Kategorija "Gražina Sviderskytė"


Paskutinė Dariaus ir Girėno savaitė: naujoji chronologija

Festivalis Kino pavasaris kovą suteikė dar bent keturias progas pamatyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui sukurtą, aktoriaus Remigijaus Sabulio režisuotą dokumentinį filmą Lituanica paslaptis. Juosta rodoma kategorijoje „Lietuvių filmai. Premjeros“. Pirmąją premjerą, režisieriui pakvietus, teko žiūrėti Vilniuje 2013 m. gruodžio 13 d.: po netikėto finalo – bioenergetiko Arvydo Daškaus „pokalbio“ su lakūnų dvasiomis prie memorialo Myslibuže – pabaigos titrai slinko tyloje. Salė nuščiuvusi, ekranas gęsta, šviesos įsižiebia. Kažkas mandagiai pradėjo ploti: „Ačiū“. Filmo kūrėjai paskubom linktelėjo: „Nėr už ką, viso gero“.

Skaityti toliau

Titaniko lietuviai: tautiška legendos versija

Apie šią knygą kalbėtume nemažiau, jei pavadinimas būtų dvigubai trumpesnis: Titanikas. Po dramatiškos žūties garsiausia marinistikos legenda tapęs laivas niekaip negali… nuskęsti: kuo toliau katastrofos paženklinti 1912-ieji, tuo išdidžiau jis plaukia atmintyje ir ypač vaizduotėje, knygų, filmų, kitos meninės, mokslinės, komercinės produkcijos vandenyne. Nekeista, kad galiausiai kažkam šovė į galvą po šmėklos grimzle kyštelėti ir lietuviškos kūrybos.

Skaityti toliau

Paskutinė Dariaus ir Girėno savaitė: naujoji chronologija

Festivalis Kino pavasaris kovą suteikė dar bent keturias progas pamatyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui sukurtą, aktoriaus Remigijaus Sabulio režisuotą dokumentinį filmą Lituanica paslaptis. Juosta rodoma kategorijoje „Lietuvių filmai. Premjeros“. Pirmąją premjerą, režisieriui pakvietus, teko žiūrėti Vilniuje 2013 m. gruodžio 13 d.: po netikėto finalo – bioenergetiko Arvydo Daškaus „pokalbio“ su lakūnų dvasiomis prie memorialo Myslibuže – pabaigos titrai slinko tyloje. Salė nuščiuvusi, ekranas gęsta, šviesos įsižiebia. Kažkas mandagiai pradėjo ploti: „Ačiū“. Filmo kūrėjai paskubom linktelėjo: „Nėr už ką, viso gero“.

Skaityti toliau

„Dingę“ LITUANICOS katastrofos tyrimo Akto priedai

Nauja patirtis suteikė atradimo džiaugsmą ir patvirtino seną tiesą: planinga archyvinių dokumentų paieška vis dėlto gali pateikti stebėtinų netikėtumų. Judant suplanuotomis tyrimo kryptimis, vienos pasitvirtina ir atveria tolesnių gairių, o kitos pasirodo tesančios informacinės aklavietės. Deja, nesama būdo tiksliai ir patikimai nustatyti, ar archyvuose trūkstami dokumentai yra sunykę, ar sunaikinti, ar atsitiktinai išblaškyti, ar sąmoningai paslėpti nežinomų asmenų nežinomoje vietoje. Juolab nėra metodo tiksliai nustatyti, ar tebeegzistuoja tokių dokumentų slaptavietė, ir jei taip, tai kur. Sėkmės atvejus, kai lyg iš niekur nieko išaiškėja ir viena, ir kita, matyt, reiktų vertinti kaip mažai tikėtinus, retus fortūnos šypsnius. Tačiau būtent taip susiklostė gilinantis į lėktuvo Lituanica katastrofos, įvykusios 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje (dab. Lenkijos teritorijoje), oficialių tyrimų medžiagą.

Skaityti toliau

Finansai Lituanicos katastrofos peripetijose

Kitąmet, kai Lietuva pirmininkaus ES, istoriniam Lituanicos skrydžiui iš Niujorko į Kauną sukaks 80 metų. Jubiliejus bus minimas valstybės mastu: Seimas paskelbė 2013-uosius Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. Lietuvai tai – proga pasistiprinti istoriniu paveldu ir pasireklamuoti kaip moderniai Europos senbuvei: dviejų išeivių, natūralizuotų JAV piliečių ambicingas skrydis užfiksuotas pasaulio aviacijos metraštyje, lakūnų meistriškumo blyksniai ir 1933 m. liepos 17 d. Vokietijoje įvykusi Lituanicos katastrofa savo laiku aprašyti daugelio šalių žiniasklaidoje. Lietuviams šis įvykis tapo fenomenaliu vaizdiniu: dėl masto, poveikio ir dešimtmečius besitęsusios atomazgos įsigalėjo kaip vienas ryškiausių XX a. tautinių pasakojimų, kaip nacionalinės savimonės, tapatybės, atminties dalis, kuri vienija lietuvius Tėvynėje bei diasporoje.

Skaityti toliau

Kūryba žurnalistikoje: nuo kūrybinio konkurso iki Garliavos

Linksniuoti kūrybą – beveik nepadoru, kaip mitinguoti šventoriuje. Bet ką daryti, jei esi susijęs su „kūrybine“ profesija, žurnalistika? Beje, nesvarbu, kaip susijęs: tiesiogiai ar ne. Žurnalistika smelkiasi kasdienybėn, net jei jos niekada nestudijavai ir nepraktikavai. Akivaizdu: ji yra, ji mus veikia. Bet kiek ir, ypač, kodėl ji kūrybinė? Didžiuma skaitytojų, klausytojų, žiūrovų, taip pat ir pačių profesionalų nesuprastų klausimo, bet juk žurnalistika taip vadinama. Už ką? Nors dvidešimtmetė praktika nuskaidrino daugybę profesijos aspektų, šis taip ir liko mistifikuotas – tarsi tiesa „X failų“ seriale, kuri „glūdi kažkur anapus“.

Skaityti toliau

„Paprasčiausias būdas tapti kvailiu…“

„… yra remtis sistema“, – pasakė Johannas Wolfgangas Goethe ir paliko karštakošius proto grynuolius daužyti kaktas į sieną. Mat neišplėtojo, kad „remtis sistema“ kartu yra ir paprasčiausias būdas išgyventi, prasigyventi ir, kartais, net pergyventi visus tuos idealistus, kurie iš principo nepasiduoda.

Skaityti toliau

The Yes Men, Pūkuotukas ir kiti ekrano „vipai“

Jei nori tapti ekrano VIP, t. y. labai svarbiu asmeniu televizoriuje (ne televizijoje ar kur nors kitur, nes tai a�� kas kita), taktika baisiai paprasta. JA� galA�tume iA?reikA?ti trijA? a�zTa�? taisykle: Tiesiog Tapk Tokiu.

Skaityti toliau

Vedėjai, žiūrovai, žmonės

TV laidA? vedA�jai neturi pasirinkimo. Jie iA? ekranA? vis A?ada susitikti ar pasimatyti, nors televizoriA? A?iA�rintysis tA�las MeA?kuA?iuose ir net TurniA?kA�se veikiausiai niekada nesusitiko ir ateityje nepasimatys, tarkime, su Linu SamA�nu iA? TV3 ir juolab Ralitsa Vassileva iA? CNN. a�zSusitiktia�?, reiA?kia bA�ti A?iA�rimam, turA�ti A?iA�rovA�.

Skaityti toliau