bangA? purslai

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: TeisAi??
AUTORIUS:Ai??Vilius Mizaras
DATA: 2014-03

Viliaus MIZARO biografinAi?? esAi?? apie iA? BirA?A? kilusA? teisAi??s mokslA? daktarAi??, profesoriA? JonAi?? BERGHOLCAi?? (1934ai??i??2003), kurio vaisingiausi veiklos metai prabAi??go Latvijoje. UA? idAi??jAi?? A?amA?inti Jono Bergholco atminimAi?? autorius dAi??kingas birA?ieA?iui kraA?totyrininkui Jonui Dagiliui.

Pirmieji kAi?? tik pamelA?to pieno laA?ai, aiA?ku, katinui, kuris jau laukdamas glaustosi. Po to ai??i?? A? ai??zcilindriukAi??ai???. JA? virve ar grandine nuleis A? A?ulinA?. O kas liko ai??i?? gryA?ion. Ai??ilto gerti, ai??zzacirkaiai??? uA?lieti ar padAi??ti rauginti.

Ai??altam A?uliny pienas gerai iA?silaiko, o pavirA?iuj grietinAi??lAi?? nusistoja. TAi?? grietinAi??lAi?? atskirti lengva leidA?iant pienAi?? per ai??zcilindriukoai??? apaA?ioje A?taisytAi?? kranelA? ar vamzdelA?, uA?kiA?amAi?? kamA?teliu, ir A?iAi??rint A? virA? jo esantA? siaurAi?? vertikalA? stikliukAi??.

Tas stikliukas, tiksliau ai??i?? konstrukcija, kur jis A?taisytas, yra svarbiausia, bet ir jautriausia ai??zcilindriukoai??? vieta. Ima jis kuriame nors taA?ke ir prarAi??dija. O pro rAi??dA?iA? iA?Ai??stAi?? skylutAi?? pienas prasisunkia A? A?ulinA? ir sugadina vandenA?. Tada semk jA? visAi?? iki pat dugno.

Jau skylAi??tus ar dar tik rAi??dA?iA? dAi??mele paA?ymAi??tus ai??zcilindriukusai??? moterys neA?davo pas mano tAi??tA? lituoti. Daugeliui ai??zcilindriukA?ai??? jis yra amA?iA? prailginAi??s, bet kartais bAi??davo atneA?amas ir toks, kuriam pagelbAi??ti nebesugebAi??davo. Tada sakydavo: A?itAi?? gali sutaisyti tik ai??zblAi??korius Berkaltasai???. Ir paaiA?kindavo, kur jis gyvena ai??i?? BirA?uose, KAi??stuA?io ir Kudirkos gatviA? kampe.

Tikros to meistro pavardAi??s ai??i?? Bergholcas ai??i?? kaimo A?monAi??s neiA?tardavo. Ir ne tik kaimo A?monAi??s. O tas pavardAi??s iA?kraipymas ypaA? nepatikdavo meistro sAi??nui Jonui.

Daug vAi??liau, kai jau dirbau BirA?A? laikraA?A?io redakcijoje, NemunAi??lio RadviliA?ky buvo kaA?kokia A?ventAi?? ar susirinkimas. Ai?? redakcijos maA?inAi?? paAi??mAi??m ir du ten reikalingus A?mones ai??i?? rajono tarybos vykdomojo komiteto sekretoriA? JonAi?? BergholcAi?? ir pieninAi??s vyriausiAi??jA? technologAi?? BlAi??kaitA? (jo vardAi?? uA?mirA?au). Jonas iA? tribAi??nos sakAi?? kalbAi??, aA? jA? ten net nufotografavau, o vAi??liau A?io ai??zdidmiesA?ioai??? meras Valentinas Karosas grupei sveA?iA? surengAi?? vaiA?es. Stiprus buvo Valentino alus. Ir Jonas su BlAi??kaiA?iu kiek padaugino.

MoskviA?iuje aA? atsisAi??dau A?alia vairuotojo, o jiedu ai??i?? antAi??roje sAi??dynAi??je. BlAi??kaitis pasisuka A? JonAi?? ir mandagiai, kaip tada buvo A?prasta, kreipiasi:

ai??i?? Draugas Berkaltai!

ai??i?? AA? ne Berkaltas, o Bergholcas, ai??i?? piktai atkerta Jonas.

BlAi??kaitis atsipraA?o, bet greit uA?mirA?ta ir vAi??l sako:

ai??i?? Draugas Berkaltai!

Jonas A?A?irsta ir trenkia BlAi??kaiA?iui kumA?A?iu. Tas irgi ne pAi??sA?ias ir duoda atgal.

Tada vairuotojas Povilas Filipovas randa saliamoniA?kAi?? sprendimAi??. Pasuka A? A?alikelAi??, sustoja ir grieA?tai pareiA?kia:

ai??i?? JAi??s A?ia man maA?inos nedauA?ysit. IA?lipkit, pasimuA?kit, kai nusiraminsit, vAi??l vaA?iuosim.

Abu iA?lipa. Atsistoja prie griovio ir atlieka ceremonijAi??, kuriAi?? atlieka visi vyrai, daugiau alaus paAi??mAi??. Ir pradeda labai draugiA?kai A?nekAi??tis. PaspaudA?ia vienas kitam rankas, sulipa, ir BlAi??kaitis vAi??l mandagiai sako:

ai??i?? Draugas Berkaltai!

MAi??sA? moskviA?iukas sudreba dar smarkiau. Belieka viena iA?eitis ai??i?? man atsigrAi??A?us bandyti laikyt juos uA? rankA?.

Ai??iaip taip parvaA?iavom Ai?? BirA?us. BlAi??kaitA? iA?laipinom tuA?A?ioj Jovaro gatvAi??j prie jo namo. O Jonas gyveno daugiaaukA?A?iam, ir jo bAi??klAi?? kaimynAi??ms sukAi??lAi?? kalbA?.

IA? kur atsirado BirA?uose tokia vietiniams sunkiai iA?tariama pavardAi??? Jono ir jo broliA? ai??i?? VoldA?io ir ArtAi??ro ai??i?? tAi??vai buvo atsikAi??lAi?? iA? Latvijos miesto Kuldygos. IA? ten buvo kilusi ir garsi rusA? poetAi?? Olga Bergholc. Jonui pasidarAi?? A?domu, ar jie ne giminAi??s. BAi??damas Leningrade, susirado jos seserA? ir iA? jos suA?inojo, kad Kuldygoje kadaise gyvenAi?? net apie 80 BergholcA? A?eimA?. MaA?daug po vienodai trijA? tautybiA? ai??i?? lat-viA?, vokieA?iA? ir A?ydA?. PoetAi??s A?eima laikiusi save vokieA?iais. Jono tAi??vai A?nekAi??jo tarpusavy latviA?kai. TaA?iau nei savo giminystAi??s su poete, nei savo tikros tautybAi??s Jonas taip iki galo ir neiA?siaiA?kino. Bet visAi?? gyvenimAi?? buvo ir liko birA?ieA?iu. Jau ai??zprisijungAi??sai??? prie interneto, vis ieA?kodavo A?iniA? apie BirA?us, o kAi?? suradAi??s A?domesnio, tuoj skambindavo ir man. DidA?iavosi iA? BirA?A? kraA?to kilusiais A?monAi??mis, A?inomais savo nuopelnais Latvijos politikai, kultAi??rai, ypaA? teatro menui.

