame fiksuojamas filmo reA?isieriaus ir veikAi??jo charakterio bei tikrovAi??s santykis, taA?iau avangardiniuose kAi??riniuose, sutampant autoriui ir veikAi??jui, santykio problema yra ryA?kiausia ir aA?triausia (6).

Autobiografijos steigtis

Pasak Ph. Lejeuneai??i??o, literatAi??rinAi??s autobiografijos steigtis yra pagrA?sta A?iomis kategorijomis: kalbos forma (privalomas riA?lus pasakojimas proza), nagrinAi??jimo objektas (individualus gyvenimas ai??i?? asmenybAi??s istorija), autoriaus situacija (autorius ir pasakotojas yra tapatAi??s), pasakotojo pozicija (pasakotojas ir pagrindinis veikAi??jas yra tapatAi??s, privalomas retrospektyvinis pasakojimas). Ai??ias sAi??lygas atitinkanA?ius kAi??rinius Ph. Lejeuneai??i??as vadina autobiografijomis (7).

Kaip vienAi?? svarbiausiA? autobiografinio kino skiriamA?jA? bruoA?A? D. Laveryai??i??is mini autoriaus (reA?isieriaus) ir operatoriaus / montuotojo sutapimAi??. Tiesa, jis bAi??dingas tik avangardiniam kinui. DokumentinA? autobiografinA? arba vaidybinA? autobiografiA?kAi?? filmAi?? daA?niausiai kuria bent keli A?monAi??s. Avangardiniame kine reA?isierius, pats filmuodamas ir montuodamas medA?iagAi??, daA?nai yra ir pagrindinis filmo veikAi??jas.

Autobiografinio kino apibrAi??A?imas, pasak D. Laveryai??i??io, yra komplikuotas ir iki A?iol nesusiformavAi??s. AiA?ku tik tiek, kad autoriaus situacijAi?? ir pasakotojo pozicijAi?? steigiantys kAi??riniai, kuriuose reA?isierius ar filmininkas grAi??A?iasi A? praeitA?, taip pasakodamas apie savo gyvenimAi??, yra dokumentiniai autobiografiniai arba avangardiniai autobiografiniai. Kitokie kAi??riniai daA?niau yra tik autobiografiA?ki (8).

KalbanA?iojo ai??zaA?ai??? problema autobiografijoje

LiteratAi??rinAi?? autobiografija ai??i?? tai individo apie save paraA?ytas tekstas. Anot Ph. Lejeuneai??i??o, pasakojimo asmuo yra pats autorius, daA?niausiai kalbantis pirmuoju asmeniu. StruktAi??ralistas Emileai??i??is Benvenisteai??i??as, remdamasis arabA? gramatika, skiria A?vardA?ius ai??zaA?ai??? ir ai??ztuai??? kaip iA?reiA?kianA?ius asmenA? (ai??zaA?ai??? ai??i?? tas, kuris kalba; ai??ztuai??? ai??i?? tas, A? kurA? kreipiamasi) nuo A?vardA?iA? ai??zjisai??? ir ai??zjiai??? (kaip ai??ztuos, kuriA? nAi??raai???). Taigi pirmasis ir antrasis asmuo nesimetriA?ki treA?iajam. Tariant ai??zaA?ai???, neA?manoma nekalbAi??ti apie save, o treA?iasis asmuo yra uA? ai??zaA?ai??? ir ai??ztuai??? santykiA? ribos. Kalbotyroje jau kelis deA?imtmeA?ius abejojama, ar treA?iasis asmuo apskritai yra asmuo. GalbAi??t jis tAi??ra gramatinAi?? forma. Ai??vardA?iai ai??zaA?ai??? ir ai??ztuai??? A?ymi unikalius asmenis, o treA?iasis asmuo ai??zgali A?ymAi??ti subjektA? begalybAi?? arba nAi?? vienoai???.

LiteratAi??ros kAi??riniuose A?vardis ai??zaA?ai??? visada nurodo asmenA?, turintA? tiesioginAi?? nuorodAi?? A? daiktavardA? ai??i?? taip randasi kalbAi??tojo vardas, jis pavadinamas tikriniu ar bendriniu daiktavardA?iu. Vis dAi??lto vienu vardu gali bAi??ti vadinami keli subjektai, todAi??l asmenA? ir pasakojimAi?? jungia vardas. BeasmeniA?kumo galimybAi?? niekur neiA?nyksta: savAi??s A?vardijimas A?vardA?iu ai??zaA?ai??? tik iA? dalies eliminuoja galimybAi?? bAi??ti pavadintam A?vardA?iu ai??zjisai??? arba ai??zjiai???.

Anot Ph. Lejeuneai??i??o, pagal kalbanA?iojo savAi??s A?vardijimAi?? yra du autobiografijos tipai: daA?niausiai kalbama pirmuoju asmeniu, o treA?iasis asmuo pasirenkamas siekiant iA?reikA?ti pasakotojo didybAi?? arba nusiA?eminimAi??. Tikrinis daiktavardis, kuriuo save pavadina autobiografijos kalbantysis, yra svarbiausias A?ymuo, lemiantis pasakojimo patikimumAi?? (9).

LiteratAi??ros teoretikas Paulas Johnas Eakinas straipsnyje ai??zPasakojimas ir chronologija kaip referencijos struktAi??ros ir naujasis autobiografo modelisai???, remdamasis postruktAi??ralizmo autoriais, tvirtina, kad tarp individo patirties ir jo kalbos visada yra tuA?tumos tarpas. KalbanA?iojo tikrumAi??, pasak P. J. Eakino, patvirtina ne asmens ir vardo tapatumas, o autobiografijos forma, kuri suprantama kaip autobiografo paties susikurta savo asmens koncepcija. Pritardamas A?iam teiginiui, Geoffreyai??i??is Galtas Harphamas teigia, kad gyvenimo A?vykiai autobiografijoje visada yra verA?iami A? tekstinAi?? savAi??s reprezentacijAi?? (10).

LiteratAi??rologui P. J. Eakinui iA? dalies pritaria ir S. Smith, teigdama, kad literatAi??rinAi??s autobiografijos kalbantysis visA? pirma formuoja savo tapatybAi??, kuriAi?? perteikia skaitytojui. Ai??iam svarbesnis ne autoriaus ir pasakotojo sutapimas, o kolektyvinis atpaA?A?stamumas, leidA?iantis skaitytojui A?terpti autobiografijos turinA? A? savo socialinAi?? patirtA?. Kita vertus, socialinAi??s tapatybAi??s yra nuolat kintanA?ios, todAi??l autobiografijA? reikA?mAi??s irgi nuolat varijuoja, priklausomai nuo visuomenAi??s socialiniA? sAi??lygA?. TyrinAi??tojui tuomet svarbu atskirti laikotarpio, kai autobiogra-fija paraA?yta, visuomenines aplinkybes nuo skaitymo laiko situacijos, kuri jau gali skirtis nuo autobiografijos raA?ymo socialiniA? aplinkybiA?. Be to, S. Smith pabrAi??A?ia, kad tapatybiA? suvokimas stipriai priklauso nuo kalbinio diskurso struktAi??ros, kadangi tapatybes formuoja diskursas ir, anot Michelio Foucault, jo tvarka. TapatybAi??s nAi??ra A?gimtos ar savaiminAi??s, jos formuojamos pasitelkiant kalbAi??. Autobiografijos teksto interpretacijAi?? labai lemia suvokiamo teksto ir socialiniA? bei kultAi??riniA? kontekstA? sutapimai arba skirtumai. Be to, kurdamas autobiografijAi?? autorius gali naudotis jau egzistuojanA?iA? kultAi??ros tekstA? kalba, taip veiksmingiau komunikuodamas su skaitytoju, kuriam tie tekstai yra atpaA?A?stami ir suvokiami. S. Smith primena ir tokius atvejus, kai vienas autorius, raA?ydamas autobiografijAi??, derina kelias kultAi??rines tapatybes ai??i?? tai leidA?ia jungti tokias autoriaus patirtis, kurios netelpa A? vienalytAi??s tapatybAi??s rAi??mus. Taip randasi kalbanA?iojo subjektyvumas, siejamas su kiek objektyvesniu kontekstu.

