Balsai iA? Europos RytA? ir Vidurio

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Europa
AUTORIUS:Ai??Andrius Martinkus

DATA: 2013-04

Balsai iA? Europos RytA? ir Vidurio

Andrius Martinkus

Tomas Kavaliauskas, ai??zPokalbiai apie RytA? Vidurio EuropAi?? po 1989-A?jA?ai???, Vilnius, Edukologija, 2012Ai??

“PokalbiA? apie RytA? Vidurio EuropAi??ai??? dalyviai (bulgarA? kultAi??ros antropologas Ivaylo Ditchevas, rusA? politikos filosofas, Jeilio universiteto profesorius Borisas Kapustinas, tyrinAi??toja iA? Tartu universiteto Maria MAi??lksoo, BukareA?to universiteto politiniA? mokslA? katedros profesorius, buvAi??s Rumunijos prezidento patarAi??jas Catalinas Avramescu, Amsterdamo universiteto profesorAi?? Anette Freyberg Inan, keletAi?? metA? gyvenusi Rumunijoje ir studijavusi tos A?alies politinA? klimatAi??, Kauno Vytauto DidA?iojo universiteto profesorius filosofas Gintautas MaA?eikis, VarA?uvos TarptautinAi??s kino dokumentikos akademijos direktorAi?? Dorota Roszkowska, Norvegijos meno fondo ai??z3,14ai??? tarybos pirmininkas GA?ranas A. Ohldieckas) su knygos sudarytoju Tomu Kavaliausku aptaria platA? temA? spektrAi??, kuris pradedamas nuo geopolitiniA? paraleliA? tarp BalkanA? ir Baltijos regionA?, o baigiamas A?iuolaikinAi??s dokumentikos aktualijomis. Antai iA? pokalbio su Ditchevu suA?inome, kad ai??ztradiciA?kai Rumunija yra iA?skirtinAi?? PrancAi??zijos atstovAi??, Bulgarija ir Serbija ai??i?? Rusijos, Turkija ai??i?? DidA?iosios Britanijosai??? (p.Ai??127), kad jo tautieA?iai ai??znAi??ra religingi* (kitaip negu rusai ar rumunai)ai??? (p. 130). O balsas iA? Lenkijos byloja prieA?ingai: ai??zBuvome ir esame labai religingi. Neseniai maA?iau VarA?uvos Corpus Christi procesijAi?? dideliame moderniame rajone, kuriame gyvenu, ai??i?? minioje A?mAi??A?avo ir seni, ir jauni veidai. Tiek kaimA?, tiek didmiesA?iA? baA?nyA?iose sekmadieniais apstu A?moniA?. TikAi??jimas yra esminAi?? atramaai??? (pokalbis su Dorota Roszkowska, p. 207).

VDU profesorius Gintautas MaA?eikis gina pozicijAi??, kad ai??zpasaulAi??A?iAi??riniA? ginA?A? ir paA?iAi??rA? susikirtimA? negalima sprAi??sti draudimais ir prieA?iAi??raai??? (p. 185), o politologas iA? BukareA?to Catalinas Avramescu tvirtina: ai??zNaujoji kairAi??, kad ir kAi?? ji reikA?tA?, Rumunijos politikoje dabar tarsi neegzistuoja [ai??i??]. Net tie keli jauni vieA?ieji intelektualai, kurie tvirtina esantys kairieji, nesiryA?tA? cituoti Bakunino ar Che Guevarosai??? (p. 177). Jei tai tiesa, galAi??tume rekomenduoti jiems pasisemti patirties iA? Lietuvos ai??i?? anarchijos.lt adeptams tikrai nereikia pasakoti apie anarchizmo korifAi??jA? ai??zA?ygdarbiusai???.

IA? plataus spektro iA?skirsiu vienAi?? temAi??, kuri, tiesAi?? sakant, nAi??ra aiA?kiai suformuluota, taA?iau kuriAi?? neiA?vengiamai suponuoja tiek knygos pavadinimas, tiek klausimA? ir atsakymA? pobAi??dis. Ji galAi??tA? skambAi??ti taip: ai??zKokia yra virsmo, 1989ai??i??1991Ai??m. A?vykusio Vidurio RytA? Europoje, prigimtis?ai??? Kitaip tariant, kas iA? tikrA?jA? A?vyko, kai praAi??jusio amA?iaus 9-ojo ir 10-ojo deA?imtmeA?iA? sandAi??roje A?lugo komunizmas?

