BaudA?iamosios teisAi??s paskirtis ir negalia

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: TeisAi??
AUTORIUS:Ai??Mantas Liesis

DATA: 2012-04

BaudA?iamosios teisAi??s paskirtis ir negalia

Mantas Liesis

20 PRISIPAA?INIMA?

Pagalvojau, kad aA? viskAi?? patyriau.

Buvau apsimetAi??s kAi??dikiu, maA?u vaiku.

MaA?u berniuku ir maA?a mergaite.

MaA?u vaikiA?ku dievu ai??i?? Niekuo.

Buvau apsimetAi??s paukA?A?iu.

PaukA?A?io akimis A?iAi??rAi??jau A? LietuvAi??, A? jos jAi??rA? kraterius.

Buvau apsimetAi??s kunigu, kentauru, Strazdu, JAi??zum

Kristum, didA?iausiu Lietuvos poetu, visais A?monAi??mis ir paukA?A?iais.

Charonu, demiurgu, A?aidA?ianA?iu kriauklAi??mis Baltijoj.

Miruoliu, glamonAi??janA?iu DidonAi?? jAi??rA? gelmAi??j subanginiais.

Girtu Vijonu arba Bilhana, prievartaujanA?iu nepilnametAi?? karaliaus dukrAi??.

Kasandra, pranaA?aujanA?ia A?Ai??tA?.

Pikasu, skaldanA?iu kaulus.

IA?protAi??jusiu Helderlynu, trokA?tanA?iu vien tylos.

Li Bo su apsnigtom vAi??liavom senovAi??s Kinijoj.

Varnele, balta, skinanA?ia dilgAi??les.

Visais pavidalais, kuriais, mano Dieve, liepei.

Dabar norAi??A?iau bAi??ti savim.

A?iauriu, tamsiu, negailestingu.

BejAi??giu, serganA?iu, tauriu.

MirA?tanA?iu ir atgimstanA?iu. Tam, kad gyvenA?iau.

Sigitas Geda, MamutA? tAi??vynAi??: EilAi??raA?A?iai.

Vilnius: Vaga, 1985

BaudA?iamosios teisAi??s praktikos pamatinAi?? kategorija yra konfliktas tarp kaltininko ir nukentAi??jusiojo.1Ai?? Tai A?vardijama terminu nusikalstama veika. Konflikto A?aknys glAi??di A?moniA? nesusikalbAi??jime. Pagrindinis A?io straipsnio tyrimo objektas yra paradoksai, kylantys iA? baudA?iamosios teisAi??s kalbos. Keliamas nusikaltimo subjekto, asmens, padariusio nusikalstamAi?? veikAi??, tapatumo klausimas. Svarstoma, kiek efektyvi A?iuolaikinAi?? baudA?iamoji teisAi??: ar ji teisinga, ar ji gali teisti genijA? ir A?mones uA? kalbos ribA?, kaip reaguoti A? skiriamAi?? bausmAi??.

Ai??BaudA?iamoji teisAi?? ir kalba

Ai??VisuomeniniA? santykiA? reguliavimo pagrindas yra ne teisAi??, ne moralAi??, ne kitos socialinAi??s normos, o kalba ai??i?? tai pirminis norminis lygmuo.

Kalba naikina jusliA?kumAi?? ir juslinA? individualumAi??. IA? A?ia kyla didA?iausia baudA?iamosios teisAi??s negalia, nes ji sudaryta iA? kalbos ai??i?? tai baudA?iamosios teisAi??s vadovAi??liai, komentarai, kaltinamieji aktai, nuosprendA?iai, o nusikaltimai daromi ne verbaliniai, bet realAi??s, A?ia yra ir nusikaltAi??lis, ir auka. Nusikaltimas slegia ne teismAi?? ar baudA?iamosios teisAi??s profesoriA?, o nusikaltAi??lA? ir jo aukAi??. Teisininkai praktikai, o juo labiau mokslininkai teoretikai, neturi jokios refleksijos su nusikaltimais, apraA?ytais BaudA?iamajame kodekse, nusikaltimus jie iA?mano tik kaip kalbinAi?? duotybAi??, o ne tikrovAi??. BK 129 str. 1 d. trim A?odA?iais apraA?ytas kriminalizuotas paprastas nuA?udymas sunaikina patA? nuA?udymAi?? kaip reiA?kinA?, kaip socialinAi?? problemAi??. Ai??alta kalba uA?dengia A?vairiausias nuA?udymo rAi??A?is, kurios viena su kita daA?nai neturi nieko bendra: A?udymas kaip darbas, uA? kurA? atlyginama; nuA?udymas, stipriai apsvaigus po sugAi??rovA? barnio; nuA?udymas, kai A?mona, neapsikentusi smurto jos ir vaikA? atA?vilgiu, pakelia rankAi?? prieA? vyrAi??; nuA?udymas, kai vyras nutraukia mylimos, bet sunkiai ir nepagydomai susirgusios A?monos kanA?ias.2

BaudA?iamosios teisinAi??s kalbos negalia pirmiausia atsiskleidA?ia tuo atA?vilgiu, kad ji naikina nusikaltimAi?? kaip fenomenAi??, paversdama jA? keleto A?odA?iA? kombinacija baudA?iamajame kodekse arba skaiA?iais procesiniame dokumente.

BaudA?iamoji teisinAi?? kalba ne tik naikina, bet ir sukuria nusikalstamas veikas. PavyzdA?iui, pamatinAi?? baudA?iamosios teisAi??s sAi??voka nusikaltimas egzistuoja vienintelAi??je vietoje ai??i?? kalboje. Nilsas Christie teigia: ai??zNusikaltimas neegzistuoja. Egzistuoja tik veiksmai.ai???3 Nusikaltimu gali bAi??ti laikoma bet kas ai??i?? nuo vyro mylAi??jimosi su kitu vyru,4 neteisAi??to saulaA?ariA? rinkimo (BK 274 str.) iki genocido (BK 99 str.). Bet kokia veika turi potencialAi?? virsti nusikalstama. Loukas Hulsmanas teigia: nusikaltimas neturi ontologinAi??s realybAi??s. Nusikaltimas yra baudA?iamosios politikos produktas, o kriminalizacija yra vienas iA? bAi??dA? apibrAi??A?ti socialinAi?? tikrovAi??.5

Antra pamatinAi?? baudA?iamosios teisAi??s sAi??voka yra bausmAi??. Ji maskuoja tikrAi??jAi?? bausmAi??s ir baudA?iamosios teisAi??s esmAi??. BausmAi?? nuslepia, kad valstybAi?? elgiasi su nusikaltAi??liu taip, kaip nusikaltAi??lis su auka. ai??zNusikaltimAi?? ir bausmAi?? grindA?ia tie patys motyvaI.ai???6 BausmAi?? ai??i?? tai skausmas, sukeliamas tyA?ia.7 TaA?iau toks paprastas apibrAi??A?imas, nusakantis bausmAi??s esmAi??, visuomenei yra nepriimtinas, nes atskleidA?ia, kad valstybAi??, pasitelkdama baudA?iamAi??sias institucijas, prisideda prie socialinio skausmo didinimo. Siekiant neutralizuoti pamatinAi?? kaltAi?? dAi??l tyA?ia didinamos kanA?ios, sukuriama daugybAi?? papildomA? sAi??vokA? (individualioji prevencija, bendroji prevencija, teisinga, proporcinga bausmAi??), leidA?ianA?iA? uA?maskuoti bausmAi??s esmAi??.

Ai??Kalba menkai A?pareigoja, taA?iau jAi??ga, sutvirtinta kalbos, sukelia didelA? skausmAi??.8 BaudA?iamoji teisinAi?? kalba daA?nai yra tuA?A?ia, pasak Christie, baudA?iamoji teisinAi?? kalba daA?nai yra A?odA?iai be turinio. Vis dAi??lto baudA?iamoji teisinAi?? kalba labai pavojinga, nes ji sukelia realA? skausmAi??, realiAi?? kanA?iAi?? ai??i?? tai piniginAi??s sankcijos, laisvAi??s ar net gyvybAi??s atAi??mimas (ten, kur taikoma mirties bausmAi??).

GraA?Ai??s A?odA?iai sukuria graA?A? pasaulA?,9 taA?iau jeigu jie maskuoja skausmAi??, kyla abejoniA? dAi??l tokiA? iliuzijA?, vadinamA? baudA?iamosios teisAi??s mokslo doktrina. Iliuzijai galioja tik vienas ai??i?? groA?io matas.10 GraA?i iliuzija iA?reiA?kiama graA?iais A?odA?iais. TaA?iau A?odA?iai, nors ir graA?Ai??s, neturi bAi??ti tuA?ti arba be reikalo suteikiantys skausmAi??.11

