Baletas Lietuvoje ai??i?? tarp A?emAi??s ir dangaus

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Baletas
AUTORIUS:Ai??AudronAi?? A?iAi??raitytAi??
DATA: 2013-12

Jau kelerius metus Lietuvos baletui vadovauja lenkA? choreografas Krzysztofas Pastoras ir RAi??ta ButvilienAi??. Per trumpAi?? laikAi?? A?vykAi?? pokyA?iai baleto repertuare ir apskritai trupAi??s gyvenime atvAi??rAi?? estetines prieA?taras, susijusias su A?io A?anro ypatybAi??mis. Baletas, nepaisant specifinio sAi??lygiA?kumo, gali bAi??ti realistinis, ai??zA?emiA?kasai??? arba ai??i?? tas jam gerokai natAi??raliau, ai??i?? pakylAi??tas A? aukA?tumas, o romantiniai baletai (pavyzdA?iui, ai??zA?izelai???, ai??zBajaderAi??ai???) suderina ir viena, ir kita. Vienur vyrauja abstraktus A?okis, choreografiniai sprendimai, kitur ai??i?? pantomima, reA?isAi??rinAi??s mizanscenos. Visa tai remiasi ne vien klasikinAi??mis ar neoklasikinAi??mis A?okio formomis, bet ir A?iuolaikine plastika, A?okio teatru.

DaA?nai paA?intA? su baletu pradedame nuo libreto. Pastoro ai??zTristanas ir Izoldaai??? (vilniA?kAi?? premjera ai??i?? 2012 m. rugsAi??jo 19 d.) labiau A?prasmina Tristano ai??i?? liAi??desio vaiko ai??i?? A?vaizdA?. Pirmiausia A? akis krito nepaprastas, baletui ne itin bAi??dingas siuA?eto iA?plAi??tojimas, pralenkiantis net Richardo Wagnerio operos detalizuotAi?? libretAi??. Kita vertus, Wagneris tobulai iA?reiA?kAi?? kAi??niA?kos meilAi??s geismAi??, o Pastoras tiek muzikAi??, tiek mitAi?? interpretuoja visiA?kai kitaip. Neatsitiktinai ankstesnes ai??i?? A?vediA?kAi??jAi?? ir varA?uvietiA?kAi??jAi?? ai??i?? baleto versijas choreografas pavadino tiesiog ai??zTristanuai???. Daugiausia dAi??mesio skiriama bAi??tent jam ai??i?? neA?veikiamam kariAi??nui, tapusiam politiniA? intrigA? auka, o ne meilAi??s jausmui, kuris netikAi??tai jA? uA?klupo.

VeiksmAi??, gana brandA?iai A?prasminamAi?? Lietuvos baleto trupAi??s, gaubia liAi??desys, slogi atmosfera. Wagnerio muzikAi?? A?taigiai interpretavo teatre debiutuojantis dirigentas Modestas Barkauskas, siekdamas skambesio gelmAi??s, pristabdydamas iA?orinA? garsA? srautAi??. TaA?iau, skambant kompozitoriaus A?vardytiems meilAi??s motyvams, pagal libretAi?? ai??zjaunuoliai mokomi karo menoai???. Prarandami esminiai muzikos niuansai. NaujA? prieA?taringA? prasmiA? esama ir daugiau, bet nenorAi??A?iau pernelyg to akcentuoti. Kiekvienas choreografas, statydamas baletAi??, turi savus prioritetus, svarbu, kad kAi??rybinAi??s intencijos rastA? tinkamAi?? iA?raiA?kAi??. Ai??A?kart pirmenybAi?? atiduodama ne jausmams, ne veikAi??jA? bAi??senoms, o pasakojimui. Jis nulAi??mAi?? muzikos dramaturgijAi??, grindA?iamAi?? ne vien Wagnerio operos partitAi??ros fragmentais, aranA?uotais Henko de Vliegerio, bet ir penkiA? dainA? ciklu pagal Mathildos Wesendonck (su kompozitoriumi jAi?? siejo meilAi??s ryA?ys) tekstus (orkestruotAi?? Felixo Mottlio, dainavo Inesa LinaburgytAi?? ir SigutAi?? StonytAi??).

