Baleto naujoviA? sAi??lyginumai

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA:Ai??Baletas
AUTORIUS:Ai??AudronAi?? A?iAi??raitytAi??
DATA: 2014-02

Naujas baleto ai??zKarmenai??? pastatymas, Lenkijos baleto gastrolAi??s Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje skatino pagalvoti apie A?io A?anro naujoviA? sAi??lyginumus. A?emiA?kAi??, A? nAi??dienos realijas pretenduojanA?iAi?? ai??zKarmenai??? (premjera 2013 m. lapkriA?io 29 d.) kAi??rAi?? olandA? choreografAi??Ai??Didy Veldman, dirbanti su A?iuolaikinio A?okio trupAi??mis ir pirmAi?? kartAi?? ai??zKarmenai??? statanti su ai??zakademiniuai??? Lietuvos baleto kolektyvu (kitos versijos rodytos DidA?iojoje Britanijoje (Lidse), Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje). NeklasikinAi??, basomis kojomis atliekama choreografija mAi??sA? artistams buvo neA?prasta. Pasak LNOBT baleto trupAi??s direktorAi??s RAi??tos ButvilienAi??s, A?okAi??jams tai visiA?kai nauja, kupina smulkmenA?, niuansA? kAi??no kalba. Su tokiu poA?iAi??riu sutiktume, pabrAi??A?dami bAi??tinybAi?? ir trupAi??s poreikA? A?okti A?vairesnio stiliaus veikalus.

ChoreografAi?? akcentavo trupAi??s atvirumAi?? naujovAi??ms, malonumAi?? su ja dirbti. Baleto artistA? pasiekti rezultatai, lyginant juos su pastangomis A?veikti akademiA?kai mankA?tinto kAi??no pasiprieA?inimAi??, buvo akivaizdAi??s. Pagrindinius vaidmenis atlikAi?? Anastasija A?umakova, Andrius A?uA?A?alkinas, RAi??ta JuodzeviA?iAi??tAi?? ir Eligijus Butkus A?rodAi?? esantys universalAi??s A?okAi??jai. Ai??iuolaikinio A?okio naujoviA? aspektu trupAi?? kartais sudarydavo pradA?iamokslAi??s A?spAi??dA? ai??i?? kordebaleto scenos atrodAi?? chaotiA?kos dAi??l skirtingo vienodA? judesiA? A?prasminimo (pavyzdA?iui, scenos bare pradA?ia).

Baleto autoriai (be choreografAi??s, tai ir scenografijos bei kostiumA? autorAi?? Kimie Nakano (DidA?ioji Britanija), dirbanti su A?viesA? dailininku Benu Ormerodu) kalbAi??jo apie naujoviA?kAi?? temos traktuotAi??. Priminsime, kad balete skamba ne originali G.Ai??Bizet partitAi??ra, bet Johno Longstaffo aranA?uotAi?? be vokaliniA? partijA?, jas solo atlieka orkestro instrumentai saksofonas, trimitas, trombonas, violonA?elAi??, suteikiantys naujA? spalvA? personaA?ams, kuriA? A?iuolaikiA?kumas kulminacijAi?? pasiekia Eskamiljo, kaip roko A?vaigA?dAi??s, interpretacijoje. Dirigentas Modestas Barkauskas ir muzikantai gerai suvaldAi?? A?ias transformacijas. Eskamiljas scenoje ir ekrane pasirodo su elektrine gitara, kuria atliekama toreadorAi?? charakterizuojanti Bizet muzika.

Karmen istorijAi?? (libreto autorius Ch. Gable) A? mAi??sA? dienA? miestAi?? perkelia rodomi videovaizdai, A?iuolaikinAi?? baro aplinka. A?ia visagalAi??s televizijos ekrane matome futbolo rungtynes (beje, gal ir banalus, bet lietuviA?kas akcentas bAi??tA? krepA?inis), roko A?vaigA?dAi??s koncertAi??. Jo pasirodymus scenoje lydi isteriA?ki paneliA? klyksmai, kaip kadaise toreadorAi?? pasitikdavo susiA?avAi??jimo atodAi??siai bei visuotinis A?urmulys. Gana efektingas pasirodAi?? ir filmuotas Karmen pabAi??gimas iA? kalAi??jimo siaurais koridoriais. Ekrane rodomas suspaustas vaizdas stiprina laisvAi??s troA?kimAi??, pasiekiamAi?? A?okAi??jai A?bAi??gus A? didelAi?? scenAi??.