Pateiksiu pavyzdA?, susijusA? su doktrinomis, skirtingai aiA?kinanA?iomis bAi??tinosios ginties teisAi??tumAi??. Tomas Akvinietis ai??zTeologijos Sumojeai??? nurodo: veiksmas A?gauna moralumo atspalvA? dAi??l to, ko buvo juo siekiama (iA?saugoti savo gyvybAi?? ), o ne dAi??l to, ko nebuvo siekiama (nuA?udyti uA?puolikAi??), nes tai atsitiktinis padarinys.12 Ai??is Tomo AkvinieA?io teiginys ne tik pagrindAi?? bAi??tinosios ginties teisAi??tumAi??, bet ir tapo doktrinos apie dvigubo efekto (double effect) padarinius pamatu. Jos laikosi tiek baudA?iamoji teisAi??, tiek jurisprudencija ir bioetika. EsmAi?? paprasta: kai egzistuoja du siekiai, dvi intencijos, iA? kuriA? viena gera, o kita bloga, maskuojama ir nepripaA?A?stama blogoji intencija.13 Dvigubo efekto doktrina sako, kad besiginantysis atAi??mAi?? uA?puoliko gyvybAi?? nesiekdamas jo mirties ar net atsitiktinai. O sAi??vokas iA?gryninanti norminAi?? kaltAi??s teorija nuplAi??A?ia maskuojamAi??jA? dvigubo efekto A?ydAi?? ir A?altakraujiA?kai teigia: besiginantysis siekAi?? apsiginti, t. y. veikAi?? tiesiogine tyA?ia. Ta pati tiesioginAi?? tyA?ia yra ir uA?puoliko mirties atA?vilgiu ai??i?? gindamasi nuo pavojingo gyvybei uA?puolimo, auka kartu siekAi?? atimti uA?puoliko gyvybAi??. Remiantis normine kaltAi??s teorija, du siekiai ai??i?? apsiginti ir atimti gyvybAi?? ai??i?? vienas kitam neprieA?tarauja. Matematinio moksliA?kumo poA?iAi??riu dvigubo efekto doktrina nusileidA?ia norminAi??s kaltAi??s grynosioms kategorijoms, vis dAi??lto negalima teigti, kad ji yra tuA?A?ia ir nereikA?minga. Nors A?i doktrina maskuoja fenomeno esmAi??, A?aisdama A?odA?iais sukuria iliuzijAi??, taA?iau uA?tikrina teisingesnA? poA?iAi??rA? A? socialinAi?? realybAi??. Pasakymas, kad gindamasi auka uA?puoliko gyvybAi?? atAi??mAi?? netyA?ia ar atsitiktinai, kur kas geriau iA?reiA?kia bAi??tinosios ginties pateisinimo esmAi?? negu A?alta normatyvinAi?? tiesa: tyA?ia, bet nekaltai. VerA?iau graA?i, nors ir maA?iau moksliA?ka iliuzija negu neteisingas rezultatas, didinantis skausmAi??. PavyzdA?iui, dvigubo efekto teorija yra vienas iA? bAi??dA?, leidA?ianA?iA?, A?ongliruojant teisinAi??mis sAi??vokomis ir tyA?ios kategorija, padAi??ti, kad baudA?iamosios atsakomybAi??s iA?vengtA? asmuo, atlikAi??s eutanazijAi??.14 Ir tai visiA?kai pateisinama, nes teisAi??s, kartu ir baudA?iamosios, nuostatA? laikymasis paraidA?iui nAi??ra savitikslis. UA? nuostatA?, doktrinA?, baudA?iamosios teisAi??s krypA?iA?, teorijA?, t. y. A?odA?iA?, slypi realus gyvenimas, realiA? A?moniA? kanA?ios ir likimai. TodAi??l teisAi?? visA? pirma turAi??tA? A?iAi??rAi??ti ne A?statymo raidAi??s, o socialinA? konfliktAi?? sprAi??sti priemonAi??mis, sukelianA?iomis kuo maA?esnA? skausmAi??.

BaudA?iamosios teisAi??s likimas ai??i?? neteisingumas

TeisAi??s likimas ai??i?? neteisingumas, ir jis kyla iA? kalbos. TeisAi??s lemtis yra atsilikti nuo gyvenimo. Hegelis teigAi??: ai??zMinervos pelAi??da pradeda skraidyti tik temstantai???,15 pabrAi??A?damas neiA?vengiamAi?? kalbos atotrAi??kA? nuo jau spAi??jusio pasenti gyvenimo. TemidAi?? uA?simoja kalaviju taip pat sutemus, t. y. atslAi??gus socialinio konflikto A?karA?A?iui. Jos kirtis ritualiA?kai kerA?ija arba simboliA?kai atkuria teisingumAi??. Kalbos atsilikimas nuo gyvenimo kartu reiA?kia, kad nuo jo atsilieka ir jurisprudencija. Dar daugiau, romanA?-germanA? teisinAi?? sistema, kaip atsvara anglosaksiA?kai kazuistikai, paprastai kodifikuoja svarbiausius teisAi??s aktus, toks yra ir baudA?iamasis kodeksas. Kodifikacijos esmAi?? ai??i?? lakoniA?kumas, todAi??l orientuojamasi A? tipinius atvejus. TaA?iau realiame gyvenime daA?nai padaroma A?vairiA? netipiniA? veikA?, o lakoniA?kumas slepia savyje dviprasmybAi??.

BaudA?iamoji teisAi?? nenurodo vienprasmiA?kA?, neginA?ijamA? procedAi??rA?, kaip reikAi??tA? aiA?kinti teisAi??s normAi??, nusikaltimo sudAi??ties poA?ymius. Nesutariama, ar baudA?iamosios teisAi??s kalba sutampa su bendrine, su kitA? teisAi??s A?akA? kalba, ar prieA?ingai ai??i?? yra aiA?kinama pagal jai bAi??dingus doktrininius ir sisteminius ypatumus. NAi??ra neginA?ijamo atsakymo ir A? klausimAi??, kam teikti pirmenybAi??, aiA?kinant baudA?iamosios teisAi??s normAi??, ai??i?? prie absurdo vedanA?iai, nes gyvenimo patirties nepaisanA?iai, A?statymo raidei ar A?statymo dvasiai, jos paskirA?iai (teleologinis, travaux preparatoires A?statymA? aiA?kinimo metodai). Konstitucionalizmo doktrina nuo Hanso Kelseno laikA? teigia, kad teisAi??s pagrindas valstybAi??je ai??i?? galiojanti pamatinAi?? norma, arba Konstitucija. Kitaip tariant, bet kokia baudA?iamosios teisAi??s nuostata, institutas, nusikaltimo sudAi??tis kyla iA? Konstitucijos nuostatA? ar principA?.16 Konstitucija ai??i?? itin lakoniA?kas tekstas. TaA?iau konstituciniA? nuostatA? prasmAi?? neapsiriboja tekstu arba raide. Egzistuoja konstitucinAi?? dvasia. JAi?? nustato kompetentinga institucija ai??i?? Konstitucinis Teismas.17

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priklauso devyni teisAi??jai. Teismo sudAi??tis lemia ir svarbiausiAi?? konstitucinAi??s tikrovAi??s fenomenAi?? ai??i?? Konstitucijos dvasiAi??. Tai iracionalus teisAi??s normos likutis, susijAi??s tiek su kiekvieno teisAi??jo asmenybe, tiek su aplinka, kuriAi?? teisAi??jas, kaip asmuo, atpaA?A?sta ir A?prasmina aiA?kindamas teisAi??s normAi??. TeisAi?? gali nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, keliamus teisAi??jams (tai nepriekaiA?tingas A?statymA? A?inojimas, teisinio darbo staA?as, moksliniai laipsniai ir t. t.), taA?iau nAi??ra taisykliA?, procedAi??rA?, kaip atskirti dorAi?? teisAi??jAi?? nuo nedoro, A?moniA?kAi?? laikysenAi?? ai??i?? nuo neA?moniA?kos. VisA? valstybiA? kojos yra stiklinAi??s ai??i?? tai Konstitucijos dvasia, o jAi?? iA?reiA?kia, A?prasmina teisAi??jai, kuriA? poA?iAi??ris A? moralAi?? skiriasi. KonstitucinAi?? dvasiAi?? lemia ne A?statymA? iA?manymas (nes dvasia yra uA? A?statymo raidAi??s), o teisAi??jo asmenybAi?? ir visa tai, kas sklando valstybAi??s ore ai??i?? paproA?iai, tautos bAi??das, bendravimo kultAi??ra, mikroklimatas, religija, materialinAi?? padAi??tis ir t. t.18 Antai Lietuvos Konstitucinis Teismas 1998 m. gruodA?io 9 d. priAi??mAi?? sprendimAi??, kuriuo BaudA?iamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje nustatyta mirties bausmAi?? buvo pripaA?inta prieA?taraujanA?ia Konstitucijai.19 TaA?iau, jei Konstitucinio Teismo daugumAi?? sudarytA? teisAi??jai, manantys taip, kaip teisAi??s profesorius Alfonsas VaiA?vila,20 mirties bausmAi?? bAi??tA? pripaA?inta suderinama su Lietuvos Konstitucijos nuostatomis. Galime daryti iA?vadAi??, kad tAi?? paA?iAi?? konstitucinAi?? normAi?? ar konstitucinA? principAi?? formalios logikos poA?iAi??riu vieni teisAi??s profesoriai iA?aiA?kins visiA?kai prieA?ingai negu kiti. Tai neturAi??tA? stebinti, nes, kaip minAi??ta, tokia teisAi??s lemtis ir prigimtis. TeisinAi?? raidAi??, kad ir kaip kazuistiA?kai ji bAi??tA? iA?dAi??styta, niekada neapims visA? gyvenimo atvejA?, orientacija A? trumpAi?? abstrakcijAi??, kurios kvintesencija yra Konstitucijos tekstas, neiA?vengiamai veda prie aiA?kinimA?, duodanA?iA? visiA?kai skirtingus rezultatus.

BaudA?iamosios teisAi??s doktrina kalba apie ai??zvertybes, teisinA? gAi??rA?ai??? arba ai??zvisuomeninius santykiusai???, kuriuos saugo A?statymai21 (gyvybAi??, konstitucinAi?? santvarka, seksualinio apsisprendimo laisvAi?? ir nelieA?iamumas, vieA?oji tvarka, valstybAi??s tarnyba, mirusiojo atminimas ir t. t.). VertybAi??s neatsiranda iA? niekur. Svarbiausias teisinis vertybiA? katalogas ai??i?? Konstitucija, aukA?A?iausiAi?? teisinAi?? galiAi?? turintis dokumentas. VertybAi?? yra ideologinis fenomenas, kuris tarsi filtras praleidA?ia vien funkcijas, santykius, taA?iau sulaiko viskAi??, kas slypi anapus santykiA?, t. y. autentiA?kAi?? bAi??tA?,22 o baudA?iamojoje teisAi??je ai??i?? tiesioginA? konfliktAi?? tarp kaltininko ir aukos.

