Balti vyrA? marA?kiniai, nerimo vidurnakA?iai

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Apie kAi??rybAi?? ir save
AUTORIUS:Ai??Romas Daugirdas

DATA: 2013-07

Balti vyrA? marA?kiniai, nerimo vidurnakA?iai

Romas Daugirdas

RaA?ytoja BirutAi?? JonuA?kaitAi?? atsako A? Romo Daugirdo klausimus

ai??i?? Kiek A?kyrAi??jAi??s, bet turbAi??t neiA?vengiamas klausimas: kas, kokie impulsai pastAi??mAi??jo Tave A? literatAi??rAi???

ai??i?? Gal impulsai, o gal veikiau Juozas Aputis. Viena yra kuo nors natAi??raliai, pagal savo prigimtA? uA?siiminAi??ti, o kita ai??i?? suvokti, kuo tu uA?siimi. RaA?iau nuo penktos klasAi??s dienoraA?tA?, nes tai man teikAi?? malonumo: pasislAi??pi kur nors paeA?erAi??je ar troboje, ant aukA?to, ir raA?ai prie palAi??pAi??s langelio ai??i?? mAi??gini iA?lukA?tenti tave supantA? pasaulA?, prisipaA?inti, kaip jame jautiesi. Paskui matymo laukas pleA?iasi, A?alia laikinA? atsiranda vis sudAi??tingesniA? amA?inA? klausimA?, vis daugiau naujA? patirA?iA?, daugiau perskaitytA? knygA? ir visai mielos uA?duotys mokykloje, kai vertini ne savo ar A?alia esanA?iA? A?moniA?, o literatAi??ros personaA?A? poelgius. Per vienAi?? lietuviA? kalbos pamokAi?? sugebAi??davau paraA?yti raA?inA? Linui (ketvertui), Petrui (trejetui) ir sau ai??i?? penketui. Ir visus ai??i?? skirtingais stiliais. LituanistAi?? niekada nieko neA?tarAi??. Beje, ir matematikei nelabai rAi??pAi??jo, kad uA?davinius uA? mane sprendA?ia tas pats Linas ar Petras… Vieni natAi??raliai Ai??jome koja kojon su literatAi??ra, kiti ai??i?? su tiksliaisiais mokslais. UA? A?itAi?? tolerancijAi?? aA? labai dAi??kinga Punsko licAi??jaus mokytojams. Ai??iek tiek gaila, kad pasirinkau studijuoti A?urnalistikAi??, o ne lietuviA? kalbAi??. Toks tada vyravo standartinis mAi??stymas: patinka raA?yti, tai bAi??k A?urnaliste. Na, ir raA?iau: spaudai ir sau. Ir kad tas raA?ymas ai??zsauai??? yra A?io to vertas, suA?inojau tik gavusi iA? tuometAi??je ai??zPergalAi??jeai??? dirbusio Juozo ApuA?io laiA?kAi??, praneA?antA?, kad spausdins tris mano apsakymus, kuriuos buvau redakcijai dAi??l viso pikto nusiuntusi. Bet siunA?iau tikrai ne dAi??l sukilusiA? literatAi??riniA? ambicijA?. Tai buvo kabinimasis uA? A?iaudo, nes 1983ai??i??1985 metai ai??i?? patys juodA?iausi mano biografijoje. Bet ne apie juos kalba. J. Aputis manAi??s nepaleido iA? akiraA?io ai??i?? prikalbino ir pirmAi??jAi?? knygAi?? parengti ir vis stumtelAi??davo, kaip sakoma, literatAi??ros link.

ai??i?? VaikystAi??, paauglystAi?? ir dalis jaunystAi??s prabAi??go Lenkijos SuvalkA? kraA?te. Kuo tada (1978 m.) iA? esmAi??s skyrAi??si Lenkija ir Lietuva, kai atvykai studijuoti A? VilniA??

ai??i?? Vienas neatsiejamA? mano vaikystAi??s ir paauglystAi??s garsA? ai??i?? per radijAi?? skambantis ai??zAmerikos balsasai??? iA? VaA?ingtono ir nuolatiniai tAi??vo, kaimynA?, giminiA? politikavimai apie LietuvAi??, jos likimAi??, okupantA? nusikaltimus, tremtis. Kai susiruoA?iau studijuoti Vilniuje, tAi??vas kalbAi??jo: ai??zLietuvos nAi??ra, kur tu vaA?iuoji?ai??? Mano jaunatviA?kas maksimalizmas vertAi?? prieA?intis ir teigti atvirkA?A?iai: Lietuva yra, dar ir kaip yra! Kaip kalba, kaip dainuoja, kaip A?oka toji Lietuva per radijAi?? ir TV! Juk Lietuva buvo ta paslaptinga A?alis, kuriAi?? mokytojai, nusivedAi?? mus ant EglinAi??s piliakalnio ar Galadusio eA?ero kranto, rodydavo: A?tai ten ji ai??i?? uA? suartos juostos, uA? tA? miA?keliA?…

IA? tikrA?jA? matAi??si tik plyni laukai, jokio namelio, jokio galvijo ir, A?inoma, jokio A?mogaus… Bet gal todAi??l, kad nebuvo gyvasties, Lietuva mums atrodAi?? dar paslaptingesnAi??, dar labiau nepasiekiama…

PirmAi?? kartAi?? atsiradusi Vilniuje stovAi??jau su lagaminais A?iurlionio stotelAi??je ir klausiausi stulpo A?sitvAi??rusio girtuoklio ai??i?? jis varAi?? monologAi?? tokia graA?ia lietuviA? kalba… VieA?patie, galvojau, tai ne tik Vilniaus radijas, bet net ir girtuokliai A?itaip graA?iai Lietuvoje kalba? Ir aA? norAi??jau kuo greiA?iau iA?mokti taisyklingos kalbos, atsikratyti polonizmA? ir tokiA? A?prastA? mums, Punsko kraA?to dzAi??kams, A?odA?iA? ai??i?? vanduoj, stuba, abrAi??sas… Bet greitai ausA? pradAi??jo rAi??A?ti keisti dariniai pas tave, pas mane yra, nesupratau, kodAi??l visi vaA?inAi??ja su autobusu, miega po adijalais, avi kedais, o atsisveikindami sako ne sudie, o kaA?kokA? ate.

