BaudA?iamosios teisAi??s paskirtis ir negalia

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: TeisAi??
AUTORIUS:Ai??Mantas Liesis

DATA: 2012-05

BaudA?iamosios teisAi??s paskirtis ir negalia*

Mantas Liesis

Pirmoje straipsnio dalyje aptariau baudA?iamosios teisAi??s kryptis, santykA? su kalba ir Ai??miausi ai??zgenijaus (Sigito Gedos) bylosai???. O dabar paanalizuokime, kaip teisAi?? sprendA?ia teisingumo problemAi??. Dar romAi??nai buvo A?sitikinAi??, kad geriau valstybAi?? statyti iA? smAi??lio negu be teisingumo, kuris yra valstybAi??s pamatas (lot. justitia est fundamentum regnorum). Teisingumo esmAi?? supranta jau maA?i vaikai socializacijos procese: tu man ai??i?? aA? tau, ai??zkaip A?auksi, taip atsiliepsai???. BAi??tent tokia teisingumo kaip atpildo samprata vergovinAi??s santvarkos ir ankstyvojo feodalizmo laikais buvo perkelta A? baudA?iamAi??jAi?? teisAi?? taliono pavidalu: kaltininkui turi bAi??ti padaryta lygiai tokia pat A?ala, kokiAi?? jis padarAi?? nukentAi??jusiajam (ai??zakis uA? akA?, dantis uA? dantA?ai???). Suprantama, toks teisingumo principas, koks taikomas A?monAi??ms betarpiA?kai bendraujant tarpusavyje, kai buvo perkeltas A? baudA?iamAi??jAi?? teisAi??, reikalavo, kad kiekvienai nusikalstamai veikai bAi??tA? rastas tolygus ekvivalentas, o tai ne visada A?manoma. TAi?? suprasdamas Hegelis, nors iA?laikAi?? taliono principe glAi??dintA? atpildo motyvAi??, bet teisingumo sampratAi?? papildAi?? visuotinAi??s vertAi??s kriterijumi: ai??zNusikaltimo panaikinimas yra atpildas tiek, kiek jis pagal savo sAi??vokAi?? yra paA?eidimo paA?eidimas ir kiek nusikaltimas pagal savo esatA? turi apibrAi??A?tAi?? kokybinAi?? ir kiekybinAi?? apimtA?; kartu jo neigimas kaip esatis yra tokios pat apimties.ai??? [i] VagystAi??, plAi??A?imas kaip paA?eidimai pagal visuotinAi?? ypatybAi?? yra palyginami ir gauna atpildAi?? ai??i?? piniginAi?? baudAi??, A?kalinimAi?? ai??i?? pagal savo dydA?.

KlasikinAi??s baudA?iamosios krypties tAi??vas Cesare Beccaria, skirtingai nei Hegelis, svarbiausiu dalyku laikAi?? ne atpildAi??, o bendrAi??jAi?? prevencijAi?? ai??i?? bausmAi??, skiriama nusikaltAi??liui, turAi??tA? atbaidyti kitus asmenis nuo nusikalstamos veikos, todAi??l apibrAi??A?damas teisingos kriminalizacijos ir bausmiA? skyrimo ribas, jis pasitelkAi?? A?alos visuomenei kriterijA?. BausmiA? grieA?tumas, net uA? sunkius nusikaltimus, Beccariai neatrodAi?? esminis, jam rAi??pAi??jo teisingos bausmAi??s makrolygmuo, t. y. ar bausmAi?? yra teisinga visos valstybAi??s, visuomenAi??s kontekste. Svarbiausia ne atpildas, ne tai, kad bausmAi?? uA? nusikaltimAi?? yra grieA?ta, bet tai, kad ji neiA?vengiama. TodAi??l Beccarios bausmiA? humanizmas nebuvo labai humaniA?kas, jis buvo daugiau politiA?kas ai??i?? tikAi??tasi, kad bausmAi??s neiA?vengiamumas ir bauginimai padAi??s sumaA?inti nusikalstamumAi??.[ii] Taigi, klasikinAi?? baudA?iamosios teisAi??s mokykla nuo pirminio teisingumo nukentAi??jusiojo atA?vilgiu (tu man ai??i?? aA? tau) nutolo gerokai labiau nei siAi??lAi?? Hegelis, atpildAi?? papildAi??s visuotinAi??s vertAi??s kriterijumi.