Kuo aukA?tesnio rango A?mogus ( ar A?moniA? bendrija), tuo aiA?kiau ir paprasA?iau jis mato daiktus ir vertina socialinius reiA?kinius.23Ai?? AukA?to rango, t. y. doras, teisAi??jas iA?aiA?kins konstitucinAi?? ar baudA?iamosios teisAi??s normAi?? ar dvasiAi?? gerai, o nedoras viskAi?? apvers aukA?tyn kojomis. Svarbiausia yra ne tai, kokia norma ir kaip ji taikoma, o kas jAi?? taiko. Kadangi kriterijA?, pagal kuriuos bAi??tA? galima atrinkti gerAi?? teisAi??s normos kAi??rAi??jAi?? ir taikytojAi??, nAi??ra ir negali bAi??ti, teisAi?? neiA?vengiamai apsigaubia liAi??desio ir nevilties A?ydu. Jau Platonas suprato, kad valstybAi?? turAi??tA? valdyti filosofai,24 o konstitucinAi?? ar baudA?iamosios teisAi?? normAi?? teisingai gali taikyti tik asmuo, turintis filosofo savybiA?. TaA?iau tiek filosofA? valdoma valstybAi??, tiek ir teisAi??s normas taikantys filosofo savybiA? turintys teisAi??jai yra iA? anksto pasmerkta utopija.

TeisAi??jui kiekviename A?ingsnyje iA?kyla filosofinis (vertybinis, ideologinis, baudA?iamasis, politinis) klausimas, t. y. klausimas be atsakymo,25 nuolatinis ir nenutrAi??kstamas ai??zkodAi??l?ai??? ai??zAr tikrai taip reikAi??jo iA?aiA?kinti ir pritaikyti teisAi??s normAi???ai??? Vienintelis stabilus teisAi??s dalykas ai??i?? ne norma su moraliai angaA?uotu turiniu, o pats normos buvimas su joje glAi??dinA?ia teisinio reglamentavimo ribos galimybe. TeisAi??s esmAi?? perskrodA?ia nubrAi??A?tas ribas. TeisAi??je apskritai, o baudA?iamojoje konkreA?iai, bAi??tinybAi?? nubrAi??A?ti ribas kyla tiek kuriant, tiek taikant teisAi??s normas. Ai??statymA? leidAi??jai svarsto, kiek teisAi??tA? gyvybAi??s atAi??mimo bAi??dA? reikAi??tA? nustatyti: ar, kaip siAi??lo tomistinAi?? etika, tik tris (bAi??tinAi??jAi?? gintA?, teisAi??tAi?? karAi?? ir mirties bausmAi??), ar A?tvirtinti ir kai kuriuos kitus? PavyzdA?iui, A? Lietuvos Respublikos baudA?iamAi??jA? kodeksAi?? A?trauktas bAi??tinasis reikalingumas (31 str.), mokslinis eksperimentas (35 str.) ir kt. AtrodytA?, kas jau kas, bet gyvybAi??, kaip universalus teisinis gAi??ris, turAi??tA? bAi??ti saugoma absoliuA?iai, taA?iau tiesa ta, kad teisAi?? brAi??A?ia ir gyvybAi??s teisinAi??s apsaugos ribas: nustato, kada galima teisAi??tai atimti gyvybAi??, kada ne, A?statymas reglamentuoja, kada A?mogus teisiA?kai pripaA?A?stamas gyvas, o kada mirAi??s. BaudA?iamajai teisAi??kAi??rai bAi??tinybAi?? apibrAi??A?ti ribas kyla sprendA?iant veikA? kriminalizavimo (A?raA?ymo A? BaudA?iamAi??jA? kodeksAi?? ar iA?braukimo iA? jo) ir penalizacijos (sankcijA? uA? nusikalstamAi?? veikAi?? nustatymo) klausimus. Gintaras Ai??vedas, pritardamas vieno rusA? mokslininko nuomonei, teigia: ai??zDaugumos sankcijA? ribos, ir ypaA? maksimalios, neturi racionalaus pagrindimo; jas galima paaiA?kinti tik pomAi??giu apvaliems skaiA?iams.ai???26 Tas pats ir dAi??l kriminalizacijos ai??i?? BaudA?iamasis kodeksas nuolat keiA?iamas, vienos veikos kriminalizuojamos, kitos dekriminalizuojamos. Su ribos dilema susiduria kiekvienas baudA?iamosios teisAi??s institutas, pavyzdA?iui, kaip plaA?iai derAi??tA? suvokti bAi??tinosios ginties, kAi??sinimosi pavojingumo, akivaizdumo ir realumo apibrAi??A?imus? Ar vertybiA? skalAi?? bAi??tinojo reikalingumo atveju yra objektyviai nustatyta, ar ne? Ar baudimas uA? tyA?ia padarytAi?? veikAi??, esant savanoriA?kam girtumui, suderinamas su nullum crimen sine culpa (be kaltAi??s nAi??ra nusikaltimo) principu? Kur tiksli riba tarp tyA?ios ir neatsargumo? Ar nusikalstamos veikos bendrininku gali bAi??ti asmuo, padedantis A?vykdyti veikAi??, nors kitiems bendrininkams apie jo pastangas nAi??ra A?inoma ad infinitum? Galiojanti baudA?iamoji teisAi?? paA?odA?iui aiA?kina baudA?iamosios teisAi??s institutus, ir kartais veda ad absurdum.27 Igoris Karpecas paA?ymi: visiA?kai neteisinga baudA?iamAi??jAi?? teisAi?? apibAi??dinti kaip dogminAi?? ir formaliAi?? [tai atitiktA? minAi??tAi?? paA?odinA? aiA?kinimAi?? ai??i?? M. L.] ai??i?? toks platus yra baudA?iamosios teisAi??s institutA? vertybinis, filosofinis, sociologinis, psichologinis turinys.28

TeisAi?? aiA?kinti baudA?iamuosius A?statymus negali bAi??ti suteikta baudA?iamajam teismui, nes jis nAi??ra A?statymA? leidAi??jas, o dar svarbiau ai??i?? nAi??ra nieko pavojingesnio uA? tAi?? paprastAi?? aksiomAi??, kuri sako, esAi?? reikia vadovautis A?statymA? dvasia.29 Tokias utopines mintis 1764 m. dAi??stAi?? klasikinAi??s baudA?iamosios teisAi??s mokyklos tAi??vas Cesare Beccaria, pamirA?damas, kad taikomoji matematika analizuoja ne socialiniA? santykiA? (nes tai teisAi??s reguliavimo sfera), o grynA?jA? santykiA?, iA?reikA?tA? matematiniais simboliais, reguliavimAi??. NatAi??ralia kalba iA?reikA?ti grynA?jA? santykiA? neA?manoma.30 TeisAi?? yraAi?? mokslas, vadinasi, jos esmAi?? iA?reiA?kia kalba (tekstas), o iA? tiksliA?jA? mokslA? A? teisAi?? perkeliamas matematinio modeliavimo kriterijus, nes mokslo, kaip jA? supranta tiksliA?jA? mokslA? atstovai, neva yra tik tiek, kiek jame esama taikomosios matematikos.31 BaudA?iamoji teisAi?? turi net utopinius ateities planus, paremtus matematiniu modeliavimu, ai??i?? sukurti matematinAi?? formulAi??,32 A? kuriAi?? patektA? visi Lietuvos Respublikos baudA?iamojo kodekso 54 straipsnyje iA?vardyti kintamieji, ir uA?tikrinti ai??zteisingAi??ai??? bausmiA? skyrimAi?? jas kompiuterizuojant, kad bAi??tA? atsisakyta subjektyviojo, A?mogiA?kojo faktoriaus ai??i?? teisAi??jo asmenybAi??s.

Interpretacinis A?aidimas baudA?iamosios teisAi??s normomis, A?ongliravimas skaiA?iais, kvalifikuojant nusikalstamAi?? veikAi??, daA?nai neturi nieko bendra su socialine nelaime, kuri iA?tinka realiame gyvenime. NusikaltimAi?? iA?gyvenusiA? A?moniA? skausmas tikras, o ne verbalinis ar matematinis. TaA?iau kalbos ir skaiA?iA? perteklius taip paveikia baudA?iamAi??jAi?? teisAi??, kad ji pradeda siekti vienintelio tikslo ai??i?? pateisinti savo vaidmenA?. Parlamentui, vyriausybei, teismams, prokuratAi??rai, policijai, A?iniasklaidai, baudA?iamosios teisAi??s mokslininkams nusikaltimAi?? iA?gyvenAi?? A?monAi??s ai??i?? auka ir nusikaltAi??lis ai??i?? nesvarbAi??s, arba svarbAi??s tik tiek, kiek aukos ir nusikaltAi??lio buvimas pateisina jA? paA?iA? patogA? gyvenimAi??.33 Ir tai ne priekaiA?tas, o natAi??ralus racionalizuotos, vadybiniais, matematiniais principais paremtos modernybAi??s padarinys. Dar daugiau ai??i?? tai natAi??rali kalbos (kultAi??ros) ir matematinio mokslo slinktis A? informacinio srauto begalybAi??, galiausiai ai??i?? A? susinaikinimAi??. A?mogaus prigimtis linkusi A? egzistencinA? lengvumAi??, todAi??l reikalauti iA? prokurorA? ar teisAi??jA?, kad A?sijaustA? A? kiekvienos aukos ar nusikaltAi??lio dramAi??, yra netikslinga, neracionalu, o galiausiai ai??i?? kvaila, nes tai praA?udytA? juos paA?ius. Kiekvienas dirbame savo darbAi??, nekvestionuodami jo prasmAi??s, reikA?mAi??s, o juo labiau reikalingumo.

Kalbos ir skaiA?iA? perteklius skatina, kad baudA?iamosios teisAi??s sistema, uA?uot ieA?kojusi prasmAi??s, gausintA? informacinA? triukA?mAi??. DAi??l to vargsta teisAi??jai, vargsta ir tie, kurie studijuoja konstitucinAi?? jurisprudencijAi??. Antai 2009Ai??m. birA?elio 8Ai??d. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas, nagrinAi??jantis juridinio asmens baudA?iamosios atsakomybAi??s konstitucingumo problemAi??,34 yra deA?imt kartA? didesnAi??s apimties negu 1993 m. gruodA?io 13 d. nutarimas, iA?nagrinAi??jAi??s ne kAi?? maA?iau sudAi??tingAi?? ir svarbiAi?? problemAi??, susijusiAi?? su turto konfiskavimo konstitucingumu.35

Mokslas gali iA? A?ono paA?velgti A? baudA?iamAi??jAi?? teisAi??, taA?iau kardinaliA? pokyA?iA? negali padaryti ir jis, nes turi prisitaikyti prie esamos sistemos. Jei kiekybiniam pokyA?iui pavyksta virsti pozityvia nauja kokybe ai??i?? tai nors nedidelis, bet vis dAi??lto laimAi??jimas, leidA?iantis sprAi??sti sunkiausius konfliktus taip, kad bAi??tA? suteikiama kuo maA?iau skausmo arba jis kuo tolygiau paskirstomas.