Kai atAi??jau dirbti A? BirA?A? redakcijAi??, visas kolektyvas su pagarba minAi??jo buvusA? bendradarbA? JonAi?? BergholcAi??. PavardAi?? visi iA?tardavo teisingai. Pats Jonas buvo iA?Ai??jAi??s A? komjaunimo komitetAi?? instruktoriauti, bet uA?sukdavo ir A? redakcijAi??. Prisimenu, kaip pamaA?iau pirmAi?? kartAi??: A?Ai??jo juodaplaukis besiA?ypsantis vaikinukas, ir kolegAi?? NijolAi?? NastopkienAi?? mus supaA?indino. Taip prasidAi??jo mAi??sA? draugystAi??, trukusi iki pat jo mirties. PasitaikAi?? toje draugystAi??je ir pertraukA? ai??i?? abiejA? charakteriai buvo ne cukriniai.

Kolega Tautvydas Nastopka, mAi??gAi??s prisiminti pikantiA?kus nuotykius, pasakojo, kaip redakcija gavo tA? laikA? technikos pasididA?iavimAi??: ai??zemkAi??ai??? (ai??zM-72ai???) ai??i?? motociklAi?? su priekaba. Pirmasis tAi?? motociklAi?? pasiA?ovAi?? iA?bandyti Jonas. Bet, neA?pratAi??s tokio vairuoti, A?vaA?iavo A? tvorAi?? ir apsivertAi??. Motociklui nieko blogo neatsitiko, bet Jonas susitrenkAi?? nugarAi??.

Sutrenkimo vietoje Jonui Ai??mAi?? augti riebalA? sluoksnis, primenantis kuprAi??. Kas kelinti metai guldavo ligoninAi??n jo nugramdyti. Bet jau tapAi??s A?inomu mokslininku, tam gramdymui nutarAi?? nebegaiA?ti laiko, tik nusipirkdavo vis didesnA? A?varkAi??.

Po susipaA?inimo redakcijoj ir dar keliA? nereikA?mingA? susitikimA? Jonas iA? mano akiraA?io dingo. A?inojau, kad jis vedAi?? mano klasiokAi?? JaninAi??, baigAi?? teisAi?? ir buvo paskirtas DusetA? rajono teisAi??ju ar net teismo pirmininku. Bet tAi?? DusetA? rajonAi?? panaikino, ir Jonas vAi??l pasirodAi?? BirA?uose eiti jau minAi??tas rajono vykdomojo komiteto sekretoriaus pareigas.

Jonui ir Janinai gimAi?? Astra. JAi?? vienintelA? kartAi??, jau su dviem suaugusiom dukrom (labai graA?iom, kaip ir Janina jaunystAi??je), sutikau per Jono laidotuves. Tarpusavio santykiai Jonui ir Janinai nesiklijavo, ir jis, viskAi?? metAi??s, iA?vaA?iavo A? A?iaurAi??, rodos, A? Murmansko sritA?.

Kai grA?A?o, ai??i?? jau A? LatvijAi??, ai??i?? susiA?avAi??jAi??s pasakodavo apie tA? vietA? gamtAi?? ai??i?? tundrAi??, elnius ir kitus A?vAi??ris, ypaA? apie sraunius A?varius upelius su daugybe A?uvA?. Ta A?iaurAi?? ir nulAi??mAi?? tolesnA? jo gyvenimAi?? ai??i?? visAi?? pagrindinAi?? savo veiklAi?? nutarAi?? skirti gamtos apsaugai.

Gamta traukAi?? JonAi?? ir dar gyvenantA? BirA?uose. YpaA? Ai??irvAi??nos eA?eras.

Pirmosios BirA?A? laikraA?tyje man buvo fotokorespondento pareigos. Su jomis man atiteko ir keli redakcijos fotoaparatai, tarp jA? vienas neveikiantis ai??i?? ai??zKijevasai???. Kolegos juokdamiesi pasakodavo, kodAi??l jis neveikia.

Vyresni birA?ieA?iai gal dar prisimena plaukymo baseinAi?? eA?ere. Ten vykdavo visokios A?ventAi??s ir varA?ybos. Jonas, uA?sikabinAi??s ai??zKijevAi??ai???, Ai??jo tokio vieno sambAi??rio fotografuoti. Bet A?moniA? susirinko labai daug, baseino konstrukcijos neiA?laikAi??, ir visi, kartu ir Jonas, sukrito A? vandenA?.

Jonas iA?dA?iAi??vo ir vAi??l straipsnius raA?Ai??, bet ai??zKijevasai???, kad ir iA?dA?iovintas, nebeveikAi??.

Viena rimA?iausiA? ir A?inomiausiA? to meto Jono idAi??jA? ai??i?? pastatyti prie to eA?ero jachtklubAi??. MAi??gino sudominti jo statyba savo virA?ininkAi??, vykdomojo komiteto pirmininkAi?? JonAi?? KairelA?, bet A?is nesiryA?o tam reikalui skirti lAi??A?A?.

Kairelio pavaduotoju dirbo buvAi??s pedagogas Jonas Karosas. JA? Jonas irgi uA?krAi??tAi?? savo idAi??ja, ir abu sudarAi?? planAi??: kai Kairelis iA?eis atostogA? ir paliks Karosui savo A?galiojimus, visus jachtklubo statybai reikalingus popierius pasiraA?ys jis.

advair online no prescription.

Kai grA?A?o A? darbAi?? Kairelis, buvo ne tik popieriai sutvarkyti, bet ir jachtklubas pradAi??tas statyti. TruputA? pyko ant savo pavaldiniA?, bet, A?inau, jA? santykiai liko geri.

Jachtklubas sutelkAi?? nemaA?a bAi??riuotojA?, daugelis, atAi??jAi?? pasideginti ar nusimaudyti, galAi??jo atsigaivinti bufete prie pastogAi??je sustatytA? staliukA?. O viso jachtklubo siela tapo viename kambary A?sikAi??rAi??s knygA? A?riA?Ai??jas ir valA?iA? nuomotojas, vienas A?auniausiA? A?io pasaulio vyrA? Romas Dumbrauskas.

Laikai keitAi??si, kaA?kam tas jachtklubas uA?kliuvo ir buvo nugriautas. AtvaA?iavom kartAi?? su Jonu ir dar radom likusius jo pamatus. Nufotografavau jA? atsisAi??dusA? ant jA? ir visai nuliAi??dusA?.

Pernai, vaA?iuodamas iA? BirA?A?, uA?sukau pas jau nebegalintA? pavaikA?A?ioti RomAi?? rankos paspausti. Ir iA? karto krito A? akis ant sienos kabantis didokas paveikslas ai??i?? jachtklubas visame savo graA?ume, su savo bokA?tu ir reformatA? baA?nyA?ios bokA?tu fone. SkAi??sA?iojo Romas rankomis, nesuprasdamas, kam jA?, visai gerAi??, tvirtAi?? pastatAi??, reikAi??jo nugriauti.

Kartu ir nudA?iugino, ir nuliAi??dino JonAi?? jau po daugelio metA? jo skelbtos iniciatyvos A?gyvendinimas. Jis pradAi??jo domAi??tis Europos nacionaliniais parkais ir kartAi??, grA?A?Ai??s iA? Ai??vedijos, kur lankAi??si garsiajame Skansene, padarAi?? iA?vadAi??, kad apie BirA?us gamta dar A?domesnAi??: ir karstinAi??s A?griuvos, ir dolomitai, ir upAi??s, vaizdingi eA?erai eA?eriukai. Tai kodAi??l neA?kAi??rus BirA?A? kraA?to nacionalinio parko? Pats pradAi??jo apie tai raA?yti spaudoje, ragino raA?yti mane, PetrAi?? SkodA?iA?, kuriam Jono uA?sidegimas net buvo A?kyrAi??jAi??s.