Teisingos bausmAi??s samprata dar maA?iau svarbi socialinAi??s krypties baudA?iamosios teisAi??s mokslininkams, pavyzdA?iui, Nilsas Christie knygoje, apibendrinanA?ioje pagrindines jo keliamas idAi??jas, pasisakAi?? uA? tai, kad baudA?iamieji A?statymai leistA? neskirti bausmAi??s uA? nusikaltimAi?? jA? padariusiam asmeniui, bet suteiktA? galimybAi?? nusikaltAi??liui susitaikyti su nukentAi??jusiuoju. Christie raA?Ai??: jei kas nors iA?A?agintA? ir nuA?udytA? mano anAi??kAi??, vis tiek norAi??A?iau susitaikyti su nusikaltAi??liu, nes giliausiuose mAi??sA? moralAi??s kloduose glAi??di susitaikymo, o ne bausmAi??s troA?kimas.[iii] Mokslininkas yra paraA?Ai??s straipsnA? ai??zPrieA? teisingAi?? bausmAi??ai???,[iv] t. y. prieA? tokiAi?? ai??zteisingAi??ai??? bausmAi??, kaip jAi?? supranta klasikinAi?? (neoklasikinAi??) baudA?iamosios teisAi??s kryptis. Pasak Christie, klasikai, kartu su Beccaria, supaprastina, dichotomizuoja teisingumAi??, nes siekiant ai??zproporcingosai???, ai??zteisingosai??? bausmAi??s grA?A?tama vos ne prie pirminAi??s teisingumo sampratos: tu man ai??i?? aA? tau. TeisybAi??s dAi??lei reikAi??tA? pasakyti, kad neoklasikinAi?? mokykla teisingos bausmAi??s sampratAi?? gerokai atitolino nuo taliono, net ir to varianto, kuris papildytas Hegelio siAi??lytu vertybiniu atpildu, taA?iau, anot Christie, ji vis tiek pernelyg primityvi, nes neatsiA?velgiama A? daugelA? reikA?mingA? aplinkybiA? (pavyzdA?iui, kaltinamojo asmenybAi??, socialines nusikaltimo padarymo prieA?astis), koncentruojamasi iA?skirtinai A? padarytAi?? veikAi??.

ai??zMirties bausmAi??ai??? uA?puolikui, besikAi??sinanA?iam kAi?? nors nuA?udyti, yra bAi??tinoji gintis, kai teisAi??tai atimama gyvybAi?? (BK 28 str.), ai??i?? ta aplinkybAi?? paA?alina baudA?iamAi??jAi?? atsakomybAi??, nes yra akivaizdA?iausia pirminio teisingumo iA?raiA?ka. Kai uA?puolikAi?? teisia ne pats nukentAi??jusysis tiesiogiai, o valstybAi??, tada modifikuojama ir teisingos bausmAi??s samprata. Beccaria buvo mirties bausmAi??s prieA?ininkas, jai pritarAi?? tik dviem iA?imtiniais atvejais: kai tokia bausmAi?? bAi??tina tautos saugumui uA?tikrinti ir valdymo formai apginti, antra, kai nusikaltAi??lio pasmerkimas myriop yra ai??zvienintelAi?? ir tikroji priemonAi?? neleisti kitiems daryti tam tikrA? nusikaltimA?ai???.[v] Lietuvoje mirties bausmAi?? taip pat panaikinta, vadinasi, to, kas leistina aukai, tiesiogiai vykdanA?iai teisingumAi?? (bAi??tinoji gintis, kai uA?pultasis atima gyvybAi?? uA?puolikui), nevalia daryti valstybei. ValstybAi??s TemidAi?? ir NemezidAi?? yra nutolusios nuo konflikto, be to, skirdamos bausmAi?? jos simboliA?kai patvirtina savo veiksmAi?? visuomenAi??s akivaizdoje.

Christie teisus, kad neoklasikai viskAi?? simplifikuoja, todAi??l priimamos neteisingos A?statymA? nuostatos ar skiriama neteisinga bausmAi??. Neoklasikams baudA?iamoji teisAi?? svarbi kaip teisinAi?? technika, kurios nereikia interpretuoti, pakanka tik grieA?tai jAi?? vykdyti pagal nustatytas normas. Neoklasikai linkAi?? skrupulingai laikytis baudA?iamojo kodekso raidAi??s. Teisinga viskas, kAi?? A?statymA? leidAi??jai kriminalizavo, A?raA?Ai?? A? baudA?iamAi??jA? kodeksAi?? ir kas uA?traukia jA? numatytas sankcijas. TaA?iau bAi??dama primityvi, gyvenimAi?? supaprastinanti sistema, neoklasikinAi?? teisAi?? nutyli daugybAi?? problemA?. PavyzdA?iui, Lietuvos Respublikos baudA?iamasis kodeksas numato malonAi?? ir amnestijAi?? kaip atleidimo nuo bausmAi??s pagrindAi?? (BK 78, 79 str.), bet jei klasikA? alfa ir omega yra baudA?iamasis kodeksas ir paA?odinis jo taikymas, o bAi??tent tai vadinama teisingumu, vadinasi, malonAi?? ir amnestija turAi??tA? bAi??ti nereikalingos. TAi?? pripaA?ino net skrupulingai savo principA? laikAi??sis Beccaria: ai??zPasigailAi??jimas ir malonAi?? tiek reikalingi, kiek ten vieA?patauja blogi A?statymai ir A?iaurios bausmAi??s.ai???[vi] Amnestijos ir malonAi??s taikymas nAi??ra teisingumas, nes teisingumAi??, vadovaudamasis baudA?iamuoju kodeksu, vykdo iA?imtinai teismas. Amnestija, taikoma Seimo priimtu amnestijos aktu, arba malonAi??, suteikiama Prezidento, yra ne teisingumas, o simbolinis valdA?ios gestas, reiA?kiantis pasigailAi??jimAi??. Lietuvoje visos amnestijos buvo taikomos motyvuojant pasigailAi??jimu nusikaltAi??liams ir siejant su valstybei svarbiomis datomis. Tokia yra oficialioji, fasadinAi?? amnestijA? pateisinimo pusAi??. PraktinAi?? prieA?astis ta, kad amnestijos padeda nuleisti garAi??, kai A?kalinimo A?staigose atsiduria per daug kaliniA?. IA?laikymo naA?ta valstybei tada tampa pernelyg sunki, todAi??l skelbiama amnestija ir kaliniA? skaiA?ius A?enkliai sumaA?inamas.

