Be kritikos greit iA?sikvAi??ptume

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Apie kAi??rybAi?? ir save
AUTORIUS: Romas Daugirdas

DATA: 2013-02

Be kritikos greit iA?sikvAi??ptume

Romas Daugirdas

LiteratAi??ros kritikas Vitas AreA?ka atsako A? Romo Daugirdo klausimus

ai??i?? Tarp raA?ytojA? populiari tokia legenda: literatAi??ros kritikais tampa tie, kuriems nepasisekAi?? A?sitvirtinti prozoje ar poezijoje. ApibAi??dinkite savo pirmuosius A?ingsnius A? literatAi??rAi??. Ar A?i legenda tinka Jums?

ai??i?? A?inoma, kad tinka. Tik ne dAi??l to, apie kAi?? meniniA? tekstA? kAi??rAi??jai kalba. Kritikas ne taip greitai subrAi??sta, nes jam bAi??tina paA?inti labai platA? literatAi??riniA? tradicijA? kontekstAi??, susipaA?inti su tA? A?anrA?, apie kuriuos raA?o, istorija. Tai labai specifinAi?? veikla. PradedanA?iam reikA?tis literatAi??rinAi??je kAi??ryboje A?is A?anras dar ne pagal jAi??gas. KAi?? jau kalbAi??ti apie specifinA? talentAi??. Taigi besimokydamas gimnazijoje, t. y. Vilniaus universiteto Parengiamuosiuose kursuose, pradAi??jau kurti eilAi??raA?A?ius. Ir vos ne vos iA?neA?iau sveikAi?? kailA?. buvo 1945-ieji, arA?iausi stalinistinio reA?imo metai. O aA? supratimAi?? apie poezijAi?? iki tol sAi??miausi iA? SalomAi??jos NAi??ries, Jono Kossu-AleksandraviA?iaus, Henriko Radausko, Antano MiA?kinio, Kazio Binkio ir kitA? garsiA? poetA? kAi??rybos. Dauguma jA? stalinistinAi??s cenzAi??ros buvo iA?A?luoti iA? mokyklos programA? ir vadovAi??liA?. Bet ne iA? jaunimo sAi??monAi??s.

Taigi atidaviau tAi?? savo ai??zkAi??rybAi??ai??? komisijai, kuri turAi??jo atrinkti, kAi?? autoriai perskaitys poezijos vakare. IA?gelbAi??jo iA?tikimas draugas. LiepAi?? visAi?? tAi?? romantinA? A?lamA?tAi?? atsiimti ir giliai paslAi??pti, pasilikti tik vienAi?? eilAi??raA?tA? apie artAi??janA?ius rinkimus. Jis net buvo iA?spausdintas sienlaikraA?tyje. Tik gerokai ai??zparedaguotasai???. Supratau, kad neuA?tenka sugebAi??jimo eiliuoti. ReikAi??jo dar kaA?ko, kas susijAi?? su rizika, politika, o ne su meniniais ar intelektualiniais iA?gyvenimais. Tad nutraukiau A?iAi?? veiklAi??. VAi??liau, kada pradAi??jau studijuoti literatAi??rAi?? ir gyvenau viename bendrabuA?io kambaryje su Vytautu BloA?e, jis pasiAi??lAi?? kartu recenzuoti naujai iA?Ai??jusius kAi??rinius. Iki A?iol nesuprantu, kodAi??l jam A?ovAi?? A? galvAi?? A?i mintis? Jau buvo pasireiA?kAi??s kaip Nikolajaus Nekrasovo kAi??riniA? vertAi??jas, spausdino savo eilAi??raA?A?ius. Gal norAi??jo apsisaugoti nuo galimo persekiojimo? Juk V. BloA?Ai??s tAi??vas buvo iA?tremtas. O aA? ai??i?? jau komjaunuolis. Kaip dabar sakoma ai??i?? A?ioks toks ai??zstogasai???. TaA?iau jauA?iausi dar nesubrendAi??s panaA?iai veiklai. Ir tik 1954 metais kai kas iA? mano ai??zraA?tA?ai??? pasirodAi?? spaudoje. Tie straipsniai dar nebuvo tikroji kritika. Veikiau ai??i?? moksliniai tyrinAi??jimai. Mano krikA?tatAi??vis ai??i?? Eugenijus MatuzeviA?ius, pakvietAi??s bendradarbiauti savaitraA?tyje ai??zLiteratAi??ra ir menasai???.

Legendos apie kritikA? nepilnavertiA?kumAi?? atsirado todAi??l, kad jie psichologiA?kai nepritapo prie poetA? ar dramaturgA? ai??zgaujosai???. Galima prisiminti populiarius mitus apie kritikus: ai??zPabuvojAi??s bohemoje, bet nepatyrAi??s jos malonumA?; abejojantis Hamletas, kuris nenuA?udAi?? savo tAi??vo; aristokratas, neturAi??jAi??s savo liokajaus; poetas, nemokantis rimuoti.ai??? Toks buvo ambicingas literatas, savo metu garsus kritikas Kostas Korsakas, kuris retkarA?iais bandAi?? paneigti tariamAi?? kritikos paA?eminimAi?? ai??i?? iA?leido vienAi?? kitAi?? eilAi??raA?A?iA? rinkinA?. Ir visai be reikalo. Kritikos gelbAi??ti nereikia. Be jos menas greit iA?sikvAi??ptA?. Kritika toks pat literatAi??ros A?anras kaip ir visi kiti, gal net universalesnis. Jis reikalingas ir kAi??rAi??jui, ir skaitytojui. YpaA? dabar, kai meninAi?? kAi??ryba yra estetiA?kai laisva, keliauja ai??zper dvasios dykrAi??ai???, ieA?kodama dvasios motyvA? ir raiA?kos formA?, kartais labai sudAi??tingA? ir ne visuomet motyvuotA?.

ai??i?? ParaA?Ai??te atskiras knygas apie trijA? poetA? kAi??rybAi?? ai??i?? SalomAi??jos NAi??ries, Teofilio TilvyA?io ir Eduardo MieA?elaiA?io. Ai??iuo metu vienas jau beveik uA?mirA?tas, kiti du ai??i?? vertinami kontroversiA?kai. Ar negalAi??tumAi??te jA? aktualizuoti dabarties kontekste?

ai??i?? Nelabai supratau, kuris iA? tA? trijA? ai??i?? jau uA?mirA?tas? Apie juos raA?iau gal kiek ir padidindamas jA? reikA?mAi??, praleisdamas trAi??kumus ir silpnybes, bet tuomet buvau nuoA?irdA?iai A?sitikinAi??s, kad esu teisus. Labai keistai jauA?iuosi gavAi??s panaA?A? klausimAi??. PraAi??jo nemaA?ai laiko, pasikeitAi?? kultAi??rinAi?? situacija, pasikeitAi?? ir mano paA?iAi??ros A? literatAi??rinAi?? kAi??rybAi??. Bet vis vien, iA? naujo vertindamas jauA?iuosi taip, lyg juos iA?duoA?iau. TaA?iau toks likimas. Gal per ilgai gyvenu. Vienus eilAi??raA?A?ius skaiA?iau dar tarpukario nepriklausomybAi??s ir hitlerinAi??s okupacijos laikotarpiu, o kitus ai??i?? ilgais sovietmeA?io metais. Ir vAi??l laisvoje Lietuvoje grA?A?au prie tA?, kuriais A?avAi??jausi iki okupacijA?, besimokydamas mokykloje.