NeA?inau, kur jis tuo klausimu kalbAi??jo Vilniuje, specialiai vaA?iavo A? BirA?us susitikti su to meto rajono vykdomojo komiteto pirmininku Vytautu Zurba. Su juo susiskambino, atvaA?iavo sutartu laiku, bet Zurbos darbe nebuvo. VaikA?tinAi??jo po miestAi??, kas valandAi?? uA?eidamas A? vykdomAi??jA? komitetAi??, ne tiek piktas, kiek liAi??dnas dAi??l tokios jam kaip A?mogui vietinio virA?ininkAi??lio nepagarbos. TAi?? ZurbAi?? jis vis dAi??lto nutvAi??rAi??, bet parko steigimu nesudomino.

TaA?iau Jono pasAi??ta sAi??kla vis dAi??lto sudygo.

Skambina man kartAi?? birA?ietis Augustas Vaitaitis ir klausia, kodAi??l aA? nebuvau BirA?A? regioninio parko atidaryme. SusirinkAi?? daug A?moniA?, sakAi?? kalbas.

ai??i?? O kAi?? kalbAi??jo Bergholcas? ai??i?? klausiu.

ai??i?? O Bergholco nebuvo, ai??i?? atsakAi?? Augustas.

Nustebau. Galvoju, gal staiga susirgo, kad nenuvaA?iavo pats ir man nepraneA?Ai??? Net neskambinAi??s vaA?iavau tikrinti.

Jonas sutiko mane sveikas ir linksmas. Apie parko, nors ir ne nacionalinio, atidarymo A?ventAi?? jis nieko neA?inojo. Kai apie jAi?? praneA?iau, susimAi??stAi?? ir iA?tarAi?? vienAi?? A?odA?:

ai??i?? Arkliai!

PatylAi??jAi??s ir pagalvojAi??s, vAi??l pasakAi??:

ai??i?? Bet vis dAi??lto A?steigAi??. TokA? A?vykA? reikia atA?vAi??sti.

Ir iA?Ai??jo krautuvAi??n butelio pirkti.

Geriant butelA?, Jonas tylAi??jo. Prie jo, visada aktyvaus ir kalbaus, tylAi??jimo nebuvau A?pratAi??s. JauA?iau, kaip jam buvo skaudu, kad kaA?kas pasisavino jo idAi??jAi?? ir net A? parko steigimo A?ventAi?? nepakvietAi??.

Kiek perA?okau A?vykiams uA? akiA? ir nepapasakojau, kaip su Jonu, jau grA?A?usiu iA? A?iaurAi??s, vAi??l susitikau. KartAi?? Rygoje gyvenanti buvusi birA?ietAi?? Regina linksmai praneA?Ai??, kad jos draugAi?? Katia iA?tekAi??jo uA? Jono, irgi buvusio birA?ieA?io. PavardAi?? ji taip pat iA?tarAi?? neteisingai, bet aA? iA? karto supratau, koks tai Jonas.

Abu ilgokai nesusitikom, bet apie jA? gyvenimAi?? mane apA?viesdavo Regina.

Apsigyveno Jonas su Katia Rygos centre, A?eA?iA? kvadratiniA? metrA? komunalinio buto kambarAi??lyje. Jonas su krAi??vomis popieriA?, Katia su mezgimo maA?ina. Greit prireikAi?? vietos
ir gimusio sAi??naus Andrio lovelei. Sunku A?sivaizduoti, kaip jie visi ten sutilpdavo. Bet jau tada Jonas pradAi??jo rengti disertacijAi??.

Katia (dokumentuose Jekaterina) verta atskirai paminAi??ti. IA?vaizdi A?viesiaplaukAi?? sibirietAi??, idealiai iA?mokusi latviA?kai ir pramokusi lietuviA?kai, ji prisiAi??mAi?? visus A?eimos rAi??pesA?ius. Jonui nereikAi??jo sukti galvos nei kAi?? valgyti, nei kaip kokiAi?? dienAi?? rengtis, ai??i?? viskAi?? A?inojo Katia. Kai Jonas kur uA?sisAi??dAi??jAi??s primirA?davo laiku namo sugrA?A?ti, Katia irgi jA? telefonais susiieA?kodavo.

O kas iA? buvusiA? pas JonAi?? neprisimena garsiA?jA? Katios kotletA?? NemAi??gstu A?io patiekalo ir niekur jo neuA?sisakau. Bet Katios kotletai!..

viagra order

Savo knygas Jonas dedikuodavo dukrai, sAi??nui, anAi??kams. PaskutinAi??, graA?iausiai poligrafiA?kai apipavidalintAi??, dedikavo A?monai. IA?Ai??jo ji jau po Jono mirties.

NebeA?inau, kurie galAi??jo bAi??ti metai tAi?? popietAi??, kai A?lipau Rygoje A? BirA?A? autobusAi??. Man jau sAi??dint, A?lipo ir Jonas. IA? karto abu vienas kitAi?? paA?inom. KalbAi??jom iki pat BirA?A? be pertraukos ir pasakAi??m tik po maA?Ai?? dalelAi?? to, kAi?? vienas kitam galAi??jom ir norAi??jom pasakyti. Nors buvom dar apyjauniai, bet gyvenimas jau buvo spAi??jAi??s mus pavAi??tyti ir pamAi??tyti.

AA? Jonui papasakojau, kad jau irgi buvau trumpam apsigyvenAi??s Rygoje. Niekur nenorAi??jau keltis iA? Lietuvos, bet nusibodo trankytis pakampiais, nuomojant kambariAi??kA?A?ius ar lovos vietas. Sau butAi?? gauti neturAi??jau vilties. Bet Rygoje gyvenanA?ios pusseserAi??s RenAi?? ir DanutAi?? pakiA?o mintA? ai??i?? persikelk A? RygAi??, A?sidarbinsi ir butAi?? gausi greiA?iau negu Lietuvoj. O paskui, jei norAi??si, galAi??si keistis A? LietuvAi??.

JA? mintim pasinaudojau, bet Rygoje lengviau butus duodavo darbininkams. O aA? greit A?sitikinau, kad dAi??l nekokios sveikatos fizinio darbo dirbti negalAi??siu, ir vAi??l grA?A?au A? BirA?us.

Jonui mano pusseseriA? mintis pasirodAi?? gera, ir jis siAi??lAi?? dar kartAi?? pabandyti. Dirbo jis tada A?emAi??s Ai??kio ministerijoje ir per jAi?? jau buvo gavAi??s butAi?? Kekavoje, netoli Rygos A? Lietuvos pusAi??. A?adAi??jo pas save ir priregistruoti, ir padAi??ti A?sidarbint.

Tarybiniais laikais, norint prisiregistruoti, reikAi??jo sanitarinAi??s normos, liaudiA?kai tariant ai??i?? kvadratAi??ros. Pas JonAi?? pritrAi??ko, rodos, keturiA? metrA?. Bet atsirado jo A?efo draugas, Rygos rajono milicijos skyriaus virA?ininkas DeiA?as, kuris ant mano pareiA?kimo uA?raA?Ai?? teigiamAi?? rezoliucijAi??. VAi??liau, vis didindamas mokslinius laipsnius, Jonas gavo ir didelA? butAi??, kur priregistravo ir mano tAi??vus.

