Kategorija "Kornelijus Platelis"


John Keats

Šių Johno Keatso (1798 10 31–1821 02 23) odžių vertimus kadaise buvau paskelbęs almanache „Veidai”. Dabar užėjo noras juos dar pakrapštinėti, juo labiau kad angliškas penkiapėdis rimuotas jambas, kurį užsimoji taip pat penkiapėdžiu išversti lietuviškai, teikia neribotų tiek formos, tiek prasmių pasirinkimo galimybių. Taisinėdamas stengiausi patikslinti prasmes, nors verčiant griežta forma jos visada lieka ganėtinai lygiagrečios. Toks darbas pabaigos neturi.

Skaityti toliau

Tolminkiemio kunigas, statytojas ir sodininkas, lietuviškojo hegzametro kūrėjas

2014-ieji paskelbti Kristijono Donelaičio metais. Ta proga pokalbiui prie apskritojo stalo apie mūsų literatūros šedevrą „Metai” pakvietėme VU prof. em. Viktoriją Daujotytę, filologę dr. Dalią Dilytę, VU prof., LMA viceprezidentą Domą Kauną ir architektą restauratorių dr. Napalį Kitkauską. „Literatūros ir meno” redakcijai atstovavo Kornelijus Platelis ir Astrida Petraitytė.

Skaityti toliau

Dar apie veidrodžius

Kartą susapnavau tobulos struktūros eilėraštį: stovėjau tuščio kambario viduryje, o ant visų keturių sienų kabojo po veidrodį. Pažvelgus į bet kurią pusę, nusidriekdavo ilgos atspindžių galerijos. Atspindžiai atspindėjo atspindžius. Žinojau šį sapną esant apie poeziją ir kad šie veidrodžiai atspindi labiau vaizdų struktūras nei pačius vaizdus. Galbūt tokia sąranga labiau tinka vaizduojamajai (deskriptyvinei), kurios nederėtų tapatinti su pasakojamąja (naratyvine), poezijai. Jaukios aiškaus suvokimo ir jausmo vienovės, kuri būdinga lyrikai, požiūriu, tai turbūt perversiškas košmaras.

Skaityti toliau

Tarp dviejų žodžių

ŽURNALAS: LITERATŪRA IR MENAS TEMA: Atmintis AUTORIUS: Kornelijus Platelis DATA: 2013-01 Tarp dviejų žodžių Kornelijus Platelis Kai prieš porą savaičių Statistikos departamentas pateikė duomenis apie Lietuvos gyventojų sumažėjimą per pastaruosius metus, Stasys Stacevičius „į maždaug Utenos rajono gyventojų skaičių“, kaip skelbė radijas, dar įskaičiuotas nebuvo. Žinia, kad gyvas jis jau tikrai nebeatsiras ir nebenusišypsos, kaip […]

Skaityti toliau

Rašymas kaip alternatyvus gyvenimo būdas

A�iA? metA? liepos 15 dienA� Vilniuje prasidA�jo a�zVasaros literatA�ros seminaraia�? (Summer Literary Seminars), viena didA?iausiA? pasaulyje nepriklausomA? kA�rybinio raA?ymo programA?. KORNELIJUS PLATELIS kalbasi su programos A?kA�rA�ju ir vadovu, raA?ytoju MIKHAILU IOSSELIU, a�zVasaros literatA�ros seminarA?a�? dA�stytoja, raA?ytoja ir redaktore DAWN RAFFEL, raA?ytoja ir kA�rybinio raA?ymo dA�stytoja bei vienintelA�s knygos A?ia tema lietuviA? kalba a�zRaA?yti gali kiekvienasa�? (a�zBaltos lankosa�?, 2012, iA? anglA? kalbos vertA� Vytautas Grenda) autore LAIMA VINCE SRUOGINIS, poetu, dramaturgu, fotografu JULIUMI KELERU bei poetu ir vertA�ju KERRYa��U SHAWNU KEYSU apie jA? darbo metodus, tiksA�lus, privalumus ir trA�kumus. Pokalbyje taip pat dalyvavo ir spaudai tekstA� parengA� a�zVasaros literatA�ros seminarA?a�? atstovA� spaudai EGLA� KAA?KUTA�.