LiteratAi??rinAi??s autobiografijos kalbantA?jA? ai??zaA?ai??? su autoriumi sieja ne tik vardo ir asmens sutapimas, bet ir sutampanA?ios ideologinAi??s nuostatos, priklausymas socialinei bendruomenei, kultAi??riniai A?aidimai ir pagaliau pati kalba. Kita vertus, raA?ydamas autobiografijAi??, autorius gali pats sau atrasti naujA? kultAi??riniA? scenarijA?, kuriais remdamasis interpretuos savo gyvenimAi??. Dar prieA? autobiografijAi?? raA?ant jos autorius yra veikiamas, A?tikinAi??jamas ir spaudA?iamas kultAi??ros, istorijos, politiniA? aplinkybiA? papasakoti savo istorijAi??, kuri dAi??l A?iA? aplinkybiA? visuomet bus kontekstinAi??. Kaip tik kontekstas lemia, kad pasakotojo tekstas A?gauna tvarkingAi??, riA?liAi?? ir suvokiamAi?? struktAi??rAi??, todAi??l pasakotojas yra tik savotiA?kas mediatorius, kuris atsimena praeitA? ir sukuria pasakojimAi??, tvirtina S. Smith. Ai??io proceso metu autoriaus sAi??monAi??je kovoja daugybAi?? socialiniA? ir kultAi??riniA? A?ablonA?, kuriuos A? autentiA?kAi?? derinA? sukomponuoja tik autorius. Retai kada jis priklauso tik pats nuo savAi??s: teoretikai tokiai situacijai apibAi??dinti sukAi??rAi?? savitAi?? terminAi?? ai??i?? ai??zsantykiniai pasakojimaiai???. Juose pagrindinis veikAi??jas komunikuoja su kitais veikAi??jais ir pats yra jA? veikiamas. Remdamasi Jacquesai??i??o Lacano psichoanalizAi??s teorija, S. Smith primena, kad kitoniA?kumas, Kitas slypi ir paties autoriaus psichikoje kaip autoritetinAi?? instancija arba etikos pagrindas. KalbanA?iojo teksto niekada nebAi??tA?, jei nebAi??tA? Kito.

LiteratAi??rinAi??s autobiografijos autoriaus subjektyvumAi??, pasak S. Smith, stipriai veikia ir jo kAi??niA?kumas: kAi??nas ai??i?? tai ta erdvAi??, kuri ir yra autobiografinio A?inojimo vieta ir autoriaus atminties talpykla, nes nuo kAi??no priklauso, ar autorius atsimins, ar uA?mirA? vienAi?? ar kitAi?? praeities A?vykA? arba A?mogA?. KAi??nas internalizuoja A?mogaus matytus vaizdus ir kitokius pojAi??A?ius. Autobiografija, kurioje kalba asmuo, yra savotiA?ka ai??zgrAi??A?aai??? pasauliui uA? suteiktus pojAi??A?ius ai??i?? ji grAi??A?inama kaip simbolinis, tekste konstruojamas pasaulis (11).

Kino tyrinAi??tojas Raymondas Bellourai??i??as teigia, kad kine subjektyvumas iA? esmAi??s yra neA?manomas, nes jis iA?nyksta kameros objektyve. Pati A?odA?io ai??zobjektyvasai??? kilmAi?? patvirtina, kad tai, kas matoma per lAi??A?ius, yra ne subjektyvu. Medija kaip priemonAi?? ai??i?? kino kamera ai??i?? veikia objektyvuojanA?iai, sukuria ribAi?? tarp filmuojanA?io asmens subjektyvumo ir iA?orinAi??s tikrovAi??s (12). Svarstydama apie pirmojo asmens kino dokumentikAi??, P. Aufderheide tvirtina, kad autobiografijos objektyvumas lemia ir jos A?alutinAi?? paskirtA?: kalbantysis ne tik pasakoja apie save, bet A?traukia ir aplinkAi?? ai??i?? tuomeA?ius socialinius, politinius bei meno procesus. BAi??tent todAi??l autobiografinAi?? dokumentika kartais labai suartAi??ja su socialine dokumentika. Autoriai pajunta poreikA? vaizdais iA?sakyti savo patyrimAi?? reikA?mingA? politiniA? A?vykiA?, meno judAi??jimA? veiklos fone. Kino, kaip ir literatAi??ros, autobiografijos yra priklausomos nuo laiko: jam bAi??gant, uA?fiksuotas asmeniA?kumas vis maA?iau reikA?mingas, vis labiau vertingas istoriA?kumas, todAi??l itin svarbus yra kolektyvinis autoriaus / personaA?o / operatoriaus / montuotojo atpaA?A?stamumas. Jis tiesiogiai priklauso nuo to, ar filmas yra avangardinis. Jei jis toks, tuomet filmas sunkiau atpaA?A?stamas, avangardo kAi??rAi??jas istorijoje bando A?tvirtinti ir save, ir naujAi?? kino poetikAi??, ir naujAi?? A?vilgsnA? A? aktualias visuomenAi??s gyvenimo problemas (13).

S. Smith teigia, kad kine kAi??niA?kumas yra vienas svarbiausiA? veiksniA?, leidA?ianA?iA? identifikuoti pagrindinA? veikAi??jAi?? ir kalbantA?jA? ai??i?? patvirtinti jA? tapatumAi??. D. Laveryai??i??is tvirtina, kad dokumentinio autobiografinio ir dokumentiA?ko vaidybinio kino autorius, kurdamas filmAi??, prisimena tik tuos vaizdus, kuriuos patyrAi?? bAi??damas sAi??moningas. PasAi??monAi??s turinio prisiminti neA?manoma, jA? galima tik A?sisAi??moninti. Taigi filmo autorius, dar prieA? kurdamas, patiria dvigubAi?? internalizacijAi??: vaizdai ir kitas psichologinis turinys iA? tikrovAi??s per pojAi??A?ius patenka A? sAi??monAi??, po to didelAi?? jo dalis yra iA?stumiama A? pasAi??monAi?? ir pagaliau ai??i?? vAi??l A?sisAi??moninama. Kino reA?isierius ar filmininkas, kitaip nei literatAi??rinAi??s autobiografijos autorius, tai, kas internalizuota, paverA?ia ne vien virtualiu, bet ir fiziniu, kAi??niA?ku pasauliu. Avangardinio autobiografinio kino kAi??rAi??jas patirtA? internalizuoja, prisimena ir dalyvauja visu savo kAi??niA?kumu ne iki filmavimo, o jo metu (14).