Ai??domu atsekti prancAi??zA? muzikinio teatro tradicijas. Pastoro ir Carelo Alphenaaro libretas sukurtas pagal Josepho BAi??dier ai??zRomanAi?? apie TristanAi?? ir IzoldAi??ai??? (1900), apimantA? A?vairias sakytines ir raA?ytines populiariosios sakmAi??s detales nuo keltA? legendos, poeto Thomaso iA? Britanijos (1173) ir daugybAi??s vAi??lesniA? A?ios meilAi??s istorijos interpretacijA?. BAi??tent Thomaso versijAi?? BAi??dier bandAi?? rekonstruoti ir adaptuoti prancAi??zA? kalba. Nors Lietuvoje legenda apie TristanAi?? ir IzoldAi?? labiausiai A?inoma iA? genialios Wagnerio to paties pavadinimo operos, detalus baleto siuA?etas, tarsi liudijantis muzikinio teatro (A?iuo atveju baleto) priklausomybAi?? nuo dramos teatro, asocijuojasi su prancAi??zA? ai??zdidA?iosios operosai??? situacijA? dramaturgija, kuriai bAi??dingos puikiai suregztos intrigos, paradoksalAi??s veiksmo posAi??kiai, ryA?kAi??s kontrastai, lyrinAi??s ir istorinAi??s (socialinAi??s) siuA?eto linijA? pynAi??s, riteriA?kos meilAi??s romantika.

Pastoro choreogafinis stilius, net kai interpretuojamos itin jausmingos (ai??zKarmenai???), drastiA?kos (ai??zAcid cityai???) temos, yra estetizuotas, neoklasikinis, paisantis meninio saiko, kitaip tariant, santAi??rus, netgi paprastas. Tai atitinka BAi??dier teksto ypatybes, kurias, pasak vertimo A?A?angos autoriaus Tadeuszo Boy-Ai??eleAi??skio, lAi??mAi?? du veiksniai: ai??zvienas ai??i?? pirmapradis paprastumas, su kuriuo senovAi??s bardai, dar nepaveikti ai??zliteratAi??rosai???, naiviai ir dalykiA?kai dAi??stAi?? A?vykiA? sekAi??; kitas ai??i?? diametraliai prieA?ingos prigimties ai??i?? tobulas meninis iA?manymas, kuriuo pasiA?ymAi??jo atkurtosios poemos autoriusai??? (Bravissimo, 2012, nr. 5ai??i??6, p. 9).

AtA?iauroka, neegzaltuota, nepsichologizuota, sakytume, viduramA?iA? dvasia dvelkia iA? Vilniaus scenoje pastatyto spektaklio, visi jo sandai (ir Adomo Jacovskio scenografija, ir Aleksandros JacovskytAi??s kostiumai) vientisi, stilingi. Tai neabejotinas baleto privalumas, vis dAi??lto legenda A?ia netampa ai??zpaA?ia nuostabiausia, didA?iai jaudinanA?ia meilAi??s poema, kokiAi?? A?monija kada nors yra sukAi??rusiai??? (Boy-Ai??eleAi??ski). Balete vyrauja liAi??desys, meilAi??s kanA?ia, sielvartas. Ar baleto kAi??rAi??jai to ir siekAi??? Tada tai iA? tikrA?jA? visai kita istorija. Ai??ios legendos pagrindu pagal Wagnerio ir kitA? kompozitoriA? muzikAi?? sukurta daugiau kaip dvideA?imt baletA?, to Ai??mAi??si A?ymiausi pasaulio choreografai ai??i?? Leonidas Miasinas, Frederickas Ashtonas, Mauriceai??i??as Bejartai??i??as, Johnas Cranko, Johnas Neumeieris. Vis dAi??lto atsiplAi??A?ti nuo pirmapradA?iA? amA?inojo mito prasmiA? sunku. Pasak Wagnerio, ai??zTristanas ir Izoldaai??? atveria daugybAi?? aistringos meilAi??s atspalviA?: ne tik laukimAi??, liAi??desA?, skausmAi??, mirties troA?kimAi??, bet ir dA?iAi??gavimAi??ai??i?? Vilniaus scenoje dA?iaugsmo buvo maA?iausiai, o be jo ir meilAi??s pojAi??tis atrodo nevisavertis.