Jeigu minAi??tAi?? virsmAi?? interpretuosime ai??zgAi??rioai??? ir ai??zblogioai???, ai??zlaisvAi??sai??? ir ai??zvergijosai???, ai??ztiesosai??? ir ai??zmeloai??? kategorijA? A?viesoje, ko gero, bus A?manomos trys pamatinAi??s interpretacijos. PirmAi??ja grindA?iami tokie dalykai kaip ai??zsovietinAi??s praeities nostalgijaai???, ai??zrusiA?kasis revanA?izmasai??? ai??i?? visa tai ypaA? gerai iliustruoja dabartinio Rusijos prezidento posakis, esAi?? ai??ztas, kuris neapgailestauja dAi??l SSRS subyrAi??jimo, neturi A?irdiesai???. Ai??ia interpretacija vadovavosi kruvinojo 1991-A?jA? sausio Vilniuje organizatoriai, puA?o Maskvoje tais paA?iais metais rengAi??jai, bausmAi?? Lietuvos kalAi??jime jau atlikAi?? SSKP Lietuvos filialo vadovaiai??i?? IA? visA? postkomunistiniA? A?aliA? A?i interpretacija vis dar bene gajausia ir plaA?iausiai paplitusi Rusijoje, panaA?u, artima ji ir baltarusiams, net akademiniams jA? sluoksniams: ai??zViena kolegAi?? iA? Minsko sakAi??, kad ji renkasi autoritarinA? LukaA?enkos reA?imAi?? vietoj demokratijos, nes demokratinis valdymas atves BaltarusijAi?? prie to, kas jau iA?tiko UkrainAi??, ai??i?? A?ia ji pavartojo A?odA? raspad, esAi?? su demokratija prasidAi??s valstybAi??s irimasai???, ai??i?? teigia knygos sudarytojas (p. 192ai??i??193). Pasak filosofo Gintauto MaA?eikio, tokA? pasirinkimAi?? kaip ai??zkolegAi??s iA? Minskoai??? lemia viena prieA?astis: ai??zDiktatAi??ros remiasi iliuzija, kad protas yra substancinis dalykas, daA?niausiai siejamas su A?mogaus smegenimis, o ne komunikacinis ir ne istorinis (atminties) fenomenas, kaip jA? apibrAi??A?ia Otto Apelis, JA?rgenas Habermasas, Richardas Rortyai??i??s ir daugelis kitA? A?iuolaikiniA? mokslininkA?. Vedami ai??zprotingA? smegenA?ai??? prietaro, A?monAi??s bando fetiA?izuoti diktatorius, patys atsisakydami galimybAi??s sprAi??sti savo likimAi??, nes bijo pasirodyti nekompetentingi, negabAi??sai??? (p. 193).

Ai??ie A?odA?iai atskleidA?ia antrAi??jAi?? pamatinAi?? 1989ai??i??1991 m. virsmo interpretacijAi??, kurios kertinAi?? sAi??voka yra ai??ziA?silaisvinimasai???. Didysis ai??ziA?silaisvinimo pasakojimasai??? byloja, kad XX a. 9-ojo ir 10-ojo deA?imtmeA?iA? sandAi??roje A?lugo komunistinAi?? ai??zblogio imperijaai???, SSRS pavergtos tautos atgavo ai??zlaisvAi??ai??? ir tapo paA?ios atsakingos uA? savo likimAi??. Tokio poA?iAi??rio laikosi ir knygos sudarytojas. Antai kalbAi??damasis su paA?nekove iA? Estijos, Kavaliauskas, aptarAi??s, kodAi??l iA?siskyrAi?? Baltijos A?aliA? vadovA? poA?iAi??ris A? 2010-A?jA? geguA?Ai??s 9-osios iA?kilmes Maskvoje (Latvijos ir Estijos prezidentai jose dalyvavo, o Lietuvos ai??i?? ne), klausia: ai??zAr toks Estijos ir Latvijos diplomatinis elgesys nekoreguoja ir poA?iAi??rio A? Ribbentropoai??i??Molotovo slaptuosius protokolus, o gal net savotiA?kai iA?duoda sakraliAi?? 1989-A?jA? iA?sivadavimo iA? okupacijos prasmAi???ai??? (p. 164).

PrisipaA?insiu: keliolika metA? ir pats laikiausi antrosios interpretacijos, bet pastaruoju metu esu linkAi??s pritarti tiems europieA?iams, kurie A? A?A? virsmAi?? A?velgia visai kitaip. Nors treA?iosios pamatinAi??s interpretacijos atstovai ai??zPokalbiuoseai??i??ai??? nepristatyti, kai kurie iA? jA? vis dAi??lto minimi, pavyzdA?iui, aptariant politinAi??s filosofijos bAi??klAi?? Lietuvoje, skirtingus disidentA? tipus, GeguA?Ai??s 9-osios suvokimAi?? A?iuolaikinAi??je Rusijoje. Pats knygos sudarytojas tokio pobAi??dA?io prieA?taravimus ir nesuderinamumus vadina privalumais: ai??zPozicijA? A?vairovAi?? sukuria polifoninA? dialogAi??. Tokiame, tarsi neuA?baigtame, dialoge atsiveria galimybAi??s atvirai interpretuoti, toliau tAi??sti pokalbA?ai??? (p. 119).

Naudodamasis A?ia galimybe, A?trauksiu A? pokalbA? dar vienAi?? kitAi?? balsAi??.