IA? senA? laikA? prisimenu A?velniAi??, dainiA?kAi?? SalomAi??jos NAi??ries lyrikAi??. Prisimenu ir Teofilio TilvyA?io epigramA?, parodijA?, feljetonA? gaivaliA?kAi?? juokAi??. Jis juokAi??si iA? aA?aringo jausmingumo, romantiniA? literatAi??ros A?tampA?, sacharininAi??s poezijos. Ai??vedAi?? A?iurkA?tumus, muA?ikiA?kus, tuo metu draudA?iamus nepoetiA?kus A?odA?ius: ai??zVieA?paA?ius atsipraA?au, / Kad muA?ikiA?kai raA?auai??? ( T. Tilvytis, A?emAi?? grA?A?ta namo, V., 1975, p. 45). Poemoje ai??zIA?pardavimas dAi??A?iosai??? parodijavo romantikA? ir simbolistA? kAi??rybAi?? ai??i?? Maironio, Fausto KirA?os, Kazio Binkio, Putino, Balio Sruogos ir kt. ai??zDiA?iusai??? buvo feljetoninAi?? klasikinAi??s poemos parodija, ai??zArtojAi??liuoseai??? ironiA?kai pavaizduotas padidintas, iA?pAi??stas teatraliA?kumas, susijAi??s su Vytauto DidA?iojo metais (1930-aisiais). Jeigu paanalizuosime dabartiniA? jaunA?jA? lietuviA? poetA?, ir ne tik jaunA?jA?, kAi??rybAi??, nesunkiai suprasime, kad epigramos, parodijos tradicija egzistuoja. Tik dabartiniai jaunieji, ir ne tik jaunieji, atsiriboja nuo laikraA?tinAi??s publicistikos motyvA?, kas nebuvo svetima T. TilvyA?iui, nuo retorikos, sentimentA? ir romantinio apsvaigimo ai??i?? A?ios savybAi??s anksA?iau buvo bAi??dingos lyrikai apskritai. StilistinA? A?ilko A?velnumAi?? dabar pakeitAi?? A?altas metalo gruoblAi??tumas, proziA?kA? A?odA?iA? stichija, absoliutus semantinis atvirumas. TaA?iau iA?nyko atviras kontaktas su skaitytoju. Mintys ir motyvai pasislAi??pAi?? uA? formos sAi??lygiA?kumo, painumo, mA?slingumo.

Kai kurios T. TilvyA?io epigramos gal nepaseno ir mAi??sA? dienomis. Ai??tai epigrama apie Miko Varpos ai??zpatriotizmAi??ai???:

Ministerijos aukA?tybAi??j

Varto kodeksA? tomus,

Stato vakarais namus,

A?inoma, tik ne valstybei,

Jei iA?kyla kas Ai??mai ai??i??

Bus Kaune nauji namai.

(Ten pat, p. 98)

T. TilvyA?io epigramos buvo grakA?A?ios, sAi??mojingos, su netikAi??tais posAi??kiais ir nelauktomis iA?vadomis. Juokas turi bendraA?mogiA?kAi?? prasmAi??. Jis nukreiptas prieA? A?mogaus silpnybes ir ydas, dvasinA? skurdAi?? ir parazitinio gyvenimo paieA?kas. TodAi??l T. TilvyA?io epigramA? ir parodijA? aktualizuoti nebAi??tina, jos natAi??raliai gyvuoja skaitytojo mintyse, A?iA? tekstA? iA?braukti iA? XX amA?iaus literatAi??ros istorijos, komiA?kA? A?anrA? antologijos neA?manoma. Tai, kAi?? T. Tilvytis sukAi??rAi?? sovietmeA?iu, beveik nebeturi meninAi??s vertAi??s. Poemoje ai??zUsnynAi??ai??? galima aptikti tik A?domiA? gimtosios kalbos intonacijA?, taikliA? aforistiA?kA? posakiA?, atspindinA?iA? socialinA? koloritAi??. Bet ai??i?? daugiau nieko.

IA? to trejeto S. NAi??ris, manyA?iau, yra talentingiausia. Jos melodinga, dainiA?ka, natAi??raliai emocionali lyrika tebeturi skaitytojAi??. Pagal poetAi??s tekstus sukurtos dainos. Grynosios lyrikos poA?iAi??riu jai nebuvo lygiA?. Gal tik J. Kossu-AleksandraviA?ius. Vincas Mykolaitis-Putinas Ai??jo greta ne kaip lyrinAi??s, bet kaip intelektualios meditacinAi??s poezijos atstovas. S. NAi??ries kAi??rybos turinys ir simbolis pradA?ioje buvo ai??zA?vaigA?dAi?? ai??i?? jaunystAi??ai???, A?adAi??jusi niekad negesti. Ai??iandieninAi??s poezijos kontekste tai bAi??tA? visiA?kas nonsensas, mAi??gAi??jiA?kas naivumas. TaA?iau kalbame apie treA?iAi?? ir ketvirtAi?? XX amA?iaus deA?imtmeA?ius, S. NAi??ries rinkinius ai??zAnksti rytAi??ai???, ai??zPAi??dos smAi??lyai???, ai??zPer lAi??A?tantA? ledAi??ai??? ir ai??zDiemedA?iu A?ydAi??siuai???. JaunatviA?kas maksimalizmas, susijAi??s su romantine pasaulAi??jauta, pripaA?ino tik kraA?tutinumus. Greitai atsirado juodi simboliai: ai??zjuodas angelasai???, ai??zjuodas kiparisasai???, kapus simbolizuojanA?ios geltonos vAi??liavos, ai??zjuodas sveA?iasai???. Kontrastas tiems simboliams ai??i?? ai??zmAi??za baltojiai???. Arba meilAi??, arba mirtis. YpaA? subtiliai poetAi?? iA?reiA?kAi?? trapios meilAi??s motyvAi?? eilAi??raA?A?iuose ai??zKur baltos statulosai???, ai??zKada manAi??s nebusai???. Nusivylimas meile sustiprino tragiA?kas intonacijas. Ima kartotis mirties motyvas. Kaip raA?Ai?? Vytautas Kubilius, ai??zmirties motyvas S. NAi??ries lyrikoje ai??i?? tai savotiA?kas ultimatumas pasauliui, pilnas A?nirA?io, paniekos ir nepasitenkinimoai??? (V. Kubilius, SalomAi??jos NAi??ries lyrika, V., 1967, p. 83). TaA?iau S. NAi??ris pavydAi??jo gamtai jos amA?inumo: ai??zGeriau uosiu bAi??ti, / Ai??altu akmens bokA?tu, / MaA?yte sraigeai??? (S. NAi??ris, RaA?tai, t. 1, V., 1984, p. 181). S. NAi??ries ryA?ys su socializmo idAi??jom, su treA?iafrontininkais tarsi iA?braukAi?? jAi?? iA? tikrA?jA? kAi??rAi??jA? tarpo, bet neiA?stAi??mAi?? iA? lietuviA? lyrikos istorijos.

