BirA?elio skaitymai

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Andrius JakuA?iAi??nas
DATA: 2013-07

BirA?elio skaitymai

Andrius JakuA?iAi??nas

A�

PradAi??damas A?iAi?? apA?valgAi??, turiu pastebAi??ti, jog birA?elio mAi??nesA?, tarytum burtA? lazdele pamojus, iA? kultAi??rinAi??s spaudos puslapiA? vienu sykiu dingo ai??zprityrAi??” grafomanai, kuriA? kAi??rybos buvo gausu ankstesniuose numeriuose, ir kuriA? prieA?u man teko garbAi?? tapti, ai??zLiteratAi??roje ir mene” pasirodA?ius ai??zBalandA?io skaitymams” (Nr.22), ai??i?? taA?iau tai nereiA?kia, kad dabar tarp pastraipA? A?vilpauja niaurAi??s vAi??jai; jei kas kur ir A?vilpauja, tai nebent literatAi??rinis jaunimas, kuriam nauji kokybiniai kriterijai kultAi??rinAi??je spaudoje (turiu viltA?, kad iA?A?varAi??jusios prozos ir poezijos skiltys nereiA?kia, jog vadinamieji ai??zgrafomanai” A?A? mAi??nesA? tiesiog neatsiuntAi?? tekstA? ai??i?? nuoA?irdA?iai tikiuos, kad jie buvo negailestingai atmesti) reiA?kia naujas galimybes.
Tarp jA? ai??i?? ir gerai A?inomi jaunieji, kuriems jaunumas yra tik amA?iaus, bet ne raA?ymo kokybAi?? apibAi??dinanti kategorija (Ernestas Noreika, Ieva GudmonaitAi??, Jurga TumasonytAi?? ir t. t.), taA?iau pasitaiko vos kartAi?? ar du girdAi??tA?, o ir visai neA?inomA? vardA? (Karolina Ai??arkaitAi??, Irma AntanaitytAi??, RAi??ta BurbaitAi??, Sandra ValerkaitAi??), jA? A?vysA?iojimas spaudoje leidA?ia spAi??ti, kad literatAi??rinio gyvenimo uA?kulisiuose iA?ties esama ambicijA? turinA?ios jaunuomenAi??s, ai??i??Ai?? vadinasi, su tam tikrom iA?lygom galime teigti, jog lietuviA? literatAi??ra turi ateitA?… Tiesa, jei apie jAi?? sprAi??stume pagal dabartinA? A?iA? autoriA? pajAi??gumAi??, ta ateitis neatrodytA? bAi??sianti labai A?lovinga…
ai??zLiteratAi??ra ir menas” (Nr. 23) mAi??nesA? pradeda solidA?ia AgnAi??s A?agrakalytAi??s (regis, techniA?kai autorAi?? irgi dar galima pavadinti ir jaunAi??ja) publikacija ai??i?? iA?trauka iA? bAi??sianA?io romano ai??zEigulio duktAi??”. NevertAi??tA? praleisti pro akis, kad greta AgnAi??s pavardAi??s yra minimas ir lietuviA? literatAi??rai lig A?iol neA?inomas autorius ai??i?? jos bendrapavardis Juozas A?agrakalys. Tai lyg ir bendraautorius, taA?iau ne visai ai??i?? bent jis pats apie tai nieko neA?ino ir nesuA?inos, nes seniai yra mirAi??s. Pasak autorAi??s, romanas paraA?ytas pasinaudojant A?io A?mogaus, vieno iA? AgnAi??s protAi??viA? (rodos, senelio brolio), ai??i?? A?vairialypAi??s asmenybAi??s, saviraiA?kos galimybiA? ieA?kojusios labai nevienodo rango ir prestiA?o veiklose, ai??i?? memuarais, ir natAi??ralus autentiA?kumo dvelksmas (o kAi??rinys dargi paraA?ytas stiliumi, kurA?, jei nesuvoktume, kad ai??ztradiciA?kai” raA?yti nAi??dienAi?? visiA?kai neA?manoma ir nepavyktA?, tektA? laikyti ai??ztradiciniu”), be abejo, suteikia A?domiam romanui dar vienAi?? svarbiAi?? perspektyvAi??…
SavaitraA?tyje publikuojama iA?trauka, pasakojanti apie A?igonaitAi?? pamilusA? ir jAi?? vedusA? dvarininkAi??lA? ApolinarAi?? BlazeviA?iA?, kuriam vAi??liau tenka nelengva dalia savo kailiu patvirtinti kitados namuos uA?klydusios A?igonAi??s niAi??riAi?? pranaA?ystAi?? ai??i?? jis turAi??s nuolat dairytis A? miA?kAi??, mat A?mona, ai??i??Ai?? o vyras ja iA? pradA?iA? labai didA?iavAi??sis, stengAi??sis, kad A?monAi??s jAi?? pastebAi??tA? ai??i?? visAi?? gyvenimAi?? plAi??A?ysis tarp jo dvaro ir gAi??dumose A?sikAi??rusio taboro. IA?sipildys ir antroji, A? tolesnAi?? ateitA? projektuota A?igonAi??s pranaA?ystAi??s dalis, ai??i??Ai?? Apolinaro palikuonAi?? UrA?ulAi?? BlazeviA?iAi??tAi??, A?sidarbinusi pas Ai??kininkAi?? AukA?tikalnA?, susidAi??s su jo sAi??num Juozapotu…