TaA?iau svarbiausia ai??i?? aA? neA?inojau, kas yra baimAi?? atvirai kalbAi??ti. Man reikAi??jo iA?mokti saugotis, kontroliuoti save ir savo A?odA?ius, iA?mokti atskirti tikrus draugus nuo ai??zdraugA?ai???, atliekanA?iA? tam tikrAi?? saugumo uA?duotA?. Tai gana sudAi??tinga, kai tau devyniolika ir dar prigimtis, anot mamos, kaip degtuko, leidA?ianti susimAi??styti tik tada, kai A?odis pasakytas ar veiksmas atliktas. TodAi??l dAi??l viso pikto per visus studijA? metus bendravau su vos keletu A?moniA?. TaA?iau ir jie apie tai, kAi?? atveA?davau kuprinAi??s dugne tam tikriems asmenims (A. Ai??apokos ai??zLietuvos istorijAi??ai??? ar 1981 metais Suvalkuose nelegaliai iA?leistAi?? Cz. MiAi??oszo ai??zValdA?ios paAi??mimAi??ai??? ir pan.), nieko neA?inojo.

Kitas esminis skirtumas: asketiA?kas Vilniaus veidas. Jau ir tada Lenkijos miestai ir miesteliai mAi??go puoA?tis margomis spalvingomis iA?kabomis, buvo juose daug kaA?kokio netvarkingo slaviA?ko mirguliavimo, neskoningos, bet gyvastingos A?vairovAi??s. Ir staiga atsiduriu mieste, kurio visos gatvAi??s, pastatA? fasadai, iA?kabos ai??i?? pilkos spalvos… Visi namai ai??i?? vienodomis uniformomis apvilkti kareiviai. Gerai bent tai, kad A?aliom ai??zkepurAi??mai??? pasipuoA?Ai??, paskendAi?? tarp parkA?, parkeliA?, Nerimi ir Vilnele apsijuosAi??.

Kas dar? Visi penkeri studijA? metai paA?ymAi??ti begaliniu ilgesiu ir sutrikdytu gyvenimo ritmu. Nuo gimimo buvau pratusi, kad visi mane supantys A?monAi??s bruzdAi??jo kaip bitAi??s avilyje labai ritmingu bangavimu: Ai??eA?ios A?vairiausiA? darbA? sklidinos dienos ir nuolatinis atgaivos pliAi??psnis ai??i?? neregimos, bet labai tikros vidinAi??s A?viesos kupinas sekmadienis. PrieA? jA? kiekvienAi?? A?eA?tadienA? A?varinimosi laikas: plaunamos grindys, langai, A?lavinAi??jami takeliai, sode nupjaunama A?olAi??, darA?eliuose iA?ravimos piktA?olAi??s, tAi??vas praA?o A?variA? apatiniA?, eina A? pirtA? pas kitapus eA?ero gyvenanA?iAi?? savo seserA? MagdalenAi??, sesAi??s kepa pyragAi??… SekmadienA? ai??i?? bAi??tinas dalyvavimas MiA?iose Punsko ar SmalAi??nA? baA?nyA?ioje, o paskui ai??i?? tingios, ramios, vaiskios popietAi??s, kai kaimynas aplanko kaimynAi??, kai uA?suka giminaiA?iai, arba mes ai??i?? pas giminaiA?ius, kai sAi??dim paeA?erAi??je pyrago, gaivos nusineA?Ai?? ir dainuojam, dainuojam, kol kitame krante uA?traukia PaznAi??kA?, ValenskA? jaunimas… VienAi?? tokiAi?? popietAi?? mano vyresnioji sesuo Alicija tada man, paaugliukei, pasakAi??: mes esam paskutinAi?? karta, kuri A?ia, prie SeivA? eA?ero, traukia lietuviA?kas dainas. Buvau pasipiktinusi. NetikAi??jau. Ai??iandien mAi??sA? krante iA? tikrA?jA? nieks nedainuoja ai??i?? iA? tA? A?eA?iA? lietuviA?kA? sodybA?, kuriose anuomet virAi?? gyvenimas, teliko dvi. Gerai, kad kitame krante dar renkasi lietuviai ir ne tik sekmadieniA? popietAi??mis ai??i?? ten dabar visa verslo industrija: kavinAi??, vieA?butukas, atrakcionA? parkas.

Bet grA?A?kime prie studijA? laiko: mane smaugAi?? A?ventos sekmadienio auros stoka. A?inoma, lankiau Vilniaus baA?nyA?ias, man nusispjaut buvo A? kaA?kokius kitiems studentams taikomus draudimus, juk nebuvau komjaunuolAi?? ir apskritai A? vienintelAi?? mAi??sA? kurso komunistA? partijos narAi??, kuri visus bendramokslius nuolatos auklAi??jo Lenino dvasia, A?iAi??rAi??jau kaip A? kaA?kokA? neA?tikAi??tinAi?? egzemplioriA?, tarsi A? kosmitAi??, kurios tik pavidalas A?mogiA?kas, o smegeninAi??je ai??i?? vien ideologinis farA?as.