R. Bellourai??i??as tvirtina, kad autobiografiA?kame kino kAi??rinyje vaidinantis autorius niekada nAi??ra tiek atsakingas uA? tikslA? dokumentalumAi?? kaip literatAi??rinAi??s autobiografijos autorius, save A?teisinAi??s kaip veikAi??jAi??. Kitaip nei literatAi??ros kAi??riniuose, dokumentiniame autobiografiniame kine treA?iasis asmuo nAi??ra vien tik gramatinAi?? forma, nes yra siejamas su konkreA?iu vaidinanA?iu veikAi??ju. Pagrindinis dokumentinio autobiografinio kino veikAi??jas, retai kalbAi??damas pirmuoju asmeniu, su savo vardu susiejamas dialogais. Poetiniame avangardiniame kine personaA?as daA?niau kalba pirmuoju asmeniu, taA?iau retai save A?vardija tikriniu daiktavardA?iu, todAi??l tarp A?iAi??rovo ir veikAi??jo plyti didA?iulis psichologinis tarpas. TreA?iuoju asmeniu kalbantis pagrindinis filmo veikAi??jas sukuria dar vienAi?? plyA?A? ai??i?? tarp autoriaus ir personaA?o. Kaip ir literatAi??roje, kartais tai gali reikA?ti autoironijAi?? arba dirbtinA? didA?iavimAi??si (15).

Samprotaudamas apie kino kAi??rinius, D. Laveryai??i??is konstatuoja paradoksaliAi?? tiesAi??: autobiografiA?ko kino kAi??rAi??jai A?iAi??rovus A?tikina tada, kai filme iA?vengia tiesioginAi??s tikrovAi??s reprezentacijos ir kuria alegorijas arba metaforas. Kuo labiau filmas vizualiai retorinis, tuo jis sAi??kmingesnis. Kai A?iomis priemonAi??mis filme bandoma sukurti literatAi??ros kAi??rinA? primenanA?iAi?? savo asmens koncepcijAi??, dabartiniA? laikA? A?iAi??rovui tai kelia vis daugiau A?tarimA?. Abejojama, ar A?manoma vaizdais papasakoti koherentiA?kAi??, iA?baigtAi?? ir, svarbiausia, tikrAi?? autobiografijAi??.

Kitaip nei literatAi??riniA? autobiografijA? autoriai, kino kAi??rAi??jai retai derina kelias savo kaip pagrindinio veikAi??jo tapatybes viename kAi??rinyje. Skirtingos tapatybAi??s daA?niau yra suvokiamos kaip keli to paties A?mogaus sAi??monAi??s ir pasAi??monAi??s registrai.

Pasak D. Laveryai??i??io, A?iAi??rAi??dami autobiografiA?kAi?? kinAi??, suvokiame ne tai, kas jo autorius yra, o tai, ko jam trAi??ksta ir reikia ai??i?? ko jis geidA?ia. VisuomeniniA? normA?, ideologijos, bendruomeniA? padiktuoti vizualiniai sprendimai iA? tikrA?jA? rodo ne autoriaus socialumAi??, o faktAi??, kad uA? stilistiniA? kaukiA? nAi??ra jokio subjekto. Kuo labiau kinas avangardinis, tuo sAi??kmingesnAi??s subjektyvumo uA?uominos. Vis dAi??lto nepaneigiama, kad kiekvienas A?mogus yra unikalus, kad jo mintys, vaizdiniai yra nepakartojami, taA?iau A?is individualumas labiau sietinas su savAi??s kaip normos neigimu, arba savAi??s A?tvirtinimu neigimo bAi??du (16).

Apibendrinant teorinius A?vairiA? autoriA? teiginius apie literatAi??rinAi??s autobiografijos kalbantA?jA? ai??zaA?ai???, galima tvirtinti, kad A?io A?anro autorius ir pasakotojas, bAi??damas tas pats individas, patiria savotiA?kAi?? vidinA? intersubjektyvumAi??, kurA? vAi??liau perkelia A? pasakotojo ir skaitytojo intersubjektyvumAi??. Dokumentinei kino autobiografijai, autobiografiA?kiems filmams bAi??dinga tai, kad kalbantysis ir / arba veikiantysis daugiau sako ne apie savo individualA? ir savitAi?? gyvenimAi??, o apie gyvenimAi?? apskritai. TurbAi??t tai viena iA? tokio kino populiarumo prieA?asA?iA?. Avangardiniame autobiografiniame kine labiau iA?ryA?kAi??ja autoriaus asmuo.

AutobiografinAi?? sutartis

AutobiografinAi??s sutarties terminAi?? pirmasis literatAi??ros moksle pavartojo Ph. Lejeuneai??i??as. Pasak jo, autoriaus, pasakotojo ir pagrindinio veikAi??jo tapatumas bei autoriaus vardas ir pavardAi?? teksto pradA?ioje yra autobiografinAi??s sutarties pagrindas, lemiantis autobiografijos apibrAi??A?tA?. Pirmasis kalbAi??tojo asmuo ir vardas virA?elyje leidA?ia skaitytojui ir autoriui sudaryti autobiografinAi?? sutartA?. Anot Ph. Lejeuneai??i??o, yra du autobiografinAi??s sutarties kAi??rimo bAi??dai: implicitinis (autoriaus ir pasakotojo tapatumas patvirtinamas knygos pavadinimu; pirmajame skyriuje autorius A?vardija save kaip pasakotojAi??) ir atviras (tuomet remiamasi pasakotojo vardo sutapimu su vardu virA?elyje). AutobiografinAi?? sutartis yra prieA?inga fikcinei sutarA?iai, kuriai bAi??dingas autoriaus ir personaA?o netapatumas, nes skiriasi jA? vardai, fikcija patvirtinama A?anrine nuoroda ai??zromanasai??? (17).

D. Laveryai??i??is vienareikA?miai teigia, kad kine autobiografinAi?? sutartis yra neA?manoma, nes reA?isierius retai yra ir pagrindinis veikAi??jas. Netgi ai??ztikrais A?vykiais pagrA?stiai??? filmai nAi??ra tiesiogiai susijAi?? su autoriaus asmeniniais iA?gyvenimais. Vis dAi??lto avangardinis kinas bent iA? dalies A?tvirtina autobiografinAi??s sutarties galimybAi??. Autorius, operatorius, montuotojas ir pagrindinis veikAi??jas kartais gali sutapti ir kine. AutobiografinAi?? sutartis reA?iau kuriama implicitiA?kai, daA?niau ai??i?? atviruoju bAi??du (veikia iA?ankstinis A?iAi??rovo A?inojimas apie reA?isieriA?, A?gytas skaitant, arba kompaktinAi??s plokA?telAi??s pakuotAi??, kurioje nurodyta, kad filmas autobiografinis). FikcinAi?? sutartis kine paprastai nepatvirtinama jokia A?anrine nuoroda ai??i?? fikcijos statusas atrodo savaime suprantamas (18).

