Biografijos rekonstrukcijos bandymas: Mikalojus Vorobjovas

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: DailAi??s istorija
AUTORIUS:Ai??GiedrAi?? JankeviA?iAi??tAi??
DATA: 2014-03

2013 m. spalio 29 d.ai??i??2014 m. sausio 19 d. Vilniaus paveikslA? galerijoje veikAi?? paroda ai??zDailAi??s istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903ai??i??1954)ai???, skirta VOROBJOVO 110-osioms gimimo metinAi??ms. Parodos kuratorAi??s GiedrAi?? JankeviA?iAi??tAi?? ir Rima RutkauskienAi?? iA?samiai pristatAi?? menotyrininko gyvenimAi?? ir profesinAi?? karjerAi??, faktinAi?? informacijAi?? A?vaizdino dokumentais ir fotografijomis iA? Lietuvos dailAi??s muziejaus archyvo ir muziejaus rinkiniuose iA?likusiomis Vorobjovo bibliotekos knygomis. Atskira salAi?? buvo skirta Vorobjovo dailAi??s kritikai, jo tekstA? iA?traukos sugretintos su analizuojamA? dailAi??s kAi??riniA? originalais ai??i?? Marijos CvirkienAi??s ir vengrA? modernisto Vilmoso Aba NovA?ko tapyba, Viktoro PetraviA?iaus grafika. Vorobjovo kritikos pristatymui atrinktA? Mikalojaus Konstantino A?iurlionio darbA? originalai parodos metu buvo iA?veA?ti iA? Lietuvos ir eksponuojami Gento dailAi??s muziejuje, tad kuratorAi??ms teko verstis faksimilAi??mis. TekstA? ir kAi??riniA? sugretinimas leido A?iAi??rovams A?sitikinti kritiko A?vilgsnio aA?trumu, A?odA?io A?taiga ir savalaikiA?kumu. A?ia spausdinamas GiedrAi??s JANKEVIA?IA?TAi??S straipsnis apibendrina darbAi??, atliktAi?? rengiant parodAi??, pristato sukauptAi?? medA?iagAi?? ir jos interpretacijas, atskleidA?ia, kuo Vorobjovo paveldo tyrimai aktualAi??s mAi??sA? dienomis, kodAi??l A?iai asmenybei turAi??tA? tekti daugiau vietos mAi??sA? kultAi??ros istorijoje.

Mikalojus Vorobjovas (1903ai??i??1954) ai??i?? vienas talentingA?jA? tarpukario Lietuvos intelektualA?, siekusiA? suartinti mAi??sA? A?alies kultAi??rAi?? su Vakarais. GrakA?A?iai, puikiu stiliumi paraA?yti jo tekstai dAi??jo pagrindus vakarietiA?kA? standartA? Lietuvos dailAi??s kritikai ir dailAi??s istorijai. Mikalojaus Konstantino A?iurlionio kAi??rybos tyrinAi??tojai A?ino jA? kaip A?io menininko kAi??rybos interpretuotojAi??, Vilniaus mylAi??tojai A?avisi jo studija ai??zVilniaus menasai??? (1940). VorobjovAi?? mini ir VakarA? dailAi??s istoriografija. Jis cituojamas kaip PietA? Vokietijos vAi??lyvojo baroko architekto Dominiko Zimmermanno (1685ai??i??1766) palikimo A?inovas (apgynAi?? disertacijAi?? apie jo pastatA? langA? formA? genezAi??) ir prancAi??zA? dailAi??s istoriko Henri Focillono veikalo ai??zLa vie des formesai??? (1934) vienas pirmA?jA? recenzentA? (tai, kad jis giliai A?siskaitAi?? A? recenzuojamos knygos autoriaus mintis ir sklandA?iai atskleidAi?? jas kitiems, yra pastebAi??jAi??s Focillono amA?ininkas A?veicaras Heinrichas WAi??lfflinas).

Nesame susipaA?inAi?? su A?iais dviem vokieA?iA? kalba skelbtais Vorobjovo tekstais, mAi??sA? atmintyje nAi??ra ir daugumos lietuviA? kalba publikuotA? jo straipsniA?. Apskritai nelabai A?sivaizduojame jo palikimo visumAi??, niekas nAi??ra mAi??ginAi??s kurti jo intelektualinAi??s biografijos, nors nuorodA? A? Vorobjovo studijas Vokietijos universitetuose, ten patirtas A?takas gausu, jos daA?nai bAi??davo pasitelkiamos teigiant iA?skirtinA? Vorobjovo iA?silavinimAi?? ir glaudA?ius ryA?ius su VakarA? humanistikos tradicija.

Vorobjovo aktyvios veiklos laikotarpis Lietuvoje tetruko aA?tuonerius metus ai??i?? nuo 1936 iki 1944-A?jA?. Nors jo talento A?vaigA?dAi?? ryA?kiai suA?ibo net keliose dailAi??tyros srityse, iki A?iol tAi?? palikimAi?? suvokiame kaA?kaip sporadiA?kai. Jo vardas ir svarbiausi veikalai ai??i?? monografija apie A?iurlionA?, knyga ai??zVilniaus menasai??? ir Vilniaus universiteto bibliotekoje iA?likAi??s habilitacinAi??s disertacijos ai??zModernizmo epocha Europos mene ir M.K. A?iurlionio kAi??rybaai??? rankraA?tis buvo skaitomi privaA?iai, aA?tuntojo deA?imtmeA?io antroje pusAi??je pradAi??jo kilti A? vieA?umAi??. XX amA?iaus paskutiniajame deA?imtmetyje jo tekstai perspausdinami, komentuojami, taA?iau ai??i?? kaip atskiri savaime pakankami kAi??riniai, tarpusavyje nesiejami nei autoriaus, nei jo paA?iAi??rA?, nei epochos.

NeturAi??tumAi??m stebAi??tis tokiu ai??zskylAi??tuai??? santykiu, nes Vorobjovas iA? tos kartos, kurios pAi??dsakus mAi??sA? kultAi??roje trynAi?? ir gana sAi??kmingai iA?trynAi?? Antrasis pasaulinis karas ir emigracija, tiksliau ai??i?? sovietA? Lietuvoje A?sivyravAi??s, A? nepriklausomAi?? LietuvAi?? perkeliavAi??s poA?iAi??ris A? A?ias epochas, paA?enklintas ne tik nutylAi??jimA?, bet ir paprasA?iausio neA?inojimo. Ai??i biografijos rekonstrukcija ai??i?? bandymas apA?iuopti spragas pasakojime apie VorobjovAi?? ir jo kartAi??, pradAi??ti jas uA?kaiA?ioti, artAi??jant prie pilnesnio vaizdo.

Tekstai ir kontekstai

2012 metais lietuviA?kai iA?Ai??jo Mikalojaus Vorobjovo studija apie A?iurlionA?. ParaA?yta vokiA?kai, pirmAi?? kartAi?? ji iA?leista Kaune 1938-aisiais. Knyga sulaukAi?? susidomAi??jimo, jAi?? pastebAi??jo net populiariA? dienraA?A?iA? apA?valgininkai, ai??i?? o tai iA?skirtinai reta dabartinAi??je Lietuvoje. KritiA?kasis Andrius UA?kalnis ai??zLietuvos rytoai??? portale 2012 m. rugpjAi??A?io 16 d. paskelbAi?? A?kvAi??ptAi?? tekstAi??, kone panegirikAi?? Vorobjovo knygai ir jo dailAi??tyriniam talentui (A?r.: A. UA?kalnis. Balsas iA? praeities, mokantis raA?yti A?iandien). 2013-A?jA? pabaigoje Vorobjovo vardAi?? visuomenei priminAi?? jam skirta paroda Vilniaus paveikslA? galerijoje ir parodAi?? lydAi??jusi A?iniasklaidos informacija. Savaip simptomiA?ka, kad maA?daug tuo pat metu, t. y. 2013-A?jA? gruodA?, Elzaso ir Lietuvos asociacijos leidA?iamas A?urnalas
ai??zCahiers Lituaniensai??? publikavo Bernardai??i??o Duchatelet ir
SiegAi??run Barat parengtus Vorobjovo laiA?kA? Romainui Rollandai??i??ui iA? PrancAi??zijos nacionalinAi??s bibliotekos archyvo vertimus ai??i?? dalA? susiraA?inAi??jimo minAi??tos knygos apie A?iurlionA? tema (A?r.: Ai?? propos M.K. A?iurlionis, trois lettres de Nikolai Worobiow Ai?? Romain Rolland de Bernard Duchatelet et SiegAi??run Barat // Cahiers Lituaniens. ai??i?? Automne 2013, no 12,
p. 43ai??i??48). Publikacija nepilna, nepaskelbti Rollandai??i??o atsakymai Vorobjovui, esantys Lietuvos dailAi??s muziejaus archyve, taA?iau jos autoriai ir neturAi??jo akademiniA? tikslA?, norAi??ta pateikti Lietuvos dailAi??tyrininko kontakto su pasaulinio garso prancAi??zA? raA?ytoju A?rodymAi??, kas ir padaryta, atsiA?velgiant A? vienAi?? A?io, nuo 2000 metA? Roberto Schumanno fondo lAi??A?omis leidA?iamo A?urnalo tikslA? ai??i?? ai??zpadAi??ti Lietuvai A?veikti sovietinio reA?imo metais atsiradusiAi?? kultAi??rinAi?? izoliacijAi??ai???.