Nors ai??zPokalbiaiai??i??ai??? persmelkti fundamentaliA? prielaidA?, susijusiA? su ai??ziA?silaisvinimo pasakojimuai???, reikAi??tA? pabrAi??A?ti (sudarytojo ir jo paA?nekovA? garbei), kad knygoje iA?vengta groteskiA?kiausiA? A?io naratyvo pasireiA?kimA?, prie kuriA? galAi??tume priskirti, pavyzdA?iui, tokius valdanA?iojo Lietuvos elito samprotavimus: ai??zPer visAi?? savo istorijAi?? Lietuva niekada nebuvo tokia saugi, kokia yra dabar.ai??? Arba: ai??zTeisAi?? emigruoti iA?sikovojome.ai??? Ko gero, labiausiai idealizuojanA?ia gaida ai??ziA?silaisvinimo pasakojimasai??? skamba balse iA? Lenkijos: ai??zAmsterdame apsigyvenau 1986-aisiais, tada tai buvo A?viesos nutvieksta vieta, palyginti su pilkA? tonA? VarA?uva. [ai??i??] LaimAi??, nuo 1989-A?jA? viskas Ai??mAi?? keistis, o kai Lenkija A?stojo A? ES, A?iame kraA?te irgi nuA?vito saulAi??ai??? (p. 210). Tiesa, netrukus Dorota Roszkowska prisipaA?A?sta, kad dabar, kai nuvyksta A? OlandijAi??, jAi?? ai??zuA?plAi??sta keisti jausmaiai???: ai??zNuo 1989 iki 1996-A?jA? gyvendama Nyderlanduose, maA?iau, kaip olandai savo kepyklas uA?leidA?ia marokieA?iams, darA?oviA? parduotuves perima turkai. Gimnazijoje greta mano namA? Amsterdame mokAi??si tik emigrantA? vaikai, nes olandA? mokiniai persikraustAi?? A? elitines mokyklas. Dauguma baA?nyA?iA? uA?sidarAi?? ir vAi??l buvo atidarytos jau kaip diskotekos arba meA?etAi??s. Dabar, kai ten grA?A?tu, matau, kad ai??zmanoai??? kvartalas tapo musulmoniA?kas, parduotuvAi??se ir biuruose moterys dAi??vi galvos apdangalus.ai???

Nors kritiA?kiausiai bAi??vA? po ai??ziA?silaisvinimoai???, t.Ai??y. ai??zpo 10-uoju deA?imtmeA?iu A?alA? nusiaubusio liberalaus kapitalizmoai??? (p. 154ai??i??155), vertina Borisas Kapustinas iA? Rusijos, bet nusivylimo nuotaikA? esama ir daugiau. ai??zMano A?alyje A?tampa tarp turtingos Sofijos savivaldybAi??s ir vadinamosios provincijos irgi daug pasakoai???, ai??i?? Ditchevas apgailestauja, kad nyksta ai??zsolidarumas tarp nacionaliniA? teritorijA?ai??? ir ai??ztai bendra neoliberalaus pasaulio kryptisai??? (p. 126ai??i??127). Pritardamas bulgarA? profesoriui, norAi??A?iau priminti Vilniaus mero nusiskundimus, kad valstybinAi?? mokesA?iA? politika labiausiai Lietuvoje ai??zdiskriminuojaai??? vilnieA?ius. Prisimintinas ir vienas deA?inysis ai??zpolitikos apA?valgininkasai???, provincijos gyventojus, kurie per pastaruosius Seimo rinkimus balsavo prieA? liberalus ir TS-LKD, iA?vadinAi??s ai??zparazitaisai???. Ai??ie ir daugybAi?? kitA? ai??zfenomenA?ai???, pavyzdA?iui, iA? mokesA?iA? mokAi??tojA? kiA?enAi??s iA?laikomo Lietuvos ai??znacionalinio transliuotojoai??? giedamos odAi??s velionei Margaret Thatcher, kuri ai??zabsurdiA?ku, bet triumfaliA?ku karu Falklando salose [ai??i??] pirmoji privertAi?? savo pilieA?ius praryti visuomeninio jA? valstybAi??s pasmerkimo piliulAi??ai??? (p. 127), akivaizdA?iai liudija ai??i?? Lietuva uA?tikrintai A?engia ai??zbendra neoliberalaus pasaulio kryptimiai???. Kaip ir Rumunija, kurioje ai??zatotrAi??kis tarp valstybAi??s ir visuomenAi??s buvo ir yra didA?iausia politinAi?? problemaai??? (p. 175). Ai??i diagnozAi?? puikiai paA?A?stama ir lietuviams, kurie galAi??tA? pritarti ir apgailestavimams dAi??l vieA?A?jA? debatA? kokybAi??s: ai??zVieA?ojo diskurso standartas subyrAi??jo. XX a. 9-ojo deA?imtmeA?io pabaigoje debatus A?A?iebAi?? Filosofijos istorijAi?? paraA?Ai??s autorius, LAi??vi Strausso krypties mAi??stytojas, o dabar A?urnalistai nuolat praA?o, kad pakomentuoA?iau gandus, paskleistus tinklaraA?A?iuose arba per TV pokalbiA? A?ouai???, ai??i?? sako Avramescu (p. 178). Nekeista, kad ai??zsilpnAi??ja priklausymo savo A?aliai jausmas [ai??i??] Per du deA?imtmeA?ius po komunizmo subyrAi??jimo maA?daug du milijonai rumunA? iA?vyko gyventi svetur. PrieA? 1989-uosius bAi??tume vadinAi?? tai ai??zegziliuai???, kai A?monAi??s yra priversti palikti tAi??vynAi??. Dabar tai normalu, kai kam net atrodo, kad tai ai??zsAi??kmAi??s istorijaai??? (p. 179ai??i??180). Kaip A?ia neprisiminsi vieno iA? mAi??sA? ministrA? pirmininkA? (to paties, kuris pareiA?kAi??, atseit ai??zteisAi?? emigruoti iA?sikovojomeai???) A?odA?iA?, esAi?? masinAi?? lietuviA? emigracija liudija, kad lietuviai… ai??zdrAi??si tautaai???. Knygos sudarytojas sako girdAi??jAi??s net pajuokavimAi??: ai??zLietuviA? emigracija A? VakarA? EuropAi?? baigAi??si, prasideda evakuacijaai??? (p. 169).