BaudA?iamosios teisAi??s, nustatanA?ios nusikalstamas veikas, uA? kurias baudA?iama, neviltA? dAi??l neteisingumo didina baudA?iamojo proceso teisAi??, ai??i?? jos normos nustato, kaip valstybAi?? turi vykdyti baudA?iamosios teisAi??s materialias normas, kad atskleistA? nusikalstamAi?? veikAi??, nuteistA? ir nubaustA? kaltininkus.36 Procesas jau savaime yra pleiA?tas sprendA?iant konfliktAi??, pasireiA?kusA? nusikalstama veika. A?mogus, gindamasis nuo gyvybei gresianA?io pavojaus, gali teisAi??tai A?vykdyti ai??zmirties bausmAi??ai??? uA?puolikui, tyA?ia atimti jam gyvybAi??. UA?puoliko teisAi??jas ir ai??zbudelisai??? yra tas, kuris bando apsiginti. UA?puoliko apeliacija, kasacija negalima. Procesas A?iuo atveju nereikA?mingas ir nereikalingas, nes konfliktas buvo iA?sprAi??stas pasitelkus tik materialias baudA?iamosios teisAi??s normas (nuA?udymo sudAi??tis, bAi??tinoji gintis, kaip aplinkybAi??, panaikinanti baudA?iamAi??jAi?? atsakomybAi??). Ai??iuolaikinAi?? visuomenAi?? procesAi??, kaip ir bet kuriAi?? kitAi?? medijAi??, pavertAi?? neiA?vengiamu, o liAi??dniausia, kad jis tampa svarbesnis uA? materialiAi??jAi?? normAi??. Kitaip tariant, svarbesnAi?? ne reiA?kinio (nusikaltimo) esmAi?? Ai??ai??i?? ar jis tikrai buvo padarytas, kas jA? padarAi??, ar tas asmuo kaltas, bet tai, ar tinkamai vyko baudA?iamasis procesas. Ai??prasta manyti, esAi?? baudA?iamojo proceso normos, prieA?ingai materialioms baudA?iamosios teisAi??s normoms, neturi ai??zmoralinAi??sai??? konotacijos, nedaro A?takos moraliniam, kartu ir baudA?iamajam teisiniam veikos vertinimui,37 vis dAi??lto daA?nai bAi??tent jos lemia net baudA?iamosios bylos baigtA?. Konstatavus esminius baudA?iamojo proceso principA? paA?eidimus, net kaltas asmuo teisiA?kai gali bAi??ti pripaA?intas nekaltu.38

BaudA?iamajai teisei svarbi teisinAi??, o ne faktinAi??, ne tikroji asmens kaltAi??, t. y. ne tai, ar jis iA? tikrA?jA? padarAi?? nusikaltimAi??. BAi??ti faktiA?kai kaltam yra viena, o bAi??ti teisiA?kai kaltam, patrauktam atsakomybAi??n ir nubaustam ai??i?? visiA?kai kas kita. Ar asmuo bus ai??zteisiA?kaiai??? kaltas, priklauso nuo A?rodymA?. Jei nAi??ra A?rodymA? (liudytojA? parodymA?, kratos ar poAi??mio protokolA?, ekspertizAi??s akto ir t. t.), vadinasi, teisiA?kai nAi??ra ir nusikaltimo, nors jis buvo A?vykdytas. Net jei esama A?rodymA?, bet jie gauti neteisAi??tais bAi??dais, tokie A?kalA?iai nepripaA?A?stami ir negali bAi??ti naudojami asmens kaltei A?rodyti.39

BaudA?iamoji teisAi?? kompromisA? neA?ino ai??i?? arba konstatuojama, kad asmuo A?vykdAi?? nusikalstamAi?? veikAi??, arba skelbiamas iA?teisinamasis nuosprendis. Realiame gyvenime nAi??ra vien juodos ar baltos spalvos, paprastai visi bAi??name iA? dalies kalti.40 MAi??styti pasitelkiant prieA?prieA?as ai??i?? kaltas vs nekaltas, geras vs blogas, teisingas vs neteisingas ai??i?? bAi??dinga ne tik teisei. VaikystAi??je prieA?ybAi??s padeda socializuotis, ir visAi?? gyvenimAi?? jos yra bendravimo pagrindas. Primityviu dichotomiA?ku kalbAi??jimu paremta visa vieA?oji erdvAi??, taigi ir baudA?iamoji politika. Atrodo, A?ia galAi??tA? pagelbAi??ti mokslas, taA?iau jis irgi neiA?vengia prieA?prieA?A?. Dabartinei baudA?iamajai teisei svarbiausios dvi dichotomijos: pakaltinamas ar nepakaltinamas, kaltas ar nekaltas.41 BaudA?iamoji teisAi?? pirmiausia siekia atsakyti A? klausimAi??, ar asmuo, traukiamas baudA?iamojon atsakomybAi??n, skiria gAi??rA? nuo blogio, t. y. ar jis elgiasi taip kaip 99,9% A?ios planetos gyventojA?, ar ne. Jei pripaA?A?stama, kad asmuo skiria gAi??rA? nuo blogio, gali suvokti savo veiksmus, jis pripaA?A?stamas pakaltinamu. De jure A?A? faktAi?? konstatuoja teismas, o de facto ai??i?? psichiatrai. BaudA?iamoji teisAi?? laikosi pakaltinamumo prezumpcijos ai??i?? asmuo pakaltinamas, kol neA?rodoma prieA?ingai. Antra esminAi?? dichotomija, kuriAi?? sprendA?ia teismas, ai??i?? kaltAi??s nustatymas: teismas kaltinamAi??jA? pripaA?A?sta nekaltu ir jA? iA?teisina arba pripaA?A?sta kaltu ir skiria bausmAi??. Jei asmuo pripaA?A?stamas kaltas, kartu turi bAi??ti nustatytas ir psichinis jo santykis su nusikalstama veika ai??i?? kaltAi?? pasireiA?kia kaip tiesioginAi?? arba netiesioginAi?? tyA?ia, kaip nusikalstamas pasitikAi??jimas arba nusikalstamas nerAi??pestingumas (BK 15, 16 str.). IA? elementarios gyvenimo patirties A?vertinti, kada A?mogus pasielgAi?? tyA?ia ar neatsargiai, gali kiekvienas. TaA?iau ne kiekvienas yra A?valdAi??s baudA?iamAi??jA? teisinA? A?argonAi??, todAi??l negalAi??s to iA?reikA?ti baudA?iamosios teisAi??s kategorijomis. Nepaisant kalbinio sofistikavimo, baudA?iamosios teisAi??s dichotomizacija labai aiA?ki ir primityvi. Christie teigia: tapti A?iuolaikiniu baudA?iamosios teisAi??s specialistu reiA?kia iA?mokti primityviai suvokti ir vertinti nusikalstamAi?? veikAi??.42 Dichotomijos, baudA?iamojo konflikto suprimityvinimas yra ir baudA?iamosios teisAi??s kryptis, esmAi??, pagrindas, nes, kaip raA?oma vadovAi??liuose, Lietuvos baudA?iamoji teisAi?? artimiausia klasikinei baudA?iamosios teisAi??s mokslo krypA?iai, vadinamai neoklasicizmu.43