Be platesnio komentaro pateikti Vorobjovo laiA?kai Rollandai??i??ui eilinA? kartAi?? pamaitino Vorobjovo legendAi??, sustiprino ir taip stiprA? A?spAi??dA?, kad A?i asmenybAi?? iA? tikrA?jA? yra didesnAi?? ir gilesnAi??, nei mums sako pavieniai kartkartAi??mis A? vieA?umAi?? iA?metami faktai, nedaug pridedantys prie turimo A?inojimo. Kita vertus, jei paA?velgtumAi??m A? korespondencijos publikacijAi?? palankesniu A?vilgsniu, atrastumAi??m, kad laiA?kai ir jA? komentaras nuosekliai nuA?vieA?ia ne kartAi?? A?iurlionio istoriografijoje minimo Rollandai??i??o susidomAi??jimo lietuviA? menininku chronologijAi??, taip pat siAi??lo Vorobjovo atveju labai aktualiAi?? kultAi??riniA? ryA?iA?, idAi??jA? mainA? XX a. vidurio Lietuvoje temAi??. ai??zCahiers Lituaniensai??? orientuoja A? Vakarus, taA?iau, siekiant suvokti ir rekonstruoti Vorobjovo paA?iAi??ras, bAi??tina atsiA?velgti ir A? lietuviA?kuosius jo ryA?ius, paruoA?usius jA? susitikimui su vakarietiA?kAi??ja, pirmiausia vokiA?ka, universitetine aplinka.

DAi??l savo rusiA?kos kilmAi??s Vorobjovas (atrodo, kad iki grA?A?imo iA? Vokietijos jis nelabai kalbAi??jo, bent jau tikrai neraA?Ai?? lietuviA?kai) sukosi kitokioje draugijoje negu dauguma mums paA?A?stamA? tarpukario Lietuvos kultAi??ros veikAi??jA?. Jis gimAi?? 1903 metA? geguA?Ai??s 19 dienAi?? Ai??iauliuose Sergejaus Vorobjovo ir Adolfinos Annos Rosenthal A?eimoje, mokyklAi?? pradAi??jo lankyti Kaune, prasidAi??jus Pirmajam pasauliniam karui su tAi??vais iA?vyko A? MaskvAi??. Ai?? KaunAi?? VorobjovA? A?eima grA?A?ta 1921 metais, apsigyvena UkmergAi??s plente, tAi??vas A?sidarbina Vidaus reikalA? ministerijoje, skaito paskaitas Policijos mokykloje. 1924 metais Vorobjovas baigia Kaune gimnazijAi?? ir iA?vaA?iuoja studijuoti A? VokietijAi??, A? MarburgAi??. Apie jo terpAi?? nemaA?ai pasako Lietuvos dailAi??s muziejaus archyve, Vorobjovo fonde, iA?likusi korespondencija. YpaA? daug suA?inome iA? Vorobjovo tAi??vo ir motinos laiA?kA? Marburge, vAi??liau Berlyne ir galiausiai Miunchene studijavusiam sAi??nui. Ai??domAi??s karo metais iA? Kauno A? VilniA? raA?yti Vorobjovo gimnazijos laikA? bendramokslio Algirdo MoA?inskio laiA?kai. Pirmiausia jie vertingi tuo, kad padeda rekonstruoti A?io A?inomo bibliofilo interesA? laukAi??, kartu tai kontekstas MoA?inskio straipsniams paveldosaugos klausimais, pasirodA?iusiems ketvirtojo deA?imtmeA?io Lietuvos spaudoje, ir vienas raktA? suprasti Vorobjovo poA?iAi??rA? A? architektAi??ros paveldAi??. Tarp Vorobjovui artimA? A?moniA? buvo ai??zPribaA?ioai??? knygyno Kaune savininkai Elena ir Maksas Holcmanai, filosofas Vosylius Sezemanas. Apie juos, jA? veiklAi?? A?inome nemaA?ai, tad belieka paieA?koti, kas siejo juos ir VorobjovAi??. Ai??A? ryA?A?, be abejo, liudija ai??zPribaA?ioai??? knygyno iA?leistas Vorobjovo ai??zA?iurlionisai??? ir Sezemano paraA?yta A?ios knygos recenzija, kitus bendravimo aspektus perteikia Sezemano augintinAi??s Natalijos KlimanskienAi??s iA?saugotos fotografijos, uA?fiksavusios bendras VorobjovA? ir SezemanA? A?eimA? laisvalaikio akimirkas Kaune ir Vilniuje. Tai susitikimai per vaikA? gimtadienius, savaitgalio iA?kylos A? gamtAi??, A?amA?inAi?? A?vairiatautei bendrijai priklausiusius jaunus, energingus, iA?silavinusius A?mones, kAi??rusius moderniAi?? Lietuvos kultAi??rAi??, kurios vaisius dar turime A?vertinti, pasitelkAi?? kontekstus, kuriA? bent dalA? teks atrasti ir perprasti.

Pati nuosekliau susidomAi??jau Vorobjovu pradAi??jusi tyrinAi??ti Lietuvos 1939ai??i??1944 metA? kultAi??rAi??. A?inoma, vienas tyrimo taikiniA? buvo ir Vorobjovo knyga ai??zVilniaus menasai???. Ai??is veikalas ir jo atsiradimo bei sklaidos istorija daug pasako apie Vilniaus architektAi??rinio paveldo A?kultAi??rinimAi?? Kauno Lietuvoje, jau nekalbant, jog tai tiesiog gera knyga apie dailAi??. IeA?kodama medA?iagos apie ai??zVilniaus menoai??? atsiradimAi??, pradAi??jau sklaidyti Vorobjovo archyvAi??. Ten esantys dokumentai iA?pleA?ia mAi??sA? poA?iAi??rA? ne tik A? ai??zVilniaus menAi??ai???, bet ir apskritai A? Vorobjovo ir jo kartos veiklAi??, jA? likimus. Kaip daugelis uA?sikabinusi uA? Vorobjovo ai??zVilniaus menoai???, A?sitikinau, kad, norint suvokti A?ios jo knygos kontekstAi??, A?vertinti tai, kAi?? jis darAi?? karo metais, reikia grA?A?ti atgal A? jo studijA? metus, remiantis tAi??vA? laiA?kais pamAi??ginti suprasti jo lAi??kesA?ius ir planus, kurie iA? dalies buvo nulemti A?eimos ir artimiausios aplinkos, taip pat tarpukario Lietuvos kultAi??rinAi??s realybAi??s, taigi ai??i?? jAi?? atspindintys.

IeA?kodama informacijos, paaiA?kinanA?ios surastus faktus, uA?kliuvau uA? keliA? A?domiA? smulkmenA?. Viena tokiA? stebinanA?iA? ir paaiA?kinimo reikalaujanA?iA? detaliA?, pavyzdA?iui, buvo bibliografijoje fiksuota ir ne vieno tyrinAi??tojo pakartota A?inia, kad recenzijAi?? apie A?iurlioniui skirtAi?? Vorobjovo monografijAi?? A?inomame JAV dailAi??s istorijos ir muziejininkystAi??s A?urnale The Art Bulletin paskelbAi?? tuo metu pradAi??jAi??s garsAi??ti archeoAi??logas, Romos ir etruskA? senienA? specialistas Georgeai??i??as Hanfmannas. KodAi??l archeologas staiga susidomi niekam neA?inomu jaunos Lietuvos Respublikos nacionalinAi??s dailAi??s pradininku? IA? kur toks interesas, ypaA? turint omenyje, kad A?iurlionio kAi??ryba niekuo nesusijusi nei su senovAi??s Romos, nei su etruskA? civilizacija? TaA?iau pasidomAi??jus Hanfmanno kilme, iA?aiA?kAi??jo, kad jo tikroji pavardAi?? ai??i?? Georgeai??i??as (Georgijus)
Maximas Anosovas Hanfmannas, kad jis rusA? kilmAi??s, atvykAi??s A? KaunAi?? tAi??vams bAi??gant iA? Rusijos po bolA?evikA? perversmo. Su Vorobjovu jis greiA?iausiai susipaA?ino Kaune, o paA?intA? pratAi??sAi?? Miunchene, kurio universitete abu lankAi?? Ernsto Buschoro ir Hanso Diepolderio archeologijos paskaitas ir seminarus. GalAi??jo pasimatyti ir 1935 metais Berlyne, kur Vorobjovas staA?avosi, o A?ydA? kilmAi??s Hanfmannas ruoA?Ai??si emigracijai A? JAV.