Baleto ai??zA?iurlionisai??? (premjera A?vyko 2013 m. geguA?Ai??s 24 d.) autoriA? rimtas, atsakingas kAi??rybinis poA?iAi??ris nekelia abejoniA?. A?ia tarsi atgimAi?? jau beveik iA?nykusi bendradarbiavimo tarp kompozitoriaus (Giedrius KupreviA?ius), baletmeisterio (Robertas Bondara) ir dirigento (Robertas Ai??ervenikas) tradicija.

Bondaros nuomone, A?okiui tinka visokia muzika, net ir tyla. Iki A?iol jis kAi??rAi?? autorinius baletus, t.Ai??y. muzikAi?? jiems rinkdavosi pats. Vilniuje choreografas susidAi??rAi?? su kita situacija ai??i?? KupreviA?iaus muzikAi?? sakAi?? vertinAi??s techniniu poA?iAi??riu, pagal realizavimo galimybes, nes baleto idAi??ja priklauso ne jam. Kitaip tariant, jis nesijautAi?? visiA?kai laisvas ir ieA?kojo muzikAi?? atitinkanA?ios dvasios. Vis dAi??lto kompozitoriaus sumanymAi?? choreografas A?iek tiek modifikavo, A? libretAi?? A?traukAi?? naujAi?? personaA?Ai?? ai??i?? EugenijA? MoravskA?, kuris padAi??tA? sujungti scenas. Kompozitorius savo libretAi?? grindA?ia trim A?iurlionio gyvenimo aspektais, ai??i?? tai nepasiekta A?lovAi??, vienatvAi??, A?eimos drama. NeturAi??damas galimybAi??s laisvai rinktis muzikos, choreografas buvo priverstas interpretuoti interpretacijAi??… Ar tai A?manoma? Sunku pasakyti, ar bAi??tinybAi?? prisitaikyti, ar biografinio A?anro sudAi??tingumas, ar ai??ztamsumos, susitelkusios A?iurlionio galvojeai???, ar kitos prieA?astys sutrukdAi?? ryA?kiau, nuosekliau atsiskleisti Bondaros vaizduotei, juk ankstesnius choreografo darbus kritikai vertino itin palankiai. Beje, libretas ai??zbaletiA?kasai???, be komplikuotA? iA?vedA?iojimA?, lengvai suprantamas, ai??i?? atrodytA?, tai suteikia erdvAi??s abstraktesnei raiA?kai. TaA?iau jAi?? ai??zA?A?eminaai??? draminiai sprendimai (programAi??lAi??je Bondara pristatytas ne tik kaip choreografas, bet ir kaip reA?isierius).