Lietuvos Respublikos baudA?iamajame kodekse A?tvirtintas teisingumo principas, lygiai taip pat kaip amnestija ir malonAi??, yra ne teisingumas, o pasigailAi??jimas.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinAi??jAi??s poeto Sigito Gedos bylAi??, remdamasis baudA?iamuoju kodeksu, neoklasikinAi??s baudA?iamosios teisAi??s krypties A?tvirtintAi?? teisingumo sampratAi?? (teisinga bausmAi?? ta, kuri proporcinga nusikaltimui) supainiojo su teisingumo principu, kurA? apibrAi??A?ia BK 54 str. 3 d. ir kuris pagal tikrAi??jAi?? savo prasmAi??, Christie terminais kalbant, turAi??tA? bAi??ti vadinamas ne teisingumo, bet ai??zneteisingumoai??? principu. Pasitaiko situacijA?, kai teisingas baudA?iamojo kodekso taikymas duoda keistAi?? ir abejotinAi?? socialinA? rezultatAi??. Sakykime, narkomanas, kad prasimanytA? pinigA? narkotikams, ima juos platinti ir pats. UA? neteisAi??tAi?? narkotiniA? medA?iagA? laikymAi?? su tikslu jas platinti baudA?iamasis kodeksas numato labai grieA?tas ir tik laisvAi??s atAi??mimo bausmes. Kyla klausimas, ar teisinga tokiam asmeniui, kuris yra ligonis, taikyti laisvAi??s atAi??mimo bausmAi??. Teismai, remdamiesi BK 54 str. 3 d. nuostata, tokiems narkomanams skiria A?velnesnes bausmes, negu numatyta sankcijoje. Geda apeliaciniame skunde irgi praA?Ai?? ne ai??zteisingumoai???, bet ai??zneteisingumoai???, siekdamas, kad teismas atsiA?velgtA? A? jo asmenybAi??. Jeigu ne teisiamojo mirtis, Apeliacinis teismas, manyA?iau, bAi??tA? privalAi??jAi??s atsiA?velgti, koks didA?iulis poeto A?naA?as A? lietuviA? kultAi??rAi?? ai??i?? ai??zKarakumA? asilAi??lioai???, ai??zBaltosios varnelAi??sai???, libreto miuziklui ai??zVelnio nuotakaai???, daugybAi??s poezijos knygA? autorius, vertAi??jas iA? A?vairiA? pasaulio kalbA? sustiprino paA?ius lietuviA? tautos tapatumo pamatus. Jei malonAi?? gali bAi??ti skirtiama samdomam A?udikui, vadinasi, teisingumo principAi??, nukrypstantA? nuo sankcijoje numatytos bausmAi??s, juo labiau reikAi??jo taikyti poetui Sigitui Gedai.

PrieA? Gedos mirtA? nukentAi??jusioji jam atleido ai??i?? duktAi?? susitaikAi?? su tAi??vu. Galiausiai viskas galAi??jo pakrypti kitaip, aiA?ku, jei Geda bAi??tA? ilgiau gyvenAi??s ir jei Lietuvos baudA?iamojo kodekso 38 straipsnis (atleidimas nuo baudA?iamosios atsakomybAi??s, kai kaltininkas ir nukentAi??jAi??s asmuo susitaiko) bAi??tA? pataisytas taip, kaip siAi??lo Christie, t. y. kad susitaikyti bAi??tA? galima ne tik uA? nesunkius ar apysunkius, bet ir uA? sunkius, net labai sunkius nusikaltimus. Tuo atveju Gedai nebAi??tA? taikoma jokia bausmAi??.

Lietuva, nors vis dar laikosi ribotos neoklasikinAi??s teisAi??s krypties, kai ko jau pasimokAi?? iA? sociologinAi??s pakraipos. Christie straipsnyje ai??zKonfliktai kaip nuosavybAi??ai???[vii]Ai?? (1977) raA?Ai??, kad baudA?iamosios teisAi??s specialistai yra konfliktA? vagys, pavogAi?? daiktAi??, kuris, kaip paaiA?kAi??ja, jiems visai nereikalingas, todAi??l stengiasi A?io konflikto atsikratyti kuo labiau spartindami baudA?iamAi??jA? procesAi??. Tiesa, jau vien tai, kad egzistuoja pats LR BK 38 straipsnis, kuris privataus ir privataus-vieA?o kaltinimo procese kaltininkAi?? patraukti baudA?iamojon atsakomybAi??n leidA?ia tik tuo atveju, kai yra nukentAi??jusiojo asmens skundas, rodo: neoklasikinAi??s baudA?iamosios teisAi??s horizontas po truputA? pleA?iamas.