AutobiografinAi?? retrospekcija

Pasak Ph. Lejeuneai??i??o, literatAi??rinAi??je autobiografijoje pasakojama istorija visada ai??zyra susijusi su atsigrAi??A?imu A? praeitA?ai???. Retrospekcija ai??i?? tai ai??zatminties susigrAi??A?inimo veiksmas, kuriuo gyvenimo faktai yra rAi??A?iuojami, atrenkami ir organizuojami A? riA?lA? pasakojimAi??.ai??? Kadangi tiesiogiai papasakoti praeities tokios, kokia ji iA?ties buvo, neA?manoma, tai randasi deformacijos. Ph. Lejeuneai??i??as akcentavo, kad autobiografijoje kuriamas tik simbolinis gyvenimo vaizdas, kuriam bAi??dingas nepilnumas ir iA?kreiptumas. Praeities A?vykius autorius ir pasakotojas regi dabarties (sakymo) perspektyvoje, todAi??l gyvenimo A?vykiai dirbtinai susiejami logikos ir racionalumo ryA?iais. Deformacijas lemia ir nesAi??moningas netikslus atminties veikimas. Taigi buvAi??s A?vykis paverA?iamas vykstanA?iu dabar. Pasakotojas paprastai ieA?ko savo dabartinio ai??zaA?ai??? susiformavimo patvirtinimA? praeityje. Autobiografija nesiekia tiksliai atkurti praeitA?, tai labiau dabartinio, pasakojimo meto asmens savivoka, kuriai nesvetimas polinkis rasti ypatybiA?, iA?skirianA?iA? kalbantA?jA? iA? aplinkos. Pasak G. VanagaitAi??s, autobiografijai daA?nai bAi??dingas grAi??A?imasis A? vaikystAi??, todAi??l A?ia deformacijA? pasitaiko gausiausiai. Autobiografijos, kuriose bandoma atkurti veikAi??jA? praeities dialogus, kuriant tariamAi?? autentiA?kumAi??, iA? anksto pasmerktos nesAi??kmei. Autobiografijoje paprastai svarbesni bAi??na ne faktai, o susitelkimas A? savo paties vidinA? gyvenimAi??. Dabartinis ir buvAi??s ai??zaA?ai???, sakymas ir pasakymas nesutampa, taA?iau kai praeitis pasakojama kaip dabartis (gramatiniA? formA? poA?iAi??riu), A?manoma sukurti autentiA?kumo A?spAi??dA? (19).

S. Smith teigia, kad autobiografijos autorius siekia ne tiek prasiskverbti A? praeitA?, kiek, remdamasis ta praeitimi, atrasti savo vietAi?? pasakojimo laiko metu ai??i?? nustatyti savo kultAi??rinA?, socialinA? ir istorinA? statusAi??. AiA?kindama A?A? procesAi?? S. Smith vartoja ai??zpatirtiesai??? sAi??vokAi??, reiA?kianA?iAi??, kad tik suteikdamas praeiA?iai reikA?mAi??, individas tampa subjektu. Atsimenama patirtis ai??i?? subjektyvumo sAi??lyga. RaA?anA?iojo autobiografijAi?? asmens retrospekcija labai susijusi su kolektyviniais visuomenAi??s gyvenimo pokyA?iais ai??i?? A?is veiksnys skatina autoriaus savAi??s refleksijAi??. Taigi raA?ant autobiografijAi?? vyksta ypatingas skaitymas ai??i?? autorius priverstas interpretuoti savo praeitA?, kad vAi??liau, jai jau sugulus A? tekstAi??, jAi?? interpretuotA? skaitytojai. Jie irgi atlieka retrospekcinA? A?ingsnA? ai??i?? paraA?ytas tekstas jiems taip pat yra jau praeities dokumentas. Skaitytojai irgi turi lAi??kesA?iA?, kuriais remdamiesi suvokia autobiografijAi?? (20).

Pasak D. Laveryai??i??io, kino autorius, kurdamas autobiografiA?kAi?? filmAi??, ne rekonstruoja savo praeitA?, o projektuoja ateitA?. Lyginant su literatAi??rine autobiografija, A?i projekcija, bAi??dama vaizdinAi??, yra daug A?vairiapusiA?kesnAi?? ai??i?? A?iAi??rovas gali filmAi?? stebAi??ti kelis kartus, kreipdamas savo dAi??mesA? A? skirtingus vaizdo aspektus: montaA?Ai??, kadruotAi??, kompozicijAi??, apA?vietimAi??. Autobiografinis avangardinis kinas nuo literatAi??rinAi??s autobiografijos skiriasi tuo, kad reA?isierius ar filmininkas daA?niausiai dirbtinai nekuria su asmenine praeitimi susijusio siuA?eto, nesiekia dirbtinio racionalumo (21). Kino teoretikAi?? Jolanta PaulauskaitAi??, remdamasi struktAi??ralizmo autoriais, tvirtina, kad kine reikia ieA?koti ne sintagminiA? praeities ir dabarties prieA?astiniA? ryA?iA?, o paradigminiA? sAi??sajA?, kurios leidA?ia iA?konstruoti kAi??rinA? ir jA? suvokti dar racionaliau nei nagrinAi??jant sintagminius ryA?ius ai??i?? analizuoti vaizdinAi??s poetikos elementus (22).

Kurdamas autobiografinA? avangardinA? kinAi?? reA?isierius, kitaip nei literatAi??ros kAi??riniuose ar autobiografiniuose dokumentiniuose ir autobiografiA?kuose vaidybiniuose filmuose, yra reA?iau verA?iamas atsigrAi??A?ti A? savo vaikystAi??. ReikA?mingesnAi?? avangardiniam kinui yra dabartis. Siekdamas jos autentiA?kumo avangardo autobiografinio filmo kAi??rAi??jas retai naudoja veikAi??jA? dialogus. Kinas yra autentiA?kesnis uA? literatAi??rAi?? todAi??l, kad jame praeitis beveik visada pasakojama esamuoju laiku. Taigi kine retrospekcija yra tik sAi??lygiA?ka ai??i?? praeitis, ypaA? avangardiniuose filmuose, praranda savo kaip praAi??jusio laiko statusAi?? ir maksimaliai suartAi??ja su dabartimi.

Autobiografijos patikimumas

LiteratAi??rinAi??s autobiografijos patikimumo pamatas yra pirmojo asmens manifestacija pasakojime. Subjektas kalbAi??jimo metu visada kuria kalbAi?? ir iA?monAi??, o tikrieji praeities A?vykiai visada yra nepasiekiami. Taigi tikslus praeities tikrovAi??s atkAi??rimas neA?manomas, taA?iau pasitikAi??jimas pasakotoju vis tiek reikalingas. G. VanagaitAi??, cituodama autobiografijos teoretikAi?? Janet V. Gunn, svarsto apie autobiografijos pasakojimo patikimumAi??, kurio siekiama turinio ir raiA?kos jungtimi. Taip randasi autobiografinAi?? situacija. Jai bAi??dingi keli lygmenys: autobiografinis impulsas (kyla ai??ziA? A?tampos, iA? laikinumo pojAi??A?ioai???), autobiografinAi?? perspektyva (suteikia impulsui formAi??, kuri reiA?kiama kalba ir pasakojimu) ir autobiografinis atsakymas (reiA?kia skaitytojo ir teksto santykA?, kuriam bAi??dinga pasakojimo interpretavimo problema).