O A?tai A?adAi??tasis balsas iA? A?alies ai??i?? Vytautas RadA?vilas teigia: ai??zNereikia turAi??ti jokiA? ai??zsvieto lygintojoai??? polinkiA? norint suprasti, jog milA?iniA?ka ekonominAi?? nelygybAi?? ir beveik didA?iausia Europos SAi??jungoje socialinAi?? atskirtis yra aiA?kus A?rodymas, kad Lietuvos ai??ziA?silaisvinimasai??? buvo absoliuA?iai atsaistytas nuo SAi??jAi??dA?io deklaruotA? ir tarsi ketintA? A?gyvendinti teisingumo ir visuomeninio solidarumo principA?. Taip pat tik ai??ziA?silaisvinimoai??? pasakojimo uA?hipnotizuotas ir jo uA?dAi??tA? ideologiniA? roA?iniA? akiniA? nenorintis nusiimti stebAi??tojas drA?stA? teigti, kad emigracijos iA? Lietuvos mastai, daugelA? kartA? virA?ijantys vidutinius europinius rodiklius, yra ne tariamai iA?silaisvinusios tautos iA?sivaikA?A?iojimo ir tiesiog fizinio/demografinio nykimo poA?ymis, bet natAi??ralus ir netgi pozityvus reiA?kinys. BAi??tent minAi??tas ideologinis pasakojimas didA?ia dalimi lemia, kad A?alies gyventojA? prarastys, pranokstanA?ios karo ir trAi??mimA? laikotarpiais patirtas A?moniA? netektis, racionalizuojamos vaizduojant jas kaip neiA?vengiamAi?? reiA?kinA?, panaA?A?, tarkime, A? natAi??raliAi?? metA? laikA? kaitAi??, ir net laikomos atgautosios ai??zlaisvAi??sai??? iA?raiA?ka, o ne vadinamos tikruoju vardu ai??i?? neatsakingos ekonominAi??s ir socialinAi??s politikos sukeltu ir tebetrunkanA?iu tautos su(si)naikinimo procesuai???, palyginti su kuriuo ai??zsovietiniA? okupantA? planai ir pastangos sukurti ai??zLietuvAi?? be lietuviA?ai??? atrodo tik kaip gana mAi??gAi??jiA?ki ir nerangAi??s, todAi??l sAi??lygiA?kai ne tokie pavojingi A?aidimai.ai???1

Ai??i citata ai??i?? A?A?anga A? treA?iAi??jAi?? aptariamojo virsmo interpretacijAi??, kuri, nors ir nesako, kad bAi??vis po ai??ziA?silaisvinimoai??? yra kita blogio emanacija, pakeitusi komunizmo blogA? (tai bAi??tA? jau kraA?tutinAi?? A?ios interpretacijos versija), bet ragina vertinti A?A? bAi??vA? nepalyginamai kritiA?kiau, negu tAi?? daro didysis ai??ziA?silaisvinimo pasakojimasai???. FanatiA?kA? A?io pasakojimo adeptA? poA?iAi??riu, tokios abejonAi??s skamba tarsi eretikA? balsai.

ai??zA?ekoslovakijoje ir Jugoslavijoje turtingieji norAi??jo atsikratyti vargA?A?, ir A?ios valstybAi??s suskiloai???, ai??i?? A? postkomunistinio ai??ztautA? pavasarioai??? idealistinAi?? medaus statinAi?? A?liAi??kA?teli deguto A?aukA?tAi?? balsas iA? Bulgarijos (p. 126). TaA?iau karingus fanatikus, uA?simojusius ai??ziA?silaisvinimAi??ai??? neA?ti toliau A? Rytus, dar labiau papiktins A?ie Ditchevo A?odA?iai: ai??zMaA?oms A?alims dAi??tis didelAi??mis yra A?iek tiek absurdiA?ka, nebent jos disponuotA? didele karine galia, o taip nAi??raai??? (p. 127). BulgarA? profesorius A?ia kalba apie savo A?alA?, kurios karinAi?? galia, panaA?u, yra nykA?tukinAi??, palyginti su Lietuvos, drAi??siai skaiA?iusios demokratijos paskaitas ukrainieA?iams ir gruzinams. TaA?iau ko norAi??ti iA? A?mogaus, teigianA?io: ai??zBulgarijoje, skirtingai nei daugumoje buvusio komunistinio bloko A?aliA?, Rusijos A?vaizdis iA?skirtinai pozityvus. [ai??i??] Komunizmas pas mus irgi buvo maA?iau smurtinis, dauguma A?moniA? netgi ilgisi laikA?, kai SovietA? SAi??junga A?arstAi?? milijonus satelitinAi??ms A?alims paremti, pavyzdA?iui, mes iA? Maskvos pigiai pirkdavome naftAi?? ir slapta jAi?? perparduodavomeai??? (p. 128). Dar nuodAi??mingiau skamba balsas iA? Estijos, Baltijos A?aliA? sprendimAi?? paremti karAi?? Irake laikantis ai??zganAi??tinai liAi??dnu ir apgailAi??tinu pokomunistinAi??s istorijos puslapiuai??? (p. 161). Tie, kurie puoselAi??ja teisingAi?? ai??ziA?silaisvinimo pasakojimoai??? versijAi??, A?ino, kas vertas, o kas nevertas ai??ziA?laisvinimoai???. Jo verta diktatoriaus priespaudAi?? kenA?ianti Irako liaudis, bet neverti palestinieA?iai, todAi??l jiems neleidA?iama A?stoti A? UNESCO.