Skaityti toliau

Kultūros taryba: būgštavimai ir viltys

Diskusijos apie ją, anksčiau britų ir Šiaurės šalių pavyzdžiu vadintą Menų taryba, tęsiasi nuo praeitų metų pavasario. Mažiausiai pusė kultūros pasaulio žmonių šią, beje, nenaują, valdžios atmestą 1998 metais, ministro Arūno Gelūno idėją sutiko nepatikliai. Lietuvos meno kūrėjų asociacija, ne kartą teikusi pasiūlymus šiam įstatymui, iki šiol neišsakė aiškios pozicijos šiuo klausimu, nes neturi vieningos nuomonės. Kodėl? Juk, atrodo, nieko iš esmės naujo nesiūloma: steigiama nauja Kultūros ministerijai pavaldi įstaiga, administruosianti Kultūros rėmimo fondo ir ministerijos programų projektinės paramos lėšas. Kultūros ministerija pagaliau galės daugiau laiko skirti kultūros politikos formavimui ir įgyvendinimui, kultūros procesų stebėsenai. Dar gera žinia ta, kad Kultūros tarybos administracija steigiama iš vidinių Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų etatų resursų ir „nevalgys“ projektams finansuoti skirtų inkorporuoto Kultūros rėmimo fondo lėšų. Tai kas verčia kultūros žmones nuogąstauti?

Skaityti toliau

Intelektualų vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybę

ŽURNALAS: LITERATŪRA IR MENAS TEMA: Lietuvos valstybė AUTORIUS:  Kornelijus Platelis DATA: 2012-03 Intelektualų vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybę  Kornelijus Platelis (Pabaiga. Pradžia nr. 10) Apie Lietuvos ir išeivijos intelektualų vaidmenį, atkuriant bei įtvirtinant Lietuvos valstybę, ginant šiandieninį valstybingumą, diskutuoja istorikas VDU Istorijos katedros profesorius habil. dr. EGIDIJUS ALEKSANDRAVIČIUS, filosofas VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. […]

Skaityti toliau

Gyvybė daro meną

Kornelijus Platelis kalbasi su muzikologijos profesoriumi Vytautu Landsbergiu a�zapie menA�a�?.

Skaityti toliau

Intelektualų vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybę

Lietuvos valstybė 1990 metų kovo 11 d. neatsirado iš nieko. Ją atkuriant neakivaizdžiai dalyvavo ir knygnešiai su daraktoriais, ir Vasario 16-osios akto signatarai, ir tarpukario Lietuvos visuomenė, ir rezistencijos dalyviai, ir visi žuvusieji sovietiniuose lageriuose bei tremtyje, o jau tiesiogiai – didžioji dauguma Lietuvos ir išeivijos žmonių. Sukurti šiuolaikinę teisinę, demokratinę valstybę – be galo sunkus, didelio išmanymo bei intelektualinių pastangų reikalaujantis darbas. Kaip jį atliko lietuvių intelektualai? Šia tema padiskutuoti redakcija pakvietė istoriką VDU Istorijos katedros profesorių habil. dr. EGIDIJŲ ALEKSANDRAVIČIŲ, filosofą VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentą dr. KĘSTUTĮ GIRNIŲ, semiotiką VU A. J. Greimo centro profesorių habil. dr. KĘSTUTĮ NASTOPKĄ, filosofą Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės filosofijos vyriausiąjį mokslinį darbuotoją profesorių dr. ARŪNĄ SVERDIOLĄ. Pokalbį vedė „Literatūros ir meno“ vyriausiasis redaktorius KORNELIJUS PLATELIS.

Skaityti toliau

Tvarka ir sveikas protas

ŽURNALAS: LITERATŪRA IR MENAS TEMA: Viešųjų pirkimų įstatymas AUTORIUS: Kornelijus Platelis DATA: 2012-02 Tvarka ir sveikas protas Kornelijus Platelis Be abejo, Valstybėje turi būti tvarka. Be abejo, piliečių išrinkti atstovai turi tą tvarką steigti priiminėdami įstatymus, o ne apeliuoti į pavaldinių sąžinę prašydami nevogti ir nenusikalsti kitaip. Be abejo, tvarka turi būti vienoda visiems, negana […]

Skaityti toliau