Kategorija "Rita Repšienė"


Apie kultūros vertybes, prioritetus ir kitus pasirinkimus

Dabarties paklaidžiojimai po praeitį ir pažvilgčiojimai į ateitį turi gundantį sąlygiškumo prieskonį…
1992 m. ratifikavusi Europos kultūros konvenciją, Lietuva, kaip ir Latvija su Estija, įsipareigojo siekti Europos Tarybos narių didesnės vienybės „apsaugant ir įgyvendinant, be kitų tikslų, idealus ir principus, kurie yra visų bendras paveldas“, taip pat vykdant bendrų veiksmų politiką, užtikrinsiančią ir skatinsiančią Europos kultūros plėtrą.1 Ši konvencija, parengta prieš šešis dešimtmečius, numatė, kad kultūra sieks politinio bendrumo, padėsiančio išvengti klaidžiojimų pavieniui tamsiame pasirinkimų miške, puoselėti vienybę, ieškant tiesiausių kelių šiame informacinio triukšmo, nesiliaujančių karų ir socialinių aklaviečių pasaulyje.

Skaityti toliau

Intelektualinė XX a. miesto kūrimo istorija ir dabartis

Pasaulio žmogaus Almanto Samalavičiaus tyrinėjimuose urbanistikos studijos užima nepaprastą ir reikšmingą vietą. Miestas, kaip sakrali, šeimos ir tradicijų sąlygojama, jaunystės patirčių kupina, brandžiam dvasingumui įkvepianti, eventuali ir marginali vieta, užvaldžiusi jo protą bei jausmus, lėmė ir profesinius prioritetus.

Skaityti toliau

Nacionalumo atgimimas, arba kuo stebinsime Europą

Mažosios tautos XXI a. netikėtai vėl gavo galimybę atsidurti dėmesio centre. Visai neseniai Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavo Airija, dabar to ėmėsi Lietuva. Šalis, kurios įvaizdis pasaulio žiniasklaidoje nėra itin patrauklus, pretenduoja nustebinti ne tik atvykstančius aukščiausius Europos pareigūnus, bet ir visus, kas šį pusmetį apsilankys mūsų sostinėje. Visi įvykiai, kultūrinės programos tiesiog privalo tapti begaline superlatyvinių šūkių virtine, demonstruojančia nacionalines vertybes ir privalumus. Gal net eilinis Europos pilietis pagaliau liausis Lietuvos sostine vadinti Rygą, gal atgaus prarastą populiarumą net seniai nusivainikavusi „antroji“ lietuvių religija – krepšinis … Žodžiu, desperatiškai bandome, nes privalome, o gal ir galime, nustebinti Europą.

Skaityti toliau

Išnykusio proto ieškojimas

Būtų tikrai keista, jei kultūra kaip vertybė Lietuvoje netikėtai įgautų neginčijamą svorį tarp kitų svarių sričių. Kol kas daugiau esama veidmainiavimo ir apsimestinio susirūpinimo, vis padejuojant „dėl tokios neteisybės“. Pats kultūros ministras stebisi, kaip čia gali būti, kad jo kuruojama sritis atsidūrusi užribyje, tarsi anapus visuomenės interesų. O mes stebėsime, ką reikšmingo jis padarys, kad kitam ministrui nebereikėtų lieti nuostabos dėl tų pačių dalykų… Gal naujasis kultūros gyvenimo vairininkas neapsiribos tuo, kad pakeis vieną kitą iškabą, pavyzdžiui, Kultūros ir meno tarybą jau greitai pakeis (gal papildys?) Kultūros taryba, sako, nusižiūrėta nuo švedų… Matysime, ar lietuviška „kopija“ veiks taip skaidriai kaip švediškas originalas.

Skaityti toliau

Tapatybės trajektorijos, (savi)kūros mechanizmai ir herojų skurdas

Šiuolaikinių kultūros studijų paskirtis ­– ginti tapatumą, gilintis į aptingusio proto visuomenei nepatogias patriotizmo, kūrybinio mąstymo, vaizduotės, atsakomybės temas, priminti, kad ir mažų tautų tapatumas nėra tik pilkuma, o jų lemtis – ne vien skurdas ir vargas. Tiesiog reikia surasti moralines atramas, keliant klausimą, kokiomis vertybėmis grindžiame savo dabartį. Ar norime būti tokie patys kaip visi, ar turėtume puoselėti savitumo estetiką? Ar verta stengtis kuo nors nustebinti visą pasaulį? Jau bandėme iš kitų išsiskirti drąsa, bet Lietuvos kaip drąsios šalies įvaizdis, atrodo, tapo savo paties parodija. Vargu ar pavyktų suspindėti ir originalumu, o mūsų „arkliukas“ – archajiškumas, regis, apskritai yra „mušta korta“, nes pagoniška dvasia šiuolaikiniame pasaulyje laikoma kultūriniu anachronizmu…

Skaityti toliau

Kultūros dabartis, sėkmės scenarijai, arba Paslaptys, suvoktos kitaip

ŽURNALAS: KULTŪROS BARAI TEMA: Tremtis AUTORIUS: Rita Repšienė DATA: 2012-04 Kultūros dabartis, sėkmės scenarijai, arba Paslaptys, suvoktos kitaip Rita Repšienė Ruta Sepetys, Tarp pilkų debesų, 2011, Vilnius: Alma littera, p. 336  Skirtybės dažnai yra svarbesnės už tapatybes ar analogijas. Umberto Eco  Nedaug knygų yra puikiai parašytos, dar mažiau jų yra reikšmingos. „Tarp pilkų debesų“ įkūnija abi […]

Skaityti toliau