Atidesnis A?vilgsnis A? Wilhelmo Pinderio biografijAi?? atskleidAi??, kad juos suvedAi?? Vorobjovo studijos, o ypaA? doktorato raA?ymas. TaA?iau profesoriaus ir jo doktoranto keliai Vorobjovui apgynus disertacijAi?? neiA?siskyrAi??. Pinderis parAi??mAi?? Vorobjovo pirmuosius A?ingsnius Vokietijos akademinAi??je aplinkoje kaip akademinio A?urnalo ai??zKritische Berichte zur Kunstgeschichtlichen Literaturai???, kuris iA?spausdino Vorobjovo recenzijAi?? apie Focillono knygAi??, redkolegijos narys, ai??i?? matyt, ne be Pinderio rekomendacijos Vorobjovas gavo Alexanderio von Humboldto stipendijAi?? ir iA?vyko A? staA?uotAi?? Berlyno Friedricho Wilhelmo universitete.

O kokiais pavyzdA?iais vadovavosi Vorobjovas, galvodamas apie savo knygos ai??zVilniaus menasai??? pobAi??dA?, turinA?, formatAi??? Archyve esanA?iuose jo ranka suraA?ytuose literatAi??ros apie VilniA? sAi??raA?uose suminAi??ti visi svarbesni tekstai, A?traukti ir vadovai po miestAi??, taA?iau nAi?? vienas jA? netinka A? Vorobjovo knygos prototipus. Kad iA?aiA?kAi??tA? sumanymo kilmAi??, reikAi??jo paimti A? rankas Lietuvos dailAi??s muziejaus bibliotekoje iA?likusiAi?? Vorobjovui priklausiusiAi?? knygAi?? ai??i?? jo disertacijos vadovo Wilhelmo Pinderio studijAi?? ai??zDeutschen Barock, die Grossen Baumeister der 18 Jh.ai??? (1925) iA? vadinamosios MAi??lynA?jA? knygA? (Die blauen BA?cher) serijos. Taip vadinama leidAi??jo Karlo Roberto Langewiescheai??ss 1902 metais pradAi??ta leisti serija masiniam skaitytojui ai??i?? pigios, minkA?tai A?riA?tos, gerA? autoriA? paraA?ytos knygos apie A?vairiausias A?moniA? veikAi??los sritis. Mii???lynosios dailAi??s knygos, iliustruotos nespalvotomis fotografijomis, atsirado 1907 metais. Jos buvo tokio pat formato kaip ir kitos A?ios serijos knygos, aplenktos tamsiai mAi??lynos spalvos aplankais, kuriA? fone aiA?kiai matAi??si A?viesiu A?riftu uA?raA?ytas pavadinimas, gerai iA?siskyrAi?? fotoAi??iliustracija. Pinderis bendradarbiavo su Verlag Langewiesche nuo 1910 metA? ir iki Antrojo pasaulinio karo paraA?Ai?? serijai penkias knygas ai??i?? apie Vokietijos viduramA?iA? katedras, vokieA?iA? baroko architektAi??rAi??, pilis, miestus ir parkus. Anot amA?ininkA?, toks Pinderio A?ingsnis A? dailAi??s populiarinimo sritA? nieko nenustebino, nes jam rAi??pAi??jo dailAi??s A?iniA? sklaida ir jis sugebAi??jo kalbAi??ti ai??ztaip, kaip kineai???, t. y. mokAi??jo specifinAi?? dailAi??s istorijos informacijAi?? aiA?kiai ir patraukliai perteikti plaA?iajai auditorijai. TikAi??tina, kad A?is gebAi??jimas paliko gilA? A?spAi??dA? Vorobjovui, itin jautriam A?odinei raiA?kai, kad jis tai vertino, pats to siekAi?? ir sugebAi??jo pasiekti. Tuo A?sitikiname skaitydami jo ai??zVilniaus menAi??ai???, kuris, kaip ir Pinderio knygos Vokietijoje, apeliavo A? tautinio tapatumo formavimAi??, siekAi?? paskatinti domAi??jimAi??si nacionaliniu paveldu, padAi??jo jA? paA?inti ir pamilti. ai??zVilniaus menasai??? ir savo iA?ore ai??i?? formatu, storiu, maketu, virA?elio aplanko dizainu ai??i??
primena vokiA?kas MAi??lynA?jA? knygA? serijos knygas, nors jo virA?elio aplanko spalva ai??i?? ryA?kiai oranA?inAi??.

Vokietija: gyvenimo ir veiklos faktai

Daug kAi?? apie VorobjovAi?? suA?inome vien iA? datA? ir sausA? faktA?.

Jau minAi??jome, kad 1924-A?jA? pavasarA? baigAi??s gimnazijAi?? Kaune, jis iA?vyko A? VokietijAi?? ir A?stojo A? Marburgo universitetAi??. Nedidelio universitetinio miestelio gyvenimas vyko tarp kalno A?laite iA?kilusiA? fachverkiniA? senamiesA?io namA?, primenanA?iA? A?iame universitete studijavusiA? broliA? GrimmA? pasakA? scenografijAi??, ir palei romantiA?kAi?? Lano upAi?? iA?sibarsA?iusiuose jaukiuose XX a. pradA?ios auditorijA? korpusuose. TaA?iau 1926 metais jaunuolis iA? Kauno atsisveikina su turtingo viduramA?iA? pAi??dsakA? Marburgo idile ir iA?keliauja A? BerlynAi??. 1927-aisiais jo pavardAi?? jau randame Miuncheno universiteto studentA? sAi??raA?uose. Vorobjovas lankAi?? filosofijos, archeologijos, matematikos, slavistikos kursus, taA?iau jo akademiniA? interesA? centre iA?lieka dailAi??s istorija. DailAi??s istoriko A?vilgsniu jis stebi kelionAi??se lankytas Vokietijos, Italijos, PrancAi??zijos, Vengrijos vietoves.

Ai??iandien sunku A?sivaizduoti tuos A?spAi??dA?ius, nes Vorobjovo matyti Achenas, Caldernas, Frankfurtas, Limburgas, Kaselis, Kelnas buvo pilni autentiA?kA? praeities liudijimA?, kuriuos nuo A?emAi??s pavirA?iaus nuA?lavAi?? Antrasis pasaulinis karas.

Vokietijos laikotarpiu Vorobjovui ypaA? reikA?mingi 1932, 1933 ir 1934 metai. 1932-aisiais jis pradeda dailAi??s kritiko karjerAi?? ir A?eimyninA? gyvenimAi??. Kaune leistas tautininkA? A?urnalas ai??zVairasai??? iA?spausdina du jo tekstus, o liepos 30 dienAi?? Augsburge uA?registruojama jo ir Eugenijos AriadnAi??s Ridel civilinAi?? santuoka.

Jaunosios poros bendro gyvenimo pradA?ia buvo nelengva, Vorobjovo stipendija nutrAi??ko kartu su studijomis 1931-aisiais. IA?laikAi??s egzaminus, jis atsideda disertacijai apie Bavarijos architekto Dominiko Zimmermanno pastatA? langA? formA? genezAi??, kuriAi?? raA?o vadovaujamas profesoriaus Wilhelmo Pinderio. Vienintelis pragyvenimo A?altinis ai??i?? tAi??vA? parama.