RAi??dA?iA?, A?emAi??s atspalviA? scenografija tarsi priminAi?? gamtiA?kAi??jAi??, kAi??niA?kAi??jAi?? Karmen prigimtA?. Drauge ji abstrakti, konstruktyvi, iA?laisvinanti scenos erdvAi?? A?okiui, o kalAi??jimo grotA?, virbA? konstrukcijA? motyvai a priori spraudA?ia Karmen fataliA?kos lemties kryptimi. KlasikiniA? kanonA? nereglamentuotas judesys pieA?ia laisvamanAi??s portretAi??. Spektaklyje vyrauja gana nuosekliai plAi??tojamas modernizuotas A?okis (ar jis originalus ai??i?? kitas klausimas). Jis jungiamas su realistinAi??mis, beje, A?iAi??rovui lengvai suvokiamomis pantomimos mizanscenomis, lyg su pirminio Bizet operos varianto vAi??liau iA?brauktais kalbamaisiais dialogais (pavyzdA?iui, scena bare, kai Karmen draugA? A?tikinAi??jama rinktis ne A?eimyninAi??s laimAi??s, o roko A?vaigA?dAi??s palydovAi??s ateitA?). Premjeroje A?okiu A?taigiai buvo atskleistas trapus Mikaelos (RAi??ta JuodzeviA?iAi??tAi??) paveikslas (nuspalvintas aplinkai kontrastingu A?viesiai A?alsvu kuklios poilgAi??s suknelAi??s tonu), graA?us buvo jos duetas su ChozAi??. O Karmen duetas su ChozAi?? apsiribojo A?aidybiniais judesiais aplink centre stovinA?iAi?? lovAi??, neiA?plAi??tojo choreografinAi??s plastinAi??s jA? aistros melodijos, kuri vos uA?simezgusi nutrAi??ksta paslAi??pta po antklode.

Spektaklio sudAi??tinAi??s dalys, manau, sAi??veikavo organiA?kai. TaA?iau ar rezultatas, nepaisant visA? deklaracijA? ir dideliA? trupAi??s atsinaujinimo pastangA?, tikrai naujoviA?kas? Dabarties atitikmenA? ieA?kojimas chrestomatiniuose veikaluose vis daA?niau suvokiamas kaip pabodAi??s, trivialus. Tai, kas autoriA? pateikiama kaip naujoviA?kumas, pasisuka prieA? juos prieA?inga puse, kuri suvokiama kaip atgyvenAi??s, senamadiA?kas dalykas. NeuA?drausime vis iA? naujo eksploatuoti Karmen ir Bizet, bet abejoju, ar verta tokiu bAi??du, kai pasaulyje sukurta tiek pastatymA? A?ia tema? Jau vien Lietuvoje ai??i?? J.Ai??Smorigino, A.Ai??Cholinos, LNOBT scenoje ai??i?? K.Ai??Pastoro. Pastaroji interpretacija kardinaliai skiriasi nuo aptariamos naujosios. K.Ai??Pastoro ai??zKarmenai??? pakylAi??ta, elegantiA?ka, su E.Ai??Ai??pokaite ai??i?? neuA?mirA?tama. Po D.Ai??Veldman ai??zKarmenai??? spektaklio iA?sakyta inteligentiA?kos garbaus amA?iaus baleto lankytojos nuomonAi?? ai??i?? ai??zNeA?inau, kaip jums, bet man patiko, nes galvojau, kad bus blogiauai??? ai??i?? iA? dalies atspindi mAi??sA? publikAi?? ir trupAi?? tarsi esant pereinamajame neA?prastos baleto leksikos suvokimo ir A?prasminimo etape. TurAi??ti repertuare kelias ai??zkitokiasai??? Karmen gal ir gerai, bet labai svarbus tolesnis baleto trupAi??s modernAi??jimo kokybAi??s linkme kelias, jos prioritetai, pasirinkimai, kurie, be abejo, susijAi?? ir su finansinAi??mis galiomis.