IA? manAi??s buvo atimtos KalAi??dos, Velykos ai??i?? A? namus neiA?leisdavo, o Lietuvoje nelabai turAi??jau kur ir su kuo jas A?vAi??sti, nes… mano bendramoksliams tokios A?ventAi??s turbAi??t neegzistavo, o jeigu ir egzistavo, tai jie apie tai nesigyrAi??. Dar labiau sugriuvo A?prastas ritmas, kai pamaA?iau sekmadieniais laukuose arianA?ius, bulves sodinanA?ius, mAi??A?lAi?? veA?anA?ius ai??i?? A?iAi??rAi??jau amo netekusi. Kur balti vyrA? marA?kiniai, kur ta A?ventadienio A?viesa veiduose ir akiai malonus atsipalaidavimas, kai jie eina palaukAi??mis, rankas ant nugaros sukabinAi??, apA?velgdami pasAi??lius, pasidairydami A? dangA?, aptardami ne tik bAi??simAi?? derliA?, bet ir medA?iA? veA?lumAi??, biA?iA? ir A?moniA? dAi??zgimAi?? ne tik laukuose, bet ir pasaulyje… Sekmadieniai buvo tarsi filosofijos A?vadas. O kai pamaA?iau A?ventAi?? dienAi?? skerdA?iamAi?? kiaulAi?? ai??i?? rankos nusviro visiA?kai: Lietuvos A?moniA? sAi??monAi??je sekmadieniA? nAi??ra. YpaA? kaime. Tik mAi??A?lini, paiA?ini, nuo prakaito pajuodAi??, A?eA?tadienio muilo nematAi??, nuA?moginti kolAi??kieA?iai, tarp kuriA? girtA? kur kas daugiau nei blaiviA?. Beje, aiA?kinimai, kad kolAi??kieA?iai tik sekmadieniais galAi??jo apdirbti savo sklypelius, manAi??s iki A?iol neA?tikino: nebAi??ra prievartinio laA?o kolAi??kiuose, bet sekmadieniai A? Lietuvos kaimAi?? taip ir nesugrA?A?o…

ai??i?? Gana netikAi??tas Tavo biografijos epizodas ai??i?? iA?vykimas A? KanadAi?? 1990 m., kur gimAi?? ir antroji duktAi??. Kas nulAi??mAi?? A?iAi?? kelionAi?? ir sugrA?A?imAi??? Kokiom A?A?valgom praturtino gyvenimas UA?atlantAi??je? Kaip jas transformavai savo kAi??ryboje (pirmiausia romane ai??zBaltA? uA?trauktukA? tangoai???)?

ai??i?? Labai paprasta prieA?astis: norAi??jome uA?sidirbti butui Vilniuje, o kadangi Toronte gyvena mano sesuo, tai pas jAi?? ir patraukAi??me. Jau ir anksA?iau teko seserA? aplankyti ai??i?? 1985 metais nemaA?ai pakeliavau po KanadAi??, todAi??l jau A?inojau, kur vaA?iuojame. Atgal A? LietuvAi?? grA?A?ome 1991-A?jA? rudenA?, po Maskvos puA?o… Ai??iandien, A?iAi??rAi??dama atgalios, sakau: buvome naivAi??s idealistai. LAi??kAi??me A? laisvAi?? LietuvAi??, uA?uot pasipraA?Ai?? politinio prieglobsA?io, kurA? tada gauti turint dukrAi?? ai??i?? Kanados pilietAi?? ai??i?? nebuvo didelio vargo… BAi??tume turAi??jAi?? garantuotas, gana prabangias (pagal to meto RytA? Europos A?mogaus supratimAi??) gyvenimo sAi??lygas, paA?alpas ir t. t., nes Kanada itin svetinga ir dosni valstybAi??. TokiA? politiniA? emigrantA? pavyzdA?iA? turAi??jome ne vienAi?? ai??i?? visi jie dA?iaugAi??si savo sprendimu pasilikti. O mums atrodAi??, kad Amerika ai??i?? ne mAi??sA? A?emynas, kad privalome bAi??ti Lietuvoje, istoriniA? A?vykiA? sukAi??ryje, gyventi kad ir sunkesnA?, bet A?domA? gyvenimAi??, auginti dukras atgimusioje tAi??vynAi??je, leisti lietuviA? kalbai A?siA?aknyti jA? sAi??monAi??je, nes vyresnAi??lAi?? jau buvo pradAi??jusi kalbAi??ti taip, kaip Toronto lietuviukai ai??i?? su anglA? kalbos priemaiA?om, su jiems bAi??dingu akcentu…

GrA?A?Ai??, A?inoma, A?sigijome iA?svajotAi?? butAi?? Vilniuje, augo dukros, skaitydamos lietuviA?kas knygas, dainuodamos lietuviA?kas dainas, besimokydamos mano ai??i?? dzAi??kA? ai??i?? ir tAi??A?io ai??i?? aukA?taiA?iA? ai??i?? tarmiA?, taA?iau Lietuva augo tik jA? sAi??monAi??je, bet, deja, ne tikrovAi??je. LiAi??dna, kad A?iandien, po dvideA?imties metA?, mes kartu su jomis vAi??l svarstome emigracijos klausimus. Gal todAi??l ir Ai??miausi romano apie lietuvius emigrantus ir sAi??moningai pasirinkau simbolinAi?? gerovAi??s A?alA? ai??i?? AmerikAi??, kuri mAi??sA? A?mones vilioja jau ne vienAi?? A?imtAi?? metA?. Bet A?iam romanui neuA?teko mano gyvenimo Kanadoje patirties, todAi??l keletAi?? kartA? vykau A? JAV, bandA?iau ten A?lA?sti A? eilinio emigranto kailA?, dirbti taip, kaip jie dirba ai??i?? slaugyti senukus ar bAi??ti vaikA? aukle, ai??i?? kalbAi??tis su po karo pasitraukusiais lietuviais, ieA?koti ne vien ekonominiA?, bet ir dvasiniA? emigracijos prieA?asA?iA?. TodAi??l ai??zBaltA? uA?trauktukA? tangoai??? ai??i?? daugiabalsAi?? knyga, kurioje savo nuomonAi?? iA?dAi??stAi?? ir realAi??s veikAi??jai ai??i?? DanutAi?? BindokienAi??, DanutAi?? JedzinskienAi??, tuomet dar gyvos AlAi?? SantvarienAi??, LiAi??nAi?? Sutema ir kiti.