BaudA?iamoji teisAi?? turi atsiA?velgti A? begalAi?? ai??zjeiguai??? ir nuolatos brAi??A?ti ribas, remdamasi valstybe, pastatyta iA? smAi??lio ir stovinA?ia ant stikliniA?, kitaip tariant, Konstitucijos, kojA?. SmAi??lis ir stiklas ai??i?? teisAi??s ai??zstatybinAi??s medA?iagosai???, o jos paskirtis yra tokia pati kaip ir mados. Visais laikais mada ai??znustato, kas tinka, o teisingumas ai??i?? kas teisingaai???.[viii] Objektyvus teisingumas, kaip ir TemidAi??, yra aklas, negailestingas, bet neva teisingas. O subjektyvus teisingumas yra jauA?iamas vidumi. Tai tikAi??jimas teisingumu.[ix] Arba tiki juo, arba netiki. Nors nAi?? vienas nAi??ra nusikaltAi??lis savo paties akyse, taA?iau A?mogus, suvokiantis baudA?iamosios teisAi??s ribotumAi??, iA?kart pajus, kada su juo pasielgta arba jis nubaustas neteisingai. Genijus niekada nesijaus kaltas pagal baudA?iamosios teisAi??s kategorijas. TyA?ia arba neatsargiai, ai??i?? konstatuoja baudA?iamoji teisAi??. Pusiau tyA?ia, pusiau neatsargiai, esu kaltas ir nesu, ai??i?? svarsto poetas. KenA?ianti siela akistatoje su grieA?ta, A?alta, svetima ir nepaA?A?stama dichotomija: kaltas versus nekaltas.

A?monAi??s, atsidAi??rAi?? uA? kalbos ribA?, ir bausmAi?? kaip likimo dovana

Geda galAi??jo teisintis, galAi??jo bAi??ti teisiamas, nors tiek klausinAi??jamas A?urnalistA?, tiek duodamas parodymus atrodAi?? bejAi??gis kaip vaikas. ai??zNorint kAi??rybos A?mogA? sumenkinti ar net pajuokti, reikia iA?vesti jA? iA? jo paties kalbos, priversti, iA?provokuoti prabilti ne jo paties kalbaai???,[x] ai??i?? raA?o Viktorija DaujotytAi??.

TaA?iau pasitaiko A?moniA?, kurie padaro itin sunkius nusikaltimus, o jiems nei dichotomiA?ka, elementari baudA?iamosios teisAi??s leksika, nei genijaus kalba nAi??ra suprantamos. Tai A?monAi??s, atsidAi??rAi?? uA? kalbos ribA?, arba, pasak medicinos profesoriaus, kalAi??jimo psichiatro Jameso Gilligano, mirusieji, mAi??ginantys grA?A?ti A? gyvenimAi??. [xi] Filosofas Arvydas Ai??liogeris tokius vadina zombiais.[xii] A?aloti save arba A?udyti kitus tokiems A?monAi??ms reiA?kia ai??zmAi??ginimAi?? prisikelti iA? numirusiA?jA?ai???, tai bAi??das pajusti tikrovAi?? ir gyvenimAi??. Analizuoti jA? smurtAi??, kalbAi??ti apie tokius gyvuosius numirAi??lius galAi??tume tik sugalvojAi?? iA? esmAi??s naujAi?? kalbAi??,[xiii] jei tokia apskritai A?manoma. ai??zKuo A?iauresnis nusikaltAi??lis, tuo labiau pastebima, kad jis neturi jausmA?. Patys A?iauriausi dar prieA? pradAi??dami A?udyti jauA?iasi sustingAi??, negyvi.ai???[xiv] BaudA?iamosios teisAi??s kategorijos, kurias bando pritaikyti baudA?iamosios teisAi??s specialistai, kvalifikuodami nusikalstamAi?? veikAi??, tokiems negalioja. Sakyti, kad zombiai ai??zsuvokAi?? pavojingAi?? nusikalstamos veikos pobAi??dA?ai???, ai??znumatAi??, kad dAi??l jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti A?iame kodekse numatyti padariniaiai??? arba kad ai??zjA? norAi??joai??? (BK 15 str. 2 d.), reikA?tA? nepasakyti nieko. Zombiai nevertina, nesiekia, nemAi??sto. Jie gyvena uA? kalbos ribA?. KeisA?iausia tai, kad jie A?udo, siekdami to paties tikslo, kuris yra ir neoklasikinAi??s baudA?iamosios teisAi??s kertinis teisingumo akmuo, ai??i?? tai proporcingas atpildas dAi??l susidariusios situacijos. Zombiai iA? paA?iAi??ros nesiskiria nuo kitA? A?moniA?, iA?paA?A?sta tas paA?ias vertybes, pavyzdA?iui, ai??zNeA?udykai???, taA?iau kai patys A?udo, A?sivaizduoja atliekantys ai??zteisAi??tAi?? A?udymo veiksmAi??ai???.[xv]