Naujas Eduardo MieA?elaiA?io kAi??rybos vertinimas yra daug sudAi??tingesnis, galvojant apie jo kAi??rybos gausumAi?? ir A?vairumAi??. Ai??iandien atrodo svetimos jo himniA?kos, odiA?kos intonacijos, A?mogaus pavirA?utiniA?ko retorinio A?lovinimo ir garbinimo motyvai. Turiu galvoje Lenino premija paA?ymAi??tAi?? ciklAi?? ai??zA?mogusai??? (1962). TaA?iau tokio pobAi??dA?io kAi??ryba padAi??jo E. MieA?elaiA?iui iA?kovoti autoritetAi?? tarp dalies literatA?, o svarbiausia ai??i?? tarp politikA? ir ideologiniA? prievaizdA?. Savo kAi??ryba jis pravAi??rAi?? duris laisvesniam mAi??stymui, jaunA?jA?, ir ne tik jaunA?jA?, avangardui, vAi??lesniems kAi??rybiniams ieA?kojimams. Galvoju apie SigitAi?? GedAi??, TomAi?? VenclovAi??, VytautAi?? P. BloA?Ai??, JonAi?? JuA?kaitA?, MarcelijA? MartinaitA? ir kt.

E. MieA?elaiA?io kAi??rybos pradA?ia buvo daug A?adanti: rinkiniai ai??zLyrikaai??? (1943), ai??zTAi??viA?kAi??s vAi??jasai??? (1946). Jis tAi??sAi?? neoromantikA? tradicijas. Galima buvo justi Sergejaus Jesenino A?takAi??, iA?reikA?tAi?? pramuA?tgalviA?kAi?? pozAi??, Kazio Binkio, Juozo Tysliavos autoA?arA?o, farso, ironijos intonacijas. Visa tai bAi??tA? buvAi?? graA?u ir priimtina, jei tokia kAi??ryba nebAi??tA? papiktinusi komunistiniA? funkcionieriA?. DidelA? skandalAi?? sukAi??lAi?? eilAi??raA?tis ai??zKumelAi??ai???. Kumeliukas, nuo kurio jaunystAi??je krisdamas poetas susiA?eidA?ia, virsta jaunu Pegasu ai??i?? poetinio A?kvAi??pimo simboliu. Jis iA?reiA?kia gyvybingumo pradAi??, kAi??rybinAi??s laisvAi??s idAi??jAi??. Dar ir skausmingAi?? gimtinAi??s ilgesA?. Poetas kuriam laikui buvo paliktas ai??zuA? bortoai???, demoralizuotas. Teko prisitaikyti, atpirkti nuodAi??mes. Kuria vaikams: ai??zKastantas muzikantasai??? (1948), ai??zZuikis Puikisai??? (1949) ir kt. Ai??i kAi??rybos dalis iA? atminties nebus iA?braukta.

E. MieA?elaitis pasirinko montaA?o technikAi??, kuri atvAi??rAi?? galimybes kurti be pabaigos. Ai??iandieninio minimalizmo kryptis poezijoje prieA?tarauja tokiam uA?mojui. TaA?iau E. MieA?elaitis neatsiliko nuo poezijos naujoviA?. Prisimindamas kubizmo divergentines tradicijas, iA?bandAi?? visokiausius kompozicijos variantus ai??i?? A?vairius grafinius A?odA?iA? iA?dAi??stymus, A?odA?iA? figAi??ras: kubo, ovalo, varpo formas, pasakojimo tempo lAi??tinimAi?? ar greitinimAi??; tolimos semantikos A?odA?iA? gretinimAi??, uA?darumAi??, apvertimAi??, grA?A?imAi??, kompiuteriui bAi??dingAi?? A?enklA? sistemAi??. Visa tai galAi??jo pasitarnauti avangardinAi??s tradicijos atgaivinimui. TaA?iau pavirA?utiniA?ka retorika, uA?keikimai ir uA?bAi??rimai, abstraktaus idealizuoto A?mogaus vaizdas, embleminis, manifestinis stilius neturAi??jo meninAi??s A?taigos. NeuA?teko ir uA?keikimA?, kaip antai:

SkambAi??k nematoma

Ir esanti visur,

Skambioji

Mano lyra!

(A?mogus, V., 1962, p. 11)

Pernelyg didelA? visuomeninA?, kultAi??rinA? vaidmenA? suvaidino, gausybAi?? knygA? iA?leido. Mokyklos programose uA?Ai??mAi?? irgi ne vienAi?? puslapA?, todAi??l kaip nors paniekinamai numoti ranka A? E. MieA?elaitA? ir jo kAi??rybAi?? tikrai neverta. LiteratAi??ros mokslui dar ne kartAi?? teks grA?A?ti prie A?io autoriaus, nors A?iandien jo kAi??ryba paA?ymAi??ta minuso A?enklu.

ai??i?? Visada aptardavote (ir dabar tai darote) gerokai jaunesniA? raA?ytojA? kAi??rybAi??. Ar tai sukeldavo papildomA? sunkumA??

ai??i?? NepasakyA?iau, kad A?iuo metu esu labai aktyvus. Tiesa, nepriklausomybAi??s metais retkarA?iais recenzuoju ir vyresniA?jA?, ir vidurinAi??s kartos, ir jaunA?jA? kAi??rybAi??.