Darbus nuvykAi??s susiradau pats. Pats, nors sunkiai ir sudAi??tingai, iA?sikovojau ir butAi??. Greitai daviau skelbimAi?? A? laik-raA?tA?, kad noriu jA? keisti A? VilniA?. Ir buvau nustebintas, kad atsiA?aukAi?? tik vienas, siAi??lAi?? maA?esnA? butAi?? ir dar praA?Ai?? primokAi??ti. Taip ilgiems metams ir A?strigau Rygoje.

ApsigyvenAi??s Rygoje, su Jonu susitikdavau jau daA?nai. Nebeprisimenu, ar A?emAi??s Ai??kio ministerijoje, ar greta esanA?iame VadovaujanA?iA? darbuotojA? kvalifikacijos kAi??limo institute (Jonas vAi??liau, tik A? kitas patalpas, ten ir dirbti persikAi??lAi??) buvo valgykla be jokio uA?raA?o iA? gatvAi??s pusAi??s, kur skaniai ir pigiai maitindavo. Joje pietaudavom trise. TreA?ias ai??i?? Viktoras Vinogradovas. Jis anksA?iau dAi??stAi?? Irkutsko universitete, bet A?simylAi??jo rygietAi??, persikAi??lAi?? pas jAi?? ir tapo Jono kolega.

Ta jo rygietAi?? buvo labai simpatiA?ka ir fotogeniA?ka, ir aA? mAi??gau jAi?? fotografuoti. Viktoras net Ai??mAi?? pavyduliauti ir norAi??jo ai??ziA?tremtiai??? mane A? SibirAi??.

TurAi??jo jis sibirietA? draugAi?? ai??i?? poetAi?? JevgenijA? JevtuA?enkAi??. Poetas sumanAi?? pakeliauti pluoA?tu po JenisiejA? ir tai kelionei A?amA?inti ieA?kojo fotografo. NorA?s iA? Pabaltijo. Nustebau: negi Rusijoj maA?ai fotografA?? Bet, Viktoro aiA?kinimu, poetas girdAi??jAi??s, kad Pabaltijo fotografai negeria, taigi gerai savo darbAi?? atliks.

Viktorui mano nuotraukos patiko, matAi??, kad aA? gana abejingas alkoholiui, todAi??l siAi??lAi?? plaukti su poetu. Viliojo mane tokia kelionAi??, bet supratau, kad ji ne mano sveikatai. YpaA? bus bAi??dA? dAi??l nuo jaunystAi??s kankinanA?ios nemigos.

Poetas, kaip vAi??liau skaiA?iau spaudoje, fotografo ar neberado, ar pergalvojo ieA?koti, bet pasiAi??mAi?? Japonijoje pirktAi?? savo ai??zNikonAi??ai??? ir fotografavo pats. Paskui rengAi?? tA? nuotraukA? parodas.

Jonas irgi daug keliavo. Kur benukeliaudamas, ieA?kojo lietuviA?, latviA? ar kitA? iA? A?ios pusAi??s.

Baikalo saloje Olchon nei latviA?, nei estA? neberado, bet vienAi?? lietuvA? dar sutiko, minAi??jo ir pavardAi??. Kai paklausAi??s, kodAi??l, kai visi gali grA?A?ti A? tAi??vynAi??, jis pasiliko, tai paaiA?kinAi??s: Kaune dar gyvenAi??s tas, kuris jA? A?skundAi??. Jei nuvaA?iuos, pasigers ir uA?muA? jA?. Ir sAi??s A? kalAi??jimAi??. TodAi??l geriau nerizikuosiAi??s.

UA? TarybA? SAi??jungos ribA? tada retai kAi?? iA?leisdavo. Bet JonAi?? iA?leido A? LenkijAi?? ai??i?? ten kare A?uvusio brolio VoldA?io kapo aplankyti. VAi??lesniA? Jono kelioniA? nebesuskaiA?iuosi: ir plaukymas laivais programos ai??zTaika okeanamsai??? ribose, ir seminarai, simpoziumai, paskaitos A?vairiose A?alyse. KartAi??, grA?A?Ai??s iA? Kopenhagos, tylom paklojo man savo kambary ant stalo du maA?inraA?A?ius. Tai buvo daug kieno, bet ne su visais aptariamA? garsiA?jA? Molotovoai??i??Ribbentropo pakto ir slaptojo protokolo faksimilAi??s.

Ilgai galvojAi??s, imti ar neimti, nes kartais veA?amus popierius tikrindavo Vokietijos, tada vadinamos demokratine, pasienyje. Vis dAi??lto surizikavo ir paAi??mAi??. KelionAi??je padAi??jAi??s A?domus atsitiktinumas.

Ai??sikalbAi??jAi??s su bendrakeleiviu ai??i?? Danijoje dirbanA?iu TarybA? SAi??jungos diplomatu, tuometinio TSKP generalinio sekretoriaus bendrapavardA?iu. Tas Jonui pasirodAi?? esAi??s protingas vyras, ir jis prisipaA?ino jam, kAi?? veA?Ai??s ir dAi??l ko baiminasi. Kaimynas pasiAi??lAi??: tegu tuos pavojingus popierius atiduoda jam, diplomatA? portfeliA? netikrina. NepatikrinAi?? ir Jono, bet bendrakeleiviui jis vis tiek buvo labai dAi??kingas.

Su vienu uA? okeano dirbusiu diplomatu kelias valandas bendravau Jono bute. Daug A?domiA? dalykA? suA?inojau iA? jo apie uA?sienio A?alis ir buvau nustebintas, kad jis atvirai visai nekaip atsiliepia apie savo valstybAi??, kuriai atstovauja.

KelionAi??se Jonas susipaA?indavo su A?vairiais A?domiais A?monAi??mis. GrA?A?Ai??s iA? JAV, man pasakojo, kaip susipaA?ino su savo kolege teisininke, A?A?ymaus vokieA?iA? raA?ytojo Thomo Manno dukterimi Elisabeth Mann-Borgese, Tarptautinio okeanA? instituto A?kAi??rAi??ja. Nidoje esanA?io jA? namelio jinai neprisimenanti, buvusi dar maA?a. O aA? tAi?? namelA? buvau nufotografavAi??s iA? A?vairiA? pusiA?. Kelias nuotraukas Jonas nusiuntAi?? jai, uA? kAi?? A?i ir jam, ir man labai dAi??kojo.

PasikvietAi?? A? kaA?kokA? tarptautinA? renginA? Jonas jAi?? ir A? RygAi??, supaA?indino ir mane. Deja, angliA?kai ji A?nekAi??jo greitakalbe, ir aA? beveik nieko nesupratau. Versti nei Jonui, nei jo tik
minuA?iukeiAi?? pakviestam vertAi??jui nebuvo laiko. SkAi??stelAi??jom abu rankomis ir, nusiA?ypsojAi?? vienas kitam, iA?siskyrAi??m.