MAi??lksoo svarsto: ai??zLietuva atkakliai (kai kam atrodo uA?sispyrusiai) reikalauja Rusijos, kaip SovietA? SAi??jungos paveldAi??tojos, politinio atsipraA?ymo dAi??l sovietinAi??s okupacijos. Tai tikriausiai susijAi?? su ai??zA?gimtu politiniu stiliumiai???, kai (reliatyviai) remiamasi istorine Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s patirtimi A?iame regione, nekreipiant dAi??mesio A? tai, kad dabar ji yra maA?a, nereikA?minga ir subordinuota valstybAi??, kaip ir Estija su Latvija, nors lietuviA? populiacija vis dAi??lto didesnAi??ai??? (p. 167ai??i??168). Turiu prisipaA?inti, kad prieA? gerAi?? deA?imtmetA? niekaip nebAi??A?iau sutikAi??s su tokiais paA?nekovAi??s iA? Estijos A?odA?iais, ypaA? su apibAi??dinimu, kad Lietuva yra ai??zmaA?aai??? ir ai??znereikA?mingaai???. TaA?iau mano poA?iAi??ris pasikeitAi??, kai pastebAi??jau, kad A?spAi??dinga Lietuvos retorika Rusijos atA?vilgiu keistai koreliuoja su ne maA?iau A?spAi??dingu lietuviA? ai??zpopuliacijosai??? maA?Ai??jimu. Ai??iandien galAi??A?iau tik pritarti MAi??lksoo, kuri teigia: ai??zEstA? egzistencinAi?? baimAi??, kad tauta iA?mirs, yra nuolatinAi?? ir gerai reflektuojamaai??? (p. 169), linkAi??damas, kad tokiAi?? baimAi?? pagaliau pajustA? ir imtA? reflektuoti Lietuvos valdA?ia.

Pokalbis su Kapustinu labiausiai priartAi??ja prie treA?iosios postkomunistinio virsmo interpretacijos. Vargu ar atsitiktinai bAi??tent balsas iA? Rusijos, kurioje iA?silaisvinimas reiA?kAi?? iA?silaisvinimAi?? tik nuo komunizmo be jokiA? ai??znacionalinio iA?sivadavimoai??? prieskoniA?, labiausiai nuvainikuoja didA?jA? ai??ziA?silaisvinimo pasakojimAi??ai???: ai??zRusijoje demokratija susipynAi?? su kapitalizmu ai??i?? tai buvo ai??zkapitalizmo revoliucijosai??? triumfas demokratijos revoliucijos sAi??skaitaai??? (p. 140). Tiesa, profesorius demaskuoja ir ai??zaksominiA? revoliucijA?ai??? uA?kulisius: ai??zVidaus reikalA? ministerijos vila Magdalenka pasirodAi?? esanti puiki simbolinAi?? vieta nedemokratiA?kiems susitikimams tarp komunistA? ir vadinamojo demokratijos elito, taip prasidAi??jo naujos valdanA?iosios klasAi??s kAi??rimas (Bildung). Kai tik iA?kildavo rimtA? sunkumA? vieA?ose derybose, elitinAi??s SolidarnoAi??Ai?? ir Vieningos darbininkA? partijos grupelAi??s vykdavo A? MagdalenkAi??. Tokia schema leido ai??zatvAi??sintiai??? nuomones, nustatyti interesA? hierarchijAi?? ir pasiekti ai??zkompromisAi??ai???, apeinant darbininkus, kurie net 1989-aisiais vis dar klaidingai manAi??, kad SolidarnoAi??Ai?? siekia pagerinti darbo sAi??lygas, taip pat socialinAi??s lygybAi??s (didesnio egalitarizmo nei tas, kuris egzistavo komunistinAi??je santvarkoje!) ir darbininkA? savivaldos, kaip deklaruota SolidarnoAi??Ai?? programoje, kuriAi?? priAi??mAi?? Pirmasis nacionalinis kongresasai??? (p. 143). ParalelAi??s su SAi??jAi??dA?io paA?adais panaikinti privilegijas ir su tuo, kuo ta kova baigAi??si, akivaizdA?ios.

ai??zPergalingos revoliucijos dalyviai paprastai pirmieji ai??zragaujaai??? triumfo vaisius, ai??i?? teigia politikos filosofas Kapustinas. ai??i?? Tai galioja tiek prancAi??zA? sans-cullotes, kurie iA?sikovojo sau kapitalizmo jungAi??, tiek bolA?evikA? Raudonosios armijos valstieA?iams, kuriuos pavertAi?? vergais Stalino kolektyvizacija. Tai galioja ir Gdansko laivA? statytojams, kuriuos socialinei marginalizacijai pasmerkAi?? jA? paA?iA? heroizmasai??? (p. 150ai??i??151). Tai galioja ai??i?? galAi??tume pratAi??sti ai??i?? ir Baltijos kelyje stovAi??jusiems lietuviams, kuriuos ai??ziA?silaisvinimasai??? iA?laisvino nuo darbo savo A?alies gamyklose ir A?darbino Anglijos pramonAi??je, Ispanijos A?emAi??s Ai??kyje.