ai??zA?iurlionA?ai???, turAi??dami omenyje baleto A?anro sAi??lygiA?kumAi??, turAi??tume vadinti draminiu baleto spektakliu, kuriame realistinis ir abstraktusis raiA?kos stiliai ne visada pakankamai A?taigiai sAi??veikauja. Balete ne vien A?okama, A?okio A?ia gal net per maA?ai. ReA?isAi??rinA? Bondaros kAi??rybos aspektAi??, kuriam jis labai dAi??mesingas, sustiprina pasirinktA? dailininkA? komanda: Diana MarszaAi??ek ir Julia Skrzynecka (scenografija ir kostiumai), Maciejus Igielskis (A?viesos), Ewa Krasucka (vaizdo projekcijos). ScenovaizdA?io pagrindas ai??i?? A?vieA?ianA?ios vertikalAi??s, primenanA?ios stygas, A?iurlionio mAi??gtus muzikos instrumentus. Jos tirA?tAi??ja, kryA?iuojasi, atspindAi??damos psichologinAi??s bAi??klAi??s kitimAi??, ligos progresavimAi??. A?iurlionio kAi??rybos temomis improvizuojama labai subtiliai. KostiumA?, scenos gilumoje liejamA? paveikslA? spalvos primena A?iurlionio kAi??rybos koloritAi??, jo epochAi??, o veidrodinAi??s grindys tampa nuoroda A? menininko tapyboje daA?nAi?? atspindA?io motyvAi??. Ai??ias skoningas abstrakcijas sujaukia A? scenAi?? nuolatos ai??zA?vaA?iuojantiai??? ligonio lova ai??i?? nors tai vienintelis realus scenovaizdA?io akcentas, bet A?kyriai primena psichiatrijos ligoninAi??s Pustelnike atmosferAi??, kuri ilgainiui darosi vis slogesnAi??. Antrame veiksme scenAi?? uA?tvindo demonai, chimeros su tamsiais budeliA? apsiaustais. A?iurlioniA?ku kontekstu scenovaizdA? praturtino rodomi vaizdo A?raA?ai iA? VarA?uvos, Sankt Peterburgo archyvA?, tragizmAi?? kaitino ai??zliguistiai??? paskutiniai dailininko pieA?iniai. PrieA? akis ryA?kiau iA?kyla kenA?iantis ligonis, o ne didis menininkas. Ar tokA? A?iurlionA? norime matyti?

Nepalyginamai A?emiA?kesnis, A? nAi??dienos realijas pretenduojantis baletas ai??zKarmenai??? (premjera ai??i?? 2013 m. lapkriA?io 29 d.). JA? sukAi??rAi?? olandA? choreografAi??Ai??Didy Veldman, dirbanti su A?iuolaikinio A?okio trupAi??mis, Vilniuje pirmAi??kart staA?iusi ai??zKarmenai??? su ai??zakademiniuai??? baleto kolektyvu (kitos versijos rodytos Lydse, Anglijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje). ai??zNeklasikinisai??? basA? kojA? A?okis atrodAi?? neA?prastas mAi??sA? baleto artistams. Pasak RAi??tos ButvilienAi??s, tai visiA?kai nauja kAi??no kalba, kupina smulkmenA?, niuansA?. ChoreografAi?? pasidA?iaugAi??, kad trupAi?? atvira naujovAi??ms, todAi??l malonu su ja dirbti. Baleto artistai, A?veikdami treniruoto kAi??no pasiprieA?inimAi??, pasiekAi?? gerA? rezultatA?. Pagrindinius vaidmenis atlikAi?? Anastasija A?umakova, Andrius A?uA?A?alkinas, RAi??ta JuodzeviA?iAi??tAi?? ir Eligijus Butkus A?rodAi??, kad yra universalAi??s A?okAi??jai. Ai??iuolaikinio A?okio naujoves menkiau perprato kordebaletas, jo scenos atrodAi?? chaotiA?kos, nes vienodi judesiai buvo skirtingai A?prasminami (pavyzdA?iui, epizodo bare pradA?ia).