BaudA?iamosios teisAi??s kryptys

BaudA?iamosios teisAi??s mokslas skiria tris pagrindines jos kryptis: klasikinAi??, antropologinAi?? ir sociologinAi??.44 Visos jos pabrAi??A?ia sAi??veikAi?? tarp nusikalstamos veikos, asmens, kuris tAi?? veikAi?? padarAi??, ir aplinkos, kurioje asmuo veikia. Kryptys viena nuo kitos skiriasi tuo, kad lemiamais laiko skirtingus sAi??veikos elementus: klasikai sutelkia dAi??mesA? A? nusikalstamAi?? veikAi??, antropologai ai??i?? A? asmenybAi??, sociologai ai??i?? A? aplinkAi??. Klasikinei mokyklai svarbiausia, kad asmuo padaro baudA?iamuoju A?statymu uA?draustAi?? veikAi??, nesvarbu, kas jis bAi??tA? ai??i?? vargA?as, turtuolis, moteris, juodukas ar lesbietAi??. Antropologai nusikalstamos veikos prieA?asA?iA? ieA?ko tyrinAi??dami A?mogaus fizinAi?? iA?vaizdAi??, psichikos procesus, genus. Sociologams rAi??pi makroinstitucinis lygmuo: jiems svarbu, kodAi??l nepakankamai gerai veikia socialinAi??s institucijos, todAi??l sudaro sAi??lygas nusikalsti. Sociologai vietoj nusikalstamos veikos siAi??lo vartoti problemos, socialinio konflikto kategorijas, o radikalioji kryptis ragina net apskritai atsisakyti bausmAi??s. SociologinAi??s krypties atstovai teigia, kad klasikinAi?? arba neoklasicizmo krypties baudA?iamoji teisAi?? labiausiai supaprastina baudA?iamAi??jA? teisinA? konfliktAi??. Neoklasikui nekyla klausimas, ar A?mogus teisiamas pagrA?stai, ar jis nusipelnAi?? bausmAi??s, ar bausmAi?? bus jam veiksminga. Svarbiausia, kad jis padarAi?? baudA?iamuoju A?statymu uA?draustAi?? veikAi??. Kai baudA?iama uA? veikAi??, neatsiA?velgiant, kas jAi?? padarAi??, elgiamasi neva teisingai ai??i?? A?tvirtinamas asmenA? lygybAi??s prieA? A?statymAi?? principas. NeoklasikA? suformuluota teisingos bausmAi??s maksima skamba taip: analogiA?kA? veikA? padarymas turi uA?tikrinti vienodAi?? baudA?iamAi??jAi?? atsakomybAi??, t. y. bet kuris valstybAi??s gyventojas, kad ir kur jis nusikalstA?, kad ir kas jis bAi??tA?, gaus vienodAi?? bausmAi??. Neoklasikai nekelia klausimo, ar, pavyzdA?iui, trejA? metA? laisvAi??s atAi??mimo bausmAi?? uA? uogieniA? vagystAi?? iA? sandAi??liuko anksA?iau teistam asmeniui, kurio teistumas neiA?nykAi??s, yra teisinga. Jiems svarbu, kad visi pilieA?iai, kurie tokiAi?? veikAi?? daro, bAi??tA? baudA?iami tokia paA?ia bausme. Kitaip tariant, neoklasikinAi??s krypties bausmAi??s teisingumo maksima yra ne materiali, nekelianti klausimo, ar yra pagrA?sta, ar teisinga bausti laisvAi??s atAi??mimu uA? uogieniA? vagystAi??, o metamateriali ai??i?? A?tvirtinanti, kad visi, padarAi?? tam tikrAi?? veikAi??, bAi??tA? baudA?iami vienodai. Neoklasikai mato tik veikAi??, poelgA?, o ne A?mogA?, asmenybAi??, kuris tAi?? padarAi??. Recidyvas ai??i?? naujos veikos atlikimas ai??i?? yra esminis asmenybAi??s poA?ymis, lemiantis skiriamAi?? bausmAi??. BaudA?iamojo kodekso esminAi?? dichotomija, skiriant bausmAi??, yra klasifikavimas A? pirmAi?? kartAi?? teisiamus asmenis (BK 55 str.) ir recidyvistus ai??i?? tai asmenys, jau teisti uA? tyA?inA? nusikaltimAi??, teistumas uA? kurA? neiA?nykAi??s ar nepanaikintas, ir vAi??l padarAi?? nusikaltimAi?? (BK 27, 56 str.). PirmAi?? kartAi?? teisiamam asmeniui uA? lengvesnio pobAi??dA?io nusikalstamas veikas paprastai skiriama bausmAi??, nesusijusi su laisvAi??s atAi??mimu, o recidyvistAi?? uA? tyA?inA? nusikaltimAi?? teismas paprastai siunA?ia uA? grotA?. Pakartotinis veikos padarymas (recidyvas) yra suprantamas kaip esminis asmenybAi?? apibAi??dinantis poA?ymis. Neoklasikams veika yra svarbiausia kategorija, ne tik vertinant nusikaltimAi??, bet ir skiriant bausmAi??. AsmenybAi?? neoklasikai apibrAi??A?ia ne pagal kitus poA?ymius (lytA?, socialinAi??, turtinAi?? padAi??tA? ir t. t.), o pagal veikAi??, t. y. idem per idem. AsmenybAi??s bruoA?us tarsi informacinA? triukA?mAi?? BK pamini, taA?iau tai tik viena iA? daugelio aplinkybiA?, A? kurias turi atsiA?velgti teismas, skirdamas bausmAi?? (BK 54 str. 2 d.).

Neoklasikai pabrAi??A?ia juridinAi?? fiziniA? asmenA? lygybAi??, pamirA?dami, kad A?monAi??s nAi??ra ir niekada nebus lygAi??s, taip pat nepripaA?A?sta juridiniA? asmenA? baudA?iamosios atsakomybAi??s, nors bAi??tent juridiniai asmenys, kaip teisiA?kai veikiantys simuliakrai, gali prisidAi??ti prie milijonA? A?moniA? mirties.45 Postuluoti juridinAi?? fiziniA? asmenA? lygybAi?? yra tas pats, kas slAi??pti faktinAi?? jA? nelygybAi??. Christie teigia: ai??zKad sukurtume lygybAi??, bAi??tina sukurti taisykles, nustatanA?ias, kas nAi??ra reikA?mingaai???,46 nes neoklasikA? maksima ai??i?? vienodos bylos turi bAi??ti sprendA?iamos vienodai ai??i?? negali visko aprAi??pti ir A? viskAi?? atsiA?velgti, kai skiriama bausmAi??. Jei viskAi?? imtume domAi??n, tai nebAi??tA? nAi?? vienos bylos, tapaA?ios kitai bylai. TodAi??l neoklasikams greta formalios lygybAi??s postulato reikia susikurti neformalias (nutylimas, slepiamas) taisykles, kurios nustatytA?, A? kAi??, skiriant bausmAi??, reikAi??tA? atsiA?velgti maA?iau ar visai neatsiA?velgti.Ai?? NeoklasikinAi?? baudA?iamoji teisAi?? Ai??ai??i?? tai chirurgo skalpelis, techniA?kai A?valdytas baudA?iamosios teisAi??s specialisto. TaA?iau ji stokoja materialaus turinio, nes neA?stengia duoti atsakymo A? klausimus, kodAi??l asmuo nusikalsta, ar bausmAi?? jam veiksminga, ar jos apskritai reikia. Neoklasikine dvasia persiAi??mAi?? teisAi??jai, vykdydami A?statymus, nesvarsto, ar jie geri, ar ne, teisingi ar ne. NeoklasicistinAi?? mokykla atliepia dabartinA? socialinA? kontekstAi??, paA?lijusius A?moniA? santykius. Tai susvetimAi??jusios visuomenAi??s susvetimAi??jusi sistema, abejinga socialiniam konfliktui. NeoklasicistinAi?? teisAi?? ypaA? priimtina ekonominiam, merkantiliam mAi??stymui.

Beccaria buvo utilitaristas, A?ikagos racionaliA? lAi??kesA?iA? mokykla XX a. ekonominA? mAi??stymAi?? A?diegAi?? A? visas socialinio gyvenimo sritis, kartu ir A? baudA?iamAi??jAi?? teisAi??. Anot neoklasikA?, bausmAi?? turi bAi??ti efektyvi, paskirta su maA?iausiomis sAi??naudomis ir greitai, orientuojantis A? bausmAi??, kuri A?tvirtina formaliAi?? visA? lygybAi??. Toks neoklasikA? racionalumas neatlaiko kritikos, nes greitas ir ai??zefektyvusai??? baudA?iamasis procesas neturi nieko bendra su tikruoju teisingumu, neiA?sprendA?ia jis ir socialinio konflikto. Dar senovAi??s romAi??nai teigAi??: festinatio justitiae est noverca infortunii ai??i?? skubinti teisingumAi??, vadinasi, priA?aukti nelaimAi??. Greitas, pigiai kainuojantis procesas beveik visada bAi??na neteisingas.47 Dar daugiau ai??i?? neoklasikai, vadovaudamiesi ekonominiais, vadybos principais, siekia, kad ir baudA?iamoji teisAi?? bAi??tA? rezultatyvi: pripaA?inti kaltu, pripaA?inti nekaltu. Realiame gyvenime, sprendA?iant socialinius konfliktus, rezultatas nAi??ra labai svarbus. AbsoliuA?iAi?? dauguma konfliktiniA? situacijA? galima iA?sprAi??sti ir neformaliai, nepasitelkiant institucijA?, orientuotA? A? rezultatAi??. Viktoras Justickis ir Gintautas Valickas monografijoje teigia: svarbiausia ne rezultatas, o nenuspAi??jamai pakrypstantis procesas, leidA?iantis neformaliomis ar maA?iausiAi?? skausmAi?? sukelianA?iomis priemonAi??mis iA?sprAi??sti socialinA? konfliktAi?? dAi??l nusikalstamos veikos padarymo. Teisingumo jausmAi?? A?mogui sukelia ne tiek galutinis rezultatas, kiek procesas, kuriuo bandoma iA?sprAi??sti socialinA? konfliktAi??.48

Genijaus byla

2008 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismas SigitAi?? ZigmAi?? GedAi?? pripaA?ino kaltu padarius nusikaltimAi??, numatytAi?? LR BK 135 str. 2 d. 3 p.: bAi??damas apsvaigAi??s nuo alkoholio, veikdamas tiesiogine tyA?ia jis du kartus dAi??rAi?? savo dukrai peiliu A? nugarAi??. Teismo psichiatrijos ir teismo psichologinAi?? ekspertizAi?? Gedai diagnozavo miA?rA? asmenybAi??s sutrikimAi??, priklausomybAi??s nuo alkoholio sindromAi?? ir nustatAi??, kad darydamas nusikalstamAi?? veikAi?? jis nebuvo laikinai sutrikusios psichikos. Teismas, atsiA?velgdamas A? tai, kad Geda neigAi??, prieA?taringai vertino savo veiksmus, nutylAi??jo nepalankias A?vykio aplinkybes, t. y. siekAi?? suA?velninti savo kaltAi?? ir iA?vengti baudA?iamosios atsakomybAi??s, nuteisAi?? jA? laisvAi??s atAi??mimu 3 metams, bausmAi?? atliekant atviroje kolonijoje.49 Nuteistasis teismo nuosprendA? apskundAi?? ai??i?? savo kaltAi??s ir juridinio veikos A?vertinimo neginA?ijo, bet praA?Ai?? pakeisti apygardos teismo nuosprendA? ir, vadovaujantis teisingumo principu, skirti jam bausmAi??, nesusijusiAi?? su realiu laisvAi??s atAi??mimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodA?io 24 d. nutartimi konstatavo: apygardos teismas pagrA?stai pripaA?ino, kad Geda padarAi?? LR BK 135 str. 2 d. 3 p. numatytAi?? nusikalstamAi?? veikAi??, bet nuosprendA? panaikino ir baudA?iamAi??jA? procesAi?? nutraukAi??, nuteistajam mirus.50