Ai?? Jono ir kolegA? organizuojamus simpoziumus, seminarus ar kitaip vadinamus renginius suvaA?iuodavo teisininkai, geografai, kitA? su ekologija susijusiA? sriA?iA? specialistai iA? A?vairiA? pasaulio A?aliA?. Mane Jonas tenai kviesdavo kaip fotografAi?? ai??i?? ir oficialioms ceremonijoms, ir per pertraukas vykstantiems pokalbiams A?amA?inti. Taip susipaA?inau ar net ilgiau pabendravau su ne vienu pasaulinA? garsAi?? A?gijusiu mokslininku. Iki A?iol prisimenu ilgesnius pokalbius su labai inteligentiA?ku ir, kaip pasirodAi??, per daug Baltijos A?mones gerbusiu, tik greit jais nusivylusiu vyru, Tomsko universiteto dAi??stytoju, vAi??liau pirmuoju potarybinAi??s Rusijos Federacijos generaliniu prokuroru Aleksejumi Kazanniku, net kelis susitikimus su DidA?iosios Britanijos politologu Williamu Butleriu. Pastarasis politiniA? pokyA?iA? metais, turAi??damas A?takAi?? tarp didA?iA?jA? valstybiA? vadovA?, yra padAi??jAi??s ir Lietuvai. Tik Lietuvos politikai jo nuopelnus iki A?iol nutyli, priskirdami juos sau.

Fotografuodavo Jonas ir pats. IA? uA?sienio kelioniA? dar nespalvotos fotografijos laikais atsiveA?davo po keletAi?? filmukA?, o aA? turAi??davau juos ryA?kinti ir daryti nuotraukas. Pridarydavau nuotraukA? ir iA? intymesniA? Jono progA?. YpaA? prisimenu fotografavimAi?? ai??zlaistantai??? jo, rodos, dar kandidato, disertacijAi??.

AtvaA?iavom A?iemAi?? A? kaA?kokiAi?? suomiA? pirtA? prie snieguoto, bet vidury dar neuA?A?alusio upelio. IA?sikaitinom toj pirty ir nuogi bAi??gom A? upelA? pasinerti. AA? pasiA?iupau ir priepirty paliktAi?? (kad objektyvas neaprasotA?) fotoaparatAi?? ai??zZenitai??? ir bAi??gau paskutinis. Bet bAi??ganA?iA? A?moniA? nesimatAi?? ai??i?? visi buvo apsigaubAi?? garA? kamuoliais. Vis dAi??lto padariau keletAi?? kadrA?. Ir tos nuotraukos buvo labai populiarios, turAi??jau spausdinti papildomai. Mat po garA? kamuoliais buvo ryA?kios tik basos kojos. Visi A?iAi??rAi??jo ir ginA?ydamiesi sprendAi??, kieno kurios.

Su tais ai??zlaistymaisai??? jam ne visada gerai iA?eidavo. Buvo ne vienoj A?aly pripaA?intas teisininkas, bet aritmetika jam sekAi??si prastai ai??i?? ne visada apskaiA?iuodavo, po kelintos taurelAi??s sustoti. DAi??l to jA? kaip kartais nemaA?ai iA?geriantA? kai kas prisimena BirA?uose ir pasiA?aipo.

baclofen online

PavargAi??s po ilgesniA? kelioniA?, studentA? egzaminA?, knygos uA?baigimo ar kitA? A?temptA? darbA?, Jonas vaA?iuodavo A? BirA?us ai??zatsipalaiduotiai???. Imdavo meA?kerAi??, plaukdavo A? eA?erAi??, o prisiA?vejojAi??s mAi??go su draugais ir taurelAi?? iA?mesti. Rygoje tAi?? jo silpnybAi?? kolegos, net studentai suprasdavo ir atleisdavo.

Prisimenu A?domA? atvejA?. 2001 metais KembridA?o biografijA? centras jam suteikAi?? MetA? A?mogaus titulAi??. AtsiuntAi?? labai graA?A? medalA?, diplomAi??, dar kaA?kokius popierius. Tokius dalykus, aiA?ku, irgi reikia ai??zaplaistytiai???.

Jono darbovietAi??j, kuri dabar vadinasi Baltijos tarptautinAi?? akademija, susirinko Latvijos universiteto, KultAi??ros akademijos, kitA? aukA?tA?jA? mokyklA? atstovai, A?inomi teisininkai ir bAi??rys man nematytA?. Sveikino, teikAi?? dovanas. Po oficialiosios dalies Jonas davAi?? A?enklAi?? valgyklos darbuotojoms, ir jos nukrovAi?? stalus valgiais ir gAi??rimais.

Kompanija maA?Ai??jo, bet stalai lAi??A?o nuo vaiA?iA?. Jonas irgi ai??zatsipalaidavoai???. Jis tai numatAi?? pats ir buvo atsiveA?Ai??s kaimynAi??, kad jo maA?inAi?? parvairuotA?.

Kai nutarAi??m baigti, Jonas su savo seniai begramdytos nugaros svoriu nebegalAi??jo nuo stalo atsikelti. Patys irgi nepajAi??gAi??m padAi??ti, todAi??l paA?aukAi??m pagalbon stipresnius studentus. Pavesti JonAi?? ir jiems neiA?Ai??jo, todAi??l, paAi??mAi?? uA? kojA? ir rankA?, neA?te neA?Ai??. AA? su jo klaipAi??dieA?iu kolega Henriku Butkum Ai??jau iA? paskos ir pamaA?iau, kad abiejose koridoriaus pusAi??se stovi studentA? ir studenA?iA? garbAi??s sargyba. Tokia pat eilAi?? stovAi??jo ir lauke iki pat atidarytA? Jono automobilio durA?. TyA?ia A?dAi??miai juos stebAi??jau, bet nAi?? vieno veide nepamaA?iau paA?aipios A?ypsenos. Tada supratau, kad jie savo profesoriui rodo tikrAi?? pagarbAi??.

KitAi?? dienAi?? Jonas, kaip suA?inojau paskambinAi??s jo kolegai, vAi??l A?valus skaitAi?? paskaitas.

Ai?? darbovietAi?? Jonas A?eidavo iA?kAi??lAi??s iA? maA?inos didelA? ir sunkA?, popieriA? prikimA?tAi?? ai??zdiplomatAi??ai???. Jame viskas netilpdavo, todAi??l popieriA? prisikraudavo ir A? kiA?enes. Studentai juokaudavo, kad profesoriaus kiA?enAi??s visada prikimA?tos idAi??jA?.

TA? idAi??jA? jam iA? tikro niekada netrAi??kdavo. Jas jis pirA?davo ir kitiems ir kartais nervindavosi, jei kas jo nepalaiko. Nepalaikiau kai kuriA? ir aA?, dAi??l to mAi??sA? santykiuose pasitaikydavo ir pertraukA?. Ne visada jam darbovietAi??se gerai klostydavosi ir santykiai su kolegomis ar virA?ininkais, ir aA? truputA? A?tariu, kad tame klostymesi kartais bAi??davo kaltas ir jo persistengimas ar per greitas ir ne visada objektyvus kitA? vertinimas. Yra A?moniA?, kuriA? emocijos daA?nokai uA?bAi??ga intelektui A? priekA?, ir tas intelektas ant jA? suklumpa. Jonas buvo iA? tokiA?, nors daA?niausiai ir praktiA?kuose dalykuose jam nepritrAi??kdavo logikos.

1976-A?jA? rudenA? man A? darbovietAi?? paskambino apie mano tAi??vo mirtA?. Pats savo maA?inos nebeturAi??jau, o susiruoA?ti ir paspAi??ti A? autobusAi?? nebegalAi??jau. Skambinau Jonui. Ir jis, aiA?ku, nuveA?ti neatsisakAi??.