Algirdas Julius Greimas konstatuoja, kad autobiografijos autorius ne visada siekia papasakoti tiesAi??, todAi??l reikia skirti tiesAi?? ir teisingumAi??. KalbAi??damas apie A?iAi?? skirtA? semiotikas A?vardija tiesosakos problemAi??: kiekvienas diskursas pateikia savo retorikos taisykles ir tiesos supratimAi??, todAi??l skaitytojai daA?nai nepasitiki autobiografijos autoriumi (23).

Jamesas M. Coxas straipsnyje ai??zHenryai??i??io Jameso memuarai: asmeninis interesas autobiografijojeai??? tvirtina, kad profesionalus autobiografijos autorius menAi?? verA?ia gyvenimu, o mAi??gAi??jas ai??i?? gyvenimAi?? menu. Pirmojo atvejo pavyzdys esAi??s H. Jamesas, o antrojo ai??i?? Herbertas Georgeai??i??as Wellsas. Taigi aiA?kAi??ja, kad profesionalaus autoriaus tekste fikcija ir yra tikrasis gyvenimas. Ai??vykiai ir A?monAi??s, matomi ir pasakojami iA? atstumo, tradiciA?kai vadinami labiau estetiniais, o kiti ai??i?? prieA?ingai, istoriniais. MinAi??tieji autobiografijA? autoriai tekstAi?? daA?nai traktuoja kaip ai??zkultAi??rinAi?? scenAi??ai???, kurioje ir kuriamas pasakojimas, leidA?iantis autoriams iA? nesAi??kmingo privataus gyvenimo konstruoti vieA?Ai?? sAi??kmAi??s istorijAi??. Mokslininkas, siekiantis atskirti tikrovAi?? nuo jos deformacijA?, pirmiausia turAi??tA? atskirti autobiografijos veikAi??jo paveikslAi?? nuo jo konteksto ai??i?? tai leistA? bent orientuotis, kas yra tikra, o kas ai??i?? pramanyta. Remdamasis H. Jameso biografija, J. M. Coxas teigia, kad dar A?domiau sekti, kokie fiktyvAi??s autobiografijos A?vykiai vAi??liau tampa autoriaus gyvenimo tikrove (24).

Svarstydamas apie autobiografijos patikimumAi??, teoretikas Wallaceai??i??as Fowlieai??i??is teigia, kad autobiografija yra nei fikcija, nei tikrovAi??. Tai ai??i?? tarpinis A?anras, kuriam, remiantis dekonstrukcijos filosofija, bAi??dingas ne siekis atkurti tikrovAi??, o kaip tik jAi?? iA?ardyti. Geriausia priemonAi?? tai padaryti yra kalba (25). S. Smith, pritardama Sigmundo Freudo psichoanalizAi??s teorijos teiginiams, teigia, kad autobiografijos autoriaus tikruosius gyvenimo faktus geriau atskleidA?ia ne teksto tikroviA?kumas, o kaip tik nesutapimai ai??i?? sAi??moningas arba pasAi??moninis melas. Tikroji tiesa, pasak S. Smith, niekada nAi??ra visiA?kai paA?ini. SvarbesnAi?? yra ne tiesa, o savitas, autentiA?kas autoriaus ir skaitytojo bendravimas per autobiografijos tekstAi??, kuris yra pats savaime pakankamai teisingas. Tai tiesa uA? logikos ribA?. Juk tikros ir visiA?kos tiesos, kuri slypi praeityje, raA?ant autobiografijAi?? atkurti jau neA?manoma. Net ir dabarties tiesa visada yra tik dalinAi??. Tiesos ir jos deformacijA? problemas S. Smith sieja su A?mogaus atminties veikimu ai??i?? kiekvienas yra iA?mokytas atsiminti. Tik nuo autoriaus priklauso, kiek jis remsis kolektyvine atmintimi ir kiek ieA?kos savojo atminties principo, pagal kurA? konstruos autobiografijos pasakojimAi??. Vis dAi??lto kiekvienas individualus atminties atradimas visada kyla iA? visuomeniniA? atminties praktikA? ir ritualA?. Be to, teigia S. Smith, atmintA? lemia ne vien visuomenAi??s istorija, bet ir konkreti situacija, kurioje atsimenama. PolitinAi??s situacijos, visuomenAi??s pokyA?iA? padiktuoti reikalavimai daA?niausiai tik padidina tikrovAi??s deformacijA? tikimybAi??, nes A?spraudA?ia autoriaus sAi??monAi?? A? rAi??mus, kurie yra daug siauresni nei tikri A?vykiai ir jA? aplinkybAi??s. Autobiografijos teksto patikimumAi??, pasak S. Smith, neretai siejame su autoriaus iA?gyventais fiziniais pojAi??A?iais: kuo daugiau tekste materialumo uA?uominA?, tuo, tikAi??tina, jis bus tikroviA?kesnis (26).

AutobiografiA?kA? vaidybiniA? filmA? reA?isierius Barryai??i??is Levinsonas viename iA? straipsniA? teigia, kad kino autobiografija gali bAi??ti daug realesnAi?? nei literatAi??rinis pasakojimas, nes kuriant filmAi?? rekonstruojama bAi??tent ta tikrovAi??, kokiAi?? autorius patyrAi?? prieA? daugybAi?? metA?. Literatas praeitA? atkuria tik tekste, o filmininkas jAi?? gali patirti tiesiogiai ir visais pojAi??A?iais. Taigi autobiografinis impulsas kine gali bAi??ti net stipresnis nei literatAi??roje. AutobiografinAi?? perspektyvAi?? kine lemia reA?isieriaus vizualiniai sprendimai, o autobiografinis atsakymas yra neA?manomas, nes A?iAi??rovas ir autorius nAi??ra sudarAi?? autobiografinAi??s sutarties, tvirtina D. Laveryai??i??is. Retas reA?isierius, pristatydamas savo kAi??rinA?, pabrAi??A?, kad jis yra autobiografinis, daA?niausiai komerciniuose filmuose autobiografiA?kumo net nAi??ra siekiama. Avangardiniame kine ai??i?? prieA?ingai: autobiografinis atsakymas labai ryA?kus ir provokuojamas (27).

Svarstydamas apie tiesos ir teisingumo santykA? D. Laveryai??i??is teigia, kad autobiografiA?kame kine tiesos nAi??ra siekiama ai??i?? modeliuojamas ir konstruojamas tik teisingumas. Paradoksas toks: kuo autobiografinis avangardinis kinas yra maA?iau tikroviA?kas, tuo labiau jis autobiografinis. Vienas iA? pamatiniA? tokio kino tikroviA?kumo masteliA? ai??i?? A?iAi??rovo ir kAi??rinio mimetinis santykis.