ai??zKalAi??jimai egzistuoja tam, kad nuslAi??ptA?, jog visas sociumas savo banalia visa apimanA?ia esamybe yra kalinimo institucijaai???, ai??i?? raA?o Jeanas Baudrillardai??i??as.[xvi] MAi??sA? visA? lemtis ai??i?? gyventi susvetimAi??jusioje nepaA?A?stamA?jA? bendruomenAi??je, kuriAi?? sudaro milijardai disciplinuotA? kAi??nA?, nemaA?a jA? dalis neatlaiko tos disciplinos. Gyvenimas per se A?iaurus A?mogui, nes dovanoja jam kanA?iAi??, o galiausiai pasmerkia mirti vieniA?Ai??. SocialinAi?? sistema didina A?mogaus vieniA?umAi??, ir nemaA?ai neatlaikiusiA?jA? A?ios, pasak Milano Kunderos, ai??znepakeliamos bAi??ties lengvybAi??sai???, virsta zombiais. Zombiai yra tik ledkalnio virA?Ai??nAi??, slepianti didA?iulA? vieniA?A?jA? ir atstumtA?jA? knibA?dAi??lynAi?? ai??i?? narkomanus, nusigAi??rusiuosius, puolusius A? depresijAi??, skurstanA?ius, kitaip mAi??stanA?ius, kitaip mylinA?ius ir t. t.

A?mogaus horizontas baigtinis, o medijA? globalizuota kultAi??ra bruka jam begalybAi??s iliuzijAi??, atimdama tikrumAi?? ir tikrovAi??. BaudA?iamajame kodekse nAi??ra kriminalizuotas sunkiausias iA? visA? nusikaltimA? ai??i?? tai tikrovAi??s nuA?udymas,[xvii] where can i buy compazine. pasak Baudrillardai??i??o. Nekriminalizuotas pats didA?iausias nusikaltimas, be to, neaiA?ku, kAi?? laikyti nusikaltAi??liais. Zombiai A?udo, kad patirtA?, kas yra gyvenimo tikrovAi??. KlasikinAi?? baudA?iamosios teisAi??s mokykla tokiA? problemA? niekada nesuprato ir nesupras. AiA?kinti jai apie jas bAi??tA? tas pats, kaip pAi??sti prieA? vAi??jAi?? arba sekti pasakAi?? ai??zkurA?iam asiliukuiai???, anotAi?? Donaldo Kajoko. Dauguma prevenciniA? priemoniA?, kuriA? bandoma imtis, yra bergA?dA?ios, nes nAi??ra iA?siaiA?kintos, o juo labiau suprastos nei nusikaltimA? darymo, nei kitA? nukrypimA? prieA?astys. Galiausiai jA? ir neA?manoma suprasti, nes kaltieji ir kaltintojai vartoja visiA?kai skirtingAi?? kalbAi??.

Ar yra iA?eitis iA? uA?burto rato? Kas leistA? sumaA?inti zombiA? ir kitA? ai??zpaA?emintA?jA? ir nuskriaustA?jA?ai???, pasak Fiodoro Dostojevskio, skaiA?iA?? Gilliganas, kalbAi??damas apie smurto prevencijAi??, raA?o apie hateritus (hateritais vadinamos neklasinAi??s bendruomenAi??s, neA?inanA?ios turto ir pajamA? nelygybAi??s, iA? esmAi??s neturinA?ios privaA?ios nuosavybAi??s, nes visus ekonominius iA?teklius sudeda A? krAi??vAi?? ir pasidalija po lygiai), apie kibucus, apie visuotinAi??s gerovAi??s valstybes, kuriose minimalizuotas santykinis skurdas, atsisakyta gAi??dinimo kultAi??ros ir A?eminimA? praktikos.[xviii] Christie, pats gyvendamas visuotinAi??s gerovAi??s valstybAi??je ai??i?? Norvegijoje, o dirbdamas institucijoje ai??i?? universitete, taip pat kalba apie nedideles alternatyvias bendruomenes, kuriA? gyvenimo bAi??dAi?? yra apraA?Ai??s knygoje ai??zVirA? vieniA?umo ir institucijA?ai???.[xix] Pasak jo, tokios bendruomenAi??s darosi vis populiaresnAi??s ir RytA? Europoje, taip pat Lietuvoje.[xx] Gyventi tokioje bendruomenAi??je apsisprendAi??, pavyzdA?iui, buvAi??s baudA?iamosios teisAi??s dAi??stytojas Jonas KaA?erauskas, raA?Ai??s straipsnius apie klasikinAi?? baudA?iamosios teisAi??s kryptA?,[xxi] bet greiA?iausiai neradAi??s joje tiesos, iA?minties, tikrumo ir atramos, kaip iA?tverti A?iame pamAi??kliA? pasaulyje, o gal net suvokAi??s, kad nepadeda ir tiems, apie kuriuos raA?o.