BirA?uose, privaA?iavus KAi??stuA?io gatve paA?tAi??, reikAi??jo sukti A? kairAi??, bet Jonas pasuko A? deA?inAi??. Neatsakydamas A? mano klausimAi??, kodAi??l taip daro, jis A?vaA?iavo A? restorano kiemAi??, sustojo ir A?sakAi??:

ai??i?? Lipk. Pirmiausia tu turi gerai pavalgyt ir iA?gert A?imtAi?? gramA?.

Pats, nieko neklausdamas, man uA?sakAi?? valgA?, kavAi?? ir stikliukAi??. Ir tas pasistiprinimas man sunkiAi?? valandAi?? iA? tikro labai padAi??jo.

Jonas buvo A?steigAi??s tarptautinA? ekologinA? fondAi?? ai??zVia Balticaai???. Taip sutapo, kad patalpas tam fondui jis gavo tA? paA?iA? gatviA? kampe, kur anksA?iau su Katia gyveno jau minAi??tame maA?ame kambarAi??lyje. MAi??gindavau tenai pas jA? uA?eiti, bet pasiA?nekAi??ti negalAi??davau ai??i?? jis visada buvo apsuptas A?vairiakalbiA? A?moniA? ar ai??zkabAi??davo ant telefonoai???. Jei ko reikdavo, palikdavau raA?telA? kitam kambary jo padAi??jAi??jai, kad neuA?mirA?tA? man paskambinti. Bet kartAi?? jis tenai vienAi?? pavakarA?, kai lankytojA? nebebAi??davo, pasikvietAi?? mane pats. SakAi?? turA?s pasiAi??lymAi??.

SumanAi?? jis leisti ekologinA? A?urnalAi?? ai??zBalticaai???. IA? pradA?iA? latviA? ir rusA? kalbom, paskui ir lietuviA?, o vAi??liau gal ir estA?. Man siAi??lAi??s bAi??ti to A?urnalo redaktorium. Buvo numatAi??s ir pavaduotojAi??, ir techninius darbuotojus, suraA?Ai??s ir algA? skaiA?ius.

Ta jo idAi??ja man pasirodAi?? graA?i, bet neA?gyvendinama. IA? karto pamaA?iau, kad trAi??ks ir darbuotojA?, ir lAi??A?A?, ir redaktorystAi??s atsisakiau. Emocingas Jonas iA? pradA?iA? supyko, bet apsiraminAi??s davAi?? laiko pagalvoti.

DerAi??jomAi??s telefonais. Man kategoriA?kai atsisakius, papraA?Ai?? sudaryti nors savAi?? leidimo iA?laidA? sAi??matAi??. TAi?? sAi??matAi??, pasitarAi??s su paA?A?stamais Spaudos rAi??mA? ir PavyzdinAi??s spaustuvAi??s darbuotojais, sudariau. Kaip vAi??liau Jonas prisipaA?ino, jo praA?ymu sAi??matas darAi?? dar du, ir visos trys beveik sutapo. TodAi??l jis ir ant manAi??s beveik nustojo pykti.

Bet vienAi?? A?urnalo numerA?, redaguotAi?? jo numatyto mano pavaduotojo, latviA? kalba Jonas vis dAi??lto iA?leido. Geras buvo A?urnalas, maA?daug Lietuvoje Ai??jusiA? ai??zJaunimo gretA?ai??? formato ir apimties, sudarytas iA? mokslininkA? analitiniA? straipsniA?, gerA? fotografA? iliustruotas. Bet… per daug rimtas. O rimtus A?urnalus jau tada maA?ai kas pirko.

Vienas bendras paA?A?stamas prisipaA?ino, kad netyA?ia nutvAi??rAi?? JonAi??, savo maA?ina vaA?inAi??jantA? po LatvijAi?? ir bandantA? tAi?? A?urnalAi?? pardavinAi??ti. Jam paA?iam apie tai niekada neuA?siminiau, nenorAi??jau skaudinti.

Jono sAi??nus Andris paaugAi??s Ai??mAi?? rinkti paA?to A?enklus. Jonas jam padAi??jo ir pats uA?sikrAi??tAi?? filatelija. Keliaudamas po pasaulA?, tA? A?enklA? prisiveA?davo daugybAi??. SAi??naus pomAi??giui praAi??jus, bandAi?? juo nesAi??kmingai uA?krAi??sti mano dukrAi??. Dar ir dabar pas jAi?? krAi??vos Jono dovanotA? paA?to A?enklA?.

Visus Latvijos paA?to A?enklus, nuo paA?iA? pirmA?jA?, savo fondo ai??zVia Balticaai??? vardu Jonas norAi??jo iA?leisti atskira broA?iAi??rAi??le. PasiAi??liau, kad geriau atrodytA? juos atspausdinus fotografiniu bAi??du. Dailininkas padarAi?? graA?A? aplanko virA?elA?, aA? jA? ir tuos A?enklus spausdinau ir, A?monos padedamas, broA?iAi??ravau, bet knygynuose jA? taip pat nepirko. PrisikrovAi?? lagaminAi?? ir veA?Ai?? A? DanijAi?? ar Ai??vedijAi??, tikAi??damasis, kad pirks emigrantai latviai. DidA?iAi??jAi?? dalA? parsiveA?Ai?? atgal.

IA? savo klaidA? jis pasimokAi?? ir vAi??liau net pradAi??jo mane mokyti. Kai aA? ketinau iA?leisti atsiminimA? knygAi??, jis jau svarstAi??: tu leisk nedidelAi??m plonom knygelAi??m, jei pirmAi?? iA?pirks ai??i?? leisi toliau. Paklausiau Jono ir iA?leidau plonAi?? vien apie vaikystAi??. IA?dovanojau ir pardaviau tik nedidelAi?? tiraA?o dalA?. TAi??sti toliau nebemaA?iau prasmAi??s.

Po tokiA? jo paties ir mano pamokA? Jonas nusprendAi??: kai jam sueis 70 metA?, jis iA?leis savo prisiminimus 70-A?ia egzemplioriA? su spausdintomis kiekviename egzemplioriuje dedikacijomis. Pirmasis egzempliorius bAi??siAi??s skirtas man. Deja, tos jo knygos irgi nebesulaukiau.

MinAi??jau ir kitas Jono knygas, kurias Lietuvoje maA?ai kas skaitAi??. Gal tik jo biA?iuliai, kuriems dovanojo ai??i?? minAi??tas Henrikas Butkus, kaunietis profesorius Vytautas Gudelis… KitA? neA?inau. RaA?ytojas Petras SkodA?ius prisipaA?ino uA? dovanas dAi??kojAi??s, bet neskaitAi??s.

Ir jos buvo per daug rimtos. PrieA?paskutinAi?? dvitomAi?? su mano A?monos pieA?tu virA?eliu eilinA? skaitytojAi??, matyt, atbaido ir savo ilgu, turinA? paaiA?kinanA?iu pavadinimu: ai??zBaltija. SocialinAi?? ekologinAi?? plAi??tra, jAi??reivystAi?? ir tarptautinAi?? jAi??rA? teisAi??ai???. Bet skaityti jAi?? gali kaip romanAi??. YpaA? pirmAi??jA? tomAi??. Tiek kondensuotA? istoriniA? faktA?, ypaA? apie LietuvAi??, maA?ai kur rasi.

RaA?au apie jAi?? ir kiek uA?riesdamas savo nosA?. Kai kuriAi?? informacijAi?? jai Jonas Ai??mAi?? ir iA? mano jam paskolintA? Lietuvos istorijos knygA?.