Avangardinis kinas gali bAi??ti autobiografinis tik tada, kai jis yra labai asmeninis (regis, autorius filmavo tik sau paA?iam) ir nukrypstantis nuo kinematografijos tradicijos normA?. Tikrasis autobiografiA?kas kinas (ir iA? dalies ai??i?? dokumentinAi??s autobiografijos) pavyksta tada, kai autoriA? sukuria menas. D. Laveryai??i??is, panaA?iai kaip ir literatAi??ros teoretikai, akcentuoja, kad vis daA?nesni iA?galvoti A?vykiai autobiografiA?kame kine atskleidA?ia jo kAi??rAi??jA? A? pasAi??monAi?? iA?stumtus geismus, kurie yra tikresni nei sAi??moninga tikrovAi?? (28).

Bene visi apA?velgti autobiografijos teoretikai, sutikdami, kad tikrovAi??s deformacijos neiA?vengiamos, teigia, kad esama tokiA? autoriA?, kurie net ir nesiekia tikroviA?kumo: A? autobiografijas A?terpia savo sapnA? apraA?ymus ar vaizdus, specialiai kuria deformacijas. Labiausiai tai bAi??dinga avangardiniam kinui ir literatAi??rai.

Autobiografijai artimi A?anrai

Ai??

Biografijos ir autobiografijos santykis

Ph. Lejeuneai??i??as tvirtina, kad literatAi??rinAi??je biografijoje pasakotojas ir pagrindinis veikAi??jas nAi??ra tapatAi??s, kaip tai bAi??dinga autobiografijai. Abu A?anrus vienija referencijos tikslas, taA?iau autobiografas pasakoja ne faktus, o patirtA?, nepretenduoja A? tikslumAi??, o biografijos tikslas yra remtis istoriniais A?altiniais ir pasakoti dokumentiA?kai. Abiejuose A?anruose deformacijos kuria mitAi?? apie pasakojamAi?? asmenA? (29).

Ira B. Nadel straipsnyje ai??zBiografo paslaptisai??? teigia, kad visais laikais biografai buvo itin priklausomi nuo faktA?. Tai A?rodo ir vis didAi??janti literatAi??riniA? biografijA? apimtis ir jA? kiekiai ai??i?? raA?ytojai vis labiau siekia registruoti A?vykius. Vis dAi??lto teoretikAi?? A?sitikinusi, kad tai, kAi??, skaitydami biografijAi??, vadiname faktais, jau nAi??ra tikrovAi??s faktai, nes A?ie jau iA?kreipti kalbos ir pasakojimo, ai??zapvilkti A?odA?iA? drabuA?iaisai???. Dar daugiau, kiekvienas faktas turi savo fikcijAi??. Kitas veiksnys, lemiantis fakto ir tikrovAi??s atotrAi??kA?, yra pasakojamos biografijos A?vykiA? atranka, kuriAi?? biografas neiA?vengiamai turi atlikti. TaA?iau, nepriklausomai nuo to, skaitytojai tiki, kad biografijoje apraA?yti faktai yra tikresni nei kitA? A?anrA? kAi??riniuose, nes biografas, suvokdamas pasakojimo sAi??lygiA?kumAi??, iA?kelia save A? autoriteto lygmenA? ir kuria tropus, pasakojimo stilistikAi??, patvirtinanA?iAi?? gyvAi?? biografo santykA? su tikrovAi??s medA?iaga. I. B. Nadel drAi??siai postuluoja, kad biografijos pagrindas yra ne pagrindinio veikAi??jo gyvenimo A?vykiai, o pasakotojo savirefleksija, nes apraA?omi tik tie A?vykiai ir A?monAi??s, kurie paA?iam biografui atpaA?A?stami ir suprantami. Kita vertus, biografijos pasakotojo varA?ybos su pagrindiniu veikAi??ju yra pavojingos, nes biografija vis labiau artAi??ja prie autobiografijos, ypaA? tais atvejais, kai autorius paA?inojo ar tebepaA?A?sta apraA?omAi?? asmenA?. Pagrindinis biografijos tikslas yra ne objektyvus, neA?aliA?kas apraA?ymas, o pasakotojo santykio su pagrindiniu veikAi??ju kAi??rimas. I. B. Nadel teigia, kad biografo laisvAi?? A?vairiai elgtis su pagrindinio veikAi??jo gyvenimo ir konteksto faktais yra beveik neribota. Juk biografijos sAi??kmAi?? lemia pasakojimo gyvumas, o ne jo tikrumas. Vis dAi??lto A?ie teiginiai nereiA?kia, kad biografija yra tikrove nepagrA?stas ir neapibrAi??A?tas A?anras, nes biografijAi?? tyrinAi??jantis mokslininkas turi nuolat lyginti joje apraA?omus A?vykius su pagrindinio veikAi??jo gyvenimu ir kontekstu. Kitaip sakant, literatAi??ros tyrinAi??tojas turi remtis ir kitais archyviniais A?altiniais ir gyvais pasakojimais ai??i?? savotiA?kai pakartoti biografo nueitAi?? keliAi?? ir palyginti tikrovAi?? su fikcija (30).

Lygindama autobiografijAi?? ir biografijAi?? S. Smith teigia, kad biografijos asmuo, kurio gyvenimas pasakojamas, jos autoriui visada yra iA?oriA?kas ai??i?? autorius neturi reflektuoti savAi??s. Taip pat jam nesvarbu, ar pagrindinis veikAi??jas tebAi??ra gyvas, o autobiografija A?manoma tik autoriui dar nemirus. Biografijos autoriui visiA?kai neprivalomi autentiA?ki atsiminimai apie pagrindinA? veikAi??jAi??, nors kartais jie panaudojami. Tam, kad A?tikintA? skaitytojus, autobiografijAi?? kuriantis autorius pasitelkia retorines A?tikinAi??jimo priemones. Biografui pakanka archyviniA? faktA?. Biografija beveik visada raA?oma treA?iuoju asmeniu, o autobiografija, kaip minAi??ta, daA?niausiai yra pasakojama pirmuoju asmeniu (31).

Nors bene visi teoretikai sutinka, kad autobiografija ir biografija yra skirtingi A?anrai, nepaneigiama ir tai, kad kartais jie labai suartAi??ja: autobiografijA? autoriams kartais rAi??pi paA?velgti A? save iA? atstumo, todAi??l tekstuose pateikiami A?eimos nariA? atsiliepimai, laiA?kai, dokumentai, kurie bAi??tA? privalomi biografijoje.

Remiantis D. Laveryai??i??io teiginiais, galima sakyti, kad ir dokumentiniame biografiniame, ne vien autobiografiA?kame, kine plyA?ys tarp operatoriaus / montuotojo, autoriaus ir pagrindinio veikAi??jo yra didA?iulis. Dokumentinio biografinio kino referencinis tikslas yra daug silpnesnis nei literatAi??rinAi??s biografijos. Jei filme remiamasi faktais, dokumentais, tai daA?niausiai iA?reiA?kiama netiesiogiai. Kai filmininkas sAi??moningai arba nesAi??moningai filme kuria tikrovAi??s deformacijas, sukuriamas paveikesnis pagrindinio veikAi??jo gyvenimo mitas, nes A?iAi??rovas tapatinasi su vaizdu stipriau nei su perskaitytu A?odA?iu.