Kokie sunkumai ar sudAi??tingumai lydi analizuojant dabartinAi??, ypaA? jaunA?jA?, poezijAi??? Poezija iA?silaisvino nuo bet kokiA? ideologiniA? bendrybiA?, privalomA? taisykliA?. Kaip visuomenAi??, taip ir poetai suskilo A? atskirus atomus, atskiras monadas. Ai??sigalAi??jo visiA?ka laisvamanybAi??. Neliko su sociumu susijusio bendro tikslo. Tikslas ai??i?? pati kAi??ryba. Ji A?iandien pavirto slaptomis apeigomis, nes yra iA?laisvinta nuo privalomA? estetiniA?, etiniA?, filosofiniA? nuostatA?. Gyvename daugiamaA?iame pasaulyje, kur bet koks determinizmas paneigtas. Laikotarpiui bAi??dingas radikalus tradiciniA? vertybiA? atmetimas ir naujA? neradimas. KAi??ryba ai??i?? vieniA?umo nugalAi??jimas, dvasios terapija. Poetai, ypaA? jaunieji, susikAi??rAi?? savo individualA? stiliaus, A?anro kodAi??. Poetinio mAi??stymo kryptis individuali. Skaitytojas ir kritikas gali jAi?? perskaityti pagal savo individualA? supratimAi??. Ai??tai KAi??stuA?io Navako soneto pradA?ia:

iA?Ai??jus A? miestAi?? pilna A?moniA? didelAi??m

galvom: jie rita A?unis ant plonA? virveliA?

jA? duonoj tAi??kstanA?iai maA?A? skyluA?iA?

(Stalo sidabras, V., 2008, p. 316)

K. Navako sonetai nutolAi?? ne tik nuo tradicinio soneto formos, bet ir nuo bAi??dingos tam A?anrui kompozicijos bei turinio, kurA? interpretuoti reikAi??tA? perkeltine prasme, kaip dabartinAi??s egzistencijos embleminius A?enklus. A?mogus deformuotas. NAi??ra graA?us, bet sonete ai??i?? sudAi??tingas, daugiafunkcis, o jo likimas ai??i?? dramatiA?kas. Savo sAi??monAi??je toks A?mogus strimagalviais lekia iA? Niekur A? Niekur. Visai jaunA?jA? kartai bAi??dingi dvigubi ar trigubi metaforiniai perkAi??limai.

Kritika A?iandien iA? poetA? negali rimtai ko nors reikalauti ar pageidauti, nes ne visada aiA?ku, kas klaida, kas tiesa. PavyzdA?iui, kada bjaurastis perkeliama A? estetinAi?? plotmAi??. Pasaulis groteskiA?kas. Rimvydo StankeviA?iaus rinkinyje ai??zTylos matavimo vienetaiai??? A?lapimas ir kraujas susilieja kaip vienas ir tas pats A?mogaus kAi??nas: ai??zMan sakAi??, kad nuA?vitimas iA?tinka staiga, / it nepelnytas dAi??ris peiliu / kur nors vieA?ajame tualete. / <...> / Jauku. / Tai kas, kad grindimis A?ia per amA?ius srAi??va A?lapimas, / tai kas, kad dabar jis maiA?os su mano krauju…ai??? (p. 37). S. Geda rinkinyje ai??zFreskosai??? dar toliau nuAi??jo, atmesdamas veidmainiA?kumAi?? ir pavadindamas A?mogaus lyties organus, sekso aktAi?? tikraisiais vardais. Bet ar tai patinka skaitytojui, kurio estetines paA?iAi??ras ilgAi?? laikAi?? formavo klasikiniai tekstai.

Tai pirma problema. Antra ai??i?? meniA?kumo ir kokybAi??s klausimas. Vyksta literatAi??ros rAi??A?iA? mutacija. Nyksta skirtumas tarp tragiA?kumo ir komizmo, tarp prozos ir poezijos. Lyrinis reagavimas ir romantika liko tik prisiminimuose. Pasaulio negraA?umAi?? bandoma paversti poetiniu groA?iu. Kaip sakiau, lyrikos A?ilkAi?? pakeiA?ia metalas. TradicinA? lietuviA? lyrikai kaimo peizaA?Ai?? ai??i?? iA?stumia miestas. A?aidA?iama A?vairiais stiliais ir A?anrais: A?ia pat ironija ir autoironija, groteskas, parodija ir autoparodija, atsiminimai, reklamos stilistiniai intarpai, rimtumas ir nerimtumas. KAi??rybinAi??s raidos tempas didA?iulis. Kuriama individuali kalba. Gramatika apverA?iama aukA?tyn kojom. SpecifiA?kai surikiuojami A?odA?iai, ieA?koma jA? naujA? garsiniA? atspalviA?. Daug eksperimentuojama. Kaip ir gyvenime ai??i?? nAi??ra vieno pasirinkimo varianto. PostmodernistinAi?? ar postavangardinAi?? tradicijos palieka A?ymAi??. JA? atsiradimAi?? sAi??lygoja sujaukta, sudrumsta, uA?terA?ta A?emAi?? ir A?mogaus dvasia, susvetimAi??jimas, paranojiA?kos fobijos. Jei pats poetas nelabai suvokia, apie kAi?? jis raA?o, tai kritikui dar sudAi??tingiau. Ne vienas poetas eiliuoja tylAi??jimAi??. MinAi??tame rinkinyje R. StankeviA?ius prabyla: ai??zBandA?iau nesuprast A?io pasaulio / kiek galiu, kiek tik leista ilgiau, / <...> / Tad apsimeA?iau tuo, kuris A?ito pasaulio nematAi??sai??? (p. 44). AnksA?iau panaA?i savijauta buvo vadinama eskapizmu, pabAi??gimu, nusiA?alinimu. Prievarta niekad nepadAi??jo ir nepadAi??s menui. Net jei jis kartais ir atsiduria aklavietAi??je, kuriAi?? irgi galima meniA?kai pavaizduoti.

ai??i?? Ar galAi??tumAi??te suformuluoti savo kartos raA?ytojA? kAi??rybos ir dabartiniA? jaunA?jA? esminius skirtumus? Ne vien kAi??rybos principA?, bet ir santykio su aplinka, savojo ego.

ai??i?? Tarp vyresniosios ir jaunesniosios kartos poetA? nAi??ra kategoriA?ko skirtumo. Jis pasireiA?kia A?vairiais niuansais, kalbos organizavimo sistemoje. PavyzdA?iui, jei prisiminsime JonAi?? KalinauskAi??, gimusA? 1947 m., tai jo rinkinys ai??zPlunksnA? plAi??A?ytojosai??? kai kuriais bruoA?ais pralenkia net kraA?tutinA? jaunA?jA? avangardAi??. Mano karta reiA?kAi??si ir sovietmeA?iu, kuomet daug kas buvo primesta. TodAi??l dalis kAi??rybos tinka tik GrAi??to parkui. Bet atsakydamas A? A?A? klausimAi?? galvoju apie nepriklausomybAi??s dvideA?imtmetA?. VyresniA?jA? A?ia bAi??tA? gana daug: Justinas MarcinkeviA?ius, Algimantas Baltakis, Marcelijus Martinaitis,Vytautas P. BloA?Ai??, Jonas JuA?kaitis, Algimantas Mikuta, Mykolas KarA?iauskas, Petras Palilionis, Vacys Reimeris, Robertas Keturakis. O iA? viduriniosios kartos ai??i?? Valdemaras Kukulas, Antanas A. Jonynas, Gintaras Patackas, Vladas BraziAi??nas. VisA? nesuminAi??si. Kai kurie vyresniosios ir vidurinAi??s kartos atstovai savo kAi??rybos pobAi??dA?iu artimi jauniesiems.