Bylos fabula paprasta ir A?prasta ai??i?? buitinis konfliktas, per kurA? stipriai apsvaigAi??s kaltininkas padaro sunkA? sveikatos sutrikdymAi?? nukentAi??jusiajam. Vidaus reikalA? ministerijos Informatikos ir ryA?iA? departamento ataskaitos apie nusikalstamumAi?? rodo, kad apsvaigAi?? nuo alkoholio asmenys padaro apie 65% registruojamA? nuA?udymA? ir sunkiA? sveikatos sutrikdymA?, kurie paprastai yra buitiniA? konfliktA? padarinys.51 Taigi fabula bAi??tA? banali, jei ne teisiamasis ai??i?? poetas Sigitas Geda. ai??zVaizduotAi??s imlumu ir stiprumu dabartinAi??je lietuviA? kultAi??roje jis neturAi??jo sau lygiA? ai??i?? A?iuo aspektu teisAi??ta jA? gretinti su tragiA?kuoju M. K. A?iurlionio genijumiai???,52 ai??i?? raA?o Viktorija DaujotytAi??. LiteratAi??ros genijus ai??i?? tai A?mogus, tobulai A?valdAi??s kalbAi??, galintis itin skaidriai ir aiA?kiai matyti pasaulA?, o svarbiausia, visa tai uA?raA?antis, paverA?iantis kalba. Geda priartAi??davo prie bekalbiA? kalbos A?aknA?, gyveno kalba, buvo jos vergas: kalba jam, skirtingai nei daugumai mirtingA?jA?, buvo ne instrumentas, o tikrieji sielos (gal net ir kAi??no) namai. Kalba kartu ir niokojo, draskAi?? jA?. Kaip dauguma didA?iA? menininkA?, Geda buvo gyvenimo diletantas, visiA?kas vaikas, ai??i?? teigia Arvydas Ai??liogeris.53

BaudA?iamoji teisAi?? ir psichiatrija teisia genijA?, neturAi??damos tinkamA? A?rankiA? (kategorijA?, straipsniA?, institutA?), kurie padAi??tA? suprasti genijaus asmenybAi??, gyvenimAi??, kalbAi??. BaudA?iamoji teisAi?? ir psichiatrija ai??i?? tos dvi seserys kontrolierAi??s54 ai??i?? vartoja primityviAi??, dichotomizuotAi?? kalbAi??. Kad ir kiek psichologai ar psichiatrai kalbAi??tA? apie A?mogA?, jie vis tiek niekada iki galo jo nepaA?ins. Psichologija ir psichiatrija orientuojasi A? statistinA? vidurkA?, A? statistinAi?? psichiatrijos medianAi??, kuri apibrAi??A?ia socialaus normalumo turinA?. TodAi??l jos niekada nesupras genijaus ir laikys jA? psichiatrijos marginalija. BaudA?iamoji teisAi?? taiko tas paA?ias primityvias psichologines kategorijas (suvokimas, padariniA? numatymas, padariniA? siekimas, asmenybAi??s bruoA?ai ir t. t.) nustatydama tiesioginAi?? tyA?iAi??, kaltAi??, nusikalstamAi?? veikAi??, padarytAi?? apsvaigus nuo alkoholio ir pan. Genijaus psichologinAi?? diagnozAi?? ai??i?? miA?rus asmenybAi??s sutrikimas ai??i?? neprieA?tarauja genialumo poA?ymiui. Kitaip tariant, pasakyti, kad Gedos asmenybAi?? buvo sutrikusi, ir pasakyti, kad jis ai??i?? genijus, yra lygiai tas pats, tik vartojant skirtingAi?? kalbAi??. BaudA?iamosios teisAi??s kalba, suprantama, labiau sofistikuota negu buitinAi??, taA?iau palyginti su genijaus kalba ji yra skurdA?iai elementari.

NeeiliniA? gabumA? gali turAi??ti ir asmenys, sergantys psichikos liga, bet jeigu savo talento jie neformalizuoja kalba (ar kitais kultAi??riniais pavidalais), taip ir lieka vien proto ligoniais arba keistuoliais. Gamtiniu poA?iAi??riu A?mogus reikA?mingas tiek, kiek jis gali pratAi??sti giminAi??, o socialiniu poA?iAi??riu ai??i?? tiek, kiek formalizuoja savo veiklAi?? iA?orAi??je. Didis kAi??rAi??jas yra tik tas, kuris sukuria didingAi?? kAi??rinA?.

GenialumAi?? apibAi??dina du poA?ymiai: pirmas ai??i?? nepaprastai tyras A?vilgsnis A? aplinkAi??, reiA?kinius, gebAi??jimas pamatyti esmines sAi??sajas, reiA?kiniA? esmAi??, kurios neA?A?velgia ir nesupranta kiti. Dauguma (kalbu ne tik apie A?alies gyventojus, bet ir apie vieA?Ai??jAi?? politinAi?? erdvAi??, vyraujanA?ias mokslo doktrinas) mato ir suvokia pasaulA? gerokai primityviau nei genijus, taA?iau toks suvokimas, daugumos poA?iAi??riu, yra vienintelis tikras ir teisingas. Antras genialumo poA?ymis ai??i?? tai gebAi??jimas A?itAi?? neA?prastAi??, daugumos nuomone, pasaulio jutimAi?? paversti kalba. Tyriausiai A?velgti A? daiktus, jausti gAi??rio ir blogio, teisingumo ir neteisingumo skirtA? gali ir asmuo, visiA?kai nevaldantis kalbos, antai Vinco KrAi??vAi??s skerdA?ius Lapinas ai??i?? kaimo keistuolis, jauA?iantis ypatingAi?? ryA?A? su gamta. Tokie iA?mintimi apdovanoti A?monAi??s ir turAi??tA? bAi??ti teisAi??jai. Bet A?ia vAi??l apima neviltis ai??i?? tokie A?monAi??s nevaldo kalbos, o jeigu A?valdytA? baudA?iamosios teisAi??s mokslinAi?? leksikAi??, greiA?iausiai prarastA? Dievo dovanAi?? tyrai, paprastai ir teisingai matyti pasaulA?. Geda buvo praradAi??s gebAi??jimAi?? tyrai matytiAi?? ir vertinti tikrovAi??, nes gyveno ne realiame, o kalbos pasaulyje. Jis tyrai matAi?? tik kalbAi??. Sveiko A?mogaus lemtis yra gyventi hic et nunc, tiesiogiai jausti pasaulA?, o ne uA?sidaryti lavonA? ai??i?? knygA? ai??i?? apsuptyje.55

Tol, kol nAi??ra kAi??rinio, socialiniu poA?iAi??riu kAi??rAi??jas yra nereikA?mingas.Ai?? Kyla klausimas, ar genialaus kAi??rAi??jo asmenybAi?? turAi??tA? bAi??ti reikA?mingas ar net lemiamas veiksnys, taikant baudA?iamAi??jAi?? atsakomybAi?? uA? jo padarytAi?? nusikalstamAi?? veikAi??? Geda savo genialumAi?? A?rodAi?? kAi??riniais. TaA?iau neatsiejamas genialumo A?leifas yra kAi??rAi??jo mirtis. Tik genialAi??s kAi??riniai po kAi??rAi??jo mirties leidA?ia jA? autoriA? pavadinti genijumi. Kol genialus kAi??rAi??jas gyvas, tol jis laikomas keistuoliu, ne A?io pasaulio A?mogumi. Kaip teigia Ai??liogeris, ai??zpadugnAi??s mato tik tai, kuo paA?ios gyvenaai???, ai??zbarbAi??sai??? likimas ai??i?? kitame ieA?koti tik barbAi??s, o kiekvienAi?? pranaA?esnA? paA?eminti ir sunaikinti.56

2008 m. rudenA? intelektualai pasiraA?Ai?? Gedos ai??zginties tekstAi?? ai??i?? prokurorams, teisAi??jams. Ar praA?Ai??me pagailAi??ti, ar norAi??jome paaiA?kinti? Ar tik patys sau aiA?kinomAi??s, kAi?? suprasti buvo sunku?ai??? ai??i?? svarsto DaujotytAi??.57

RaA?yti prokurorams ar teisAi??jams tokius laiA?kus yra tas pats, kas kalbAi??ti paukA?A?iA? kalba, kuriAi?? taip mAi??go pats Geda, vis primindamas, kad graA?iausiai A?iulbanti lakA?tingala, ir ta ai??i?? iA? A?virbliA? giminAi??s.

Retorika, literatAi??ra, poezija, vieA?as kalbAi??jimas su tropais ir retorinAi??mis figAi??romis yra graA?i, maloni ausiai, skausmo nekelianti kalba. BaudA?iamoji teisinAi?? kalba yra tiesiogiai susijusi su realiu A?moniA? skausmu. Negyva kaltinamojo nuosprendA?io kalba sukelia realiAi?? laisvAi??s atAi??mimo kanA?iAi??. Sakoma, A?monAi??s ramiau miega, jei daug ko neA?ino, pavyzdA?iui, kaip kuriami ir taikomi baudA?iamieji A?statymai. GalAi??tume pamanyti, kad baudA?iamosios teisAi??s mokslas ir praktika ai??i?? tai neginA?ijamos tiesos, aksiomos, o iA? tikrA?jA?, kaip ir kiekvienas mokslas ar veikla, ai??i?? tai nuomoniA? A?vairovAi??, mokslininkA? kaprizai, interesai, skirtingas poA?iAi??ris A? vertybes. Pakartosiu: nuo kitA? kalbAi??jimo rAi??A?iA? baudA?iamosios teisAi??s leksika skiriasi tuo, kad seikAi??ja tikrAi?? skausmAi??.

Apygardos teismo nuosprendis Gedai ai??i?? vienas iA? tAi??kstanA?iA? tokio pobAi??dA?io nuosprendA?iA?: trumpai apraA?ytos A?vykio aplinkybAi??s, kaltinamojo, nukentAi??jusiosios, liudytojA? parodymai, teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizAi??s aktas, kiti A?rodymai. Trumpai argumentuojama, kodAi??l pateiktA? A?rodymA? visuma leidA?ia daryti iA?vadAi??, kad Geda kaltas padarAi??s nusikaltimAi??. Apygardos teismo sprendimas ai??i?? paprastas, elementarus, lyg sukarpytas ir suklijuotas iA? A?rodymA?, argumentacija ir motyvacija A?abloniA?ka. Pirmosios ir apeliacinAi??s instancijos teismA? sprendimai kitokie nelabai ir galAi??tA? bAi??ti. Daugiau kAi??rybos laisvAi??s taikyti baudA?iamosios teisAi??s normas turi Lietuvos AukA?A?iausiasis Teismas, kuris remdamasis precedentais formuoja vienodAi?? teismA? praktikAi??. Jis sprendA?ia teisingo teisAi??s taikymo (o ne faktA? nustatymo) klausimus. Daugiau laisvAi??s turi ir baudA?iamosios teisAi??s mokslininkai. Gintaras Ai??vedas raA?o: ai??zNeabejotina, kad ir savanoriA?kas fiziologinis apsvaigimas taip pat yra laikinas psichikos sutrikimas, todAi??l jis turAi??tA? sudaryti asmens medicininA? (biologinA?) nepakaltinamumo kriterijA?.ai???58 Tokia baudA?iamosios teisAi??s profesoriaus mintis yra revoliucinAi??, jeigu jAi?? pripaA?intA? teismai, A?imtus alkoholio prigAi??rusiA? teisiamA?jA?, sunkiai sutrikdA?iusiA? kam nors sveikatAi?? ar kAi?? nors nuA?udA?iusiA?, tektA? pripaA?inti nepakaltinamais ir ne bausti juos, o priverstinai gydyti (BK 17, 98 str.).

