Kategorija "Monika Šipelytė"


Žydšaudžiai, Freudas ir dievoieška

Pirmiausia derėtų prisipažinti, kodėl man svarbu rašyti su Holokaustu susijusia tema ir kodėl norisi reaguoti į apie tai rašančiųjų pasisakymus. Tiesa ta, kad jokio asmeninio santykio su šia tema neturiu: vienoje mano giminės pusėje visi buvo per jauni, kad ką nors apie tai prisimintų, kitoje – per seni, kad man juos būtų tekę pažinoti ir išklausyti pasakojimų. Šeimoje neturime jokios unikalios žydšaudystės istorinės atminties, kuri būtų suformuota kitaip nei sovietinio naratyvo (mano tėvų galvose) ir mokslinės istorinės prieigos (manojoje). Todėl, panorėjus ar prireikus kalbėti apie tokią praeitį, randant sąlyčio taškų su šiandiena, tenka pasitelkti trečiąjį variantą – literatūrą. Tą meninį žodį, dažnai balansuojantį tarp socialinių mitų šlovinimo ir nepagrįstų pretenzijų į akademiškumą. Taigi, prisipažįstu, asmeninį santykį su Holokausto atmintimi kuriu šiuo metu. Ir tik pripažinimas, kad ši tema vis dar neišsemta, nenusibodusi, neduodanti ramybės gali vesti prie atminties tyrimų ir raiškos būdų analizės.

Skaityti toliau

LaiŠkas Redaktoriui

Mielas Redaktoriau, noriu į Jus prabilti pasakojimu skaudžia, todėl aktualia tema. Tiksliai negaliu pasakyti, ar šis pasakojimas bus apie praeitį, ar apie šias dienas. Galbūt tai tik tik­rumo, kurio kartais pritrūksta kasdieniuose darbuose, paieškos būtajame laike? Mano pasakojimas bus apie Tėvynę, kurios atkūrimo bei pergalių datas minime nuo sausio iki kovo. Aš pati tik dviem sausiais vyresnė už atsikūrusią Lietuvos Respubliką, todėl dažnai abejoju, ar atsiras atsišauksiančių į mano iškeltą „mes“ suvokimą, ar bus tų, kurie kartu žvelgs į tautos nugyventą laiką nesmerkdami, nebijodami, neišpuikę, tik didelio smalsumo vedami.

Skaityti toliau