Visi poetai A?iandien bando A?minti egzistencijos mA?slAi??. Kalbos sistemoje vyresnieji labiau laikosi kalbos taisykliA?, jiems bAi??dingas kompozicinis iA?baigtumas, bet irgi laisvinasi iA? atsibodusiA? bendrybiA? bei sustingusiA? A?anriniA? modeliA?. Pagrindiniai motyvai ai??i?? A?emAi??s sakralizacija, prisiminimai. AmA?ino A?ydo, Kristaus atpirkimo mitai. JA? metaforos atsiremia A? praeitA?: vaikystAi??, kaimo gamtos erdvAi??, su skausmu ir sopuliu A?velgia A? A?mogaus, lietuvio dramAi?? praeityje ir dabartyje. Jei galima taip pasakyti, neeliminuoja iA? eilAi??raA?A?io atvirumo idAi??jai ar motyvui. Ai??i karta ryA?kiau, atviriau atspindi perAi??jimAi?? iA? imperinAi??s diktatAi??ros A? kultAi??rinAi??s laisvAi??s metus. TaA?iau dalis vyresniosios kartos poetA? neiA?silaisvino iA? senamadiA?kumo, naivumo, banalumo.

Jaunieji daugiau orientuojasi A? Europos kultAi??rAi??. Jie labiau iA?silaisvinAi?? iA? autoritetA? A?takos, linkAi?? improvizuoti, atmeta ritminAi?? inercijAi??, rimo ai??zautomatizmAi??ai???. Ritmas ir rimas pereina A? A?odA?iA? srauto vidA?. Palyginus su vyresniA?jA? suformuota tradicija, aiA?ku, kad dvasinAi??, intelektualinAi?? sumaiA?tA? iA?reiA?kia ir formos harmonijos praradimas, sAi??moningas sintaksAi??s taisykliA? prieA?pastatymas stilistinei logikai. PavyzdA?iui, dvitaA?kis perkeliamas A? eilutAi??s pradA?iAi?? ar vidurA?. TikrovAi??je ir A?mogaus gyvenime nAi??ra logikos, kodAi??l ji turi bAi??ti eilAi??raA?tyje? SemantikAi?? daA?niau pakeiA?ia fonika. Pirmiausia skaitytojas girdi garsA? pasikartojimAi??, garsA? ritmAi??, o tik paskui ai??i?? kas slypi uA? jA?. A?odis daA?nai pavirsta brAi??kA?niu, spalva ai??i?? kaip dailAi??je. Laurynas Katkus eilAi??raA?tyje ai??zDvasiA? iA?A?aukimasai??? iA? rinkinio ai??zUA? 7 gatviA?ai??? pripaA?A?sta: ai??zgarsas / kuriam dabar nerandu bAi??dvardA?io.ai??? VyresniA?jA? gyvenimo aplinka buvo sodA?ius, kur tyla ir gamtos garsai suteikia jausmingo dA?iaugsmo, o jaunA?jA? aplinka ai??i?? miestas, gatviA? A?urmulys ir garsA? chaosas, vakarAi??liA?, naktiniA? klubA? apnuogintas bruzdesys.

Jaunieji priartAi??jo prie grynosios, nuo idAi??jiA?kumo apvalytos kAi??rybos, apie kuriAi?? daugiau kaip prieA? pusA?imtA? metA? raA?Ai?? Sorbonos auklAi??tinis Juozas Keliuotis. Anot jo, tikroji poezija ai??znieko neskelbia, nieko nemokina ir niekuo negrasina, spindi nuostabiu groA?iu. O A?is groA?is yra niekam nenaudingas: jis pats savyje turi pateisinimAi??, jis egzistuoja tik savo iA?vidiniu vertingumuai??? (J. Keliuotis, Meno tragizmas, V., 1997, p. 511). PanaA?iAi?? mintA?, kaip A?inome, savo eilAi??raA?A?iuose skelbAi?? poetas H. Radauskas. TaA?iau meninA? groA?A? atitraukti nuo ryA?io su poeto iA?gyvenimais, jo reagavimu A? realybAi??, jo poA?iAi??riu ne tik A? menAi??, bet ir A? A?mogaus egzistencines problemas niekam iki galo nepasisekAi??. Visa tai skaitytojas suvokia jei ne pirmAi?? kartAi?? skaitydamas, tai vAi??liau, eilAi??raA?A?io ai??zdugneai???.

ai??i?? TurbAi??t geriausia, kai A? literatAi??rAi?? ateinanA?ius raA?ytojus palydi (recenzijomis) jA? kartos kritikas. Sieja bendri laiko ir pasaulAi??jautos A?enklai. Tai palengvina kAi??rybos suvokimAi??. Deja ai??i?? paprastai A?ie kritikai pradeda raA?yti vis maA?iau ir galA? gale pasislepia saugioj ir A?iltoj literatAi??rologijos niA?oj. JAi??s ai??i?? maloni iA?imtis. Kas labiausiai skatina neapleisti A?ios veiklos?

ai??i?? A?ia jau lengvesnis klausimas. Kritikas turi bAi??ti A?sitikinAi??s, kad jo darbas reikalingas, gali prisidAi??ti prie meninAi??s kokybAi??s iA?saugojimo. Ai??iandien tokio A?sitikinimo tarsi nAi??ra, nes reikia aprAi??pti gausybAi?? gyvosios literatAi??ros faktA?, paA?inti kitA? tautA? literatAi??ros tendencijas. PasiruoA?imas kritiko darbui yra gana ilgas, reikia kantrybAi??s ir pasiA?ventimo. KAi?? jau kalbAi??ti apie talentAi??. ProfesionaliA? kritikA? nedaug buvo ir praeityje. Turiu galvoje ikisovietinA? periodAi??. Recenzijas ir analitinius straipsnius raA?Ai?? patys raA?ytojai. Manau, teks grA?A?ti prie minAi??tos patirties. PerAi??jimas A? literatAi??rologijAi?? sAi??lygotas gyvenimo aplinkybiA?, paprastos buities. Juk literatAi??ros studijas baigAi??s privalo uA?dirbti kasdienA? duonos kAi??snA?, tarnauti mokslo A?staigoje, dirbti redakcijose uA? nuolatinA? atlyginimAi??. Koks dabar kritiko ar poeto atlyginimas? Lieka pensininkai. Malonu, kad laikote mane iA?imtimi. Gal be reikalo, nes mano, kaip kritiko, aktyvumas gerokai sumaA?Ai??jAi??s. Niekas juk neruoA?ia kritikA?, kaip ir raA?ytojA?. Honorarai taip pat neskatina. Taigi perspektyvos kol kas nekokios. Ilgainiui, reikia tikAi??ti, sAi??lygos kritikams pagerAi??s. JA? ratas prasiplAi??s. Kaip sakoma, tuA?A?ios vietos nebAi??na.