Baleto autoriai ai??i?? ne tik choreografAi??, bet ir scenovaizdA?io, kostiumA? autorAi?? Kimie Nakano (DidA?ioji Britanija), A?viesA? dailininkas Benas Ormerodas pabrAi??A?Ai?? siekAi?? naujoviA?kai traktuoti temAi??. Balete skambAi??jo ne originali Georgesai??i??o Bizet partitAi??ra, bet Johno Longstaffo aranA?uotAi?? be vokaliniA? partijA?. Soliniai orkestro instrumentai ai??i?? saksofonas, trimitas, trombonas, violonA?elAi?? ai??i?? suteikAi?? naujA? spalvA? personaA?ams, kuriA? A?iuolaikiA?kumo kulminacija laikytinas Eskamiljo tapsmas roko ai??zA?vaigA?deai???. Scenoje ir ekrane jis pasirodo su elektrine gitara rankose ir atlieka toreadorAi?? charakterizuojanA?iAi?? Bizet muzikAi??. Dirigentas Modestas Barkauskas su muzikantais gerai suvaldAi?? tokias transformacijas.

Karmen istorijAi?? (libreto autorius Christopheris Gableai??i??as) A? A?iA? dienA? miestAi?? perkelia filmuoti vaizdai, A?iuolaikinAi?? baro aplinka. Televizijos ekrane matome futbolo rungtynes (gal ir banalus, bet lietuviA?kesnis akcentas bAi??tA? krepA?inis), klausomAi??s roko ai??zA?vaigA?dAi??sai??? koncerto. Eskamiljo pasirodymus scenoje lydi isteriA?ki paneliA? klyksmai, o kadaise toreadoras sukeldavo ilgesingus atodAi??sius ir visuotinio susiA?avAi??jimo A?urmulA?. Gana efektingas Karmen pabAi??gimas iA? kalAi??jimo siaurais koridoriais ai??i?? suspaustas vaizdas, rodomas ekrane, pabrAi??A?ia laisvAi??s troA?kimAi??, iA?sipildantA?, kai A?okAi??ja iA?bAi??ga A? erdviAi?? scenAi??.

RAi??dA?iA?, A?emAi??s atspalviA? scenovaizdis primena gamtiA?kAi??jAi??, kAi??niA?kAi??jAi?? Karmen prigimtA?. KalAi??jimo grotA?, virbA? motyvai pranaA?auja fataliA?kAi?? lemtA?. Drauge sprendimas abstraktus, konstruktyvistinis, iA?laisvinantis scenos erdvAi?? A?okiui. KlasikiniA? kanonA? nevarA?omas judesys pieA?Ai?? aistringos laisvamanAi??s portretAi??. Spektaklyje gana nuosekliai plAi??tojamas modernizuotas A?okis (ar jis originalus ai??i?? kitas klausimas) lygia greta su realistinAi??mis, lengvai suvokiamomis pantomimos mizanscenomis, lyg su ai??zkalbamaisiais dialogaisai??? iA? Bizet operos pirminio varianto (viena iA? tokiA? ai??i?? scena bare, kai draugai A?tikinAi??ja Karmen rinktis ne A?eimyninAi?? laimAi??, o tapti roko ai??zA?vaigA?dAi??sai??? palydove). Ai??okiu A?taigiai atskleistas trapus Mikaelos (RAi??ta JuodzeviA?iAi??tAi??) paveikslas, graA?us jos duetas su ChosAi??. Deja, jo aistros Karmen choreografinAi?? plastinAi?? melodija apsiribojo A?aidybiniais judesiais aplink centre pastatytAi?? lovAi?? ir nutrAi??ko vos uA?simezgusi.

Spektaklio sandA? dermAi?? organiA?ka, taA?iau ar galima bAi??tA? sakyti, kad rezultatas tikrai naujoviA?kas, nepaisant deklaracijA? ir dideliA? trupAi??s atsinaujinimo pastangA?? Bandymai chrestomatinius veikalus apvilkti dabarties drabuA?iais vis daA?niau suvokiami kaip pabodAi??, trivialAi??s. Tai, kAi?? autoriai pateikia kaip naujovAi??, atsisuka prieA? juos ai??i?? atrodo senamadiA?ka A?tgyvena. NeuA?drausime be paliovos eksploatuoti Bizet ai??zKarmenai???, taA?iau abejoju, ar verta tAi?? daryti bAi??tent tokiu bAi??du. Pasaulyje sukurta gausybAi??Ai??Ai?? pastatymA? A?ia tema, vien Lietuvoje ai??i?? Jurijaus Smorigino, AnA?elikos Cholinos, Krzysztofo Pastoro, kurio interpretacija, beje, kardinaliai skiriasi nuo aptariamos ai??znaujosiosai???. Jo ai??zKarmenai??? su neuA?mirA?tamAi??ja Egle Ai??pokaite yra elegantiA?ka, pakylAi??ta.