Ai??vedo mintis logiA?kai iA?plaukia iA? pagrindinio baudA?iamosios teisAi??s principo nullum crimen sine culpa (be kaltAi??s nAi??ra nusikaltimo). BaudA?iamoji teisAi?? paremta subjektyvaus pakaltinimo principu, t. y. asmuo baudA?iamas ne uA? sukeltus padarinius, su kuriais jis gali bAi??ti susijAi??s, bet uA? intencijAi??, pasireiA?kusiAi?? nusikalstama veika. DidA?iausi nusikaltimai kyla A?mogaus galvoje, todAi??l baudA?iamoji teisAi?? kaltina ir uA? tai, kAi?? A?mogus ketino, siekAi?? padaryti, taA?iau dAi??l aplinkybiA?, nepriklausanA?iA? nuo jo valios, veika nutrAi??ko parengtinAi??se stadijose. BaudA?iamoji teisAi?? asmens pakaltinamumAi??, jo kaltAi?? nustato ne apskritai, o dAi??l konkreA?ios veikos, A?vykdytos konkreA?iu laiku ir konkreA?ioje vietoje. Jei asmuo stipriai prisigeria, ir vAi??liau neprisimena, kAi?? girtas padarAi??s, negalima vadovaujantis nullum crimen sine culpa, jo pripaA?inti kaltu, nes tokio asmens psichika dAi??l alkoholio poveikio buvo sutrikdyta. Vis dAi??lto pagal vyraujanA?iAi?? baudA?iamosios teisAi??s doktrinAi?? savanoriA?kas apsvaigimas nuo alkoholio, net jei asmuo iA? tikrA?jA? neprisimena, kAi?? girtas padarAi??, nAi??ra pagrindas netaikyti baudA?iamosios atsakomybAi??s. PrieA?ingai, tai laikoma sunkinanA?ia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nesvarbu, kad kaltinamasis, darydamas veikAi??, nieko nesuprato, taA?iau kaltAi??s nustatymas paslenkamas atgal ai??i?? tada, kai asmuo geria.59 Tokia pozicija neatlaiko kritikos, nes asmuo baudA?iamas ne uA? alkoholiniA? gAi??rimA? vartojimAi??, o uA? veikAi??, padarytAi?? apsvaigus. Ai??iuolaikinis technomokslas nei klaidA?, nei prieA?taravimA? nepripaA?A?sta. Pasvarstykime: alkoholis parduodamas maisto prekiA? parduotuvAi??se, maA?a to, pripaA?A?stamas legalia psichoaktyvia medA?iaga, jo vartojimas vertinamas kaip tam tikras atsipalaidavimo bAi??das. Psichiatras Dainius PAi??ras teigia: kas A?eA?tas A?mogus, vartojantis alkoholA?, tampa nuo jo priklausomas. PriklausomybAi?? nuo alkoholio lemia ne asmens valia, tai labiau individuali organizmo reakcija A? svaigalus. Taigi, viena vertus, alkoholis yra laisvai pardavinAi??jamas, antra vertus, jei A?mogui nepasisekAi?? ir jis turi polinkA? A? alkoholizmAi??, baudA?iamoji teisAi?? nubaus jA? dar kartAi??. NelaimAi?? viena nevaikA?to, o baudA?iamoji teisAi?? A?iAi?? tiesAi?? patvirtina ir sustiprina. ValstybAi?? negalAi??tA? visiA?kai uA?drausti prekiauti alkoholiu, nes tai vienas iA? bAi??dA? maA?inti socialinAi?? A?tampAi??. Bernardas BrazdA?ionis eilAi??raA?tyje ai??zKAi?? sakAi?? mAi??rininkas JAi??zui tAi?? naktA??ai??? raA?o: ai??zIr kaip aA? negersiu, kad liAi??dna,/ Ir nebAi??siu nudriskAi??s, kad nesulopo niekas,/ Kad per mAi??nesA? dirbto pinigo, bAi??tino,/ UA? poros dienA? nebelieka?..ai???60 Jei valstybAi?? uA?draustA? alkoholio vartojimAi??, socialinAi?? A?tampaAi?? iA?silietA? kitais bAi??dais ai??i?? masiniu narkotikA? vartojimu, didAi??janA?iu saviA?udybiA?, nusikaltimA?, psichikos ligA? skaiA?iumi ir pan.

Geda praA?Ai??, kad jam paskirtAi?? trejA? metA? laisvAi??s atAi??mimo bausmAi?? Apeliacinis teismas, vadovaudamasis teisingumo principu, pakeistA? bausme, nesusijusia su laisvAi??s atAi??mimu. BaudA?iamajame kodekse teisingumo principas yra minimas du kartus: 41 straipsnyje (2 d. 5 p.) teigiama, kad bausmAi??s paskirtis ai??i?? uA?tikrinti teisingumo principo A?gyvendinimAi??. 54 str. 3 d. A?tvirtina: ai??zjeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmAi??s paskyrimasAi?? aiA?kiai prieA?tarautA?Ai?? teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmAi??s paskirtimi, gali motyvuotai paskirti A?velnesnAi?? bausmAi??ai???, t. y. teismui suteikiama teisAi?? paskirti bausmAi??, nenumatytAi?? sankcijoje uA? veikAi??, kuria kaltinamas asmuo. Geda buvo nuteistas ne uA? paprastAi?? sveikatos sutrikdymAi??, o uA? savo vaiko sunkA? suA?alojimAi?? (BK 135 str. 2 d. 3 p.). Tai yra labai sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 6 d.), uA?traukiantis laisvAi??s atAi??mimo bausmAi?? nuo dvejA? iki dvylikos metA? nelaisvAi??s. Teismas Gedai paskyrAi?? vienintelAi?? galimAi?? skirti bausmAi?? uA? tokA? nusikaltimAi?? ai??i?? laisvAi??s atAi??mimAi??, taA?iau beveik paA?ios minimaliausios trukmAi??s. Motyvuodamas bausmAi??s skyrimAi?? ir aiA?kindamas teisingumo principAi?? apygardos teismas konstatavo: ai??zTeisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmAi?? bAi??tA? adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.ai??? AnalogiA?ka formuluotAi?? A?tvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.61 TokiAi?? paA?iAi?? formuluotAi?? savo knygoje kadaise iA?dAi??stAi?? klasikinAi??s baudA?iamosios teisAi??s krypties tAi??vas Cesare Beccaria. AiA?kindamas ryA?A? tarp nusikaltimo ir bausmAi??s, jis pabrAi??A?Ai??: bausmAi?? kiek galima daugiau turi atitikti nusikaltimAi??,62 t. y. ji turi bAi??ti proporcinga. Apygardos teismas, toliau aiA?kindamas teisingumo principAi??, konstatuoja: ai??zAtsiA?velgiama A? tai, kad teisingumo A?gyvendinimas skiriant bausmAi?? yra neatsiejamas nuo visuomenAi??s intereso, t. y. vyraujanA?iA? moraliniA? visuomenAi??s nuostatA? A? atitinkamAi?? nusikalstamAi?? veikAi??.ai??? PanaA?iai svarstAi?? ir Beccaria: ai??zMes jau A?inome, kas sudaro tikrAi?? nusikaltimA? matAi??: tai A?ala, nusikaltimo daroma visuomenei.ai???63

Ir Beccaria, ir Vilniaus apygardos teismas panaA?iai aiA?kina bausmAi??s teisingumAi??, o tai dar kartAi?? patvirtina, kad Lietuvos baudA?iamoji teisAi?? vartoja XVIII a. pabaigos kategorijas. PraAi??jus beveik 250 metA? po to, kai buvo paraA?ytas veikalas ai??zApie nusikaltimus ir bausmesai???, XXI a. TemidAi?? A?vaistosi kalaviju vis dar alsuodama Beccarios dvasia.

TAi??sinys kitame numeryje

1 G.P. Fletcher, The Grammar of criminal law. American, comparative, and international. Volume one: foundations, Oxford university press, 2007, p. 4.

2Ai?? N. A Christie, suitable amount of crime, Routledge, 2004, p. 1.

3Ai?? Ten pat, p. 3.

4Ai?? Ai??i veika Lietuvoje buvo dekriminalizuota 1993 metais.

5Ai?? L. Hulsman, The abolitionist case: alternative crime policies, Israel law review, Vol. 25. 1991, p. 682.

6Ai?? J. Gilligan, Smurtas. ApmAi??stymai apie nacionalinAi?? epidemijAi??, Vilnius: Vaga, p. 26.

7Ai?? N. Christie, Limits to pain. Martin Robertson, Oxford. 1992, p. 15ai??i??19.

8Ai?? A. Ai??liogeris, Niekis ir esmas. I tomas, Vilnius: Apostrofa, 2005, p. 18, 354.

9Ai?? N. Christie, Limits to pain, p. 14.

10Ai?? A. Ai??liogeris, Niekis ir esmas. I tomas, p. 10; II tomas, p. 11ai??i??42.

11Ai?? N. Christie, Limits to pain, p. 14, 35.

12Ai?? Tomas Akvinietis, Teologijos suma. 2ai??i??2, Logos, 2000, nr. 21, p. 192.

13Ai?? M. Liesis, Eutanazija ir padAi??jimas nusiA?udyti: baudA?iamosios atsakomybAi??s ir kriminalizavimo problemos. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisAi?? (01 S), Vilniaus universitetas, 2008, p. 36ai??i??39.