Dokumentinio biografinio filmo apimtis, kitaip nei avangardinio biografinio filmo ar literatAi??ros kAi??rinio, yra kur kas ribotesnAi??. Dokumentinio biografinio filmo kAi??rAi??jas visada turi skrupulingiau ir grieA?A?iau atrinkti pasakojimui reikalingus faktus. Autorius su personaA?u avangardiniame kine gali patirti ir uA?fiksuoti gyvAi?? santykA?. Kuo labiau biografinis filmas yra avangardiA?kas, tuo stipresnAi?? ir gilesnAi?? jo autoriaus savirefleksija kAi??rinyje. Beveik visuose dokumentiniuose biografiniuose filmuose svarbesnis yra vaizdo gyvumas nei tikrumas.

Lygindamas biografinA? kinAi?? su autobiografiniu D. Laveryai??i??is teigia, kad autobiografinis kinas visada yra ir biografinis, nes jam neiA?vengiamas objektyvumas, A?vilgsnis A? save iA? A?alies. Teoretikas A?sitikinAi??s, kad visi bandymai iA?vengti objektyvumo lemia posAi??kA? ne A? autobiografinA?, o A? ekspresionistinA? kinAi??. Taigi biografija yra daug parankesnis dokumentinio, o ne avangardinio kino vaizdinei kalbai A?anras (32).

Autobiografinis romanas ir eilAi??raA?tis

Pasak Ph. Lejeuneai??i??o, autobiografiniame romane netapatAi??s autorius ir pasakotojas, autobiografinA? eilAi??raA?tA? nuo tradicinAi??s biografijos skiria kalbAi??jimas ne proza. S. Smith tvirtina, kad romanas (kaip fikcinis tekstas) daA?nai yra painiojamas su autobiografija. Ai??iuos A?anrus suartina panaA?i kompozicija, dialogai ir charakteriA? kAi??rimas. Dar labiau skirtA? komplikuoja tai, kad nemaA?ai romanA? A?iuolaikinAi??je literatAi??roje yra raA?omi pirmuoju asmeniu (33). Patikimas bAi??das atskirti romanAi?? nuo autobiografijos (A?ia S. Smith sutinka su Ph. Lejeuneai??i??u) yra autoriaus ir pagrindinio veikAi??jo vardA? palyginimas. Esama ir daugiau minAi??tus A?anrus skirianA?iA? veiksniA?: romanas daA?nai yra labiau istorinis, o autobiografijos autorius turi kurti pasakojimAi?? jei ne dabarties, tai bent jau sau gerai paA?A?stamame laike ir istorinAi??se aplinkybAi??se. Visgi ir A?ia esama iA?imA?iA? ai??i?? kai kuriA? romanA? autoriai apraA?omAi?? istorinA? laikAi?? kartais paA?A?sta geriau nei aktualA?jA? savo gyvenimAi?? (34).

Autobiografinio romano atitikmuo kine yra literatAi??ros teksto ekranizacija, kurios rezultatas ai??i?? autobiografiA?kas vaidybinis filmas. Atvejai, kai knygos apie save autorius ir vAi??liau pagal jAi?? kuriantis filmAi?? asmuo sutampa, yra itin reti, bAi??dingi avangardiniam kinui. DaA?niausiai operatorius, montuotojas ir reA?isierius ai??i?? ekranizacijas kuriantys asmenys ai??i?? yra skirtingi A?monAi??s. AutobiografiniA? romanA? ekranizacijos beveik visada virsta vaidybinio kino biografijomis.

Anot Jameso Olneyai??i??io, autobiografinA? eilAi??raA?tA? nuo kitokiA? lyrikos rAi??A?iA? skiria tai, kad kalbantysis labiau remiasi asmenine atmintimi, reflektuoja savo ai??zsAi??moningumo sAi??moningumAi??ai???. Poetinis kinas beveik visada yra avangardinis arba susijAi??s su nebyliojo kino era. Jo pagrindas ai??i?? asmeninAi?? autoriaus atmintis, kuri sAi??lygoja posAi??kA? A? metakinAi??. Taigi poetiniai avangardiniai kAi??riniai neretai yra kinas apie kinAi??.

DienoraA?tis ir autobiografija

Ph. Lejeuneai??i??as aiA?kiai skyrAi?? literatAi??rinA? dienoraA?tA? nuo autobiografijos. DienoraA?tyje nAi??ra autobiografijai privalomos retrospekcijos. Jis orientuojasi A? A?ios dienos patirtA?, apraA?omo laiko fragmentai yra atskirti, svarbesnAi?? aktualija, o ne praeities detalAi??s (35). DienoraA?A?io A?anro teoretikAi?? Felicity A. Nussbaum, pateikdama savAi??jAi?? dienoraA?A?io sampratAi??, primena, kad romantizmo laikA? dienoraA?A?iams retai bAi??dinga autoriaus savianalizAi??, nes labiau siekta apraA?yti kelioniA? A?spAi??dA?ius ar kitokius raA?anA?iam asmeniui A?simintinus faktus. Viena pagrindiniA? A?iuolaikinio dienoraA?A?io sAi??lygA?, prieA?inga ankstesnei traktuotei, yra ta, kad dienoraA?A?io autorius kasdien yra vis kitoks asmuo. Taigi nAi??ra vienos ir stabilios tapatybAi??s, individas gyvena vis dinamiA?kesniame pasaulyje, kuriame dienoraA?A?iai populiarAi??ja. F. A. Nussbaum, kitaip nei Ph. Lejeuneai??i??as, A?sitikinusi, kad dienoraA?A?io autorius, kurdamas kasdienius A?raA?us, nuolatos raA?o retrospektyviai ai??i?? apie nesenus, taA?iau vis tiek jau buvusius A?vykius. Taigi dienoraA?tis dAi??l retrospekcijos priartAi??ja prie autobiografijos. Atmesdama Ph. Lejeuneai??i??o pasiAi??lytAi?? autobiografinAi??s sutarties sampratAi?? F. A. Nussbaum iA?kelia mintA?, kad dienoraA?A?io autorius gali sAi??moningai kurti fikcijAi??, taip bandydamas susieti A?iaip niekuo nesusijusius praeities A?vykius ir konstruodamas vientisos savo tapatybAi??s iliuzijAi??. Tie dienoraA?A?iA? autoriai, kurie nelauA?o autobiografinAi??s sutarties ir nekuria savojo dirbtinio ai??zaA?ai???, akcentuoja savo asmenybAi??s kaitAi?? sulig kiekvienu A?raA?u. Taigi orientuojamasi ne A? vientisumAi??, o A? keitimAi??si.

