Kategorija "Jūratė Visockaitė"


Kornetė (vėliavnešė) Onutė Narbutaitė

Tik vyras – kornetas – pulko priešakyje nešdavo vėliavą į mūšį, į jį krypdavo visų akys, jis buvo pulko siela ir polėkis. R. M. Rilke’i (1875–1926), įkvėpusiam ne vieną XX a. poetą eiti už savo amato ribų, taip pat galima suteikti jo apdainuoto korneto titulą. Juk sakoma, kad silpnybėje, dvasioje slypi didžiausia jėga. Mano galva, taip atsitiko ir dabar mūsų muzikoje – į priekį su savo vėliava išėjus kompozitorei Onutei Narbutaitei.

Skaityti toliau

Horizontali Čiurlionio vertikalė

LNOBT didžioji rausva uždanga atitraukta, sceną aklinai dengia juoda užsklanda, o jai pakilus, trečdalį erdvės kairėje scenos pusėje užstoja tvirtai išbrėžtos lygiagrečios vertikalės; gilumoje boluoja grūdėtos faktūros ekranas ir grubiai išpjauta pažįstamo miško linija. Iki blizgių grindų leidžiasi ir kyla iš juostelių suformuoti stulpai, primenantys mūsų šiandieninio genialaus emigranto Žilvino Kempino tūbas. Įžangoje įėjus artistams kairioji griežtai suliniuota pusė mūsų akyse ima mirguliuoti, kelia apgaulingą optinį efektą, kuris trikdo ir kažką pasislinkusio jau pranašauja. Scenografija keisis nežymiai, bet iš esmės, iš spektaklio vidaus –­ herojus serga, jo psichika krinka, todėl visos pasaulio linijos ims virpėti, vertikalės plonės ir lengvės, kristalo struktūra keisis, atnešdama suirimą, beprotystę.

Skaityti toliau

„Sirenų“ zona

Scenos viduryje ant elektrinės ašies sukasi lunaparko bulius ir žybsi raudona akele. Scenos pakraštyje suręstas medinis koridorius, gudriai nusukantis už kulisų – ten pakabinta kamera transliuos užkulisių veiklą į ekraną galinėje scenos sienoje. Pirmyn! Iš koridoriaus kaip iš košmariško sapno išbėga du nuogi vyrukai ir 20 minučių džeržgiant gitarų „metalui“ daužosi ant grindų. Vyrukai gali būti buliukai, kurie reinkarnavosi į kaubojus, tokius lūzerinius, svajojusius tapti garsiais matadorais, deja, realybėje nykiai stovinčius prie staklių ar su šypsena aptarnaujančius Ispanijos užsienio turistus. Užtat čia, scenoje-koridoriuje-sapne-ant elektrinio buliaus-šezlonge, jie leidžia sau viską. Pirmiausia ir svarbiausia –­ leidžia sau įvairiarūšį seksą, kurio tikrai negali pavadinti gyvulišku, nes bulius, greitai atlikęs tą reikalą, seniai jau būtų nuėjęs rupšnoti žolės. Ne, reinkarnavęsi objektai išspaudžia iš savęs ir vienas iš kito visus syvus, nulašina visus lašus. Kaip prisukti duodasi ir voliojasi, mygia ir dulkina (kursyvinti žodžio nereikia) – pagaliau prisipažinkime, ne tik vienas kitą, bet ir mus, žiūrovus.

Skaityti toliau

Išsivalymas

ŽURNALAS: LITERATŪRA IR MENAS TEMA: Teatras AUTORIUS: Jūratė Visockaitė DATA: 2012-01 Išsivalymas Jūratė Visockaitė Mano galva, M. Ivaškevičiaus ir O. Koršunovo „Išvarymą“ reikia žiūrėti kažkaip specifiškai staigiai: iš arti – iš tolo. Taip pat į tą staigų „nuo–iki“, į lengvą slydimą sceniniu tekstu, orientuoja ir G. Makarevičiaus retrospekcinė scenografija, ir gyvai senus gabalus grojanti S. Prūsaičio […]

Skaityti toliau