Pasibaigus Veldman ai??zKarmenai???, inteligentiA?ka garbaus amA?iaus A?iAi??rovAi?? pasakAi??: ai??zNeA?inau, kaip vertinate jAi??s, bet man patiko, nes maniau, kad bus blogiau.ai??? Jos A?odA?iai iA? dalies atspindi mAi??sA? publikAi?? ir trupAi??, lyg atsidAi??rusias ai??zpereinamajameai??? etape, bandanA?ias suvokti ir A?prasminti neA?prastAi?? baleto leksikAi??. TurAi??ti repertuare kelias skirtingas ai??zKarmenai??? gal ir gerai, bet labai svarbus tolesnis baleto trupAi??s modernAi??jimo kelias kokybAi??s link, jos prioritetai, pasirinkimai.

Modernesne stilistika padvelkAi?? per Lenkijos nacionalinio baleto gastroles (2013 m. gruodA?io 4 d.). Baleto vakaras ai??zLaiko aidaiai??? ai??i?? tai trys amA?iA? sandAi??ros kompozicijos, sukurtos Ascleyai??i??o Pageai??i??o, Krzysztofo Pastoro ir Williamo Forsytheai??i??o. SavotiA?ka preambule tapo jaunimo orkestro I, Culture, A?kurto Lenkijoje 2011 m., kai A?alis pirmininkavo Europos SAi??jungos Tarybai, koncertas LNOBT 2013 m. lapkriA?io 28 d., dirigentas A?ukaszas Borowiczius. Buvo atlikta M. K. A?iurlionio simfoninAi?? poema ai??zMiA?keai??? ir avangardiA?kas aleatorinis Witoldo LutosAi??awskio koncertas violonA?elei su orkestru, dedikuotas Mstislavui RostropoviA?iui ir atspindintis jo konfliktAi?? su valdA?ia. Solo partijAi?? meistriA?kai atliko Johannesas Moseris. Antroje dalyje skambAi??jo BAi??los BartA?ko koncertas orkestrui. Lenkijos ir RytA? partnerystAi??s A?aliA? jauni muzikantai, pasirinkAi?? solidA?iAi?? programAi??, grojo talentingai, A?kvAi??ptai.

