Kategorija "Eglė Deltuvaitė"


Lietuvos fotografų bendruomenės susikūrimas Kaune: pokalbis su ilgamečiu Kauno fotoklubo vadovu Viliumi Jasinevičiumi

Vilius Jasinevičius gimė 1933 m. vasario 26 d. Javolinėje, Rokiškio raj. 1952–1955 studijavo Kauno politechnikos institute elektrotechniką. 1955–1970 m. Kaune projektavo elektros tinklus žemės ūkio ir pramonės objektams. 1970–1978 m. dirbo profesionaliu fotografu Liaudies buities muziejuje ir Paminklų konservavimo institute. Trylika metų (1964–1977) visuomeniniais pagrindais vadovavo Kauno fotoklubui. 1979 m. jo ir architekto Žybarto Simanavičiaus iniciatyva Kauno senamiestyje atidaryta fotografijos galerija. 1964–1968 m. Kaune organizavo pirmąsias pokario Lietuvoje užsienio fotografų (latvių, estų, lenkų, ukrainiečių ir rusų) parodas.

Skaityti toliau

Apie Vilniaus fotoklubo veiklos pradžią ir pabaigą: Algirdo Tarvydo prisiminimai

Gimė 1940 gruodžio 13 d. Kaune. 1962 m. baigė Vilniaus kultūros švietimo technikumą (teatro režisūrą), 1973 m. – Kinematografijos institutą Maskvoje (Operatorių fakultetą). 1967 kovą su kitais įkūrė Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų fotoklubą ir jam vadovavo iki 1970 m. Nuo 1970 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Yra dešimties fotografijų parodų autorius. 1966–1992 m. dirbo Lietuvos kino studijos operatoriaus asistentu, operatoriumi, režisieriumi. 1968–2001 m. nufilmavo daugiau kaip 500 kino žurnalų „Tarybų Lietuva“ ir „Lietuvos kronika“ siužetų, 40 kino žurnalų, sukūrė 26 autorinius kino žurnalus (buvo jų režisierius, operatorius, scenaristas).

Skaityti toliau

Priežastis, lėmusi artimiau susipažinti su vyresniosios kartos fotografės Irenos Giedraitienės kūryba bei gyvenimu, – atsitiktinis austrės žurnalistės komentaras apie 2010 m. rugsėjį Insbruke vykusią parodą „Keturi požiūriai. Aštuoni stabtelėjimai“ (originalus pavadinimas „Four Points. Eight Stops“ – aut. past.). Paroda buvo stengtasi atskleisti dviejų skirtingų kartų požiūrį į žmogų (A. Sutkus, A. Baltėnas), realybę (A. Macijauskas, A. Valiauga), romantiką (R. Rakauskas, R. Pralgauskas) bei egzistenciją (A. Kunčius, J. Deltuvaitė). Spaudoje pasirodžiusiose recenzijose tikėjausi rasti apmąstymų apie Rytų Europos specifiką, Lietuvos sovietmečio ir nepriklausomybės laikų skirtumus, tačiau vienoje iš jų paroda buvo sukritikuota dėl mažo moterų dalyvių skaičiaus. Paaiškinti šį komentarą galėjau žurnalistės neišmanymu apie Rytų Europos ir Lietuvos fotografijos situaciją ir kuriančių moterų fotografių skaičių. Tačiau šį klausimą uždaviau ir sau. Jei šiuolaikinėje Lietuvos fotografijoje turime keletą moterų, tai moteriškų pavardžių tarp sovietinio laikotarpio parodų aprašymų rasime vos vieną kitą. Kaip ir likusiame pasaulyje, fotografijoje dominavo ir iki dabar dominuoja vyrai. Tad klausimas liko – ar turime 7-8 dešimtmečio fotografijos klasikos kartos talentingų autorių moterų?

Skaityti toliau