Beje, kas A?ino, ar neteks patirti likimo ironijos ai??i?? ar mAi??sA? dukros liks gyventi Lietuvoje, A? kuriAi?? anuomet lAi??kAi??me su didA?iausia viltimi? Taip nutiko, kad pastaraisiais metais teko iA? arti pamatyti Lietuvos teismA?, policijos, valdA?ios pareigAi??nA? darbAi??. Esam pakraupAi??: labai akivaizdA?iai patyrAi??me, koks beteisis yra eilinis pilietis, kokie korumpuoti klanai valdo A?iAi?? A?alA?, kiek daug tarp jA? pamiA?Ai??liA?, kurie turi savo rankose galios svertus priimti neteisingus, A?statymams prieA?taraujanA?ius sprendimus, tyA?iotis iA? teisingumo siekianA?iA? A?moniA?. Kol neiA?eini iA? savo kiemo ar uA? standartinio butelio ribA?, tol visas blogis, atrodo, gyvena tik TV ekrane arba dienraA?A?iA? puslapiuose. Bet iA? tikrA?jA? jo neA?tikAi??tinai daug. Per daug tokiai maA?ai A?aliai neteisybAi??s, melo, ciniA?ko godumo, paniekos artimui ir dAi??mesio nesveikoms isteriA?koms asmenybAi??ms. Gal kai kas nenori viso to matyti, gal kiti turi storesnAi?? odAi??, bet man kasdien darosi sunkiau kvAi??puoti, dusina visuomenAi??s pAi??vanA?ios sAi??A?inAi??s dvokas, griauA?ia akis, Ai??da A?irdA? ir protAi??, jauA?iuosi nesaugi pati, nerimauju dAi??l dukrA?. Greitai neliks A?ioje A?alyje A?mogaus, nenukentAi??jusio nuo mus visus apraizgiusios ciniA?kos ai??zdemokratinAi??sai??? sistemos, kuri pasiutusiai gerai veikia anais, kagAi??bistiniais metodais. O gal telieka nueiti A? Jono Vaitkaus puikiai reA?isuotAi?? ai??zVisuomenAi??s prieA?Ai??ai??? ir susitaikyti su mintimi, kad mes kol kas gyvename Henriko Ibseno laikA? visuomenAi??je.

ai??i?? Tavo publikacijose periodikoje vis A?mAi??kA?teli poezijos tekstai, nors gana gausioje bibliografijoje ji beveik nefigAi??ruoja (iA?skyrus vienAi?? knygAi??). Kaip poezija paveikAi?? Tavo kAi??rybos raidAi??? Ar jAi?? tiesiog kaip dAi??menA? A?traukei A? prozos stilistikAi??, ar eilAi??s iA?saugojo autonomijAi?? ai??i?? kaip paralelinis veiklos baras? O gal ir viena, ir kita kartu?

ai??i?? NeA?inau, kur baigiasi proza, kur prasideda poezija ar eseistika… Argi tai svarbu? Sigitas Geda yra raA?Ai??s: ai??zSausio 13-oji visiems buvo sukrAi??timas, bet man buvo labai didelis sukrAi??timas. Sirgau. Nuo vasario vidurio pradAi??jau vaikA?A?iot ir bandA?iau uA?siraA?inAi??t. Eidavau iki BuivydiA?kiA? kiekvienAi?? dienAi?? pasivaikA?A?iot ai??i?? pagalvojau, na, kAi?? aA? galiu padaryt? Ir pradAi??jau ant tokiA? nedideliA? lapeliA?. Apie sniegAi??, apie medA?ius, apie dangA?, apie balsAi??, apie ledAi??, kAi?? aA? girdA?iu. Paskui A?iAi??riu, kad iA? tA? uA?raA?A? kaA?kas iA?eina. Taip paraA?iau antrAi??jAi?? ai??zA?aliojo gintaro vAi??riniA?ai??? (1988) dalA?ai???*. PanaA?iai, manau, yra nutikAi?? ne vienam raA?ytojui. Taigi kai ateina eilAi??raA?tis ai??i?? jA? uA?raA?au, bet nesAi??du prie popieriaus lapo su mintimi, kad dabar raA?ysiu eilAi??raA?tA?. Jie atsiranda tarsi paraA?tAi??je. RaA?iau mokykloje, raA?iau studijuodama, rodA?iau juos Marcelijui MartinaiA?iui, jis paraA?Ai?? vienAi?? kitAi?? pastabAi?? (tAi?? rankraA?tA? turiu lig A?iol), kvietAi?? ateiti A? tuometA? Vilniaus universiteto literatA? bAi??relA?, bet nedrA?sau jo lankyti, nes atrodAi??, kad ten, kur renkasi tokie svarbAi??s A?monAi??s kaip V. V. Landsbergis, L. JakimaviA?ius, J. Keleras ir kt., man ai??i?? dzAi??kutei iA? Punsko ai??i?? su savo eilAi??raA?A?iais ai??i?? ne vieta… O M. Martinaitis tA? mano eilAi??raA?A?iA? nepamirA?o ir kai pradAi??jau dirbti RaA?ytojA? sAi??jungoje, vis uA?klausdavo, kodAi??l jA? nespausdinu. Taigi vienAi?? kartAi?? surinkau visus ir atidaviau Donaldo Kajoko ai??zteismuiai???. Su jo ai??zpalaiminimuai??? 2004 metais iA?Ai??jo rinkinys ai??zVaikas praA?ilusiom akimai???. Dabar ir vAi??l prisirinko nemaA?as pluoA?tas naujA? eilAi??raA?A?iA?, bet ar verta juos sudAi??ti A? antrAi?? knygAi??? Pagalvosiu. Tegul dar paguli stalA?iuje, kompiuterio atmintyje, lieka pakeverzoti ant A?vairiausiA? lapeliA?. O kol kas raA?au romanAi?? ir jame, kaip ir ankstesnAi??se mano knygose, yra nemaA?ai poezijos.