1933 metA? geguA?Ai??s 18 dienAi?? Vorobjovas apgina disertacijAi??, jo darbas gauna antro laipsnio A?vertinimAi?? ai??i?? magna cum laude. Daktaro diplomas paA?ymAi??tas rugpjAi??A?io 1 dienos data. 1933 metA? geguA?Ai??s 20-Ai??jAi?? raA?ytame laiA?ke tAi??vai dA?iugiai sveikina sAi??nA? su ai??zdaktaro kepureai??? ir A?ada skubiai iA?siA?sti pinigA?: ai??zKiek kainuos kelionAi??? RaA?ykite ir skolinkitAi??s, kur galima, kad nebadautumAi??t! Juk judu ne Gandis! Stipriai abudu buA?iuojam ir laukiam palankaus susidariusios krizAi??s sprendimo. JAi??sA? mylint[ys] m[ama] ir t[Ai??tis]ai???. (TAi??vA? laiA?kus transkribavo ir iA? rusA? kalbos iA?vertAi?? Audra KairienAi??.) ai??zSusidariusi krizAi??ai??? ai??i??
matyt, uA?uomina apie Vorobjovo nerimAi?? ir nenorAi?? vaA?iuoti neA?inion, nes Kaune jo laukia tik iA?siilgAi?? tAi??vai ir A?eimos draugai, kur ieA?koti darbo vietos ai??i?? neaiA?ku. Jo pasimetimAi?? perteikia tAi??vA? laiA?kuose kritikuojamas jaunosios poros sumanymas A?sikurti JoniA?kyje, A?monos giminiA? globoje. Vorobjovas tikisi, kad provincijoje jam bAi??tA? lengviau gauti mokytojo vietAi?? ir ramiai tobulinti lietuviA? kalbos A?inias, o tAi??vas A?sakmiai ragina sAi??nA? nepasiduoti silpnumui, nesigriebti kompromiso. 1933 metA? rugpjAi??A?io 8 dienos laiA?ke jis raA?o: ai??zKol nesudominsi savimi kitA?, niekas, patikAi??k, neprivalo tavimi domAi??tis, nes gyvenimas ai??i?? tai ne mokymo A?staiga, kurioje visi mokiniai su jA? A?iniomis, gabumais ir charakterio apraiA?komis turi bAi??ti A?vertinti ir pripaA?inti. Man nesuprantama ir nepriimtina iA?ankstinAi?? nuomonAi??: ai???vis tiek iA? to nieko neiA?eisai??s. Paprastai taip kalba A?monAi??s, kurie arba nepasitiki savimi ir baiminasi, kad nebAi??tA? iA?aiA?kinti, arba tie, kurie asmeninAi?? ramybAi?? vertina labiau uA? viskAi??. Palikdamas nuoA?aly psichologijAi??, galiu pasakyti, kad iA? praktinAi??s pusAi??s kAi??rimasis JoniA?kyje bAi??tA? visiA?kai tuA?A?ias: kokios gi lietuviA? kalbos ten galima iA?mokti geriau negu A?ia? Jeigu tos knyginAi??s, tai teritorija visai nesvarbi, o jeigu A?nekamosios, neA?sivaizduoju, su kuo galima JoniA?kyje kalbAi??tis, ir ypaA? apie kAi??? MaterialinAi??s naudos labai nedaug. Tarkim, kaip aA? A?sivaizduoju, bus labai kukli galimybAi?? susikurti savarankiA?kAi?? gyvenimAi??, bet tai tik trumpalaikis dalykas. Argi verta saistytis su tarnyba valdiA?koje A?staigoje ir nusmerkti save tam, kad niekur negalAi??si atsitraukti? Juk tai reikA?tA? atsisakyti visA? pasiekimA?ai???.

Naujuosius mokslo metus Vorobjovas pradeda vokieA?iA? kalbos ir literatAi??ros pamokomis Kauno A?ydA? gimnazijoje. 1934 metA? vasario 8 dienAi?? paA?enklina visai A?eimai dA?iugus A?vykis ai??i?? gimsta duktAi?? MaA?a, Marija Vorobjova. Tais paA?iais metais Miunchene atskiru leidiniu iA?eina Vorobjovo diserAi??tacija. Darbo autorius rAi??pinasi jAi?? pavieA?inti akademinAi??je apAi??linkoje.

1935 metais Vorobjovas gauna Alexanderio von Humboldto podoktorantAi??riniA? studijA? stipendijAi?? ir iA?vyksta pasitobulinti A? BerlynAi??. BuvusA? doktorantAi?? stipendijai rekomenduoja jo darbo vadovas. StaA?uotAi??s vieta taip pat greiA?iausiai susijusi su darbo vadovo gyvenimo pokyA?iais: gavAi??s profesoriaus katedrAi?? Berlyno universitete, 1935 metais Pinderis iA? Miuncheno persikelia A? Reicho sostinAi??. TikAi??tina, kad tarpininkaujant Pinderiui ai??i?? vienam redkolegijos nariA? ai??i?? autoritetingas akademinis dailAi??s istorijos A?urnalas ai??zKritische Berichte zur Kunstgeschichtlichen Literaturai??? 1935 metais paskelbia Vorobjovo recenzijAi?? apie prancAi??zA? dailAi??s istoriko Henri Focillono monografijAi?? ai??zLa vie des formesai??? (1934). Vorobjovo tekstas ai??i?? didelAi??s apimties gili ir detali A?ios knygos analizAi??, pranokstanti A?prastAi?? recenzijAi?? ir apimtimi, ir nuodugnumu. TekstAi?? laiA?ke, atsakydamas A? Vorobjovo praA?ymAi?? susipaA?inti su A?iurlionio monografija ir pareikA?ti apie jAi?? savo nuomonAi??, palankiai A?vertina garsus A?veicarA? dailAi??s istorikas Heinrichas WAi??lfflinas. Viskas rodo, kad akademinAi??s dailAi??tyros pasaulis Vorobjovui palankus ir pasirengAi??s jA? priimti.

Karjeros bandymai Kaune

Pirmasis Vorobjovo mAi??ginimas prisistatyti Lietuvos skaitanA?iajai visuomenei nebuvo labai sAi??kmingas. Ne dAi??l jo kaltAi??s. Puikiai apgalvotAi?? ir iA?samiai argumentuotAi?? straipsnA? ai??zPrimityviA?jA? tautA? menas ir dabartinAi?? Europaai??? A?urnalas ai??zVairasai??? 1932 metais iA?spausdino ne jo vardu ai??i?? priskyrAi?? nuolatiniam dailAi??s parodA? recenzentui A?urnale Jonui Veisbartui (Johann Weissbarth). Apsirikimas stipriai uA?gavo Vorobjovo ambicijas. Pradedantysis naujausios dailAi??s ekspertas pasiuntAi?? ai??zVairoai??? redaktoriui trumpAi?? laiA?kutA?, beje, raA?ytAi?? vokiA?kai, nes tuo metu lietuviA? kalbos pakankamai nemokAi??jo. PabrAi??A?tinai mandagiai informavAi??s apie nuostabAi?? tokiame garbiame leidinyje aptikus apmaudA?iAi?? klaidAi??, sausai papraA?Ai?? grAi??A?inti rankraA?tA?.
Ai?? laiA?kAi?? buvo sureaguota: redakcija paskelbAi?? atitaisymAi??, praneA?antA?, kad straipsnio ai??zPrimityviA?jA? tautA? menas ir dabartinAi?? Europaai??? autorius yra ai??zne J. Veisbartas, bet A?. V.ai??? (ai??zVairasai???, 1932, Nr. 3, p. 436). IA? atitaisymo suA?inome, kad Vorobjovas norAi??jo pasiraA?yti publikacijAi?? inicialais ai??zA?. V.ai???. KodAi??l ai??zA?.ai???? Gal tai turAi??jo bAi??ti savotiA?ka dedikacija mylimajai ir bAi??simai A?monai Eugenijai, A?eniai? Gali bAi??ti, kad, nutrAi??kus stipendijai, geriausia, kAi?? galAi??jo dovanoti suA?adAi??tinei, buvo jo paties intelektinAi??s kAi??rybos vaisiai, nes tuo metu Vorobjovas gyveno iA?laikomas tAi??vA?, kurie ir patys nelengvai vertAi??si.

Debiutanto mintys ketvirtojo deA?imtmeA?io lietuviA?kA? tekstA? apie dailAi?? kontekste skambAi??jo naujai, gaiviai, A?domiai. Jis tiksliai apibAi??dina geometrinAi?? stilizacijAi?? vertinanA?ios dailAi??s ai??i?? tradiciniA? kultAi??rA? ir ja sekanA?ios vakarietiA?kosios ai??i?? ypatumus:

KontrastiA?kai iA?dAi??stydami atskiras statulos dalis, egzotiA?kieji menininkai sukuria labai graA?iAi?? statulos gilumAi??. Tos atskiros statulos dalys daA?niausiai bAi??na grieA?tai geometriA?kos. IA? tokiA? stereometrizuotA? daliA? (kubas, cilindras, konusas), kurios sukelia gilumos pajutimAi??, kuriama statula kaipo uA?daryta kubiA?ka konstrukcija. PlastiniA? formA? intensyvumas ir koncentruotumas jauA?iamas ne tik paA?ioje statuloje, bet ir ten, kur nAi??ra masAi??s ai??i?? tarp atskirA? statulos daliA?. Ne tik statula, bet ir erdvAi??, esanti tarp atskirA? jos daliA?, yra pilna, pabaigta forma.1

Bene pirmAi?? kartAi?? lietuviA?koje kultAi??rinAi??je spaudoje atkreipiamas dAi??mesys, kad ai??zA?rankiusai??? A?vertinti tokio plastinio meno A?taigAi?? vakarieA?iams davAi?? dailAi??s istorikA? taikoma suvokimo teorija:

Jau anksA?iau istoriA?ko meno tyrinAi??jimas mus buvo iA?mokAi??s vertinti stilius ir jA? plAi??trAi??. Vienos meno mokykla A?neA?Ai?? naujAi?? dailininko valios sAi??vokAi?? (Stilwille, Kunstwollen). Mes nebesigAi??rime tais paveikslais, kurie vykusiai mAi??gdA?ioja gamtAi??. <...> Dabar mes vertiname tuos dailininkus, kuriA? kAi??riniai yra pilni vizijA? jAi??gos, originalumo, grieA?tumo, kuriA? kAi??riniai pasiA?ymi iA?raiA?kos apibrAi??A?tumu ir reikA?mingumu.2

Kai kurie teksto pasaA?ai liudija, kad paA?intis su Vienos mokyklos atstovA? darbais pakoregavo ir Vorobjovo A?vilgsnA?. Straipsnio pasaA?as apie atskirA? vaizdiniA? elementA? asociatyvumAi?? atsikartoja jo vAi??lesniuose tekstuose, amA?ininkams ir vAi??lesnAi??ms kartoms palikusiuose gilA? A?spAi??dA? A?taigia metaforiA?ka kalba. Vienas pamAi??gtA? Vorobjovo motyvA? ai??i?? pantera, jos vaizdavimas. Pirmajame savo straipsnyje jis pateikia tokA? aiA?kinimAi??:

Regimojo pasaulio realumAi?? visai kitaip supranta europietis ir laukinis A?mogus. BeninA? (A?io meno A?ydAi??jimas XV ir XVI a.
po Kr. gim.) bronzose mes gan daA?nai randame brAi??A?iniA?, vaizduojanA?iA? panteras. Charakteringos panterA? A?ymAi??s aA?triai sugautos ir monumentaliu tvirtumu atvaizduotos. Ai?? akis krinta panteros ausys: jos yra panaA?ios A? medA?iA? lapus. Galima manyti, kad A?ia yra stilizacija arba groteskas. Toks manymas bAi??tA? klaidingas. A?ia tAi??ra metafora: medA?iA? lapai sulyginti su A?vAi??ries ausimis. Lapai egzotA? daA?nai sulyginami su ai??zmedA?io ausimisai???. Ai??tai primityviA?jA? tautA? paA?iAi??ra A? realybAi??!3

PlaA?iosios publikos dAi??mesio A?is Lietuvos kontekste novatoriA?kas dailAi??s kritiko tekstas nesulaukAi??, taA?iau jis simptomiA?kas apA?velgiant Vorobjovo dailAi??s kritikos palikimAi??. Kita vertus, tomis paA?iomis, tik kitaip suformuluotomis ir labiau iA?plAi??totomis mintimis, paskelbtomis 1939 metais ai??zLietuvos aideai??? polemizuojant su Ignu Ai??lapeliu ir Jonu Griniumi dAi??l primityvo estetinAi??s vertAi??s, itin plaA?iai susidomAi??ta4.

Veikla Lietuvoje

1935 metA? pabaigoje ar 1936-A?jA? pradA?ioje grA?A?Ai??s iA? staA?uotAi??s Berlyne, Vorobjovas gauna darbAi?? Helenos ir Makso HolcmanA? tvarkomame ai??zPribaA?ioai??? knygyne (LaisvAi??s al. 48), prekiavusiame uA?sienio literatAi??ra, taip pat leidusiame knygas. Pasak HolcmanA? A?eimAi?? paA?inojusios germanistAi??s Inos MeiksinaitAi??s, jaunasis dailAi??s istorijos daktaras atsidAi??rAi?? intelektiniam augimui palankioje aplinkoje, nors knygyno tarnautojo pareigos jo, aiA?ku, netenkino. Nuo 1938 metA? jis pradeda reguliariai raA?yti A? lietuviA?kAi?? spaudAi??. Vorobjovo raA?ytas dailAi??s parodA? recenzijas skelbia A?urnalas ai??zNaujoji romuvaai??? ir dienraA?tis ai??zLietuvos aidasai???. Ai??ie metai paA?enklinti ir kitais profesiniais laimAi??jimais. Akademiniame dailAi??s istorijos A?urnale ai??zZeitschrift fA?r Kunstgeschichteai??? (Band 7, 1938, S. 84ai??i??85) pasirodo vokieA?iA? dailAi??s istoriko Maxo Hermanno von Freedeno trumpa recenzija apie Vorobjovo disertacijAi??, o ai??zPribaA?ioai??? knygynas iA?leidA?ia jo studijAi?? apie Mikalojaus Konstantino A?iurlionio kAi??rybAi?? ai??zM. K. A?iurlionis. Der litauische Maler und Musikerai???. Leidinys sulaukia uA? Lietuvos kultAi??ros propagandAi?? uA?sienyje atsakingA? asmenA? dAi??mesio, knygos sklaida rAi??pinasi diplomatiniA? atstovybiA? darbuotojai, taA?iau daugiausia jo reklamai nusipelno pats autorius. Vienas A?iA? pastangA? vaisiA? ai??i?? minAi??ta Hanfmanno recenzija tarptautiniu mastu A?inomame JAV dailAi??s istorijos ir muziejininkystAi??s A?urnale ai??zThe Art Bulletinai??? (vol. 21, 1939, no 2, p. 206).

Vorobjovo pavardAi?? tampa A?inoma Kauno kultAi??riniuose sluoksniuose. 1939 metais jis pakvieA?iamas vadovauti akcinAi??s bendrovAi??s ai??zSpaudos fondasai??? uA?sienio knygA? skyriui. PlaA?iosios visuomenAi??s dAi??mesA? patraukia jo polemika su Ignu Ai??lapeliu ir Jonu Griniumi dAi??l tradicinAi??s lietuviA? kaimo skulptAi??ros vertinimo, apskritai dAi??l primityvo estetinAi??s vertAi??s, kuriAi?? 1939 metA? pavasarA? tAi??siniais spausdino A?eA?tadieninis dienraA?A?io ai??zLietuvos aidasai??? kultAi??ros priedas. 1939-aisiais A? VorobjovAi?? kreipiasi Vilniaus ai??zkultAi??riniu grAi??A?inimu Lietuvaiai??? susirAi??pinAi?? veikAi??jai: jam uA?sakoma paraA?yti populiariAi?? istorinAi??s sostinAi??s architektAi??ros apA?valgAi??. 1940-A?jA? pavasarA? ai??zSpaudos fondasai??? iA?leidA?ia Vorobjovo studijAi?? ai??zVilniaus menasai???, tapusiAi?? viena legendiniA? XX amA?iaus Lietuvos kultAi??ros istorijos knygA?. Jos skaitytojA? ratas niekada nebuvo gausus, taA?iau knyga visada darAi?? A?spAi??dA? menininkams ir intelektualams, garsAi??jusiems literatAi??riniu jautrumu, rafinuotu, net kiek ekscentriA?ku skoniu. IA? amA?ininkA? jAi?? aukA?tai vertino reikli dailAi??s kritikAi?? ir viena knygos recenzenA?iA? Julija MaceinienAi??, ai??zVilniaus menAi??ai??? skaitAi??, citavo, interpretavo Algirdas Julius Greimas, Vytautas Landsbergis-A?emkalnis, Algimantas Mackus, Henrikas Nagys, Alfonsas Nyka-NiliAi??nas. SusidomAi??jimas Vorobjovo veikalu neuA?geso ir sovietA? Lietuvoje, nors okupacijos sAi??lygomis jA? gauti nebuvo paprasta, pavyzdA?iui, Vilniaus mylAi??tojas ir A?inovas fizikas RamAi??nas Katilius nostalgiA?kai prisiminAi??, kaip apie 1957 metus ranka konspektavo ai??zVilniaus menAi??ai??? mokyklos laikA? draugo Tomo Venclovos A?eimos bibliotekoje, kartu su biA?iuliu iA?gyvendamas Vorobjovo tekstAi?? kaip ai??zemocinA? vadovavimAi??ai??? suvokiant Vilniaus ai??zdvasiAi??ai???.

Ai??i knyga mokAi?? pamilti ir suprasti VilniA? kelias kartas jaunA?, ypaA? smalsiA? ir jautriA? A?moniA?, suguA?Ai??jusiA? A? sostinAi?? iA? provincijos penktajame, o paskiau A?eA?tajame, septintajame, net ir aA?tuntajame deA?imtmeA?iais ir suformavusiA? nedidelAi??, bet A?takingAi?? kultAi??ros elito dalA?.

Vorobjovo sukurtasis Vilniaus vaizdinys buvo ir tebAi??ra artimas, suprantamas, brangus A?io miesto romantikams, jis tebeA?adina jA? A?irdyse Vilniaus, kaip ai??zmaldA? ir relikvijA?, sapAi??nA?, stebuklA? ir tikAi??jimo vizijA? A?ventovAi??sai???, ilgesA?, nors pats ai??zVilniaus menoai??? autorius buvo nusivylAi??s amA?ininkA? reakcija A? jo studijAi??, apskritai jA? santykiu su istorinAi??s sostinAi??s meno vertybAi??mis.

