Kategorija "Gytis Norvilas"


Projektas „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM)“ –­ pusiaukelėje

Apie projekto „Aukštosios kultūros impulsus mokykloms“ (AKIM), kurį vykdo Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), intencijas, užmanymą, įgyvendinimo gaires, tikslus plačiau buvo rašyta ir pristatyta žurnale „Literatūra ir menas“ (2012 03 02, Nr. 3369). Turbūt ne vienam: tiek projekte dalyvaujantiems menininkams, mokykloms, tiek patiems idėjos autoriams, vykdytojams, administratoriams kėlė nuogąstavimų kaip visos iki šiol Lietuvoje precedento neturinčio ir neturėjusio projekto idėjos, užmanymai virs realiu kūnu, įgaus formą. Deklaruota projekto esmė buvo daugiau nei paprasta: tai profesionalaus meno, menininkų, kultūros ir mokyklos, plačiąja prasme, suartinimas. Pagal sumanymą, dvejus – 2012–2013 metus į 600 Lietuvos mokyklų turėjo keliauti menininkai, kultūros žmonės ir kultūrinė spauda, vykti meninės kūrybos pamokos.

Skaityti toliau

Sliekai, negatyvai, arba bebras ant ledo

Per LR „Kultūros savaitę“ sausio 19 dieną G. Kuprevičiui sriūbaujant apie visuotinį moralinį krachą, Lietuvos degradaciją, feisbukų, socialinių tinklų maro bacilas ir panašias labai siaubingas virusines ligas pagalvojau, kad žiniasklaidos komentatoriai, apžvalgininkai, šiaip „intelektualai specialistai“, analitikai, skiltininkai, visuomenės chirurgai, įvardydami neva problemas etc., viešą erdvę užverčia negatyvu, neišryškintais vaizdais, ne ką mažiau nei įprasti anoniminiai internetiniai komentuokliai… Dėdės, tetos dažnai konstatuoja situaciją esant neva „blogą“, „nepavydėtiną“, pabaksnoja pirštu į mėšlo krūvą, nesivargindami išmesti gelbėjimosi virvės, pasiūlyti variantą, kaip būti, į kurią pusę judėti… Tai tik stimuliuoja mums, lietuviams, būdingą „kanibalizmą“, t. y. savigraužą. Save graužti, ėsti nėra taip lengva, reikia sveikatos, raumenų. Aišku, kad tai diagnozė, bet žmonės nėra buki, mato ir žino, kokio riebumo ir tūrio tos mėšlo piramidės ar kiek metų nemėžtos vienos ar kitos arklidės.

Skaityti toliau

Įtrūkis, molis, arba Belaukiant siurblinės

Išdžiūvusio upelio, kuris po liūčių ir per polaidį net putodavo, vagoje ant smėlio stoviniavo, tupinėjo trys vaikiščiai. Nors išties tai būta visai ne upelio, o iš molio karjero kadais pumpuoto vandens išgriaužta griova, kuri vis labiau priminė žemės nuvargusio kūno senatvinę raukšlę. Ant šlaito stirksojo oranžiniais kryžiais nupjovimui pažymėti trys nudžiūvę medžiai. Pušys. Ko laukia berniukai, ko laukia išdžiūvus vaga, dugnas, pušys? Anokia čia paslaptis, dugnas visada laukia skenduolių… Medis – pjūklo, bankai – skolininkų, o kapinės – miruolių.

Skaityti toliau