TaA?iau kai kurie balsai iA? Lietuvos, atstovaujantys treA?iajai interpretacijai, pavyzdA?iui, Romualdas Ozolas, apskritai neigia buvus revoliucijAi?? tikrAi??ja to A?odA?io prasme: ai??zBuvo kolaboravimo naujomis sAi??lygomis tAi??sa, kuri baigAi??si valdA?ios perAi??mimu pagal okupacinAi??s teisAi??s nustatytAi?? tvarkAi??, grieA?tai paisant ir pasauliniA?, ir ai??zsAi??junginiA?ai???, ir ai??zrespublikiniA?ai??? pervardijimAi?? legalizuojanA?iA? procedAi??rA?ai???.2 AtkreipAi??s dAi??mesA? A? tai, kad vadinamosios ai??zaksominAi??s revoliucijosai??? buvo ai??zneA?tikAi??tinai taikiosai???,3 RadA?vilas raA?o: ai??zA?mogiA?kai tokia permaina galAi??tA? tik dA?iuginti, jeigu A?ios smurto maA?Ai??jimo tendencijos nelydAi??tA? iA?ryA?kAi??jAi??s dar vienas naujas ir gerokai problemiA?kesnis A?iA? revoliucijA? bruoA?as. Revoliucijoms ai??zhumaniA?kAi??jantai???, jose dalyvaujanA?ios ai??zapaA?iosai??? darosi vis pasyvesnAi??s, o jA? vaidmuo menksta. VisA? ai??zklasikiniA?ai??? modernybAi??s revoliucijA? prieA?astis buvo kaip tik tolydA?io augantis ai??zapaA?iA?ai??? nepasitenkinimas, pamaA?u virsdavAi??s vis atviresniais protestais prieA? esamAi?? tvarkAi?? ir galiausiai pasibaigdavAi??s spontaniA?kais ir smurtingais revoliuciniais sukilimais. Tuo tarpu XX a. pabaigos antikomunistinAi??s revoliucijos yra ai??zpostmoderniosai???, nes jos kur kas panaA?esnAi??s A? paA?iA? ai??zvirA?Ai??niA?ai??? sumAi??stytus ir sureA?isuotus kvazipolitinius spektaklius, kuriuose ai??zmasAi??sai??? atrodAi?? tokios pat pastebimos ir svarbios kaip ir ankstesniais laikais, bet iA? tikrA?jA? joms skirtas tik reA?isieriA? veiksmus palaikanA?iA? ai??zrevoliucijos klakeriA?ai???, arba A?iA? spektakliA? ai??zestetinio fonoai???, vaidmuo.ai???4

Kitais A?odA?iais tariant, A?vyko ne ai??zrevoliucijaai???, o perestrojka tikrAi??ja to A?odA?io prasme, ai??zpertvarkaai???, kuri Lietuvoje, beje, pavyko net geriau negu Rusijoje: ai??zTokiAi?? iA? paA?iAi??ros netikAi??tAi?? ir net paradoksaliAi?? iA?vadAi?? galima prieiti pamAi??ginus A?vertinti ai??zpertvarkosai??? sAi??kmAi?? kitokiu matu arba kriterijumi. Ai??iuo atveju juo bAi??tA? gebAi??jimas atvirai represyviAi?? pavergtos ir engiamos visuomenAi??s valdymo schemAi?? pakeisti modernesniu ir lankstesniu ai??i?? ai??zdemokratiniuai??? ai??i?? tos paA?ios visuomenAi??s valdymo mechanizmu paA?alinant arba paslepiant ankstesniajam ai??ztotalitariniamai??? valdymui bAi??dingus iA?orinAi??s ir todAi??l lengvai pastebimos prievartos elementus. PraktiA?kai tai reikA?tA?, kad ai??zpertvarkosai??? abiejose A?alyse sukurtos santvarkos pamatiniais bruoA?ais yra panaA?ios, taA?iau jA? institucinAi??s dekoracijos ir valdymo stilius gerokai skiriasi. Rusijoje jie kur kas A?iurkA?tesni, tuo tarpu Lietuvoje labiau kliaujamasi ai??zA?velniAi??jaai??? galia, tai yra pirmenybAi?? teikiama pastangoms ne tiesmukiA?kai slopinti laisvAi?? pilieA?iA? valios raiA?kAi??, bet manipuliuoti visuomene, pasitelkiant procedAi??rinius grynai formalistinAi??s demokratijos A?aidimus ir subtilesnes ideologinio indoktrinavimo bei ai??zsmegenA? plovimoai??? technikas.ai???5

Ai??ia, ai??ziA?silaisvinimo pasakojimoai??? A?yniA? poA?iAi??riu, A?ventvagiA?ka citata baigiu klausytis balsA? iA? Lietuvos ir pamaA?u artAi??ju prie pabaigos, bet dar kartAi?? pacituosiu pokalbA? su profesoriumi Kapustinu:

ai??zRusija A?vartuojasi prie GeguA?Ai??s 9-osios fikcijos, nes tai vienintelis didingas netolimos praeities darbas, uA?tikrinantis, pagrindA?iantis A?lovAi??, nepaisanA?iAi?? laiko ribA?. [ai??i??] VAi??lyvoji sovietA? / posovietA? GeguA?Ai??s 9-oji, kaip visos A?monijos laisvAi??s ir nesavanaudiA?ko sovietiniA? A?moniA? heroizmo lydinys, yra itin agresyvi fikcija, nepajAi??gianti nuslAi??pti priespaudos ir imperialistiniA? kAi??slA?. Pergalingas sovietiniA? A?moniA? verA?lumas buvo institucionalizuotas pagal stalinistinAi?? formAi??. Karo veteranai, tokie kaip Vasilijus Grossmanas ir Aleksandras SolA?enycinas, giliausiai ir iA?kalbingiausiai apraA?Ai?? kruvinAi?? GeguA?Ai??s 9-osios tamsAi??, nors daugelis kitA?, tarp jA? ir ne rusai iA? uA?kariautA? tautA?, nuolankiai atsisakAi?? kvestionuoti A?ios datos prasmAi??. Ai??iandieninAi?? Rusija savo iA?silaisvinimAi?? turAi??tA? pradAi??ti nuo pripaA?inimo, kad didA?iAi??jAi?? GeguA?Ai??s 9-osios pergalAi?? sutepAi?? stalinizmas, bet tai sunkiai A?sivaizduojama, kol normatyviniai iA?tekliai yra autoritariniA? konservatoriA?, kurie valdo Rusijos politikAi??, rankoseai??? (p. 154).