Vorobjovo archyve iA?liko greiA?iausiai karo metais raA?yto jo straipsnio ai??zPaA?inkime senAi??jA? VilniA?ai??? maA?inraA?A?io kopija. Straipsnis prasideda taip:

LietuviA? tarpe Vilnius, berods, nAi??ra reikalingas turistinAi??s
reklamos. Pakartotinai svarstyti jo istorinAi?? bei meninAi?? reikA?mAi?? ai??i?? reikA?tA? kartoti banalybes, visiems A?inomas nuo mokykAi??linio suolo. Ir kadangi per iA?tisus deA?imtmeA?ius buvo skelbiama A?ios garbingos DidA?iosios Lietuvos KunigaikA?tystAi??s sostinAi??s milA?iniA?ka reikA?mAi?? mAi??sA? tautos istorijoje, tai atrodytA?, jog, atgavus VilniA?, mAi??sA? visuomenAi?? imsis intensyviai studijuoti jo senovAi??s paminklus. TaA?iau tikrumoj visuomenAi??s susidomAi??jimas Vilniumi ir jo praeitimi radosi gan menkas. Nuolatos tenka patirti, kad dauguma mAi??sA? tautieA?iA?, gyvenanA?iA? Vilniuje ar jA? aplankanA?iA?, yra linkAi?? atiduoti pirmenybAi?? Kaunui arba net Lietuvos provincijos miestams. Mat, mAi??sA? a. a. bekono epocha suspAi??jo uA?dAi??ti neiA?dildomAi?? antAi??spaudAi?? mAi??sA? kultAi??ros A?proA?iams, vertinimams ir skoniui. Jeigu surinkti, pav., anketos bAi??du mAi??sA? tautieA?iA? nuoA?irdA?ias nuomones apie VilniA?, tai rastA?si, kad dauguomenAi??s akyse Vilnius nesAi??s nei kultAi??ringas, nei graA?us miestas. Kreivos, raizgytos gatvelAi??s, o, svarbiausia, ai??i?? kaunieA?iams A?prasto komforto stoka daugeliui sukelia neA?veikiamos antipatijos. <...> Pigus idealas tiesiA? meksfaltuotA? gatviA? ir moderniA?kA? butA? su visais patogumais tapo dargi estetiniu idealu: todAi??l, iA?skyrus paskirus jautresnius lankytojus, kuriuos iA?syk suA?avi senojo Vilniaus slAi??piningas groA?is, daugelis visiA?kai atsisako suprasti, kas yra graA?aus A?iame atsilikusiame, apleistame, nekomfortiA?kame mieste.

Vorobjovo ai??zVilniaus menasai???, sumanytas kaip masiniams skaitytojui skirtA? vokiA?kA? populiariA? dailAi??s knygA? analogas, Lietuvoje tapo savotiA?ka tokiA? leidiniA? prieA?ingybe ai??i?? elitine, iA?skirtinai intelektualiA? ir jautriA? skaitytojA? knyga, didA?iajai daugumai A?moniA? nesuprantama ir nereikalinga. Tuo, kuo galAi??jo tapti. Ai??iandien mums A?i knyga A?gyja dar vienAi?? reikA?minA? aspektAi??. Tai ne tik simbolinio Vilniaus atgavimo tekstas, bet visA? pirma veikalas, leidA?iantis pajusti Lietuvos kultAi??ros europinA? matmenA?, kurA? plAi??tAi?? ir gilino Vorobjovo kolegos Jurgis BaltruA?aitis, Halina KairiAi??kA?tytAi??-JacinienAi??, Julija MaceinienAi??, visa plejada naujos kartos filosofA? ir literatA?. Ne tik nepaA?into Vilniaus trauka, bet ir akivaizdi Vorobjovo kartos kultAi??rinAi?? potencija apgaubAi?? ai??zVilniaus menAi??ai??? legendine aura, kuri skatino plaA?iajai auditorijai skirtAi?? veikalAi?? suvokti kaip aktualiAi??, brAi??stantA? intelektualinA? perversmAi?? A?adanA?iAi?? dailAi??s istorijos studijAi??. ai??zVilniaus menasai??? liudija nepalyginamai aukA?tesnA? menotyrinio pasirengimo, apskritai humanitarinAi??s kultAi??ros lygA? negu Kazimiero JasAi??no, Jono Griniaus ar Igno Ai??lapelio veikalai, net ir Pauliaus GalaunAi??s tyrimai. Deja, dAi??dA?iosios dailAi??s istorijos idAi??jos, iA? esmAi??s pakeitusios XX a. pirmosios pusAi??s VakarA? menotyrAi??, ketvirtajame deA?imtmetyje Lietuvoje nespAi??jo A?siA?aknyti ir iA? naujo, jau kitais pavidalais pasiekAi?? mAi??sA? A?alA? tik XX a. aA?tuntajameai??i??devintajame deA?imtmeA?iais, iA? dalies ir per Maskvos mokyklos atstovus MichailAi?? AlpatovAi??, DmitrijA? SarabjanovAi?? bei kitus, padariusius A?takAi?? mAi??sA? dailAi??s istorijos specialistA? mAi??stymui ir darbams.

1940 metA? vasaros pabaigoje Vorobjovas persikelia A? VilniA?. Jis apsigyvena A?vAi??ryne, LatviA? g. 36ai??i??1, ir nuo rugsAi??jo 1 dienos pradeda pedagoginA? darbAi??: dAi??sto meno istorijAi?? Vilniaus laisvosios dailAi??s mokykloje, vAi??liau peraugusioje A? Vilniaus dailAi??s akademijAi??. Persikraustymo A? VilniA? prieA?astys galAi??jo bAi??ti kelios. TikAi??tina, kad Vilnius traukAi?? VorobjovAi?? kaip dailAi??s istorikAi??. Be jokiA? abejoniA?, jA? viliojo ir meno istorijos dAi??stytojo vieta. Kita vertus, sovietA? vykdomas A?moniA? nacionalizavimas, grieA?ta leidybos kontrolAi?? nebeleido Vorobjovui normaliai dirbti ai??zSpaudos fondeai???. Vilniuje trAi??ko A?vairiA? sriA?iA? specialistA? iA? Lietuvos. Nuo 1941-A?jA? pavasario Vorobjovas pedagoginA? darbAi?? pradAi??jo derinti su muziejininko veikla: Adolfo ValeA?kos praA?ymu A?sidarbina Vilniaus miesto dailAi??s muziejuje. BirA?elio viduryje VorobjovA? A?eimAi?? sukrAi??tAi?? A?inia iA? Kauno. Apie tAi??vus iA?tikusiAi?? nelaimAi?? trumpai informuojanti telegrama reiA?kAi?? jA? areA?tAi??. GreiA?iausiai jie buvo iA?tremti, nes susiraA?inAi??jimas su sAi??numi nutrAi??ksta kaip tik 1941-A?jA? birA?elA?.

1941 metA? rudenA? Vorobjovas pradeda skaityti dailAi??s istorijAi?? ir Vilniaus universitete. Muziejuje jam tenka rAi??pintis ekskursijA? po VilniA? organizavimu, bibliotekos rinkinio pildymu. Tarp A?iA? darbA? ir paskaitA? jis dar randa laiko raA?yti Lietuvos dailAi??s apA?valgas ir parodA? recenzijas A? lietuviA?kAi?? (ai??zNaujoji Lietuvaai???) ir vokiA?kAi?? (ai??zKauener Zeitungai???) Lietuvos spaudAi??, tobulina habilitacinAi?? disertacijAi?? ai??zModernizmo epocha Europos mene ir M.K. A?iurlionio kAi??rybaai???, kuriAi?? ruoA?iasi ginti Vilniaus universitete, rengia praktinA?, keliautojams skirtAi?? Vilniaus gidAi??.