ai??i?? RaA?ytojai A?vairiai konstruoja romanAi??. Vieni kruopA?A?iai, iA? anksto apgalvojAi??, struktAi??rina empirinAi?? medA?iagAi??. Kiti atsistumia nuo A?vaizdA?iA?, detaliA? ir laisvai improvizuoja. Kuris kelias tau artimesnis? Kaip gimAi?? turbAi??t etapinis Tavo romanas ai??zDidA?ioji salaai????

ai??i?? TiesAi?? sakant ai??i?? einu ir vienu, ir kitu keliu. Ilgai neA?iojuosi romano apmatus mintyse, ilgai kalbuosi su bAi??simais herojais, o tik paskui sAi??du raA?yti. AiA?kiai A?inau, kur, kokiu laiku vyksta veiksmas, matau konkreA?iAi?? sodybAi??, gatvAi??, patalpAi??, net baldA? iA?dAi??stymAi??, A?inau, kiek mano herojui metA?, kokiais jis avi batais, kokiais laiptais ir kur lipa, kokA? darbAi?? atlieka kalbAi??damas, kuo apsirengAi??s, iA? kur ir kaip krenta A?viesa ant jo veido. Jeigu mokAi??A?iau (beje, vis man knieti pabandyti), galAi??A?iau nutapyti paveiksluose savo herojA? gyvenimAi??. TaA?iau pradAi??jusi raA?yti bAi??gu jiems iA? paskos, nes mano herojai eina ten, kur jiems reikia, elgiasi taip, kaip jiems patinka ai??i?? aA? tik uA?raA?inAi??ju. Tai keisti dalykai, bet negaliu jA? suturAi??ti, tik bandau visAi?? vyksmAi?? iA?laikyti logikos rAi??muose, kad skaitytojas nepamestA? A?vykiA? sekos. Man labai svarbi detalAi??, smulkmena, iA? kurios gali iA?augti visas kAi??rinys. Juk daugelis savo sAi??monAi??je esame iA?saugojAi?? ypatingus, savaip svarbius, A?vairiausias, A?domiausias bAi??senas savyje sutelkusius maA?moA?ius: A? A?leivai kreivai tAi??vo sukaltAi?? stovAi?? statomos eglutAi??s kvapAi??, kiA?eninio laikrodA?io dangtelio caktelAi??jimAi??, kai jA? spusteli sugrubAi?? senelio pirA?tai, girto dAi??dAi??s traukiamos ai??zTu, A?vaigA?dute, sidabrineai??? per visAi?? kaimAi?? sklindantA? skambAi??jimAi??, kaimyno staliaus iA?skaptuoto medinio samA?io A?iurkA?tumAi?? ant lAi??pA?, kai tiesiai iA? puodo ragauji A?uvienAi??, senelAi??s padovanoto sidabrinio rusiA?ko rublio su caro galva spindAi??jimAi?? vaikiA?kuose delniukuose… Tai lyg atspirties taA?kai, lyg siAi??lo galas, uA? kurio patraukus iA?sivynioja visas kamuolys, nubunda tokie personaA?ai, kuriA? buvimo net neA?tarei, nenumatei, o jie gyvut gyvutAi??liai A?ygiuoja per puslapius, diktuoja A?odA?ius, mintis, A?sivelia A? keistus A?vykius ir net neuA?simena, kAi?? darys toliau, ai??i?? kai vAi??l atsisAi??si prie kompiuterio klaviatAi??ros.

ai??zDidA?iosios salosai??? scenerija ai??i?? kas be ko ai??i?? mano gimtieji Seivai, SeivA? dvaras ir eA?eras, Punsko apylinkAi??s. Antroje romano knygoje veiksmas vyksta dar ir Vilniuje. Daug prototipA? jau mirAi??, kiti dar gyvi ir gal net neA?taria, kad buvo ai??zapraA?ytiai???, nes jie gyvena visai kitose geografinAi??se platumose ir niekada neskaitys A?io romano, nes paprasA?iausiai nemoka lietuviA? kalbos. Ir pati istorija, nors ir paremta realiais faktais, yra iA?monAi??s vaisius, ai??i?? mano sukurtas siuA?etas buvo tik priemonAi?? pavaizduoti mAi??sA? dzAi??keliA? charakterius, pasaulAi??A?iAi??rAi??, jausenAi??, ai??i?? visAi?? tAi?? pasaulA?, kuriame uA?augau ir kuris, deja, jau beveik iA?nykAi??s. KAi?? suspAi??jau nutverti ai??i?? suspAi??jau, o kaip tai padariau ai??i?? jau kita kalba.

ai??i?? Per paskutinA? deA?imtmetA? LietuvAi?? uA?plAi??do eseistikos devintoji banga. AmplitudAi?? labai plati: nuo Rolando Rastausko, Sigito Parulskio, Giedros RadvilaviA?iAi??tAi??s (sAi??lygiA?kai vadinama ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nA?ai??? mokykla) iki Liutauro DegAi??sio ir JAi??ratAi??s Baranovos filosofinAi??s eseistikos. Kuri kryptis tau artimesnAi??? Apskritai kokias naujas galimybes Tau suteikia esAi??, lyginant su proza?

