Kategorija "Eugenija Ulčinaitė"


Mikalojus Daukša. Lietuvių kalba, tauta ir tikėjimas

Šiais metais sukanka 400 metų nuo lietuvių raštijos pradininko Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, svarbiausių katalikiškų XVI a. lietuvių raštijos paminklų autoriaus Mikalojaus Daukšos mirties.
Jo tiksli gimimo data nežinoma ir svyruoja tarp 1527–1538 metų, tačiau mirties data paliudyta testamente, sudarytame 1613 m. vasario 13 d. Kaip tvirtinama, „po kelių dienų“ ar „vasario antroje pusėje“ (J. Lebedys, A. Jovaišas) M. Daukša mirė. Vienintelis Vaclovas Biržiška drįsta spėti: „bene vasario 16 dieną.“1 Būtų gražu ir simboliška, jei tai būtų tiesa. Juk ir poetas Justinas Marcinkevičius, didelis Mikalojaus Daukšos gerbėjas, ne kartą rėmęsis į jo tekstus, išėjo Anapilin taip pat vasario 16 dieną. Tokie lemtingi sutapimai daug ką pasako.

Skaityti toliau

Jogailaičių giminės valdovų įamžinimas lotyniškuose XVI–XVII a. LDK tekstuose: literatūrinių portretų emblemika

2012 m. sukanka 450 metA? nuo 1562 m. spalio 4 d. Vilniuje A?vykusiA? Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didA?iojo kunigaikA?A?io A?ygimanto Augusto sesers Kotrynos JogailaitA�s ir Suomijos kunigaikA?A?io Jono Vazos vedybA?. A�ios jungtuvA�s, A?vykusios Vilniaus katedroje ir iA?kilmingai A?vA�stos Lietuvos didA?iA?jA? kunigaikA?A?iA? rA�muose Vilniaus A?emutinA�je pilyje, tarsi A?kA�nijo dviejA? dinastijA? a�� JogailaiA?iA? ir VazA? a�� giminystA� bei sA�jungA� ne tik sunkiame Livonijos kare (1558a��1584), bet ir po 16 metA? A?vykusA? monarcho valdA?ios AbiejA? TautA? Respublikoje perdavimA� VazA? dinastijos atstovams a�� A?ygimantui Vazai (1587a��1632), o vA�liau a�� Vladislovui Vazai(1632a��1648) ir Jonui Kazimierui Vazai (1648a��1668).

Skaityti toliau

Du miestai: Vilniaus ir Rygos aprašymai XVI–XVIII amžiaus literatūroje

Miestų (ypač sostinių) aprašymai sudaro svarbią kiekvienos tautos istorijos ir kultūros dalį. Tarp tokio pobūdžio šaltinių vertingiausią vietą neabejotinai užima konkretūs dokumentai, kronikos, magdeburginių teisių suteikimo aktai, keliautojų, diplomatų įspūdžiai, korespondencija ir t. t. Tačiau ne mažiau svarbūs ir grožinės literatūros tekstai, neretai papildantys istorinius šaltinius ar savitai juos interpretuojantys.

Skaityti toliau