14Ai?? M. Liesis, BaudA?iamosios atsakomybAi??s uA? eutanazijAi?? netaikymo galimybAi??s, TeisAi??s problemos, 2009, nr. 1 (63), p. 8, 9.

15Ai?? G. W. F. Hegel, TeisAi??s filosofijos apmatai, Vilnius: Mintis, 2000, p. 41.

16Ai?? A. AbramaviA?ius, E. JaraA?iAi??nas, KonstitucinAi?? dimensija baudA?iamojoje teisAi??je, TeisAi??. Mokslo darbai, t. 53, p. 1ai??i??3, 19.

17Ai?? E. KAi??ris, Konstitucijos dvasia, Jurisprudencija, t. 30 (22). 2000, p. 20ai??i??23.

18Ai?? Montesquieu, Apie A?statymA? dvasiAi??, Vilnius: Mintis, 2004, p. 7.

19Ai?? Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodA?io 9 d. nutarimas ai??z DAi??l Lietuvos Respublikos baudA?iamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje nustatytos mirties bausmAi??s atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijaiai???, ValstybAi??s A?inios, nr. 109, p. 22ai??i??33.

cheap viagra super p force.

20Ai?? A. VaiA?vila, TeisAi??s teorija, Vilnius: Justitia, 2000, p. 83. A. VaiA?vila, TeisinAi??s valstybAi??s koncepcija Lietuvoje, Vilnius: Litimo, 2000, p. 434. A. VaiA?vila, BaudA?iamoji justicija ai??i?? juridinAi?? asmens teisinio statuso identifikacija, TeisAi??s problemos, 1998, nr. 3-4, p. 153.

21Ai?? A. AbramaviA?ius, A. A?epas, A. DrakA?ienAi?? et al. BaudA?iamoji teisAi??. Bendroji dalis, Vilnius: Eugrimas, 1998, p. 158ai??i??162.

22Ai?? A. Ai??liogeris, BulvAi??s metafizika, Vilnius: Apostrofa, 2010, p. 25, 26.

23Ai?? Ten pat, p. 36.

24Ai?? Platonas, ValstybAi??, Vilnius: Pradai. 2000, p. 225ai??i??257.

25Ai?? A. Ai??liogeris, Kas yra filosofija? Vilnius: Apostrofa, 2001, p. 48ai??i??52.

26Ai?? G. Ai??vedas, BaudA?iamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje, Vilnius: TeisinAi??s informacijos centras, 2006, p. 164, 165.

27Ai?? Ten pat, p. 63.

28Ai?? I. Karpec, Ugolovnoje pravo i etika, Moskva: Juridiceskaja literatura, 1985, p. 155, 156.

29Ai?? A?. Bekarija, Apie nusikaltimus ir bausmes, Vilnius: Mintis, 1992, p. 41.

30Ai?? A. Ai??liogeris Kas yra filosofija? Vilnius: Apostrofa, 2001, p. 131, 132.

31Ai?? Ten pat, p. 124ai??i??132.

32Ai?? BaudA?iamA?jA?Ai??sankcijA?Ai??darna. Sistemos sukAi??rimo prielaidos, Vilnius: TeisAi??s institutas, Matematikos ir informatikos institutas, 1998.

33Ai?? N. Christie, NusikaltimA? kontrolAi?? kaip pramonAi??, Vilnius: Eugrimas, 1999, p. 89ai??i??117. L. Hulsman, The abolitionist caseai??i??, p. 683, 684.

34Ai?? DAi??l Lietuvos Respublikos BaudA?iamojo kodekso 20 straipsnio 1, 2, 3 daliA? (2000 m. rugsAi??jo 26 d. redakcija), 20 straipsnio 5 dalies (2004 m. liepos 5 d. redakcija), 43 straipsnio 4 dalies (2000 m. rugsAi??jo 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009Ai??m. birA?elio 8Ai??d. nutarimas, ValstybAi??s A?inios, 2009, nr. 69ai??i??2798.

35Ai?? DAi??l Lietuvos Respublikos baudA?iamojo kodekso 148 straipsnio antrosios dalies ir Lietuvos Respublikos baudA?iamojo proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 punktA? atitikimo LietuvosAi??Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993Ai??m. gruodA?io 13Ai??d. nutarimas, ValstybAi??s A?inios, 1993, nr. 70ai??i??1320.

36Ai?? G. Fletcher, Basic concepts of criminal law, Oxford university press, 1998, p. 7ai??i??18.

37Ai?? Ten pat, p. 13.

38Ai?? Lietuvos Respublikos BaudA?iamojo proceso kodekso 369 str. 1 d. 2 p., 3 d., ValstybAi??s A?inios, nr.Ai??37ai??i??1341,Ai??nr. 46. 2002.

39Ai?? Lietuvos Respublikos BaudA?iamojo proceso kodekso 20 str. 4 d., ValstybAi??s A?inios, nr.Ai??37ai??i??1341,Ai??nr. 46. 2002.

canadian pharmacy viagra 100.

40Ai?? N. Christie, A suitable amount of crime, Routledge, 2004, p. 79.

41Ai?? J. Gilligan, Smurtas, ApmAi??stymai apie nacionalinAi?? epidemijAi??, Vilnius: Vaga, 2007, p. 15ai??i??17.

42Ai?? N. Christie, Limits to pain. Martin Robertson, Oxford. 1992, p. 45ai??i??48.

43Ai?? A. AbramaviA?ius, A. A?epas, A. DrakA?ienAi?? et al. BaudA?iamoji teisAi??, p. 37. V. Piesliakas, BaudA?iamoji teisAi??. Pirmoji knyga, Vilnius: Justitia, 2006, p. 63.

44Ai?? A. AbramaviA?ius, A. A?epas, A. DrakA?ienAi?? et al. BaudA?iamoji teisAi??, p. 32ai??i??37. D. Matza, NusiA?engiamumo srovAi??je, Vilnius: Vaga, 2004, p. 26ai??i??66.

45Ai?? Z. Bauman, Globalizacija. PasekmAi??s A?mogui, IA? anglA? kalbos vertAi?? V. RubaviA?ius, Vilnius: Strofa, 2002, p. 15ai??i??33. Romos tarptautinis baudA?iamojo teismo statutas, nustatantis baudA?iamAi??jAi?? atsakomybAi?? uA? sunkiausias nusikalstamas veikas ai??i?? genocidAi??, nusikaltimus A?moniA?kumui, karo nusikaltimus, agresijAi?? ai??i?? vadovaujasi klasikinAi??s mokyklos nuostata, kad tik fizinis asmuo gali bAi??ti traukiamas baudA?iamojon atsakomybAi??n (25 str.), o juridiniA? asmenA? (pavyzdA?iui, visuomeniniA? organizacijA?, propaguojanA?iA? antisemitizmAi??) baudA?iamosios atsakomybAi??s nenumato.

46Ai?? N. Christie, A suitable amount of crime, p. 77.

47Ai?? V. Justickis, G. Valickas, ProcedAi??rinis teisingumas Lietuvos kriminalinAi??je justicijoje, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus universitetas, 2006, p. 78.

48Ai?? Ten pat.

49Ai?? Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 10 d. nuosprendis. BaudA?iamoji byla Nr. 1ai??i??33/2008.

50Ai?? Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodA?io 24 d. nutartis. BaudA?iamoji byla Nr. 1Aai??i??446/2008.

51Ai?? K. JovaiA?as, A?mogA?udysA?iA? bumas ai??i?? A?alutinis civilizacijos produktas ar neiA?vengiama demokratijos kaina, XXI amA?iaus priedas 2004 m. gruodA?io 22 d., nr. 24 (93); Lietuvos Respublikos vidaus reikalA? ministerijos Informatikos ir ryA?iA? departamento svetainAi?? www.ird.lt.

52Ai?? V. DaujotytAi??, TragiA?kasis meilAi??s laukas. Apie SigitAi?? GedAi??: iA? poezijos, uA?raA?A?, refleksijA?, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2010, p. 69, 70.

53Ai?? Sigitas Geda: didis poetas, gyvenimo diletantas. A. Ai??liogerA? kalbina E. TervidytAi??, Dialogas, 2009, vasario 20, p. 1,5,6.

54Ai?? N. Christie, NusikaltimA? kontrolAi?? kaip pramonAi??, Vilnius: Eugrimas, 1999, p. 144ai??i??148.

55Ai?? A. Ai??liogeris, Patyrimo teritorija, Problemos. Mokslo darbai, t. 71, 2007, p. 13.

56Ai?? Sigitas Geda: didis poetas, gyvenimo diletantas, p. 1, 5, 6.

57Ai?? V. DaujotytAi??, TragiA?kasis meilAi??s laukas, p. 25.

58Ai?? G. Ai??vedas, BaudA?iamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje, Vilnius: TeisinAi??s informacijos centras, 2006, p. 122.

59Ai?? V. Piesliakas, BaudA?iamoji teisAi??. Pirmoji knyga, Vilnius: Justitia, 2006, p. 333, 334.

60Ai?? B. BrazdA?ionis, Poezijos pilnatis, Vilnius: Lietuvos kultAi??ros fondas, 1989, p. 59.

61Ai?? ai??zKonstitucijoje A?tvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudA?iamajame A?statyme nustatytos bausmAi??s turi bAi??ti teisingos. Teisingumo ir teisinAi??s valstybAi??s konstituciniai principaiAi??inter aliaAi??reiA?kia, kad valstybAi??s taikomos priemonAi??s turi bAi??ti adekvaA?ios siekiamam tikslui. Taigi bausmAi??s turi bAi??ti adekvaA?ios nusikalstamoms veikoms, uA? kurias jos nustatytos; uA? nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokiA? bausmiA? ir tokiA? jA? dydA?iA?, kurie bAi??tA? akivaizdA?iai neadekvatAi??s nusikalstamai veikai ir bausmAi??s paskirA?iaiai???. A?r. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birA?elio 10 d. nutarimas ai??zDAi??l Lietuvos Respublikos baudA?iamojo kodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiai???, ValstybAi??s A?inios, 2003, nr. 57ai??i??2552.

62Ai??Ai?? A?. Bekarija, Apie nusikaltimus ir bausmes, Vilnius: Mintis, 1992, p. 74.

63Ai?? Ten pat, p. 80.