ai??i?? Manau, daugelis raA?ytojA? iA?bando A?vairius A?anrus, nuolatos ieA?ko sau paties priimtiniausio. Marius IvaA?keviA?ius pradAi??jo nuo apsakymA?, o A?iandien jis ai??i?? dramaturgas, reA?isierius. Prisiminkim, kiek poetA? pastaraisiais metais pradAi??jo raA?yti prozAi??, atsiminimus ar kaA?kAi?? tokio tarpinio tarp esAi?? ir apsakymA?, ai??i?? tai, kAi?? dabar madinga vadinti tekstais. Ir atvirkA?A?iai: prozininkAi??s ai??i?? Renata Ai??erelytAi??, Laura Sintija A?erniauskaitAi?? ai??i?? vis daA?niau paskaito savo poezijos. EsAi?? savaip patogus, mAi??sA? laikui labai bAi??dingas A?anras: gali kalbAi??ti apie rimtus dalykus nutaisAi??s klouno veidAi?? arba A?aipytis iA? nelieA?iamybiA?, vedA?ioti skaitytojAi?? uA? nosies ir palikti jA? nesupratusA?, ar A?ia skaitAi?? apie tikrus A?vykius, ar tai buvo tik raA?ytojo iA?monAi??? TAi?? puikiai moka kai kurie eseistai ai??i?? jie meistriA?kai A?aidA?ia. Man, tiesAi?? sakant, ne taip jau svarbu, kokiai mokyklai priklauso eseistika ir apskritai ai??i?? kokiam A?anrui atstovauja tekstas, svarbiausia ai??i?? kad bAi??tA? aukA?tos prabos kAi??rinys. O tokA? skaitydamas jauti ne tik tiesioginA? turinio, stiliaus, kalbos poveikA?, bet ir autoriaus A?dAi??to darbo krAi??vA?. Ai??iuo klausimu esu labai kategoriA?ka: greitai pagamintas mAi??sainis ir tAi??ra mAi??sainis, kad ir kiek jA? barstytA? A?iuolaikiniam menui skirtomis liaupsAi??mis.

angela woman gingsen.

ai??i?? ReikA?mingas Tavo veiklos baras ai??i?? vertimai. Ar tai susisiekiantys indai su kAi??ryba? Kaip jie veikia vienas kitAi???

ai??i?? Labiausiai, A?inoma, patinka versti groA?inAi?? literatAi??rAi??, bet esu priversta imtis ir istoriniA?, publicistiniA?, moksliniA? tekstA?, nes tai bAi??das papildomai uA?sidirbti. Jeigu verA?iu romanAi?? ir dar A?inau, kad leidykla neapgaus ir tikrai sumokAi??s ai??i?? visai smagu. Smagu A?lA?sti A? kito ai??i?? raA?anA?iojo ai??i?? kailA?, kalbAi??ti jo tonu, sekti jo mintA?, gliaudyti jo stiliaus, kalbos subtilybes. Tada vertimas tampa vieno aktoriaus teatru ai??i?? tampi, pvz., Jaceku Dehneliu ar kokia nors Magdalena Tulli, vartai A?odynus, ieA?kai A?odA?iA?, kurie jiems patiktA?, derAi??tA? prie jA? kalbAi??jimo manieros. Kartais beversdama susidraugauju su autoriais, pradedam susiraA?inAi??ti, tartis, aiA?kintis, kartais ir susitinkam, ir tada A?ingsnis po A?ingsnio atsiveria to A?mogaus slapti dAi??A?ios uA?kaboriai, vidinAi??s dramos, ir iA? jA? atspindA?iA? kAi??rinyje tarsi iA? dAi??lioniA? gabaliukA? iA?nyra visas paveikslas. Ai??domus procesas, ypaA? kai tame paveiksle randi detaliA?, kurios visai gerai derAi??tA? ir tavo paA?ios autoportretui. Tai tokie neapA?iuopiami voratinkliai, kuriuos pastebi tik tam tikrais momentais, atitinkamu kampu krentant saulAi??s spinduliams. Visa yra persipynAi??, susiraizgAi??, mes pasakom, paraA?om visai kitam pasaulio kraA?te gyvenanA?iA? ar gyvenusiA? A?moniA? A?odA?ius ir paskui stebimAi??s, kaip A?ia A?itaip nutinka, o juk iA? tikrA?jA? esam mirusiA?jA? A?eA?Ai??liai ir liksime kaip kokios visatos dulkelAi??s bAi??simA? kartA? sAi??monAi??je, ir nieko A?ia keisto, kad mAi??sA? atmintyje susisuka gAi??A?tAi?? koks nors maA?moA?is iA? neA?inia kada skaitytos ar verstos knygos, auga, stiprAi??ja, pleA?iasi ir, A?iAi??rAi??k, jau ir pakauA?A? pramuA?a ir privalai jA? perkelti A? kompiuterio ekranAi??, nes kitaip draskys iA? vidaus, erzins, tvinks kaip pAi??linys.

ai??i?? Daug raA?ytojA? arA?iai keiksnojo publicistikAi??, nors ne vienas atAi??jo A? literatAi??rAi?? iA? ten. Bet juk semti tenka iA? tA? paA?iA? A?altiniA?. AA? pats neleidA?iu sau perkelti publicistiniA? pasaA?A? A? literatAi??rAi?? ai??i?? sAi??A?inAi?? neleidA?ia kartotis. Koks tavo santykis su publicistika?