Akivaizdu, kad ai??zgeguA?Ai??s 9-osios fikcijaai??? Rusijoje atlieka panaA?iAi?? funkcijAi??, kokia Lietuvoje tenka ai??ziA?silaisvinimo pasakojimuiai???. Vadinasi, Lietuva pirmiausia turAi??tA? iA?silaisvinti nuo ai??ziA?silaisvinimo pasakojimoai???, trukdanA?io kelti fundamentalius klausimus, susijusius su tautos ir valstybAi??s likimu. PanaA?iai kaip paA?nekovas iA? Rusijos klauskime: ai??zKas lAi??mAi??, kad gausybAi?? pokomunistiniA? A?aliA? sudarAi?? sAi??lygas nevarA?omai kaupti kapitalAi?? keletui parazitA?? [ai??i??] KodAi??l toleruojame begAi??diA?kAi?? atotrAi??kA? tarp turtuoliA? ir vargA?A?? KodAi??l demokratija tokia bejAi??gAi??, kai reikia A?tvirtinti teisingo iA?tekliA? paskirstymo schemAi???ai??? (p. 151ai??i??152).

ai??zIA?silaisvinimo pasakojimasai??? gali kurstyti rusofobijAi??, giedoti himnus kapitalizmui ir skatinti laisvai visiems laikams iA?vykti iA? Lietuvos. Jis gali netgi pasakoti apie ai??zparazitusai???, jeigu tie ai??zparazitaiai??? yra ai??zneteisingaiai??? balsavAi?? provincijos gyventojai. Bet apie tikruosius parazitus ai??ziA?silaisvinimo pasakojimasai??? tyli. Jis jiems tarnauja.

ai??zDisidento vardas, apibrAi??A?iantis itin kritiA?kAi?? santykA? su totalitarine valdA?ia, pats savaime nerodo santykio su A?iuolaikine demokratine valstybeai???, ai??i?? konstatuoja MaA?eikis (p. 190). Bet ar komunistinAi??s valdA?ios persekiotas disidentas turAi??tA? liaupsinti VakarA? demokratijAi??, jeigu tarp dviejA? konkuruojanA?iA? ideologiniA? sistemA? jis A?A?velgia daugiau panaA?umA? negu skirtumA??

1978 m. birA?elio 8 d. Harvardo universitete Aleksandras SolA?enycinas kalbAi??jo apie ai??zhumanistinAi??s bedvasAi??s nereliginAi??s sAi??monAi??s katastrofAi??ai???: ai??zVisA? daiktA? matu A?emAi??je [A?i sAi??monAi??] padarAi?? A?mogA? ai??i?? netobulAi?? A?mogA?, kuris nAi??ra laisvas nuo puikybAi??s, savanaudiA?kumo, pavydo, tuA?tybAi??s ir dar deA?imA?iA? ydA?. Dabar mes susiduriame su klaidos, kurios neA?vertinome kelio pradA?ioje, padariniais. Kelias, nueitas pradedant Renesansu, praturtino mus patirtimi, bet netekome tos AukA?A?iausiosios BAi??ties, kuri kadaise nustatAi?? ribAi?? A?moniA? aistroms ir neatsakingumui. Per daug vilA?iA? sudAi??jome A? politinius ir socialinius pertvarkymus, o paaiA?kAi??jo, kad iA? mAi??sA? atimta brangiausia, kAi?? turime: mAi??sA? dvasinis gyvenimas. Rytuose jA? griauna valdanA?iosios partijos machinacijos. Vakaruose jA? dusina komerciniai interesai. Ai??tai kokia yra tikroji krizAi??. Pasaulio susiskaldymas yra maA?iau baisus negu tai, kad abi pagrindines jo dalis vargina panaA?i liga.ai???6

Ai??ioje vietoje kartu su raA?ytoju ir disidentu nusileidA?iame A? daug gilesnA? ir senesnA? istorinAi??s bAi??ties klodAi?? negu 1989ai??i??1991 m. virsmas, negu komunizmo pergalAi?? Rusijoje XX a. 2-ojo deA?imtmeA?io pabaigoje. Nuo Renesanso besidriekianA?iame kelyje, apie kurA? kalba SolA?enycinas, vienas A?vykis yra iA?skirtinis ir unikalus ai??i?? tai pirmas A?monijos istorijoje jokiais religiniais argumentais nepridengtas Proto (ai??zhumanistinAi??s bedvasAi??s nereliginAi??s sAi??monAi??sai???) maiA?tas prieA? TradicijAi?? (ai??ztradicijAi??ai??? giliausia metafizine prasme ai??i?? kaip dieviA?kojo Kito A?spaudAi?? A?mogaus sieloje, kaip ai??zribAi?? A?moniA? aistroms ir neatsakingumuiai???). BAi??tent A?is maiA?tas inicijavo visAi?? virtinAi?? bandymA? perdirbti A?mogaus prigimtA?, tarp jA? ai??i?? ir homo sovieticus projektas, ir A?iandien aktyviai realizuojama lytiA?kumo dekonstrukcija, pavyzdA?iui, A?teisinant vienos lyties asmenA? ai??zsantuokasai???, su kuriomis, pasak Benedikto XVI, ai??ziA?A?engiama iA? A?monijos visos moralinAi??s istorijosai???.7 Ai??itas A?vykis ai??i?? tai DidA?ioji PrancAi??zijos revoliucija, kuri, prieA?ingai negu komunistinAi?? Rusijos spalio revoliucija, vis dar garbinama ir A?venA?iama.

