Kategorija "Viktorija Daujotytė"


Kaip pasakojame; kaip esame pasakojami

Eilėraščių knygelė, autorė jau nelietuviška pavarde, gyvena toli, remta vyro giminių. Elementarūs, elementariai sueiliuoti kalbėjimai apie meilę, vaikystę, kito krašto, kuriame, atrodo, neblogai klojasi, įspūdžius. Kaip sunku apibūdinti tą elementarų eiliavimą, būtinai rimuotų eilučių mechaninį ritmą; lyg koks menkas aptvarėlis, leista eiti tik nuo vieno eilutės galo iki kito. Ir vis vien viltis, kad rašo poeziją, noras, kad kas pamatytų, paskaitytų. Daug rašybos klaidų toj knygelėj, bet jos neatrodo svarbios. Svarbus tik noras pasipasakoti, pasisakyti apie save, savo gyvenimą. Yra tokia eiliuota galimybė, iškilusi iš pačios kalbos, iš pasidainavimų, pasierzinimų ir paliūdėjimų, iš laiškų, kol jie dar buvo gyvi. Žinome, kad riba tarp nepoezijos ir jau poezijos neaiški, slidi, kad užtenka tik kryptelėjimo į vieną ar kitą pusę.

Skaityti toliau

Du tūkstančiai vienuoliktieji: reikšmių konfigūracijos

Metus uA?baigianA?iame RaA?ytojA? klubo vakare Antanas A. Jonynas iA?tarA�: metA? pradA?ioj netekome Justino MarcinkeviA?iaus, pabaigoj a�� Vaclavo Havelo. RaA?ytojA? sA�jungos pirmininkas priminA� asmenybes, veikusias ne tik kA�ryba, bet ir A?moniA?kumu, moralinA�mis pozicijomis, visuomeniniu aktyvumu.

Skaityti toliau