Nejaugi VakarA? civilizacija tokia siaubinga, o kultAi??ra tokia smukusi, kad belieka pasirinkti vienAi?? iA? dviejA?: arba pagal naudos ir iA?likimo imperatyvAi?? gyventi A?itoje visuomenAi??je, atimanA?ioje iA? asmens tikrovAi??s jausmAi??, arba iA? jos pasitraukti A? alternatyviAi?? bendruomenAi??, grA?A?tant prie archajiA?kA? gyvensenos formA?? Tai logiA?ka ir iA? tikrA?jA? bene vienintelAi?? alternatyva, prie kurios veda Nilso Christie, Jameso Gilligano, Jeano Baudrillardai??i??o, Zygmunto Baumano[xxii] dAi??stomos idAi??jos. Moderni visuomenAi?? svetimo niekada nepripaA?ins savu, ir bandymai to siekti primena A? kampAi?? uA?speistA? A?uniukA? inkA?timAi??. AtstumAi?? ir susvetimAi??jimAi?? dar labiau gilina pleiA?tas, A?varytas tarp kalbos ir gyvenimo. Modernus pasaulis ai??i?? tai gyvenimas tarp medijA? ir svetimA?jA?. Atsiranda neiA?vengiamas atstumas, kurA? zombiai stengiasi panaikinti A?udydami, nes klejojanti vaizduotAi?? kuA?da, kad A?itaip jie atkurs teisingumAi?? ir pajus tikrovAi??.

Jeanas FranAi??ois Lyotardai??i??as vadino tai postmoderniuoju bAi??viu.[xxiii] Ai??liogeris A?A? bAi??vA? vadina gyvenimu po pasaulio pabaigos, gyvenimu po mirties. Kalbos apie pasaulio pabaigAi?? daug kam sukelia A?ypsenAi??, o kalbAi??tojas uA?sitraukia paniekAi?? ar net laikomas beproA?iu. Vis dAi??lto pasaulio pabaiga yra reali. Ai??i pranaA?ystAi?? pildAi??si, pildosi ir gali bet kada iA?sipildyti, nes kalbos (kultAi??ros, VakarA? civilizacijos) likimas ai??i?? susinaikinimas. Ai??ios civilizacijos kalba iA?duoda jos polinkA? A? saviA?udybAi?? ir A?mogA?udystAi?? ai??i?? tAi?? rodo nesibaigianti karA?, genocidA?, nusikaltimA?, kanA?iA? istorija. “diflucan oral suspension”. [xxiv]

TebAi??nie teisingumas, nors ir A?Ai??tA? pasaulis! Tegyvuoja teisAi??tvarka, nors ir dangus griAi??tA?! ai??i?? iA?didA?iai kalbAi??jo senovAi??s romAi??nai (lot. fiat justitia, pereat mundus; fiat justitia, ruat caelum). PanaA?u, kad toks teisingumas, kaip jA? supranta neoklasikinAi?? baudA?iamoji teisAi??, iA? tikrA?jA? stumia pasaulA? A? praA?Ai??tA?. TarptautinAi?? baudA?iamoji teisAi?? teigia: genocidas, agresija, karo nusikaltimai, nusikaltimai A?moniA?kumai neleistini tam, kad nenuspAi??jamos valstybAi??s vadovas neduotA? A?sakymo panaudoti branduolinA? ginklAi??. Bet Ai??liogeris galAi??tA? paaiA?kinti, kad branduolinis ginklas neiA?vengiamai bus panaudotas, nes A?is techno-mito karAi??nos brangakmenis eina pirmiau visA? teisAi??s normA?, kriminalizuojanA?iA? sunkiausius nusikaltimus.

Ai??sitempus laukti pasaulio pabaigos ai??i?? varginantis uA?siAi??mimas, todAi??l geriausia atsipalaiduoti, nes, pasak EpikAi??ro, tam, kuris gyvena jausmais, pasaulis primena tragedijAi??, o tam, kuris mAi??sto, ai??i?? komedijAi??. TaA?iau TemidAi?? nesiA?ypso, ji rimtu veidu su uA?riA?tomis akimis seikAi??ja skausmAi??.

BaudA?iamoji teisAi?? pasaulio pabaigAi?? pateikia kaip baudA?iamosios politikos spektaklA?. Oficialus baudA?iamosios politikos turinys yra A?statymA? leidAi??jA? kuriama veikA? kriminalizacija, penalizacija ir baudA?iamosios atsakomybAi??s ribA? nustatymas.[xxv] Tikroji baudA?iamosios politikos realybAi?? ai??i?? spektaklis tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. BaudA?iamosios teisAi??s spektaklis ai??i?? tai pridAi??tinAi?? vertAi?? (baudA?iamieji A?statymai), nes kuriamas ai??zsocialinis reginiA? skleidA?iamas ryA?ys tarp asmenA?ai???.[xxvi] Gintaras Ai??vedas paA?ymi, kad nacionalinAi?? baudA?iamoji teisAi??, nors po truputA? derinama su Europos SAi??jungos teise, tarptautinAi??s baudA?iamosios teisAi??s poA?iAi??riu vis tiek yra tam tikra valstybAi??s suvereniteto iA?raiA?ka.[xxvii] Tai vienas iA? nedaugelio valstybAi??je dar likusiA? bastionA?, kur gali vykti politikA? sureA?isuotas savo baudA?iamA?jA? A?statymA? leidybos spektaklis.[xxviii]

Ar ne per daug teisAi??s ir teisingumo Lietuvoje? ai??i?? gali kilti retorinis klausimas, panaA?us A? tAi??, kurA? neseniai uA?davAi?? Egidijus KAi??ris: ar Lietuvai vis dar reikia teisAi??s? Mano galva, per dvideA?imt dvejus nepriklausomybAi??s metus teisAi??s Lietuvoje padaugAi??jo lygiai tiek pat kartA? ir kiekvienais metais vis daugAi??ja. Lietuva tapo ultima teisine valstybe ai??i?? konfliktA? valstybe. Kuo daugiau teisAi??s, tuo daugiau konfliktA?, nes teisinAi?? valstybAi?? ir yra konfliktinAi?? valstybAi??.