AktyvA?, ambicingAi??, A?vairiapusiA?kai iA?silavinusA?, o svarbiausia ai??i?? puikiai vokiA?kai kalbantA? Vokietijos universitetA? auklAi??tinA?, naciA? reA?imui palankaus profesoriaus Pinderio mokinA? tuojau pastebAi??jo okupacinAi??s valdA?ios atstovai. Vorobjovas kvieA?iamas A? susitikimus su atvykusiais iA? Reicho meno specialistais, lydi juos pasivaikA?A?iojimuose po VilniA?, atitinkamai pleA?iasi jo paA?inA?iA? ratas, jis pradeda gauti darbo pasiAi??lymA? iA? Ostlando sostinAi??s Rygos ir net iA? Reicho. Rygoje veikusios propagandos institucijos Grosse Gilden im Ostland prezidento Walterio Zimmermanno pasiAi??lymas paraA?yti gildijos almanachui straipsnA? tema ai??zVokieA?iA? A?taka Vilniaus barokuiai??? paskatino VorobjovAi?? atnaujinti baroko paveldo studijas ir pradAi??ti gilintis A? architekto Jono Kristupo Glaubico (Johann Cristoph Glaubitz, 1700ai??i??1767) kAi??rybAi??. Barokas buvo sena Vorobjovo dailAi??tyrinAi?? meilAi??, A?io stiliaus architektAi??rai skirta jo disertacija, jis visAi?? laikAi?? atidA?iai sekAi?? baroko tyrimA? plAi??totAi?? Vokietijoje, pirko naujas A?ios tematikos knygas. Be abejo, uA?sakymai reiA?kAi?? pajamas, kuriA? nuolat trAi??ko, nes 1942 m. geguA?Ai??s 1 d. maA?inant etatus Vorobjovas neteko nuolatinio darbo Vilniaus miesto dailAi??s muziejuje, liko dirbti ekspertu su 200 RM mAi??nesine alga, o 1943 metais naciA? administracijai uA?darius Vilniaus universitetAi?? ir Vilniaus dailAi??s akademijAi??, prarado ir dAi??stytojo darbo vietAi?? bei algAi??.

Ostlando didA?iosios gildijos vadovA? uA?sakyto straipsnio Vorobjovas neparaA?Ai??, nors kaupAi?? jam medA?iagAi?? ir, kaip liudija susiraA?inAi??jimas su Vokietijos reicho RaA?tijos rAi??mA? darbuotoju A?urnalistu Wilfriedu GAi??peliu, keitAi??si A?iniomis apie GlaubicAi?? su vokieA?iA? specialistais. SusiraA?inAi??jimas su GAi??peliu A?gyja papildomA? reikA?miA?, A?inant, kad A?is Vorobjovo paA?A?stamas itin domAi??josi vokieA?iA? menine veikla Baltijos kraA?tuose, 1944 metais iA?leido Rygos senamiesA?io Turgaus aikA?tAi??s istorinAi?? studijAi?? ai??zDer Altmarkt zu Rigaai???, o 1984 metais Regensburgo Ostdeutsche Galerie surengAi?? RytA? A?emiA? vokieA?iA? dailininkA? portretA? iA? jo rinkinio parodAi??.

Su(si)naikinimas

1944-A?jA? liepAi?? Vorobjovas su A?mona ir dukra kartu su gero paA?A?stamo architekto Algirdo MoA?inskio A?eima pasitraukia iA? Lietuvos. IA? pradA?iA? apsigyvena Austrijoje, Graco priemiestyje Andrice. Tarpininkaujant austrA? kolegoms, visA? pirma prof. Hansui Karlui Antonui Riehliui, ieA?ko paveldosaugininko ir muziejininko darbo. Palaiko kontaktus su Graco universiteto prof. Hermanu Eggeriu, iA? kurio gauna net raA?tAi?? (datuotAi?? 1945 m. lapkriA?io 28 d.), patvirtinantA?, kad
ai??zdr. Mikalojus Vorobjovas Graco universiteto uA?sakymu rengia studijAi?? apie PietA? Vokietijos baroko A?takAi?? XVIII a. Ai??tirijos architektAi??rai ir tuo tikslu turi keliauti po Ai??tirijAi?? ir tirti jos meno paminklus ir archyvusai???. Ai?? anglA? kalbAi?? iA?verstas liudijimas, matyt, turAi??jo padAi??ti Vorobjovui pervaA?iuoti iA? vieno punkto A? kitAi??, greiA?iausiai ieA?kant susibAi??rusiA? lietuviA?. IA? tikrA?jA? 1946 metais jis su A?mona ir dukra persikelia A? karo pabAi??gAi??liA? stovyklAi?? Glasenbache netoli Zalcburgo, dAi??sto dailAi??s istorijAi?? UNRRA lietuviA? meno mokykloje, mokytojauja Vinco KrAi??vAi??s lietuviA? gimnazijoje, dirba vertAi??ju JAV karinAi??je struktAi??roje Civil Censorship Detachment, nuo 1948 metA? atlieka JAV humanitarinAi??s pagalbos organizacijos Church World Service vietinio padalinio sekretoriaus pareigas. RaA?o A? vietinA? lietuviA? leidinA? ai??zMAi??sA? A?iniosai???.

Pirmuosius A?ingsnius svetimoje A?emAi??je tik atvykAi??s A? AndAi??ricAi?? Vorobjovas gana smulkiai apraA?Ai?? 1944 m. rugpjAi??A?io 24 d. laiA?ke kolegai Adolfui ValeA?kai (A?DM archyvas, A. ValeA?kos fondas, Mai??i??1ai??i??14-4):

Brangus p. ValeA?ka,

suA?inojau per p.[onAi??] [KazimierAi??] A?oromskA?, kad esate Vienoje ir kad Jums, deja, nepavyko susitikti su A?eima. Mes su A?mona be galo Jus uA?jauA?iame, bet tikimAi??s, kad po pirmA?, pavojingiausiA? dienA? tenai padAi??tis A?iek tiek susitvarkAi?? ir kad mAi??sA? artimieji anapus rubeA?iaus kaip nors iA?silaikys, ligi galutinio iA?sprendimo, kai visi vAi??l laimingai susitiksime.

IA? Kauno iA?vaA?iavom su [Algirdu] MoA?inskiu, kurs priglaudAi?? mus prekiA? vagone; reikAi??jo skubAi??ti, nes kitaip neturAi??A?iau galimybAi??s iA?gabenti savo 2 dAi??A?es su drabuA?iais. UA?tat negalAi??jau nei atsisveikinti. KelionAi?? ligi KA?strino [dab. Lenkijos ir Vokietijos pasienio miestas KostA?inas prie Oderio] buvo labai varginanti, o mAi??sA? A?eimininkai (M.[oA?inskis] su A?mona, motina ir kt. namiA?kiais) elgAi??si nelabai draugiA?kai; tad galA? gale neiA?laikAi??m ir po savaitAi??s vargo iA?lipom KA?strine iA? jo nesvetingo vagono ir vieni pasiekAi??m GracAi?? (VII. 15 d.). A?ia porAi?? savaiA?iA? teko klajoti po vieA?buA?ius, kol pagaliau gavome laikinAi?? kambarAi??lA?, kur dabar tebegyvename.

IeA?kodamas tarnybos atsidAi??riau pas tAi??lAi?? [tokA?] profesoriA? [Hans Karl Anton] Riehl, ai??i?? meno istorikAi?? ir sociologAi??. Jisai man pasiAi??lAi?? bendradarbiauti jo vedamoje ai??zNaujojoje Galerijojeai??? [vok. Gesellschaft der Freunde der Neuen Galerie]: pirma, padAi??ti jam tvarkyti keletAi?? provincijos muziejAi??liA? (kadangi jisai yra Ai??tirijos muziejA? globotoju), o antra ai??i?? dalyvauti paskaitose, kurias jis ateinanA?iAi?? A?iemAi?? sumanAi?? rengti vyresniems moksleiviams. ai??i?? Derybos dAi??l to darbo tAi??siasi jau antrAi?? mAi??nesA?; iA? vyriausybAi??s pusAi??s dar negautas patvirtinimas, o pats mano patronas ligi rugsAi??jo 1 d. atostogauja. Taigi, mano padAi??tis neaiA?ki, juoba, kad ryA?ium su paskutinAi??m reformom kultAi??rinis gyvenimas ir A?ioje srityje gali bAi??ti susiaurintas, ir iA? tA? sumanymA?, ko gero, nieko neiA?eis; tuomet po 1.1/2 mAi??n. vAi??l tektA? ieA?koti uA?siAi??mimo.

VienintelAi?? laimAi??, kad JAi??s Kaune turAi??jote tiek genijalA?, kiek draugiA?kAi?? sumanymAi?? aprAi??pinti mane pinigais, ai??i?? be jA? man dabar neA?manoma bAi??tA? iA?siversti.

Klausimas su butu gan slegiantis: gyvenam kol kas vasarnamiuose, be A?viesos ir be peA?iaus; valgyti tenka restoranuose, tik dukrai (kuri, be to, ilgai sirgo ir ligi A?iol nebegali iA?eiti iA? namo), kartais gaminam pietus pas kaimynus, ai??i?? iA? malonAi??s. A?iemai mAi??sA? dabartinis butas nepritaikintas, netgi nepadAi??tA? ir krosnis, jeigu pavyktA? A?rengti, nes sienos per plonos, grindys tuA?A?ios, o dvigubA? langA? nAi??ra. Be to, A?alia namu-
kA? ai??i?? didelis fabrikas. Kitur nieko susirasti neA?manoma. Tad norAi??tA?si pirmoj eilAi??j susirasti pastogAi?? ai??i?? jei galima, kiek toliau uA? miesto, pas Ai??kininkus; bet visa bAi??da, kad to galimumo neatsiranda.