ai??i?? Ne kartAi??, skaitydamas recenzijas, pastebAi??jau keistokAi?? reiA?kinA?. Ai??tai kritikas literatAi??roje (daA?niausiai uA?sienio) iA?A?vejoja labai A?domA? kAi??rybos interpretacijos modelA?. VAi??liau, raA?ydamas recenzijAi??, iA? paskutiniA?jA? stengiasi sukiA?ti autoriaus tekstus A? A?iAi?? Prokrusto lovAi??. Jei nelenda, nukapoja rankas ir kojas. Kas tai ai??i?? vaikiA?ka kairumo liga ar rimtesnis negalavimas?

ai??i?? Atsakymas nebus ilgas, nes A?iuo poA?iAi??riu ne visas recenzijas analizuoju. Tikiu, kad taip yra. Jeigu pasitaiko toks kritikas, reikia manyti, jis nori pasirodyti kaip itin novatoriA?kas, europietiA?kas, giliai mAi??stantis ir apsiskaitAi??s. Tai sveikintinos ypatybAi??s, bet jos neturi kenkti vertinimams. O ir poezijoje ar nAi??ra panaA?iA? reiA?kiniA?? Kritikoje stinga diskusijA?, polemikos, nuomoniA? A?vairovAi??s. Kalta ir pati literatAi??rinAi?? spauda, kuri apsiriboja viena recenzija apie knygAi??. Arba ir jos nebAi??na. LiteratAi??rinis gyvenimas atrodo A?vairus ir turtingas, knygA? iA?leidA?iama kasdien, bet koks jA? populiarumas, meninAi?? kokybAi?? ai??i?? neiA?ryA?kinama. Ir poetai, ir kritikai nori atrodyti esAi?? originalAi??s, skaitytojAi?? stulbinti naujovAi??mis. O iA? kur jA? paimsi? Tai uA? mAi??sA? ai??zkiemoai??? ribA?. Tarsi norime pasakyti, kad ir mes nepAi??sti. Tai ne tiek liga, kiek tarp kritikA? pasitaikantis iA?didus naivumas.

ai??i?? Kadangi daA?niausiai raA?ote apie poezijAi??, A?domu, kaip vertinate poeto kAi??rybos kokybAi??s ir jo amA?iaus sAi??sajas. Vieni tvirtina, kad poetas ai??zmirA?taai??? trisdeA?imties metA?, kiti ai??i?? kad keturiasdeA?imties ar penkiasdeA?imties. KAi?? manote apie A?iuos teiginius?

ai??i?? MeninAi?? kokybAi?? nulemia ne tik amA?ius, bet ir kitos aplinkybAi??s. Pvz., A?anro, motyvo pasirinkimas. RomantinAi??s meilAi??s, gamtos, mirties motyvai efektyviau buvo iA?reikA?ti jaunystAi??je (S. NAi??ris). TAi??vynAi??s meilAi??s, karo, vieniA?umo temos, ryA?ys su liaudies kAi??ryba taip pat meniA?kai stipriau skambAi??jo ankstyvuosiuose Pauliaus Ai??irvio eilAi??raA?A?iuose. V. Mykolaitis-Putinas meniA?kiausius eilAi??raA?A?ius sukAi??rAi?? bAi??damas trisdeA?imties (ai??zTarp dviejA? auA?rA?ai???). TaA?iau A?taigos poA?iAi??riu nenusileido ir vAi??liau sukurti bei iA?leisti rinkiniai, kuriuose meninAi?? kokybAi?? nulemia filosofiniai, tragiA?kos A?mogaus egzistencijos motyvai. EgzistencinAi??s, filoso-finAi??s meditacijos krypA?iai reikia didesnAi??s intelektualinAi??s brandos, ateinanA?ios su metais. Ai??ito reikia ir platesnAi??s apimties A?anrui, pavyzdA?iui, poemai. Kalbu apie klasikinA? lyrikos laikotarpA?, kada poetas dar kupinas entuziazmo, idealizmo, troA?kimo atnaujinti pasaulA? ir menines poezijos formas. Ai??iuo poA?iAi??riu galima prisiminti futurizmAi??, dadaizmAi??, ekspresionizmAi??, postmodernizmAi?? ar A?iuolaikinA? avangardAi??. VyresniA?jA? sAi??monAi??je greiA?iau atA?Ai??la tas entuziazmas. Taigi minAi??tas ryA?ys (tarp kAi??rybos ir amA?iaus) egzistuoja. ManyA?iau, kad jis stipriausiai veikia tarp trisdeA?imties ir keturiasdeA?imties metA?. TaA?iau tai ne absoliutus veiksnys. Ai??iandien jo reikA?mAi?? vis maA?Ai??ja. GalAi??tume prisiminti daug ilgaamA?iA? poetA?, kuriA? kAi??rybinAi?? ai??zmirtisai??? sutampa su natAi??ralia mirtimi. Praeityje daug lietuviA? poetA? jauni apleido A?A? pasaulA?. Taip ir gimAi?? mAi??sA? sAi??monAi??je tradicija, kad tikrAi??jAi?? lyrikAi?? kuria tik jauni.

ai??i?? Skaitydamas vertinimus apie JAi??sA? memuarA? knygAi?? ai??zKumelAi?? vardu Emiljaai??? [tos knygos pavadinime vardAi?? Emilija uA?raA?iau taip, kaip buvo tariamas mAi??sA? kaime ai??i?? Emilja, ai??i?? V. A.] pastebAi??jau, kad daA?niausiai pasitaikantys epitetai ai??i?? ai??zatvirasai??? ir ai??zautoironiA?kasai???. Tikiuosi, A?ie prisiminimai ne tik laiko dokumentas (liudijimas), bet ir atitinkamA? imperatyvA? iliustracijos. Jei ne paslaptis ai??i?? kokiA??