ArA?Ai??s antikomunistai gana daA?nai bAi??na dvasiniu atA?vilgiu negilAi??s, net primityvAi??s. ai??zIA?silaisvinimo pasakojimAi??ai??? ginantiems adeptams dvasinAi?? tinginystAi?? ir dvasinis konformizmas neleidA?ia pamatyti, kad komunizmo pergalAi?? Rusijoje ir su ja susijAi??s blogis, kurio auka tapo ir Lietuva, yra gerokai ankstesnio blogio, kamuojanA?io EuropAi?? nuo 1789 m., viena iA? apraiA?kA?, o jos iA?nykimas 1989ai??i??1991 m. virsme anaiptol nereiA?kia tikrojo ai??ziA?silaisvinimoai???.

1993 m. liepos 14 d., kaip ir kasmet, PrancAi??zija A?ventAi?? savo revoliucijos metines, visas ai??zcivilizuotas pasaulisai??? sveikino prancAi??zA? tautAi?? su nacionaline A?vente. Bet SolA?enycinas dalyvavo visai kitame minAi??jime ai??i?? ai??zGulago archipelagoai??? autorius 1993Ai??m. rugsAi??jo 25 d. sakAi?? kalbAi?? VandAi??joje, kur buvo atidengtas memorialas 1793 m. sukilimo aukoms atminti. Kovotojas uA? laisvAi?? buvo ne su tais, kuriA? A?Ai??kis ai??zlaisvAi??, lygybAi??, brolybAi??ai???, bet su tais, kurie kovojo ir mirAi?? ai??zuA? DievAi?? ir karaliA?ai???. Pirmieji atAi??jo A? VandAi??jAi??, kad iA?laisvintA? jAi?? nuo tikAi??jimo A? DievAi??. Bet A?monAi??s nepriAi??mAi?? tokios laisvAi??s. Jie prieA?inosi. Ir VandAi??joje buvo A?vykdyta tai, kas dabar jau atvirai vadinama pirmuoju genocidu moderniosios Europos istorijoje.8

Didysis ai??ziA?silaisvinimo pasakojimasai??? tarp daugelio kitA? tamsiA? bAi??vio po ai??ziA?silaisvinimoai??? aspektA? nutyli dar ir tai, kad iA? vienos ideologinAi??s sistemos, siekianA?ios iA?laisvinti A?mogA? nuo Dievo, buvo pereita A? kitAi??, kuriai Dievas irgi reiA?kia ne kAi?? daugiau. Tokie disidentai kaip Aleksandras SolA?enycinas jautAi?? pareigAi?? mums apie tai priminti.

1 Vytautas RadA?vilas, VisuomenAi??s ir valdA?ios santykis kaip egzistencinAi?? Lietuvos valstybAi??s problema (V), http://www.propatria.lt/2013/04/vytautas-radzvilas-visuomenes-ir.html

2 Romualdas Ozolas, Apie sAi??vokA? iA?gryninimAi??, Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2013, Nr. 4 (1118)

3 Apie tai raA?Ai?? ir A?io teksto autorius. A?r. Andrius Martinkus, ai??zAksominisai??? genocidas, ai??zaksominAi??sai??? revoliucijos ir ai??zneskaidrAi??sai??? rinkimai, Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2012, Nr. 45 (1111)

4 Vytautas RadA?vilas, VisuomenAi??s ir valdA?ios santykis kaip egzistencinAi?? Lietuvos valstybAi??s problema (IV), http://www.propatria.lt/2013/03/vytautas-radzvilas-visuomenes-ir_29.html

5 Vytautas RadA?vilas, VisuomenAi??s ir valdA?ios santykis kaip egzistencinAi?? Lietuvos valstybAi??s problema (V)

6 Alexander Solzhenitsyn, Text of Adress at Harvard Class Day Afternoon Exercises, Thursday, June 8, 1978, http://www.columbia.edu/cu/augustine/arch/solzhenitsyn/harvard1978.html

7 Josephas Ratzingeris, Europos siela, BaA?nyA?ios A?inios, 2005, geguA?Ai??s 11 (Nr. 9)

8 Reynald Secher, A French Genocide: The VendAi??e, University of Notre Dame Press, 2003



* Ai??iA? metA? balandA?io 5ai??i??7 dienomis Bulgarijos baA?nyA?iose, meA?etAi??se ir sinagogose buvo meldA?iamasi, praA?ant vilties ir stiprybAi??s po A?alA? sukrAi??tusios saviA?udybiA? bangos ai??i?? taip protestuota prieA? skurdAi?? ir korupcijAi??. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija nuolat informuoja apie susideginimus komunistinAi??s Kinijos valdomame Tibete, taA?iau susideginimA? epidemija, apAi??musi ES narAi?? BulgarijAi??, liko nepastebAi??ta. Tai tik vienas iA? daugybAi??s pavyzdA?iA?, kad A?iuolaikinAi?? masinAi?? A?iniasklaida labai nevienodai vertina A?mogaus gyvybAi??, ai??i?? A.M.

A