IA? paA?A?stamA? lietuviA? ligi A?iol buvau sutikAi??s F[austAi??] KirA?Ai?? (jis dabar dirba gan sunkA? fizinA? darbAi?? popieriaus fabrike, toliau uA? Graco) ir raA?ytojAi?? B[enediktAi??] RutkAi??nAi?? ai??i?? A?is gavo darbAi?? tramvajA? direkcijoje. Ai??iaip lietuviA? A?ia daug (ir berods atvaA?iavo dar daugiau), bet vilnieA?iA? neteko matyti. Apie VilniA?, jo gyventojA? ir pastatA? likimAi?? nieko konkretesnio negirdAi??jau, ir kaA?in ar greit pavyks suA?inoti ai??i?? kas su mAi??sA? muziejum ir t. t.

Labai norAi??tA?si pasimatyti su Tamsta, bet kol kas aplinkybAi??s neleidA?ia nuvaA?iuoti A? VienAi??. ReikAi??tA? pirma A?ionai susitvarkyti su A?eima. Gal praneA?tumAi??t, kaip manote toliau gyventi, kur ir kokiu darbu verstis. Man atvaA?iavus A? GracAi?? teko kalbAi??ti su A?ionykA?A?iu konservatoriu (der Baukonservator) [Walteriu] Semetkowskiu. Jis labai malonus vyras ir tuoj pasiAi??lAi?? dirbti pas jA?, bAi??tent prie meno ir kultAi??ros paminklA? konservacijos (dAi??l oro pavojaus ir t. t.) paA?iame Grace. Vadinasi: matavimas, fotografavimas ir pan. Man toks darbas tam tikrais sumetimais nebuvo pageidaujamas ai??i?? bent tuomet, o ilgainiui susitariau su prof. Riehliu ir laukiu pastarojo decizijos. Bet ar nevertAi??tA? dar kartAi?? pasiA?nekAi??ti su konservatoriu ir parekomenduoti jam Tamstos bendradarbiavimAi??? Gal ir iA?eis kas nors? Tuomet bendrom pastangom galAi??tumAi??m susirasti ir pastogAi?? kurioj nors jaukesnAi??j vietoje ir drauge apsigyventi. PraneA?kite, kaip JAi??s A?iAi??rite A? tokA? sumanymAi??. IA? viso, laukiu iA? JAi??sA? A?iniA?. Tuo tarpu linkiu viso geriausio, pridedu ir A?monos linkAi??jimus. Ai??irdingai JAi??sA? M. Vorobjovas

1948 metA? gruodA? Vorobjovas su A?eima emigruoja A? JAV, gauna lektoriaus vietAi?? Smitho merginA? kolegijoje Northemptone, MasaA?usetso valstijoje, dAi??sto rusA? literatAi??rAi?? ir papildomai dirba kolegijos bibliotekoje. MAi??gina raA?yti A? rusiA?kAi?? emigrantA? spaudAi??. 1954-A?jA? pavasarA? maA?inant kolegijos darbuotojA? etatus praranda darbAi??, nesAi??kmingai ieA?ko kitos tarnybos. BirA?elio 7 dienAi?? nusiA?udo, palaidojamas KembridA?o kapinAi??se MasaA?usetse.

SaviA?udybAi??s faktas sukreA?ia. Vorobjovas nusiA?udAi?? sulaukAi??s penkiasdeA?imt vieneriA?, humanitarui tai karjeros virA?Ai??nAi??, pats jAi??gA? A?ydAi??jimas. KodAi??l? Nusivylimas, nuovargis, neiA?sipildAi?? lAi??kesA?iai? Visa tai psichologinAi??s prieA?astys, kurias sukAi??lAi?? konkreti gyvenimiA?ka situacija ir asmeninAi?? reakcija, nulemta charakterio, auklAi??jimo, aplinkos. BAi??tinybAi?? iA?vaA?iuoti iA? Lietuvos iA?tiko staigiai ir neleido A?vertinti situacijos. NeA?inomybAi?? laukAi?? ir liekanA?iA?, ir bAi??ganA?iA?. Gyvenimas perkeltA?jA? asmenA? stovyklose buvo paA?enklintas laikinumo, retas humanitaras tomis sAi??lygomis dirbo pagal specialybAi??, sunkiai vertAi??si ir Vorobjovo kolegos austrai, tad austriA?kAi?? epizodAi?? jis kaA?kaip iA?tvAi??rAi??. AtvykAi??s A? JAV jis, matyt, tikAi??josi pritaikyti savo profesines A?inias ir gebAi??jimus, taA?iau turAi??jo tenkintis rusA? kalbos ir literatAi??ros dAi??stytojo vieta kolegijoje. LietuviA? bendruomenAi?? ryA?iA? su juo neieA?kojo, A? kultAi??rinAi?? veiklAi?? A?traukti nemAi??gino, augant antirusiA?koms, tiksliau ai??i?? antisovietinAi??ms, nuotaikoms JAV, jis, matyt, pajuto prieA?iA?kumAi?? ir iA? amerikieA?iA? pusAi??s kaip rusA? kilmAi??s asmuo. Taigi viskas rodAi??, kad kaip dailAi??s A?inovas jis niekam nereikalingas ir neturi jokiA? perspektyvA?. Jei paskaitysime tAi??vA? laiA?kus, suprasime, kiek daug vilA?iA? jie dAi??jo A? sAi??naus profesinAi?? karjerAi??, investavo A? jo mokslus, tikAi??damiesi, kad jis taps A?inomas ir A?takingas bAi??tent profesinAi??je srityje. Vorobjovas suprato A?ias viltis, jas puoselAi??jo ir pats, gyvenimo sAi??kmAi?? siejo su laimAi??jimais profesinAi??je srityje, pripaA?inimu. Jis gal nebuvo pavyzdinis studentas, vAi??luodavo atlikti kai kurias jam pavestas uA?duotis, A?iek tiek uA?tAi??sAi?? disertacijos raA?ymAi??, taA?iau pradAi??jAi??s dirbti dAi??jo daug pastangA?, kad pasiektA? tai, ko tikAi??josi tAi??vai, kas ir jam atrodAi?? gyvenimo tikslas. Karjeros pradA?ioje jam tikrai sekAi??si. Jis A?gijo ryA?iA? Vokietijos akademiniame pasaulyje, vokiA?ka spauda raA?Ai?? apie jo darbus ir spausdino jo tekstus, jis sulaukAi?? pripaA?inimo Lietuvoje, vietinis akademinis pasaulis jA? A?sileido. Kai A?sitikino, kad turAi??s atsisveikinti su dailAi??s istoriko karjera, t. y. savo paties ir A?eimos viltimis, kad ankstesni jo nuopelnai ir pasiekimai niekam, iA?skyrus jA? patA?, neA?domAi??s ir nevertingi, palAi??A?o. NebesuA?inojo, kad jo apsisprendimas giliai sukrAi??tAi?? lietuviA? iA?eivijos kultAi??rinA? elitAi?? ai??i?? architektAi?? VytautAi?? LandsbergA?-A?emkalnA?, grafikAi?? TelesforAi?? ValiA?, poetAi?? AlfonsAi?? NykAi??-NiliAi??nAi??. Kita vertus, A?inojimas, kad A?ie A?monAi??s vertina jo talentAi?? ir darbus, matyt, nebAi??tA? buvAi??s pakankama paguoda ir paskatinimas nepasiduoti. Vorobjovo asmeninAi?? dramAi?? suvokiame kaip karo pasekmAi??, taA?iau ji skatina kelti klausimAi?? ne apie karo ir sovietizacijos praradimus, o apie bAi??tinybAi?? uA?kaiA?ioti istorijos spragas, tarp kuriA? ai??i?? ir neperprastas
XX a. vidurio meninAi??s kultAi??ros paveldas, pastangos perA?engti Lietuvos lokalumAi?? ir integruoti A?alA? A? VakarA? kontekstAi??. Tuo poA?iAi??riu Vorobjovas ai??i?? vienas mAi??sA? kultAi??ros herojA?, kurA? privalome paA?inti, kad pamatytumAi??m save, savo kultAi??rAi?? kitokioje, turtingesnAi??je, A?domesnAi??je perspektyvoje.

1Vairas. ai??i?? 1932, Nr. 2, p. 224.

2Ten pat, p. 222.

3Ten pat, p. 223.

4M. Vorobjovas. MAi??sA? dievukai ir jA? vertinimas // Lietuvos aidas. ai??i?? 1939, balandA?io 29; ir kt.