Kategorija "Rūta Gaidamavičiūtė"


DYKUMA ANAPUS „GAIDOS“

Trečią dešimtį pradėjusi skaičiuoti „Gaida“ šiandien jau gali būti vertinama ne tik kaip laukiamas šiuolaikinės muzikos festivalis, bet ir kaip tam tikras muzikos poreikių indikatorius. Kokie lūkesčiai yra siejami su festivaliu, kokių visuomenės grupių poreikius jis geriausiai tenkina, kokią vietą užima tarp kitų kultūros formų, ką turi unikalaus ir universalaus? Aišku, tokie renginiai, ryškiai orientuoti į profesines grupes, pirmiausia turi telkti tos srities profesionalus, tačiau, būdami svarbūs tikslinei auditorijai, jie ir platesnei publikai leidžia įsivaizduoti, kas kokioje srityje šiuo metu yra aktualiausia.

Skaityti toliau

Nesipriešinantis nei gyvenimo tėkmei, nei klasifikacijoms. Pokalbis su kompozitoriumi Vidmantu BARTULIU

Vidmantas Bartulis, ir palaipsniui palikdamas jaunystės pievas, visgi nepraranda žaismingumo, nesustingsta, nesustabarėja siauros stilistikos ribose. Iš jo visada gali tikėtis netikėtumo, kaip tai atsitiko ir šiais metais Kristijonui Donelaičiui skirtame renginyje „Metai atveria vartus”. Tad jo jubiliejaus išvakarėse kalbindama kompozitorių pirmiausia ir teiravausi, kokia buvo varomoji idėja taip naujai įprasmint Donelaičio tekstą „Pamoksle lietuvninkams”, kad net gerai autorių pažįstanti kūrėjų bendruomenė buvo lengvai „nokautuota”?

Skaityti toliau

Muzika yra ne tik natos, bet ir prasmė, slypinti už jų

ŽURNALAS: KULTŪROS BARAI TEMA: AUTORIUS: Rūta Gaidamavičiūtė DATA: 2012-06 Muzika yra ne tik natos, bet ir prasmė, slypinti už jų Rūta Gaidamavičiūtė Lietuvos jaunieji kompozitoriai, Raminta Šerkšnytė, Sigitas Mickis, Egidija Medekšaitė, Antanas Jasenka, Donatas Zakaras, Marius Salynas, Albertas Navickas, Rita Mačiliūnaitė, Jonas Jurkūnas, Diana Čemerytė, kūrybinė raiška muzikoje, lietuvių muzika Rūta Gaidamavičiūtė surengė jaunųjų kompozitorių apklausą bandydama išsiaiškinti jų požiūrį į tradiciją, novacijų suvokimą, kūrybos impulsus […]

Skaityti toliau

Laukiant pavasarinio lietuviškos muzikos potvynio

Prieš gerus dvidešimt metų atrodė, kad prisiminsime kiekvieną iš tų dienų – dėl viltingo jaudulio, vis naujos patirties, atsiveriančių neįtikėtinų galimybių, ypatingo ryšio tarp žmonių, susitelkusių į vieningą bendruomenę. Bet įvykiai klostėsi taip sparčiai, euforija sluoksniavosi pramaišiui su kartėliu, atradimai – su netektimis, kad tiesiog svaigome ir sielvartavome, o vertingų to laiko dokumentų beveik niekas nekaupė, atrodė, atmintis savaime viską išsaugos. Todėl dabar, kai suabejoję atminties galia norime pasitikrinti, nelabai rasime kur.

Skaityti toliau