Modernesne Europa padvelkAi?? Lietuvoje gastroliuojant Lenkijos nacionaliniam baletui (2013 m. gruodA?io 4 d.). TrijA? daliA? baleto vakarAi?? ai??zLaiko aidaiai??? sudarAi?? amA?iA? sandAi??ros kompozicijos, kurias sukAi??rAi?? A?ymAi??s choreografai Ascley Pageai??i??as, Krszysztofas Pastoras ir Williamas Forsytheai??i??as. SavotiA?ka baleto vakaro preambule tapo jaunimo orkestro ai??zI, Cultureai???, A?kurto Lenkijoje, kai A?i pirmininkavo Europos sAi??jungai 2011 m., koncertas LNOBT scenoje (2013 m. lapkriA?io 28 d.). PatraukAi?? jo programa, kuriAi?? sudarAi?? M.Ai??K.Ai??A?iurlionio simfoninAi?? poema ai??zMiA?keai??? (lietuviA? simfoninAi??s muzikos klasika) ir A?iandien avangardiA?kai skambantis aleatorinis Witoldo LutosAi??awskio koncertas violonA?elei su orkestru (dedikuotas M.Ai??RostropoviA?iui ir atspindintis jo konfliktAi?? su Rusijos valdA?ia), kurA? Vilniaus scenoje A?spAi??dingai atliko Johannesas Moseris. Antroje dalyje skambAi??jo visA? orkestro dalyviA? meistriA?kumo reikalaujantis ir jA? demonstruojantis Antrojo pasaulinio karo metais sukurtas BAi??la BartA?ko koncertas orkestrui. Jauni Lenkijos ir RytA? partnerystAi??s A?aliA? muzikantai ir dirigentas A?ukaszas Borowiczius, pasirinkAi?? solidA?iAi??, visuomeninius A?vykius atitinkanA?iAi?? politizuotAi?? programAi??, grojo talentingai ir meistriA?kai.

GrA?A?kime prie modernaus baleto. Lenkijos baleto artistai Lietuvos scenoje parodAi?? naujausiAi?? veikalAi??, minAi??tAi?? trijA? daliA? baleto vakarAi??, kurio premjera VarA?uvoje A?vyko 2012 m. lapkriA?io 17 d. Specialiai VarA?uvai buvo sukurta A.Ai??Pageai??i??o kompozicija, kitos dvi pastatytos anksA?iau. A?ymaus amerikieA?iA? choreografo Williamo Forsytheai??i??o darbas ai??zArtifaktA? siuitaai??? (2004) sukurta pagal 1984 m. spektaklA?, kuris padarAi?? nepaprastai didelAi?? A?takAi?? amA?iA? sandAi??ros baleto menui. Taigi, lenkA? parodyta programa atspindi ir savotiA?kai apibendrina XX ir XXI a. sandAi??ros modernaus A?okio tendencijas. Viena ryA?kiausiA? iA? jA?, anot K. Pastoro, ai??i?? A?iuolaikinio A?okio atlikAi??jA? energija, gaivaliA?kas fiziA?kumas ir kartais tiesiog neA?tikAi??tinai tobuli judesiai. Jiems atlikti reikalingos didelAi??s, abejoniA? dAi??l profesinio meistriA?kumo nekelianA?ios visos trupAi??s pajAi??gos (Forsytheai??i??o darbai atliekami tik gavus specialA? leidimAi??). Lenkijos baleto trupAi??je jos akivaizdA?ios. YpaA? A?spAi??dingas, atletiA?kas vyrA? A?okis (gal ir dAi??l to, kad jA? apskritai reA?iau matome). Visus tris vienaveiksmius baletus vienijo ryA?ys su gera klasikine, daugiausia A?iuolaikine muzika, taip pat vaizduojamaisiais menais, nepaliekant vietos verbaliniam naratyvui. Jis perkeliamas A? abstrakA?iAi?? plastiniA?, greitai judanA?iAi?? struktAi??rA? sekAi??, kartais sinchroniA?kAi??, neretai polifoniA?kAi??, nevienareikA?mAi??. Tai iA?A?Ai??kis ir nepatyrusiam A?iAi??rovui, turinA?iam pasitelkti savo dvasinAi??, emocinAi??, intelektinAi?? patirtA?, jAi?? suaktyvinti, nes konkreA?ios nuorodos, kaip suvokti kAi??rinA?, nepateikiamos arba yra labai menkos. Tokio stiliaus veikalA? mAi??sA? teatro A?iAi??rovui tenka labai retai matyti. TodAi??l A?is vakaras ypaA? A?simintinas.