ai??i?? Ta knyga organiA?kai ai??zprilipoai??? man prie A?irdies, atvAi??rAi?? visas sAi??monAi??s kerteles. Dar kartAi?? nugyvenau savo konfliktiA?kAi??, kupinAi?? dramatiA?kA? pasirinkimA? gyvenimAi??. PaA?velgiau A? jA? iA? vidaus ir atvirai kritiA?kai, autoironiA?kai iA? A?alies. KAi??rybinAi??s laisvAi??s sAi??lygomis jau galAi??jau tAi?? atvirumAi?? parodyti. Mano jaunystAi??s gyvenimas ir buvo imperatyvA? pasirinkimas. Prie ko jungtis? Kam prisiekti? KokA? keliAi?? pasirinkti ai??i?? eiti lengvesniu ar sunkesniu, sudAi??tingesniu keliu? Buvo keli pasirinkimai: prisijungti prie partizanA?? Bet buvau per jaunas. Arba ai??znesiA?akotiai???, uA?A?iaupti burnAi?? ir tyliai dirbti pasirinktoje studijA? srityje, kaip daug kas elgAi??si. Prisitaikyti prie esamA? sAi??lygA?, vadinasi ai??i?? prie politikos. Vos pasibaigAi?? karas, atvykau A? VilniA? siekti mokslo ai??i?? iA? vidurio kaimo. 1941 m. buvau baigAi??s A?eA?ias pradA?ios mokyklos klases, 1945 m. ai??i?? dar dvi klases. Galvoje ai??i?? vAi??jai A?vilpia. Buvau tikintis katalikas, lankiau baA?nyA?iAi??. Politika tuomet ai??i?? dar tik paslaptinga sAi??voka. Per trejus metus uA?baigiau gimnazijos kursAi?? Vilniaus universiteto Parengiamuosiuose kursuose, kuriuose dAi??stAi?? universiteto profesoriai. A?ia mokAi??si A?vairiA? tautybiA? moksleiviai, tarp jA? nemaA?ai A?ydA?, rusA?, karaimA?. Daugelis jA? buvo iA? vaikA? namA? ar net grA?A?Ai?? iA? fronto. Aplinka pasirinkimAi?? irgi veikAi??. Mokslas man visada sekAi??si. Buvau paliktas dAi??styti tame paA?iame Pedagoginiame institute, kurA? baigiau 1952 m.

KodAi??l 1946 m. A?stojau A? komjaunimAi??? Mano biA?iulis Pranas MiA?utis A?tikinAi??jo, kad Hitleris nugalAi??jo beveik visAi?? EuropAi??, o socializmo neA?veikAi??. UA? socializmAi?? pasisakAi?? ne vienas Europos raA?ytojas intelektualas, kaip antai Ernestas Hemingwayai??i??us, Lionas Feuchtwangeris, Theodoreai??i??as Dreiseris, Arnoldas Zweigas. Galvojau, gal iA? tikrA?jA? mano biA?iulis teisus. Bet maA?iau ir terorAi??: buvo paA?alintas iA? darbo instituto rektorius, ne vienas dAi??stytojas, docentas. Tik neA?inojau, kad nuo stalinistiniA? represijA? A?uvo milijonai. Visa tai komunistinis reA?imas sugebAi??jo slAi??pti. Tie, kurie pradA?ioje tikAi??jo socializmo sistema, nenutuokAi??, kad ta sistema bankrutuos, neteks A?mogiA?ko veido, iA?sigims ir A?lugs. Vadinasi, pasirinkimas nebuvo malonus. TaA?iau jaunystAi??s idealizmas liepAi?? ieA?koti iA?eities paA?ioje socializmo sistemoje, prisitaikyti prie laiko primestA? aplinkybiA? ir siekti teisybAi??s. Ta mintis iA? dalies, kaip man atrodAi??, pasitvirtino. Buvau paskirtas (ai??ziA?rinktasai???) Vilniaus universiteto LietuviA? literatAi??ros katedros vedAi??ju. Katedrai vadovavau dvideA?imt metA? (1971ai??i??1991). Iki tol katedra buvo nuolat ai??zvalomaai???, persekiojama, A?alinami talentingi jos dAi??stytojai. TikAi??jausi, kad, turAi??damas tarp valdA?ios virA?Ai??niA? politinA? autoritetAi??, katedros dAi??stytojams suteiksiu nors minimaliAi?? kAi??rybos laisvAi??. Visais laikais lietuviA? gentA? grAi??dino nuolatinAi??s okupacijos ir ji buvo nuolat priversta kovoti bei prisitaikyti, kad iA?liktA?. PrisiminimA? knygoje autoironiA?kai A?aipausi iA? savo naivaus idealizmo, bet daug kas pasitvirtino. NAi?? vienas dAi??stytojas nenukentAi??jo. Ai?? katedrAi?? prikalbinau ateiti ir lituanistams skaityti paskaitas poetAi?? MarcelijA? MartinaitA?, kuris savo kAi??ryba nebuvo priimtinas komunistinei valdA?iai. AA? pats lojalumAi?? privalAi??jau iA?saugoti, ai??zpasiaukotiai???. RaA?iau straipsnius apie socialistinA? realizmAi??, kad kitiems nereikAi??tA? to daryti. AktyvumAi?? paveldAi??jau iA? motinos, o prisitaikymAi?? prie alinanA?iA? aplinkybiA? ai??i?? iA? tAi??vo. NepriklausomybAi??s metais iA? karto papraA?iau mane iA?braukti iA? komunistA? partijos gretA?. Nors galAi??jo likti dar vienas imperatyvas ai??i?? ir toliau dalyvauti politiniame gyvenime. Bet politika jau buvau sotus.

ai??i?? Beveik kiekvienas menininkas turi ai??zprisijaukintiai??? laikAi??, A? kurA? ai??zA?metaai??? lemtis. DaA?niausiai ai??i?? konfrontuodamas. JaponA? dzenbudistai teigia, kad negatyvios energijos panaudojimas neretai yra efektyvesnis nei pozityvios. Ar galAi??tumAi??t subjektyviai interpretuoti A?iuos teiginius, pasiremdamas savo kAi??rybiniu patyrimu?

ai??i?? Dzenbudizmas sulaukia mAi??sA? laikais A?vairiA? interpretacijA?. Ai??i filosofinAi??, etinAi??, moralinAi?? ir estetinAi?? kryptis ypaA? tinka dabarA?iai, kada vieA?patauja individualizmas, individualus pasirinkimas, A?monAi??s nepatenkinti tuo, kAi?? turi, kAi?? pasiekAi?? ar gali pasiekti. RytA? filosofija dzenbudizmAi?? apibrAi??A?ia kaip meditatyvinio nugrimzdimo A? save bAi??senAi??, kada iA?nyksta bet koks dualizmas ai??i?? aA?ai??i??tu; subjektasai??i??objektas; teisingasai??i??klaidingas ir t. t. Dzenbudizmas skelbia vientisAi??, nedalomAi?? pasaulA?, prieA?tarauja dabartiniam A?moniA? padalijimui A? ai??zA?emasai??? ir ai??zaukA?tasai??? kastas, A? prasA?iokus ir elitAi??. O pas mus ai??i?? A? runkelius ir miesto ponus, kurie didA?iuojasi savo pranaA?umu.