DAi??l paskutinAi??s jo knygos ai??i?? ai??zRusA?ai??i??latviA?ai??i??lietuviA? kalbA? jAi??rinAi??s veiklos teisAi??s terminA? A?odynoai??? ai??i?? irgi buvom apsipykAi??. Kaip ir kai kuriais kitais atvejais, jis buvo apie mane per geros nuomonAi??s ir praA?Ai?? perA?iAi??rAi??ti lietuviA?kAi??jAi?? teksto dalA?. O aA?, nesijausdamas pakankamai stiprus, ypaA? specialioj terminologijoj, atsisakiau. Rekomendavau vienAi??, paskui kitAi?? Rygoj dirbantA? Lietuvos A?urnalistAi?? (vienas net tituluodavo save kalbininku), bet jie, po kelis mAi??nesius medA?iagAi?? pas save pralaikAi??, nieko nepadarAi??. Baigiantis leidyklos duotam A?teikimo terminui, supaA?indinau dar su viena ai??i?? filologe Danute. Ji darbo Ai??mAi??si greitai ir sAi??A?iningai, bet reikAi??jo jau labai skubAi??ti, ir paliko klaidA?.

Ai??ios savo paA?ios graA?iausios knygos Jonas nebepamatAi??. Man jAi?? leidykla ai??zAvotsai??? padovanojo gal mAi??nesiui praAi??jus po jo laidotuviA?.

DAi??l vienos kilnios, bet ne taip, kaip buvom numatAi??, A?gyvendintos Jono idAi??jos aA? savo kaltAi?? jauA?iu iki A?iol.

GorbaA?iovo pertvarkos metais pradAi??jo Latvijoj atsikurti ar kurtis naujos tautiniA? maA?umA? draugijos. SusibAi??rAi?? rusai, ukrainieA?iai, lenkai, A?ydai, vokieA?iai… Apie lietuviA? draugijAi?? nieko nesigirdAi??jo. Ir Jonas Ai??mAi?? bombarduoti mane ai??i?? jei jau niekas neorganizuoja, turA?s organizuoti aA?. Jam, kaip netikram lietuviui, burti lietuvius esAi?? ne visai korektiA?ka, be to, baisiai neturA?s laiko. Bet priA?adAi??jo kuo galAi??siAi??s padAi??ti, pirmiausia kalbindamas savo paA?A?stamus lietuviA? kilmAi??s vadovaujanA?ius darbuotojus.

NedavAi?? jis man ramybAi??s, kol iA? tikro nepradAi??jau judAi??ti. EntuziastA? atsirado nemaA?ai ir iA? mano giminiA?, ir iA? kitatauA?iA?, jauA?ianA?iA? sentimentA? Lietuvai, pusAi??s. Susitariau ir dAi??l patalpA? susirinkimams GeleA?inkelininkA? kultAi??ros rAi??muose, ir dAi??l vadovavimo renginiams. Viena, vaidinusi nebeprisimenu kokiame Lietuvos liaudies teatre, siAi??lAi??si suburti dramos bAi??relA?, o chorui sutiko vadovauti bent dvi: viena ai??i?? mano A?uvusio draugo, kita ai??i?? mano pusseserAi??s duktAi??. Abi turAi??jo muzikinA? iA?silavinimAi?? ir kalbAi??jo lietuviA?kai, bet pritrAi??kdamos A?odA?iA?. TodAi??l apsidA?iaugAi?? turAi??sianA?ios progAi?? iA?mokti geriau.

Planus pakeitAi?? atsitiktinumas. Ai?? mano darbovietAi??s kiemo namelyje A?sikAi??rusiAi?? laidojimo A?staigAi?? atAi??jo padirbAi??ti pensijon iA?Ai??jAi??s lietuvis, irgi Jonas. Ai??sikalbAi??jus jis pasipasakojo priklausAi??s prieA?karinei lietuviA? draugijai. ApsidA?iaugiau ir papraA?iau surinkti A? krAi??vAi?? tokius pat.

VienAi?? vakarAi?? ir susirinkom jo bute: aA?, dar dirbantis, ir septyni pensininkai: A?eA?i lietuviai ir vienas Lietuvoj gimAi??s latvis, kalbininkas ir ilgametis Latvijos universiteto dAi??stytojas Valteris Subatniekas. Jis ir buvo pats energingiausias ir pradAi??jo mus, lietuvius, gAi??dyti, kad iki A?iol nesusitelkAi??m.

SusigAi??dom, sutarAi??m pagalvoti ir po savaitAi??s ar dviejA? vAi??l susitikti. Kai susitikom, jie jau buvo pasitarAi?? ir man pasiAi??lAi??: draugijAi?? galim steigti, bet tik senA?jA?, prieA?kariniA? draugijA? pagrindu. Jaunesni, jei norAi??s, galAi??s A?stoti vAi??liau.

Sutikau ir vAi??l, nenumatydamas pasekmiA?, apsidA?iaugiau ai??i?? juose jau pasirodAi?? ir entuziazmas, ir planai, ir jau bAi??relA? kitA? buvo prikalbinAi??. GalAi??jom jau draugijAi?? ir registruoti, bet miesto tarybos vykdomajame komitete pareikalavo programos ir A?statA?. Dar paaiA?kino, kad registruoja tik kultAi??ros draugijas, todAi??l pavadinime bAi??tina A?raA?yti A?A? A?odA?.

RaA?yti, aiA?ku, nauji paA?A?stami pavedAi?? man. O aA? visko esu priraA?Ai??s, bet tokiA? raA?tA? net matAi??s nebuvau. VAi??l kreipiausi A? JonAi??.

canadian pharmacy overnight delivery.

Jonas ruoA?Ai??si kaA?kur ilgam iA?vaA?iuoti, bet naktA? paraA?Ai?? ir rytAi?? man atidavAi?? gerAi?? pradA?iAi??. Teko tAi??sti. Pasiskolinau dar dviejA? draugijA? ai??i?? A?ydA? ir aklA?jA? ai??i?? programas, A?A? tAi?? pridAi??jau pats nuo savAi??s ir sulipdA?iau, kaip man tada atrodAi??, visai lietuviA?kAi?? dokumentAi??.

Svarstyti to dokumento, kaip rodo iA?likAi??s protokolas, susirinko 23 A?monAi??s. Vesti susirinkimAi?? irgi papraA?iau JonAi??, prie tokiA? dalykA? A?pratusA?. Visiems punktams, tik su kai kuriais redakciniais pataisymais, buvo pritarta. Iki tos vietos, kur Ai??jo kalba apie draugijos narius. Mat buvau uA?raA?Ai??s (turiu pasilikAi??s vienAi?? maA?inraA?A?io egzemplioriA?, todAi??l galiu tiksliai pacituoti): ai??zAi?? LLKD narius priimami lietuviA? ir kitA? tautybiA? atstovai, kurie domisi lietuviA? kultAi??ros klausimaisai???.

Ai??tai tada ir kilo triukA?mas. Dauguma pasiprieA?ino ai??i?? jokiA? ai??zkitA? tautybiA?ai???! Draugijos nariais gali bAi??ti tik grynaveisliai lietuviai.

PadAi??tis buvo ne iA? gudriA?jA?. Priimant vien lietuvius, nariais nebegalAi??jo bAi??ti nei susirinkimAi?? vedAi??s Jonas, nei patalpas posAi??dA?iauti parAi??pinAi??s istorikas OA?A?ertas Aunas, nei didA?iausias draugijos steigimo entuziastas A?alia mAi??sA? sAi??dAi??jAi??s Valteris Subatniekas. NebegalAi??jo bAi??ti narAi??mis nei mano prikalbintos dramos bAi??relio ir choro vadovAi??s.