BAi??ti teistam jau darosi norma, tuo net didA?iuojasi aukA?tas pareigas uA?imantys valstybAi??s politikai, uA? sukA?iavimus teisiami net, atrodytA?, A?ventos profesijos A?monAi??s ai??i?? kunigai. Lietuvos sAi??A?ine vadinamas poetas Justinas MarcinkeviA?ius paskutinAi??je savo kalboje, pasakytoje Lietuvos mokslA? akademijoje, irgi kalbAi??jo ne apie poezijAi??, oAi?? apie socialines problemas ir teisAi??: ai??zPilieA?iai nebijo savo teismo. Teismas nebijo savo pilieA?iA?.ai???

KAi?? daryti ir kaip gyventi Lietuvoje paprastam A?mogui, suvokianA?iam, kad nebAi??ra aiA?kiA? ribA?, nebAi??ra aiA?kios gAi??rio ir blogio skirties? Etikos kodeksai de facto tampa baudA?iamosios teisAi??s kodeksais,[xxix] drausminAi??s nuobaudos padariniai prilygsta nusikalstamos veikos padariniams, o formalus A?tarimas gali tapti metA? metus besitAi??sianA?iu kafkiA?ku procesu, sunkesniu negu pusmetis realaus laisvAi??s atAi??mimoai??i?? Net jeigu laikaisi A?statymA?, vis tiek neiA?siA?adAi??k ai??ztiurmosai???. Vienintelis patarimas, kaip A?mogui reaguoti A? jam skiriamAi?? bausmAi??, bAi??tA? toks: priimkite jAi?? kaip likimo dovanAi??. Tai suprato Sokratas, galAi??jAi??s pabAi??gti iA? kalAi??jimo, bet pasirinkAi??s savo rankomis A?vykdyti teismo sprendimAi??, nors laikAi?? jA? neteisingu, ai??i?? savo noru pasirinko mirtA?, kad liktA? iA?tikimas valstybAi??s A?statymams. ai??zTuriu paklusti dogmai, net jei jos nesuprantu; turiu paklusti A?statymui, net jei jis neteisingas. Sokratas buvo dogmatikas.ai???[xxx]

Estetas Oscaras Wildeai??i??as, kalintas uA? ai??zmeilAi??, kuri nedrA?sta iA?tart savo vardoai???, nusistatAi?? stojiA?kAi?? ir ironiA?kAi?? santykA? su baudA?iamuoju teisingumu: mes teisiami uA? daugelA? nusikaltimA?, kuriA? nepadarAi??me, antra vertus, uA? daugelA? dalykA?, kuriuos padarAi??me, mAi??sA? niekas netgi nekaltina. Esame baudA?iami ne tik uA? tai, kas mumyse A?ema, bet ir uA? savo A?moniA?kumAi??, gerumAi??: ai??zVadinasi, tenka sutikti su tuo, kad gali sulaukti bausmAi??s tiek uA? padarytAi?? gAi??rA?, tiek uA? blogA?. Ir aA? nAi?? kiek neabejoju, kad tai absoliuA?iai teisinga. Tai padeda ar bent jau turAi??tA? padAi??ti mums perprasti ir viena, ir kita, ir pernelyg nei vienu, nei kitu nepasitikAi??ti.ai???[xxxi]

IA?vados

  1. BaudA?iamosios teisAi??s likimas ai??i?? neteisingumas. Jis kyla dAi??l pleiA?to tarp betarpiA?kai daromo nusikaltimo ir negyvos baudA?iamosios teisAi??s kalbos.
  2. AtstumAi?? tarp realaus nusikaltimo ir baudA?iamosios teisAi??s kalbos didina, pirma, baudA?iamasis procesas per se, antra, operavimas ne faktais, o duomenimis apie faktus (A?rodymais), treA?ia, romanA? ir germanA? baudA?iamosios teisAi??s sistemai bAi??dingas normA? kodifikavimas, abstrahavimas, lakoniA?kumas.
  3. Ai??BaudA?iamosios teisAi??s kalba naikina socialinA? konfliktAi??, pasitelkiant kalbAi?? sukuriama daug naujA? nusikalstamA? veikA? ir maskuojamos esamos socialinAi??s problemos.
  4. Lietuvoje vyraujanti neoklasikinAi?? baudA?iamosios teisAi??s kryptis yra dichotomiA?ka, supaprastinanti socialinA? konfliktAi??, orientuota vien A? nusikalstamAi?? veikAi?? ir baudA?iamosios teisAi??s technikAi??.
  5. BaudA?iamoji teisAi?? neefektyvi, kai ji teisia genijA? arba A?mones, atsidAi??rusius uA? kalbos ribA?.
  6. BausmAi?? reikAi??tA? priimti kaip likimo dovanAi??, padedanA?iAi?? suprasti, kad, pirma, bausmAi??s galima sulaukti ir uA? padarytus, ir uA? nepadarytus nusikaltimus, antra, baudA?iama ne tik uA? blogA?, bet ir uA? gAi??rA?, treA?ia, bausmAi?? padeda perprasti gAi??rio ir blogio esmAi??, kad nei vienu, nei kitu per daug nepasitikAi??tume.