ai??i?? Daug metA?, kol dirbau A?urnalA? redakcijose, ji buvo mano duona kasdienAi??. Ai??sidarbinusi Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungoje vis reA?iau prie jos sugrA?A?davau. Bet kodAi??l turAi??A?iau jAi?? keiksnoti? Man atrodo, kad raA?to A?moniA? lauke turAi??tA? bAi??ti ta pati dermAi?? kaip darA?e: vienoje lysvAi??je auga svogAi??nai, A?alia dera morkos, bet negerai sodinti moliAi??gus, nes jA? virkA?A?ios lenda, pleA?iasi ir uA?goA?ia kitus, gleA?nesnius augalus. Ai??iaip jau moliAi??gas visai neprasto skonio. Kaip ir gera publicistika. Bet kai jis perA?liauA?ia per subtiliA? bazilikA? lysvAi?? ai??i?? matai akivaizdA?iAi?? netvarkAi??. Taigi viskam sava vieta. AA? apskritai nemAi??gstu makalyniA?, t. y. tokiA? patiekalA?, kuriuos valgydama negaliu suprasti, iA? ko jie pagaminti. Man atrodo, kad vienas iA? labai gAi??dingA? mAi??sA? laikotarpio dalykA? yra visokie sAi??rio, mAi??sos, grietinAi??s produktai, tepieji riebalA? miA?iniai. Kitaip tariant ai??i?? tyA?inAi?? pigi apgaulAi?? kaA?kieno kiA?enei pastorinti. Jos pakankamai daug ir A?iuolaikiniame mene.

ai??i?? Pastaraisiais metais daug ir intensyviai dirbai su CzesAi??avo MiAi??oszo palikimu. Rezultatas ai??i?? knyga ai??zMAi??sA? poetasai???. Tu ai??i?? ir vertAi??ja, ir viena iA? autoriA?. KAi?? nauja suvokei apie garsA? poetAi?? ai??i?? be A?prastiniA? epitetA? ai??i?? per tAi?? laikAi??, kol buvo rengiamas A?is veikalas?

ai??i?? Esu daug raA?iusi apie A?A? poetAi?? ir savo santykA? su jo kAi??ryba, todAi??l nenorAi??A?iau kartotis. Gal tik paminAi??siu kelis dalykus, kurie susidAi??liojo skaitant jo susiraA?inAi??jimA? su JarosAi??awu Iwaszkiewicziumi knygAi??.

Pirma: Nobelio premijAi?? ar kokA? kitAi?? aukA?A?iausiAi?? A?vertinimAi?? gali gauti tik tas A?mogus, kuris nuo jaunystAi??s jo siekia: ai??zNes, nepaisydamas visko, tikiu savimi, rAi??pAi??s miltai, ir bAi??siu paskutinis bukagalvis, jeigu neiA?naudosiu savo galimybiA?. Privalau bAi??ti didis, rAi??pAi??s miltai, ne garsus kaip Tuwimukas, bet didis. Jau turiu vertybiA? hierarchijos pojAi??tA? ir tAi??kstanA?ius kartA? spjaunu A? visus erotinius alpulius, nes tai A?mogaus neverta. Yra religija ir yra poezija, visa kita ai??i?? k A?iortu. Dar daug kAi?? ir daug kam kulnimis snukA? sumalsiu ai??i?? aA? dar turiu A?iek tiek jAi??gosai??? (iA? 1931 04 09 d. laiA?ko, p. 33).

Antra: hierarchijos virA?Ai??nAi?? gali pasiekti raA?ytojas, turintis genialiAi?? atmintA? ai??i?? tokiAi??, kokiAi?? iki mirties turAi??jo Cz. MiAi??oszas.

TreA?ia: kiekviena sAi??kmAi?? literatAi??roje (ar kitoje meno srityje) paprastai turi savo kainAi??. 1979 metais Cz. MiAi??oszas, raA?ydamas laiA?kAi?? savo biA?iuliui JA?zefui Sadzikui, tvirtino, kad jis nuolatos meldA?iasi: tegul aplenkia jA? Nobelis, o ai??zvietoj joai??? tegul pasveiksta psichine liga sergantis sAi??nus Petriukas. Dievas neiA?klausAi?? poeto.

Ketvirta: A? virA?Ai??nAi?? kopiantis A?mogus aukoja daug kAi?? ne tik savo asmeniniame gyvenime. Jis yra labai A?iaurus ir savo artimiesiems, kurie (ypaA? A?monos) paprastai susitaiko su negailestingu kAi??rAi??jo egoizmu.

Penkta: jeigu kas nors paskaiA?iuotA?, kiek raA?ytojai (o gal ir kiti menininkai) turAi??jo ar turi nelaimingA? vaikA?, statistika turbAi??t bAi??tA? kraupoka.

ai??i?? Kaip vertini pastaraisiais metais vis nenutylantA? erzelA? tarp Lietuvos ir Lenkijos? Kiek A?ia objektyvaus nesuderinamumo ir kiek subjektyviA? spekuliacijA?, kurias nulAi??mAi?? atskirA? veikAi??jA? politinAi??s ambicijos? Kuo skiriasi lietuviA? Lenkijoje ir lenkA? Lietuvoje padAi??tis?

ai??i?? Daug A?ia tema priraA?yta, prikalbAi??ta, protingiems A?monAi??ms viskas aiA?ku, abejingai masei ir taip A? viskAi?? nusispjaut, o valdantiesiems rAi??pi tik materialinAi?? nauda. Kokia lietuviA? Lenkijoje padAi??tis, aiA?kiai pasakyta Ai??iemet RaA?ytojA? sAi??jungos suvaA?iavime priimtoje rezoliucijoje, kuri buvo iA?platinta, todAi??l net nesikartosiu. ai??zNebuvome ai??zseverno zapadnyj krajai???, netapome ai??zLietuva be lietuviA?ai???, netapsime ir A?imtu angliA?kA? A?odA?iA? snobaujanA?ia, svetimvardA?iA? pridaigstyta teritorijaai???, ai??i?? tvirtino 2013 metA? Kovo 11-osios minAi??jime Lietuvos NepriklausomybAi??s Akto signataras Romas Gudaitis. Gerai bAi??tA?, jei greitu laiku netaptume ir RytA? Europos pakraA?A?iu, kuriame tvarkAi?? palaikys NATO priklausantys Lenkijos kariuomenAi??s daliniai, o jA? vadovybAi?? sAi??dAi??s Autonominio Vilniaus kraA?to A?tabe. Apie tai kol kas kalba tik bjaurAi??s nacionalistai, todAi??l jA? niekas nenori girdAi??ti. TaA?iau prieA? keletAi?? metA? panaA?Ai??s ai??zisterikaiai??? kalbAi??jo apie grAi??smAi??, kuri kils Lietuvai dAi??l dviejA? bAi??simA? atominiA? elektriniA? (Baltarusijoje ir KaraliauA?iaus srityje). Niekas jA? nesiklausAi??, o aA? niekaip negalAi??jau atsistebAi??ti, kodAi??l mes, eiliniai A?mogeliai, jau A?inome ir nuogAi??staujame dAi??l tA?, dar tik brAi??A?iniuose esanA?iA?, elektriniA?, o A?tai mAi??sA? A?iniasklaida ir valdA?ia turbAi??t ai??zneA?inoai???, nes sutartinai tyli… Garsus pasipiktinimas prasidAi??jo tik prieA? porAi?? metA?, kai Ai??mAi?? kilti elektriniA? pamatai ir kai jau nieko pakeisti neA?manoma… Kas slypi uA? tokios mAi??sA? A?alies politikos?