Gal skaudA?iausiai dAi??l to iA?gyveno Jonas. Jis labai norAi??jo bAi??ti su lietuviais. Net per Lietuvos ambasadAi?? bandAi?? veikti, kad priimtA? ne tokiAi?? grieA?tAi?? formuluotAi??. Bet jam nepavyko. Tik metams bAi??gant draugijoje atsirado ir ne visai lietuviA?kA? pavardA?iA?.

OA?A?ertas vAi??liau atgaivino irgi prieA?kary gyvavusiAi?? latviA? ir lietuviA? vienybAi??s draugijAi??. Ai?? jAi?? A?stojom ir mes su Valteriu, ir protokolAi?? raA?iusi buvusi birA?ietAi?? BirutAi??. Jonas ir numatytos bAi??reliA? vadovAi??s niekur nebeA?stojo.

Dabar, praAi??jus nemaA?ai metA?, galvoju, kad visa tai man iA?Ai??jo A? naudAi??. Atkrito man nemAi??gstami organizavimo ir vadovavimo rAi??pesA?iai, nebereikAi??jo klausytis greit prasidAi??jusiA? broliA? lietuviA? tarpusavio rietenA?. Tik truputA? liAi??dna, kad manim nusivylAi?? daug tikAi??jAi??si iA? manAi??s giminAi??s ir jau apraA?ytos veiklos laukusios tada dar jaunos ir A?aunios moterys. Bet dabar kalba apie JonAi??.

Daug dar galAi??A?iau apie jA? papasakoti. Kaip jis Leningrade ieA?kojo Juliaus Janonio kapo, rado apleistAi?? ir uA? savo pinigus pasamdAi?? darbuotojAi??, kad ravAi??tA?. Kaip vertAi?? apsakymus iA? latviA? kalbos, bet Lietuvoj jA? nespausdino. Kaip veA?Ai?? iA? Londono dovanas A?monai Katiai ir jos draugei Reginai, bet neatveA?Ai?? jA?. Kaip A?ventAi??m Jonines ir gimimo dienas. Kaip ieA?kodavom ir pykdavom nerasdami kaviniA?, kur galima rAi??kyti. Arba, kai kuris skubAi??davom, susitikdavom prie ai??zButerbrodinAi??sai??? (jei kam nepatinka A?is nelietuviA?kas A?odis, tegu iA?siverA?ia pats). Buvo tokios maA?os jaukios uA?eigAi??lAi??s ai??i?? duodavo po A?imtAi?? gramA? ir buterbrodAi??. Nori antro A?imto ai??i?? vAi??l imk tAi?? patA? duetAi??.

Arba kaip vaA?iuodavom A? DaugpilA?, VentspilA?, kur Jonas vesdavo visokius renginius ar studentus egzaminuodavo. Ai?? provincijos aukA?tAi??sias mokyklas jis vaA?inAi??davo daugiausia A?eA?tadieniais ir norAi??davo mane kartu imti. Bet aA? darydavau savaitAi??s A?vykiA? apA?valgas ai??zLaisvosios Europosai??? radijui, ir A?eA?tadieniais, man paskambinAi?? iA? Prahos, jas A?raA?ydavo.

KartAi?? bAi??tinai norAi??jo prikalbinti, kad vaA?iuoA?iau kartu A? RezeknAi??. MAi??gau A?A? miestAi??, bet vaA?iuoti nenorAi??jau. Po keliA? dienA? Jonas paskambino labai susijaudinAi??s ir pasakojo, kad saulAi??lydy, vaA?iuojant plentu, jam iA? A?alutinio keliuko A?sirAi??A?Ai?? sunkveA?imis. Ne tik sulamdAi?? visAi?? tAi?? vietAi??, kur turAi??jau sAi??dAi??ti aA?, bet aplamdAi?? net jo deA?inA?jA? A?onAi??.

NeA?inau, ar jis, be minAi??to nugaros gramdymo, yra kada kreipAi??sis A? gydytojus. Bet apie tAi?? skaudantA? A?onAi?? man, o gal ir kitiems, kalbAi??davo vis daA?niau. Paskambina vienAi?? vakarAi?? ir birA?ietiA?kai klausia: ai??zTu neA?inA?, katrA? pA?sAi?? jA?knas?ai??? VerA?iu: ai??zTu neA?inai, kurioj pusAi??j kepenys?ai???

AA? neA?inojau. TurAi??jau daug rAi??pesA?iA? dAi??l sveikatos, bet ne dAi??l kepenA?. Klausiau virtuvAi??j kaA?kAi?? kepanA?iAi?? A?monAi??, mAi??gusiAi?? skaityti medicinos knygas, bet ir ji neA?inojo. Patariau vis dAi??lto eiti pas gydytojAi??. Jis nuAi??jo, po to paskambino, kad nusiuntAi?? kraujo iA?sitirti.

cialis black 200mg

Dar po dienos ar kitos pakAi??liau ragelA? ir ne iA? karto paA?inau pasikeitusA? Jono balsAi??. Kraujas esAi??s labai blogas, gydytoja varo A? ligoninAi??.

SusitarAi??m ai??i?? pirmadienA? jis guls A? ligoninAi?? ir iA? ten paskambins, kaip jam ten sekasi. Bet laukiu dienAi??, antrAi??, treA?iAi?? ai??i?? skambuA?io nesulaukiu. Ai??miau net pykti, kad A?odA?io nesilaiko.

Ai??eA?tadienA? paskambinau pats. AtsiliepAi?? ne jis. Pagalvojau, kad ne ten pataikiau, ir pradAi??jau latviA?kai atsipraA?inAi??ti. Bet kitapus ragelio prabilo lietuviA?kai. Tai buvo mano balsAi?? paA?inAi??s jo sAi??nus Andris, suA?inojAi??s apie tAi??vo mirtA? ir jau atskridAi??s iA? Niujorko.

Jau anksA?iau JonAi?? buvo pribloA?kusi netikAi??ta brolio ArA?io (pagal pasAi?? ArtAi??ro) mirtis. Artis iA?gyveno 70 metA?. Jonas tada kalbAi??jo, kad tiek iA?gyvensiAi??s ir jis, o po to gulsiAi??s A?alia tAi??vA? ir brolio. VAi??liau pergalvojo. TA? kapA? nebebAi??siAi?? kas priA?iAi??ri. TodAi??l geriau tegu jA? sudegina. Taip visiems, pirmiausia Katiai ir sAi??nui, ir prisakAi??.

Sudeginom JonAi??, keliA? mAi??nesiA? nesulaukusA? iki 70-ies, Rygos krematoriume. SAi??nus su savo draugu, turAi??jusiu burlaivA?, iA?plaukAi?? A? jAi??rAi?? ir iA?bAi??rAi?? tAi??vo pelenus. Tai irgi buvo Jono iA? anksto prisakyta.

BirA?uose, protestantA? kapiniA? vakarA? pusAi??je, iA?rikiuota ilga eilAi?? kapA?, o vidury stovi paminklas su paaiA?kinimu, kad ten guli KaufmanA? ir BergholcA? A?eimos. NuvaA?iavAi??s kartais nueinu ten pastovAi??ti ir patylAi??ti.

O jAi??rAi?? mAi??gstu audringAi??. Kai stoviu prie jos Dubultuose ar Berzcieme ir mane aptaA?ko bangA? purslai, man atrodo, kad su jais mane palieA?ia ir Jono pelenai.