DabartinAi?? lietuviA? poezija ai??zA?aibuojaai??? daugiau negatyvia energija, tai padeda gal ir geriau suvokti, kokiame pasaulyje gyvenam, koks yra A?mogus. Poezija apskritai, ypaA? XX amA?iaus poezija, spinduliuoja negatyvumAi??, atmesdama senas tradicijas, pasikartojanA?ius motyvus, iA?reikA?dama amA?inAi?? A?mogaus netobulumAi??. Ir gyvenime negatyvi energija yra savotiA?kas variklis, ai??zveA?antisai??? mus A? priekA?. A?moniA? A?irdys ir mintys yra linkusios A? pikta. O tai savyje suponuoja narcisizmAi??, egocentrizmAi??, netolerancijAi?? kitaip galvojanA?iam. Toks A?mogus yra ydingai pavydus. Dievas paaukojo vienatinA? savo sAi??nA?, kad panaikintA? blogA?. Sudegino miestus ai??i?? SodomAi?? ir GomorAi??, kad nubaustA? nedorAi??lius ir nusidAi??jAi??lius. Niekas nepadAi??jo. Tobulas A?mogus, A?inoma, bAi??tA? nebeA?domus. Bet jis per toli nuA?engAi?? link nuodAi??mAi??s.

Turime ir antrAi?? dzenbudizmo puslapA?. Per meditatyvinA? nugrimzdimAi?? A? save galima iA?valyti savo sielAi??, kad bAi??tA? graA?esnAi??, nei buvo gimdama. Turiu galvoje japonA? kultAi??rininko Kazuo Inamori lietuviA?kai iA?leistos knygos ai??zGyvenimo filosofijaai??? (2006) mintis. Kas svarbiausia A?iame tamsaus chaoso amA?iuje? Kokia gyvenimo vertAi?? ir prasmAi??? DAi??l ko gyvename? Kaip turAi??tume planuoti savo gyvenimAi?? ir gyvenimo svajones? Dzen praktika ir joga padeda iA?valyti sielAi??. Nuo jos nuvalyti purvAi??, blogAi??jAi?? karmAi??. ai??zPirmiausia dzen praktika ir joga padeda tAi?? darbAi?? atlikti. Valoma iA? iA?orAi??s, panaA?iai kaip lAi??A?iai A?lifuojami iA? iA?orAi??s pusAi??s. Pirmiausia, numetus intelektAi??, pasiekiami jausmai, tada, nuvalius jausmus, pasiekiami instinktai, tada, nuvalius instinktus, pasiekiama dvasia, o galiausiai ai??i?? tikrasis aA?ai??? (p. 237). Meditacija padeda pasiekti skaidriAi?? sAi??monAi??s bAi??senAi??, kada A?mogus lieka tik su savimi. Sunkus darbas, sunkumai ir rAi??pesA?iai naikina blogA?. O kaip suderinti tuos penkis meditacinio nugrimzdimo A?ingsnius su negatyvia energija? Ai??ito autorius nepasako. ManyA?iau, kad negatyvi energija gali nuvalyti sielAi?? iki vidinio nuA?vitimo. Tai labai svarbu, nes A?mogus ir poetas dabar gyvena sutrikAi??s, nors yra laisvas, bet jauA?iasi tarsi uA?speistas A? kampAi??. Taigi dvasinAi?? prasmAi?? glAi??di dvasios apsivalyme.

ai??i?? Pastarieji du deA?imtmeA?iai ai??i?? tai socialinio, kultAi??rinio, politinio ir kt. lAi??A?io metas. RytieA?iai nuoA?irdA?iai gailisi A?moniA?, gyvenanA?iA? tokiu laikotarpiu. O rusai ai??i?? prieA?ingai: ai??zPalaimintas, kuris aplankAi?? A?A? pasaulA? lemtingom jo akimirkomai??? (A. Fetas). Kuris poA?iAi??ris Jums artimesnis?

ai??i?? Tas laikotarpis man A?domus, A?vairus. A?monAi??s atsiskleidAi??, apsinuogino visais poA?iAi??riais. Kaip ir daugelis, aA? buvau iA?siilgAi??s laisvAi??s, nors ji nAi??ra lengva. Kiekvienas A?mogus individualiai atsako uA? save, uA? savo likimAi??. Socializmo laikais beveik visi kolektyviai kentAi??jo vargus ir rAi??pesA?ius, vienodai rizikavo. NereikAi??jo per daug stengtis ar persidirbti. Tai ir privedAi?? visAi?? sistemAi?? prie bankroto. KentAi??jo, A?inoma, ir nuo reikalavimo bAi??ti lojaliu partijai. A?emino tas nenuoA?irdus lojalumo partijai vaidinimas. Socialinis lAi??A?is pagimdAi?? kitokiAi?? neteisybAi??. Ai??A?Ai??lesnieji spAi??jo laiku uA?grobti daugiau turto. Bet tAi?? A?A?Ai??lumAi??, sugebAi??jimAi?? apgaudinAi??ti valdA?iAi?? taip pat suformavo socializmo moralAi?? ir etika.

Afanasijaus Feto poetinAi?? frazAi?? turi universaliAi?? prasmAi??. Pagal jAi?? visi konfliktiA?ki, rizikingi istoriniai laikotarpiai, A?vairAi??s lAi??A?iai yra prasmingi A?mogaus galimybiA? patikrinimai, savo lemties suvokimo iA?bandymai. LAi??A?io laikotarpiu aA? vAi??l prisiminiau savo gimtAi??jA? kaimAi??, tAi??vA? supratimAi??, kaip mAi??styti apie istorinius pasikeitimus. Gyvenimo prasmAi?? jiems buvo labai aiA?ki ir be dzenbudistA? filosofijos. Mano akiratis, veikiamas mokslinio paA?inimo, pasidarAi?? daug platesnis, todAi??l, lygindamas visokius variantus, renkuosi dabartinAi?? laisvAi??, jos perspektyvAi??. Nemanau, kad greit bus koks nors naujas lAi??A?is. Jo jau nematysiu, nepatirsiu.

RytieA?iA? sAi??monAi?? atsilieka nuo laiko bAi??gsmo. Ji daugiau priklauso nuo religijos A?skiepyto stabilumo, kolektyvinio gyvenimo bAi??do. RusA? poA?iAi??ris A? A?A? lAi??A?A? yra nevienodas. Vieni ilgisi socialistinAi??s imperinAi??s praeities, kiti ai??i?? dA?iaugiasi praturtAi??jimo galimybAi??mis, atsiradusiais A?ansais karjerai, atvirumu pasauliui.