GrA?A?kime prie modernaus baleto. Lenkijos artistai Vilniuje parodAi?? naujausiAi?? savo kAi??rinA?, kurio premjera VarA?uvoje A?vyko 2012 m. lapkriA?io 17 d. Specialiai jai buvo sukurta pirmoji vakaro dalis ai??i?? Pageai??i??o kompozicija, kitos dvi pastatytos anksA?iau. A?ymus amerikieA?iA? choreografas Williamas Forsytheai??i??as ai??zArtefaktA? siuitAi??ai??? (2004) sukAi??rAi?? pagal to paties pavadinimo 1984 m. spektaklA?, padariusA? didA?iulAi?? A?takAi?? amA?iA? sandAi??ros baletui. ai??zLaiko aidaiai??? atspindi ir savaip apibendrina XXai??i??XXI a. sandAi??ros modernaus A?okio tendencijas. Pastoro manymu, viena ryA?kiausiA? iA? jA? ai??i?? tai A?iuolaikinio A?okio atlikAi??jA? energija, gaivaliA?kas fiziA?kumas, tiesiog neA?tikAi??tinai tobuli judesiai (norintiems atlikti Forsytheai??i??o choreografijAi?? reikia gauti specialA? leidimAi??).Ai?? Tam bAi??tinos didelAi??s pajAi??gos, kuriA? profesinis meistriA?kumas nekeltA? jokiA? abejoniA?. Lenkijos nacionalinio baleto trupAi?? visa tai turi. YpaA? A?spAi??dingas, atletiA?kas vyrA? A?okis (gal ir todAi??l, kad jA? apskritai reA?iau matome). Visus tris vienaveiksmius baletus vienijo ryA?ys su gera ai??zklasikineai???, daugiausia A?iuolaikine, muzika, vaizduojamaisiais menais. Verbaliniam naratyvui A?ia vietos nAi??ra. Viskas perkeliama A? abstrakA?iAi?? plastiniA?, greitai judanA?iAi?? struktAi??rA? sekAi??, kartais sinchroniA?kAi??, neretai polifoniA?kAi??, visada daugiareikA?mAi??. Tai iA?A?Ai??kis ir nepatyrusiems A?iAi??rovams, nes reikia remtis dvasine, emocine, intelektualine savo patirtimi, jAi?? suA?adinti, nes konkreA?iA? nuorodA?, kaip suvokti kAi??rinA?, nepateikiama arba jos labai miglotos. Tokio stiliaus veikalA? mAi??sA? teatre pasitaiko labai retai, todAi??l A?is vakaras ypaA? A?simintinas.

AnglA? choreografo Pageai??i??o ai??zAmA?iA? virsmasai??? (Century Rolls) pagal amerikieA?iA? minimalisto Johno Adamso to paties pavadinimo koncertAi?? fortepijonui (beje, prieA? keletAi?? metA? jA? atliko Petras GeniuA?as) ai??i?? labai muzikalus spektaklis, verA?liai A?aismingas ir lyriA?kas, vizualizuojantis skambanA?iAi?? muzikAi??. A?ia svarbAi??s visi sinestetinAi??s visumos sandai. DailininkAi?? Tatyana van Walsum scenografijAi?? ir kostiumus sukAi??rAi?? pagal italA? dailininko futuristo Giacomo Ballo (beje, studijavusio ir kAi??rusio muzikAi??) puantilistinAi??s kAi??rybos motyvus. Tarp jA? vyrauja aliuzijos A? fortepijono klaviA?us ir kitos muzikinAi??s notacijos (pavyzdA?iui, diezA?). Juodais klaviA?ais ai??zgrojoai??? besiplaikstantys margaspalviai trumpi balerinA? sijonAi??liai su juodais lopiniais. IA?tA?susiA? klaviA?A?, kitA? muzikiniA? A?enklA? grafines linijas galima A?A?velgti galinAi??je scenos uA?dangoje, kuri, skirtingai apA?viesta (dailininkas Bertas Dalhuysenas), bylodavo ypaA? iA?raiA?kingai (iA?skirA?iau lyrinAi?? koncerto dalA? mAi??lynos ir juodos spalvA? fone). Finale gyvas grupinio A?okio asinchroniA?kumas savaip atkAi??rAi?? minimalistinAi??s muzikos faziA? pasislinkimo technikAi??, buvo apibendrinamai ai??zoptimistiA?kasai???, A?ventiA?kas. Choreografija pakerAi??jo elegantiA?ku (neoklasikiniu) nuosaikumu, suponuojanA?iu harmoningAi?? visA? spektaklio sandA? sintezAi??.