AnglA? choreografo A. Pageai??i??o ai??zAmA?iA? virsmasai??? (Century Rolls) pagal amerikieA?iA? minimalisto Johno Adamso to paties pavadinimo koncertAi?? fortepijonui (beje, prieA? kelis metus grotAi?? Petro GeniuA?o) ai??i?? labai muzikalus pastatymas, atkuriantis verA?lA? muzikos A?aismingumAi?? ir lyrizmAi??, drauge pateikiantis naujAi??, vizualiAi??, jos kokybAi??, kurioje svarbios visos sintetinAi??s visumos dalys. DailininkAi??s Tatyanos van Walsum scenografija ir kostiumai sukurti italA? dailininko futuristo Giacomo Ballo (beje, studijavusio muzikAi?? ir jAi?? kAi??rusio) puantilistine maniera pateikiamais kAi??rybos motyvais. Tarp jA? vyrauja aliuzijos A? fortepijono klaviA?us bei kitas muzikines notacijas (pvz., diezA?). Juodais klaviA?ais ai??zgrojoai??? trumpi besiplaikstantys margaspalviai moterA? sijonAi??liai, kuriuose iA?siskyrAi?? juodi lopiniai. IA?tA?susiA? klaviA?A?, kitA? muzikiniA? A?enklA? grafines linijas A?A?velgAi??me galinAi??je scenos uA?dangoje. Ji, skirtingai apA?vieA?iama (dailininkas Bertas Dalhuysenas), prabildavo itin iA?raiA?kingai, pavyzdA?iui, lyrinAi??je mAi??lynos ir juodos spalvos koncerto dalyje. KraA?tiniA? daliA? grupinius A?okius keitAi?? vidurinAi??s dalies duetai. Finale gyvas grupinio A?okio asinchroniA?kumas lyg atkAi??rAi?? minimalistinAi??s muzikos faziA? slinkties technikAi??, buvo apibendrinamai optimistiA?kas, A?ventiA?kas. Choreografija pakerAi??jo elegantiA?ku (neoklasikiniu) nuosaikumu, suponuojanA?iu harmoningAi?? visA? spektaklio komponentA? sintezAi??.

