Kategorija "Irena Balčiūnienė"


Shakespeare’o visata

Shakespeare’as grimzta į laiko bedugnę. Jis jau būtajame, o tie, kas dar esamajame, 2014-ais ir 2016-ais metais švęs apvaliais skaičiais išreikštą praeitį: 450-ąsias genijaus gimimo ir 400-ąsias mirties metines.

Skaityti toliau

Biblijos atspindžiai H. Melville’io romane „Mobis Dikas, arba banginis“ ir jų perteikimas

Sunkiausia bendravimo su Dievu forma – lingvistinė. Šventųjų tekstų vertėjas privalo žvelgti tuo pat metu ir pro mikroskopą, ir pro teleskopą, kad nesuklystų, bandydamas įskaityti popieriuje žodžio reikšmę, o dangaus begalybėje – pasakymo prasmę, kad žodžio siaurumu nepažemintų Dievo visažinystės.

Skaityti toliau

Iš ko išsivadavo Lipskis, pavadinęs Putino biografiją romanu?

2010 m. Stasys Lipskis parašė knygą „Amžiaus audrų paviliotas” apie Stalino saulę į Lietuvą parvežusį Justą Paleckį, kurioje, išplaudamas ribą tarp gėrio ir blogio, „taip stipriai nupudravo pagrindinį herojų – patikimą sovietų agentą nuo 1928 m., – kad šis tapo stačiai neatpažįstamas tiems, kurie gana gerai jį prisimena”1.

Skaityti toliau

Gal mums padės gudragalvis Odisėjas?

Vienas darbščiausių ir vienas drąsiausių kultūros darbininkų Jeronimas Ralys, nebūdamas nei poetas, nei rašytojas, o dienomis naktimis dirbantis vienišas provincijos gydytojas XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, kai neturėjome nei nusistovėjusios abėcėlės, nei bendrinės kalbos, ypač jos poetinio stiliaus, nutarė parnešti lietuviams dovaną iš pasaulio kultūros lobyno. Ryžosi, kaip rašo Izidorius Ignotaitis, „perplaukti savo nevilties jūrą Odisėjo keltu!”.

Skaityti toliau

Triukšmas ir įniršis dėl svetimų vardų

Dažnas net nepabando įsivaizduoti, kiek mus supančiame pasaulyje yra svetimų vardų. Jie daug metų didesniais ar mažesniais būriais keliavo į Lietuvą, o dabar jau kasdien pulkų pulkais plūsta per radiją, televiziją, knygas, internetą. Žinoma, liks milijonai, kurių nebūsim girdėję ir nelaužę galvos, kaip juos užrašyti. Tačiau su erdvę užtvindžiusiais reikia kažką daryti, išrasti kažkokias surašymo į knygas, žinynus, enciklopedijas tvarkas.

Skaityti toliau

Ar galim tvirta ranka rašyti karalių vardus?

Kol kas labai dažnai pamirštame, kad pagal seną tradiciją krikščionių kraštų valdovų (kaip ir šventųjų) vardai visada lietuvinami – keičiami savais tos pačios kilmės vardais. Todėl karalių Džeimsą (James) vadinsime Jokūbu, Lui (Louis) – Liudviku, Filipą (Philipe) – Pilypu, Francą (Franz) –­­ Pranciškumi, Anri (Henry) – Henriku, Chuaną Karlą I (Juan Carlos) – Jonu Karoliu I. Šios tradicijos laikosi visi europiečiai. Taigi jei dabartinis Anglijos princas Čarlzas (Charles) taps karaliumi, jį vadinsime Karoliu, o jeigu pas jį žodeliu persimesti užeis draugas Charlesas, tai sakysim, kad karalius Karolis šnekučiuojasi su savo draugu Čarlzu. Jei karaliumi taps Čarlzo sūnus Viljamas (William), tai jį vadinsime karaliumi Vilhelmu.

Skaityti toliau

Dar nepažintas Putinas

ŽURNALAS: LITERATŪRA IR MENAS TEMA: Publicistika AUTORIUS: Irena Balčiūnienė DATA: 2013-01 Dar nepažintas Putinas Irena Balčiūnienė Vincas Mykolaitis-Putinas, V. Mykolaičio-Putino muziejus, lietuvių rašytojai, „Altorių šešėly“ Nesulaikomai eina antras Putino gyvenimo dramos šimtmetis. Sausio šeštą, per Tris Karalius, bus minimos 120-osios poeto, prozininko ir dramaturgo, literatūros tyrinėtojo, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesoriaus, visuomenės veikėjo gimimo […]

Skaityti toliau

Niekšybė prasideda nuo tokių kaip aš, arba Kerouaco dvasia Lietuvoje

Šiemet minime XX amžiaus literatūros legendos, didžiojo bitniko, vieno žymiausių „palūžusiosios“ (beat) ir „palaimintosios“ (beatific) kartos atstovo, Jacko Kerouaco, 90-ąsias gimimo metines.

Leidykla „Baltos lankos“ yra išleidusi keturis J. Kerouaco romanus: „Dharmos valkatos“ (2007), „Pabusk. Budos gyvenimas“ (2008), „Kelyje. Originalus ritinys“ (2010), „Big Suras“ (2012).

Tačiau J. Kerouaco kelias į Lietuvą prasidėjo anksčiau, prieš keturiasdešimt metų.

Skaityti toliau