Antroji vakaro dalis ai??i?? Pastoro prieA? ketverius metus Olandijoje pastatytas vienaveiksmis baletas ai??zJudantys kambariaiai???, savaip pratAi??sAi??s archajines pirmosios ai??zLaiko aidA?ai??? dalies uA?uominas. Adamso koncertAi?? A?kvAi??pAi?? pianolos (fonografo pirmtakAi??s) mechanizmas, o dabar vyravo ai??zmechaninAi??ai??? klavesino muzika ai??i?? Alfredo Schnittkeai??i??s ai??zConcerto grosso Iai??? ir Henryko MikoAi??ajaus GA?reckio koncertas klavesinui. TaA?iau ai??zJudanA?iA? kambariA?ai??? turinys kitoks ai??i?? emocionalesnis, ekspresyvesnis, dramatiA?kesnis, keliantis konkretesnes asociacijas, pavyzdA?iui, su skulptAi??rinAi??s ai??zPietosai??? plastika ir net spalvomis. KostiumA? dailininkas Oliveris Halleris pasirinko vos keliA? ai??i?? juodos ir kreminAi??s ai??i?? spalvA? amplitudAi??, triko stiliaus kostiumus, pasitikAi??damas apA?vietimu, kuris iA?ryA?kina judesius, kAi??no formas, faktAi??ras, proporcijas (A?viesA? dailininkas A?ia irgi Dalhuysenas). Choreografiniai vaizdiniai skulptAi??riA?kai iA?nirdavo iA? tamsos, kai A?vairiomis formomis (trikampiais, kvadratais) scena bAi??davo apA?vieA?iama iA? virA?aus, grindis ir visAi?? erdvAi?? suskaidant A? ai??zkambariusai???. Pastoro teigimu, A?viesA? ir judesiA? A?aismas kintanA?ioje erdvAi??je yra jo baleto esmAi??. Kartais beveik agresyvA? sinchroniA?kAi?? grupinA? A?okA? keitAi?? intymAi??s duetai, solo numeriai. SkirtingA?, bet stipriA? jausmA? srautas liejosi nenutrAi??kstamai, nesuteikdamas nAi?? akimirkos abejingam atokvAi??piui.

AnksA?iau nei kiti du vienaveiksmiai baletai sukurta Forsytheai??i??o ai??zArtefaktA? siuitaai??? (statytoja Katryn Bennetts) LNOBT scenoje atrodAi?? labiau avangardinAi??, oponuojanti daugiausia klasikiniam baletui. Apnuogintos scenos gilumoje gulintys artistai rankomis sinchroniA?kai ir nesinchroniA?kai dAi??lioja ai??zornamentusai???, A?okis A?ia be saugios pusiausvyros, rizikingas, aiA?ku, energingas ir greitas, drAi??sus ir uA?tikrintas Ai??ai??i?? visa tai A?taigiai perteikAi?? Lenkijos nacionalinio baleto A?okAi??jai, A?rodAi??, kad ne veltui jiems duotas leidimas atlikti A?iAi?? kompozicijAi??. Ai??okio epizodus drastiA?kai atskirdavo su trenksmu nusileidA?ianti ir vAi??l pakylanti ai??zgeleA?inAi??ai??? uA?danga. SkambAi??jo Johanno Sebastiano Bacho A?akonos iA? Partitos Nr. 2 d-moll smuikui solo ir pianistAi??s, kompozitorAi??s Evos Crossman-Hecht muzika.

Per Lietuvos baleto gastroles Lenkijoje parodyta ai??zBarbora RadvilaitAi??ai??? ir ai??zA?iurlionisai??? buvo sutikti gana santAi??riai, net kritiA?kai. LenkA? baleto gastrolAi??s Vilniuje tarsi ragino lietuviA? baletAi??, kad jis ir toliau A?engtA? profesionalaus A?iuolaikiA?ko atsinaujinimo keliu. TikAi??kimAi??s, kad viena pirmA?jA? naujojo LNOBT baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro iniciatyvA? ai??i?? kasmet A?iAi??rovams pristatyti A?steigtA? choreografiniA? dirbtuviA? eksperimentus, programAi?? ai??zKAi??rybinis impulsasai???, ai??i?? irgi duos apA?iuopiamA? rezultatA?. Gal Lietuvos padangAi??je net pasirodys jaunas talentingas choreografas?..