Kita dienoraA?A?io ypatybAi??, kuriAi?? pabrAi??A?ia F. A. Nussbaum, yra ta, jog skaitytojas dienoraA?tA?, kad ir publikuotAi?? vieA?ai, vis tiek linkAi??s traktuoti kaip slaptA? asmeniniA? A?raA?A? rinkinA?. TaA?iau uA?vis svarbiausia, kad net paA?iam dienoraA?A?io autoriui faktai, mintys ar jausmai, prieA? juos uA?raA?ant, yra paslaptis. Kuo dienoraA?tis chaotiA?kesnis, dinamiA?kesnis, tuo stipriau ir tiksliau jis reprezentuoja tikrovAi??. Apibendrindama savAi??jAi?? dienoraA?A?io teorijAi?? F. A. Nussbaum teigia, kad dienoraA?tis nAi??ra nepavykusi autobiografija, tai ai??i?? atskiras A?anras, A?ymintis specifinA? autoriaus santykA? su savo gyvenimu (36).

DienoraA?tinis kinas iA? tikrA?jA? visada yra avangardinis (iA?skyrus tuos atvejus, kai vaidybiniame filme vartojama ai??zdienoraA?A?ioai??? metafora) ir nedaug nutolsta nuo literatAi??rinio atitikmens. IA?lieka tas pats fragmentiA?kumas, orientacija A? aktualijAi??. Autoriaus atmintis filmuojant nAi??ra svarbi, nes jos vaidmenA? uA?ima kamera. Retrospekcija prasideda tik kAi??rAi??jui montuojant filmAi??. SAi??moninga fikcija avangardiniame kino dienoraA?tyje sunkiai A?manoma, nes itin sunku filmuojant sureA?isuoti scenAi??, kuri bAi??tA? tikroviA?ka ai??i?? A?iAi??rovas beveik visada atskirs, kas tikra, o kas sukurta vaidinant.

Tikrumo garantijAi?? avangardiniame dienoraA?tiniame kine stiprina tai, kad daA?nai vaizdai bAi??na nufilmuoti chaotiA?kai ai??i?? bAi??dingi atsitiktiniai filmavimo kampai, tik natAi??ralus apA?vietimas. Kai kurie teoretikai skiria dienoraA?tinA? kinAi?? nuo kino dienoraA?A?io. Ai??iame dokumentuojamas filmavimas, o dienoraA?tiniame kine filmuojant dokumentuojama tikrovAi?? (37). Ai??i prieA?prieA?a itin aktuali avangardiniuose filmuose, nuo kuriA? ir prasidAi??jo autobiografinis kinas, nes tada pirmAi??kart meno istorijoje buvo iA?keltas tikslas reA?isieriui / filmininkui nufilmuoti savo paties gyvenimAi??, manifestuojant autobiografinAi??s sutarties ir autentiA?ko, nedirbtinio subjektyvumo galimybAi??.

______________________________

(1) VanagaitAi?? G. Autobiografijos teorijos pagrindai. ai??i?? Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008. ai??i?? P. 14ai??i??16, 24ai??i??25.

(2) Prieiga: http://davidlavery.net/Collected_Works/Essays/Filmai??i??s_Le_Pacte.pdf

(3) Prieiga: http://academic.evergreen.edu/curricular/mediaworks/0506/winter/readings/ wk7Yoo/RenovAutobiography.pdf

(4) Prieiga: http://davidlavery.net/Collected_Works/Essays/Filmai??i??s_Le_Pacte.pdf

(5) Prieiga: http://academic.evergreen.edu/curricular/mediaworks/0506/winter/readings/ wk7Yoo/RenovAutobiography.pdf

(6) Prieiga: http://davidlavery.net/Collected_Works/Essays/Filmai??i??s_Le_Pacte.pdf

(7) VanagaitAi?? G. Autobiografijos teorijos pagrindai. ai??i?? P. 28.

(8) Prieiga: http://davidlavery.net/Collected_Works/Essays/Filmai??i??s_Le_Pacte.pdf

(9) VanagaitAi?? G. Autobiografijos teorijos pagrindai. ai??i?? P. 29ai??i??34.

(10) Studies in Autobiography. ai??i?? New York, Oxford: Oxford University Press, 1988. ai??i?? P. 32ai??i??42.

(11) Smith S. Reading Autobiography. ai??i?? Minneapolis, London: University of Minnesota Press, 2001. ai??i?? P. 32ai??i??48.

(12) Prieiga: http://scholar.googleusercontent.com/scholar?q=cache:9aUS8Xch_msJ:scholar.google.com/+Bellour+Eye+for+I&hl=lt&as_sdt=0,5

(13) Prieiga: http://www.questia.com/googleScholar.qst?docId=5000543519

(14) Prieiga: http://davidlavery.net/Collected_Works/Essays/Functional_Dysfunctional.pdf

(15) Prieiga: http://scholar.googleusercontent.com/scholar?q=cache:9aUS8Xch_msJ:scholar.google.com/+Bellour+Eye+for+I&hl=lt&as_sdt=0,5

(16) Prieiga: http://davidlavery.net/Collected_Works/Essays/Major_Man.pdf

(17) VanagaitAi?? G. Autobiografijos teorijos pagrindai. ai??i?? P. 33ai??i??34.

(18) Prieiga: http://davidlavery.net/Collected_Works/Essays/Filmai??i??s_Le_Pacte.pdf

(19) VanagaitAi?? G. Autobiografijos teorijos pagrindai. ai??i?? P. 35ai??i??39.

(20) Smith S. Reading Autobiography. ai??i?? P. 24ai??i??32, 56ai??i??58.

(21) Prieiga: http://davidlavery.net/Collected_Works/Essays/Major_Man.pdf

(22) Prieiga: http://scholar.googleusercontent.com/scholar?q=cache:KkE8KWTOsxAJ:scholar.google.com/+Jolanta+Paulauskait%C4%97+Kino&hl=lt&as_sdt=0,5

(23) VanagaitAi?? G. Autobiografijos teorijos pagrindai. ai??i?? P. 38ai??i??40.

(24) Studies in Autobiography. ai??i?? P. 3ai??i??24.

(25) Ten pat. ai??i?? P. 163ai??i??171.

(26) Smith S. Reading Autobiography. ai??i?? P. 12ai??i??24, 70ai??i??75.

(27) Prieiga: http://davidlavery.net/Collected_Works/Essays/Filmai??i??s_Le_Pacte.pdf

(28) Ten pat.

(29) VanagaitAi?? G. Autobiografijos teorijos pagrindai. ai??i?? P. 46ai??i??47.

(30) Studies in Autobiography. ai??i?? P. 24ai??i??32.

(31) Smith S. Reading Autobiography. ai??i?? P. 4ai??i??7.

(32) Prieiga: http://davidlavery.net/Collected_Works/Essays/Filmai??i??s_Le_Pacte.pdf

(33) VanagaitAi?? G. Autobiografijos teorijos pagrindai. ai??i?? P. 33.

(34) Smith S. Reading Autobiography. ai??i?? P. 7ai??i??10.

(35) VanagaitAi?? G. Autobiografijos teorijos pagrindai. ai??i?? P. 48ai??i??49.

(36) Studies in Autobiography. ai??i?? P. 128ai??i??141.

(37) To Free the Cinema: Jonas Mekas & The New York Underground. ai??i?? Princeton: Princeton University Press, 1992. ai??i?? P. 145ai??i??180.