Ai??


* TAi??sinys iA? nr. 4. Pabaiga.



[i] G. W. F. Hegel, TeisAi??s filosofijos apmatai, Vilnius: Mintis, 2000, p. 173.

[ii] M. Foucault, Disciplinuoti ir bausti, Vilnius: Baltos lankos, 1998, p. 127ai??i??161.

[iii] N. Christie, A suitable amount of crime, Routledge, 2004, p. 83.

[iv] N. Christie, Against just desert, Canadian journal of law and jurisprudence, Vol. V, No. 1 (January, 1992).

[v] C. Beccaria, Apie nusikaltimus ir bausmes. Vilnius: Mintis, 1992, p. 65.

[vi] Ten pat, p. 75.

[vii] N. Christie, Conflicts as property, The british journal of criminology, Vol. 17, No. 1. January, 1997.

[viii] B. Pascal, Mintys. Vilnius, Aidai, 1996, p. 101.

[ix] Ten pat, p. 105; V. Justickis, G. Valickas, ProcedAi??rinis teisingumas Lietuvos kriminalinAi??je justicijoje. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus universitetas, 2006, p. 58ai??i??60, 79, 80.

[x] V. DaujotytAi?? TragiA?kasis meilAi??s laukas. Apie SigitAi?? GedAi??: iA? poezijos, uA?raA?A?, refleksijA?. Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2010, p. 19.

[xi] J. Gilligan, Smurtas. ApmAi??stymai apie nacionalinAi?? epidemijAi??, Vilnius: Vaga, 2007, p. 46ai??i??49.

[xii] V. DaujotytAi??, V. MikelAi??nas, A. Ai??liogeris et al., Nerimas, Vilnius: Tyto alba, 2012, p. 80, 84.

[xiii] J. Gilligan, Smurtasai??i??, p. 19.

[xiv] Ten pat, p. 43.

[xv] Ten pat, p. 26, 41, 78, 79.

[xvi] J. Baudrillard, Simuliakrai ir simuliacija, IA?vertAi?? Marius DaA?kus, Vilnius: Baltos lankos, 2002, p. 20.

[xvii] J. Baudrillard, The perfect crime, London, New York: Verso, 1996.

[xviii] J. Gilligan, Smurto prevencija, IA?vertAi?? Michail Cvelich, Vilnius: Eugrimas, 2002, p. 84ai??i??89.

[xix] N. Christie, Beyond loneliness and institutions: villages for extraordinary people, Oxford university press, 1990.

[xx] N. Christie, A suitable amount of crime, p. 21.

[xxi] J. KaA?erauskas, Tarpinio vykdymo problema Lietuvos respublikos baudA?iamajame kodekse, Jurisprudencija, nr. 53(45). 2004, p. 5ai??i??13.

[xxii] Z. Bauman, Likvidi meilAi??. Apie A?moniA? santykiA? trapumAi??, IA?vertAi?? Almantas SamalaviA?ius, Vilnius: Apostrofa, 2007, p. 203ai??i??262.

[xxiii] J. F. Lyotard, Postmodernus bAi??vis. Ai??iuolaikinA? A?inojimAi?? aptariant, IA?vertAi?? Marius DaA?kus, Vilnius, Baltos lankos, 1993, p. 5ai??i??9.

[xxiv] A. Ai??veiceris, KultAi??ra ir etika. Vilnius: Mintis, 1989, p. 35, 96ai??i??99.

[xxv] A. AbramaviA?ius, A. A?epas, A. DrakA?ienAi?? et al. BaudA?iamoji teisAi??. Bendroji dalis. Vilnius: Eugrimas, 1998, p. 40ai??i??45. V. Piesliakas, BaudA?iamoji teisAi??. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2006, p. 37, 38.

[xxvi] G. Debord, Spektaklio visuomenAi??, IA?vertAi?? Dainius Gintalas, Kaunas: Kitos knygos. 1996, p. 41.

[xxvii] G. Ai??vedas, Europos SAi??jungos teisAi??s A?taka Lietuvos baudA?iamajai teisei, TeisAi??. Mokslo darbai, 2010, nr. 74, p. 7, 8.

[xxviii] N. Christie, A suitable amount of crime, p. 36, 37.

[xxix] L. JekentaitAi??, Teisinio ir moralinio diskursA? antitezAi??, Jurisprudencija, 2006, 9 (87), p. 14.

[xxx] A. Ai??liogeris, Niekis ir esmas. II tomas, Vilnius: Apostrofa, 2005, p. 552.

[xxxi] O. Wilde, De profundis, IA?vertAi?? Milda KerA?ienAi??, Vilnius: CharibdAi??, 1996, p. 88.