Antroji vakaro dalis priklausAi?? Lenkijos (ir Lietuvos bei Olandijos) baleto vadovui Krzysztofui Pastorui, jo prieA? ketverius metus Olandijoje pastatytam vienaveiksmiam baletui ai??zJudantys kambariaiai??? (Moving Rooms). Jis savotiA?kai pratAi??sAi?? archajines pirmosios baleto vakaro dalies uA?uominas, kadangi J.Ai??Adamso koncertas A?kvAi??ptas pianolos (fonografo pirmtako) mechanizmo, o antroje dalyje vyravo ai??zmechaninAi??ai??? klavesino muzika ai??i?? A.Ai??Schnitkes ai??zConcerto grosso Iai??? ir H.Ai??M.Ai??GA?reckio Koncertas klavesinui. TaA?iau ai??zJudanA?iA? kambariA?ai??? turinys buvo kitoks ai??i?? emocionalesnis, ekspresyvesnis, dramatiA?kesnis, keliantis konkretesnes asociacijas, todAi??l ir publikos buvo suvoktas emocionaliau. Ai??A?velgAi??me skulptAi??ros ai??zPietaai??? plastines ir net spalvines inspiracijas. KostiumA? dailininkas Oliver Halleris pasirinko siaurAi??, vos keliA? ai??i?? juodos ir kreminAi??s ai??i?? spalvA? amplitudAi??, triko pobAi??dA?io kostiumus, pasitikAi??damas apA?vietimu, iA?ryA?kinanA?iu judesio, kAi??no formA? faktAi??ros, proporcijA? niuansus. ApA?vietimo svarba A?ia buvo dar akivaizdesnAi?? nei pirmoje vakaro dalyje (jo autorius taip pat B. Dalhuysenas). Choreografiniai vaizdiniai skulptAi??riA?kai iA?nirdavo iA? tamsos, kai jie A?vairiomis formomis (trikampiais, kvadratais A?achmatA? lentos pavidalu, tiesiu, siauresniA? matmenA? spinduliu) bAi??davo apA?vieA?iami iA? virA?aus suskaidant grindis ir drauge visAi?? erdvAi?? A? ai??zkambariusai???. Anot Pastoro, A?is A?viesA? ir judesiA? A?aismas kintanA?ioje erdvAi??je ir yra jo baleto esmAi??. Kartais beveik agresyvA? sinchroniA?kAi?? trupAi??s A?okA? keitAi?? intymAi??s skausmo iA?gyvenimai vienatvAi??je ar dviese. SkirtingA?, bet stipriA? jausmA? srautas liejosi nenutrAi??kstamai (perpetuum mobile), nAi?? akimirkos nesuteikdamas abejingam atokvAi??piui.

AnksA?iau nei kiti du vienaveiksmiai baletai sukurta W. Forsytheai??i??o ai??zArtefaktA? siuitaai??? (Artifact Suite, statytoja Katryn Bennetts) LNOBT scenoje atrodAi?? labiau avangardinAi??, oponuojanti klasikiniam baletui. Atvira, su visomis apA?vietimo ir kitomis konstrukcijomis iA? A?ono apnuoginta scena, jos gilumoje gulintys ir rankomis ai??zornamentusai??? sinchroniA?kai ir asinchroniA?kai dAi??liojantys artistai, A?okis be saugios pusiausvyros, rizikingas, aiA?ku, energingas ir greitas, drauge uA?tikrintas Ai??ai??i?? visa tai A?taigiai perteikAi?? Lenkijos nacionalinio baleto A?okAi??jai, daugiau nei pateisinAi?? leidimAi?? atlikti A?iAi?? kompozicijAi??. Ai??okio epizodus, lyg aliuzijAi?? A? klasikinio baleto dalumAi??, drastiA?kai skyrAi?? su trenksmu nusileidA?ianti ir tolesniam plastiniam veiksmui vAi??l pakylanti ai??zgeleA?inAi??ai??? uA?danga. SkambAi??jo J.Ai??S.Ai??Bacho A?akonos iA? Partitos Nr.Ai??2 d-moll smuikui solo ir Frankfurto baleto pianistAi??s bei kompozitorAi??s Evos Crossman-Hecht muzika.

Lietuvos baleto gastrolAi??s Lenkijoje ai??i?? parodyta ai??zBarbora RadvilaitAi??ai??? ir ai??zA?iurlionisai??? ai??i?? buvo A?vertintos gana santAi??riai, net kritiA?kai, nors iA? mAi??sA? spaudos atrodytA?, kad beveik triumfaliA?kai. LenkA? baleto gastrolAi??s Vilniuje man priminAi?? kadaise Lietuvos kompozitorius gaivinusius, turiningoms naujovAi??ms inspiravusius muzikinius ai??zVarA?uvos rudensai??? festivalius ir tarsi ragino Lietuvos baletAi?? toliau A?engti A?iuolaikiA?kumo, atsinaujinimo keliu. TurAi??dami omenyje baleto, A?okio teatro krypA?iA?, stiliA? gausumAi?? ir A?vairovAi??, tikriausiai ir vAi??l neiA?vengsime abstraktaus ir (ar) labiau realistinio baleto naujoviA? sAi??lygiA?kumo. Svarbiausia ai??i?? kAi??riniA? turinio A?taigumas, atlikimo profesionalumas.