prescriptions without a script.

Rinkiminis erzelis dAi??l palengvinto lietuviA? kalbos mokymo ar lenkiA?kA? gatviA? ir vietoviA? uA?raA?A? Vilniaus kraA?te yra tik tyA?ia A? virA?A? iA?kelti oro burbulai, o esminiai dalykai verda kur kas giliau. Koks nors Kindziulis imtA? ir paklaustA?: kaip A?ia yra? JAV gyvena daugiau kaip deA?imt milijonA? lenkA?. KodAi??l jie ten nereikalauja palengvinto anglA? kalbos mokymo? Arba Baltarusijoje, Ukrainoje, kur lenkA? tautinAi??s maA?umos A?enkliai gausesnAi??s? Negi ten jA? vaikai nediskriminuojami? Negi Lvovui jauA?iama maA?iau sentimentA? nei Vilniui?

Patariu ai??i?? bAi??kim tolerantiA?ki, gyvenkim draugiA?kai, sutikim su visais lenkA? reikalavimais. Jau pradAi??kime gaminti pasus ne tik lenkA?, bet ir rusA?, ir hebrajA?, ir kinA? kalbomis, ruoA?kime lenteles su uA?raA?ais WILNO, SA?ONECZNIKI, WIA?KOMIERZ, NIEMENCZYN ir t. t. DAi??l viso pikto surinkime visus iA? visokiA? grAi??to parkA? iA?likusius ir rusiA?kus uA?raA?us. O jeigu jau taip nutiks, kad Vilniaus kraA?te bus uA?darytos visos lietuviA?kos mokyklos, o lenkiA?kose sAi??dAi??s vien politikA? A?kaitai, dorai neiA?mokstantys nei lietuviA?, nei lenkA? kalbA?, bet apipilti visokeriopa materialine ir ai??zdvasineai??? kaimyniniA? A?aliA? parama, trauks rusiA?kas dainuA?kas, tai mAi??sA?, Europos raudonodA?iA?, saujelAi?? galAi??s pasitraukti A? rezervatAi??, kaA?kur TelA?iA? (o gal ir kokio Dublino?) link ir kad galutinai atsikratytA? netolerancijos visoms kitoms tautoms (juk mes ne kokie nors nesukalbami prancAi??zai!), prisieks net sapnA? nesapnuoti apie savo buvusiAi?? ai??i?? nuo jAi??ros iki jAi??ros ai??i?? tAi??vynAi?? su visais kunigaikA?A?iais, donelaiA?iais, daukantais, basanaviA?iais ir maironiais.

DAi??l lietuviA? Lenkijoje: jie yra A?aA?as ant uA?pakalio, kurA? reikia kuo greiA?iau panaikinti, kad nenieA?Ai??tA?, neperA?tAi??tA?, nekeltA? nereikalingo nepatogumo. Ai??tai visos kitos Lenkijoje gyvenanA?ios tautinAi??s maA?umos jau seniausiai ai??zsutvarkytosai??? ai??i?? bendroje lenkA? A?vietimo programoje turi po vienAi?? kitAi?? savo gimtosios kalbos pamokAi??lAi??, ir gana, o A?ita saujelAi?? A?kyriA? uA?sispyrusiA? Punsko ir SeinA? kraA?to dzAi??kA? vis dar laikosi A?sitvAi??rusi savo lietuviA?kA? mokyklA?, dar nori mokytis ne tik lietuviA? kalbos, bet ir Lietuvos istorijos bei geografijos ai??i?? kur tai matyta! Jie niekada nereikalavo supaprastinto lenkA? kalbos mokymo ar lengvesnio brandos egzamino, nes, sako, norintys gerai mokAi??ti ir lenkA? ai??i?? valstybinAi?? ai??i?? kalbAi?? ir stoti A? aukA?tAi??sias Lenkijos mokyklas. Pamanykit, atsirado proto bokA?tai: nuo pirmos klasAi??s mokosi iA? lenkiA?kA? vadovAi??liA?, daro vertimAi?? mintyse ir atsakinAi??ja lietuviA?kai. Net ir vidurnaktA? paA?adinti visA? dalykA? visus terminus gali iA?pyA?kinti dviem kalbom. UA? tai jA? nemAi??gsta, jais piktinasi ir nesukalbamais vadina ir VarA?uva, ir Vilnius. Taip jiems ir reikia! GreiA?iau jie visi nutautAi??tA?, iA?nyktA? iA? Lenkijos A?emAi??lapio, ir visiems bAi??tA? ramu.

* Geda S. Man graA?iausias klebonas ai??i?? varnAi??nas. ai??i?? Vilnius: Vyturys, 1998. ai??i?? P. 62.