Beje, dAi??l A?io teksto jau pralietas virtualus kraujas, ai??i??Ai??feizbAi??keAi??buvo nuoA?miai A?vanginami ginklai, sprendA?iant, ar dAi??l romA? paprotinAi??s teisAi??s realiame gyvenime dvarininkas bAi??tA? galAi??jAi??s vesti A?igonaitAi??, ar ne. Tai A?domus aspektas, bet mums, skaitytojams, jis neturAi??tA? uA?goA?ti esmAi??s, o esmAi?? yra tokia, kad kAi??rinys, ai??i??Ai?? kaip kAi??rinys, ai??i?? yra paveikus ir A?traukiantis. AgnAi?? puikiai valdo sakinA?, jie iA?raiA?kingi ir sodrAi??s (kartais net per daug), iA?moningai rezga pasakojimAi??, jos herojA? paveikslai meistriA?ki ir A?taigAi??s, ai??i?? nedideliA? abejoniA? kyla tik dAi??l kruopA?A?ios tradicinio stiliaus, kaip autorAi?? jA? A?sivaizduoja, imitacijos, savaime suponuojanA?ios ir tam tikrAi?? kalbAi??jimo, mAi??stymo bAi??dAi??: ar tikrai reikAi??jo rizikuoti, A?inant, kad modernesnei auditorijai (ir kritikai) tekstas dAi??l to gali pasirodyti ai??zatitrAi??kAi??s nuo dabarties”? O gal kaip tik tai ir yra tas kabliukas, kuris desperatiA?ko modernAi??jimo epochoje padAi??s AgnAi??s kAi??riniui iA?likti aktualiam ir skaitomam? Tuo netrukus galAi??sim A?sitikinti ai??i?? laukiam romano (leidykla ai??zTyto alba”).
DraugijAi?? poezijAi?? A? prozAi?? iA?mainiusiai Agnei A?agrakalytei A?iame numeryje palaiko kita AgnAi?? ai??i?? AlijauskaitAi??, kuriAi?? iki A?iol paA?inojome kaip darbA?A?iAi?? ir talentingAi?? ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nA?” knygA? apA?valgininkAi??; dabar teks paA?inoti jAi?? ir kaip poetAi?? ai??i??Ai?? ai??zLiteratAi??roje ir mene” yra didelAi?? jos publikacija. Tiesa, egzistuoja vienas svarbus niuansas: kaip supratau iA? autorAi??s, eilAi??raA?A?iai nusiA?sti savaitraA?A?iui maA?daug prieA? metus (vadinasi, jie ai??zstovAi??jo eilAi??je”, kol ligi soties iA?sipublikuos ai??ztikri raA?ytojai” ai??i??Ai?? etatiniai niekdariai, kaip bitutAi??s nektaru mintantys iliuzine A?love); apie atrankos sistemAi?? tai nesako nieko gero.
Kita to paties niuanso pusAi??: A?itiek pavAi??lavAi?? eilAi??raA?A?iai ne kaA?in kAi?? sako ir apie dabartinius autorAi??s, kuriai A?iuo metu ai??i?? vos per dvideA?imt, pasiekimus, nes tokiame amA?iuje vieni metai yra marios laiko. Taigi daug dAi??mesio A?iai publikacijai neskirsiu, nors tikrai negalAi??A?iau tvirtinti, jog A?ie (labai jaunatviA?ki) tekstai bAi??tA? primityvAi??s ar nuviliantys (tuo labiau, kad tie tekstai, ai??i??Ai?? o tai nebAi??dinga jauniems kAi??rAi??jams, ai??i??Ai?? yra ganAi??tinai apmAi??styti, juose praktiA?kai nAi??ra beprasmio kalbAi??jimo, neretai pasitaikanA?io, kai autoriai dAi??lioja A?odA?ius, tikAi??damiesi, jog prasmAi?? savaime atsiras jA? sAi??skambiuose): ai??zkaulams nedarniai susilietus / bijodavom paliesti viens kitAi?? / paleisti irgi bijodavom / taip ir likom / girgA?dantys neA?inioj” ai??i?? eilAi??raA?tis ai??zBrAi??kA?tant”.
Rubrikoje ai??zAktyvios jungtys” (kas neA?ino, kitados tai buvAi??s A?urnalas, ir jA? redagavusi AgnAi?? A?agrakalytAi?? ai??i?? A?tai kaip viskas A?domiai susisiejAi??) publikuojamos Sandros ValerkaitAi??s eilAi??s nenustebina; galAi??A?iau pasakyti ir dar stipriau ai??i?? lyginant jos kAi??rybAi?? su jaunesnAi??s (taip atrodo) AgnAi??s AlijauskaitAi??sAi??senaiseilAi??raA?A?iais, tAi?? jausmAi?? bAi??tA? ne per stipru vadinti nusivylimu, ai??i?? neA?stengiu bAi??ti ai??zgeras”, kai pati autorAi?? nerodo jokios iniciatyvos suprasti, jog pasaulio A?vairovAi?? A?manu apsakyt kitaip negu banalybAi??mis. A?inoma, aA? esu nusiteikAi??s bAi??ti atlaidus ir, pagal iA?gales, nuosaikus vertintojas, todAi??l jokiA? apokaliptiniA? iA?vadA? A?ia nepadarysiu, vis dAi??lto signalAi??, kad kai kas Sandros eilAi??se nAi??ra gerai, privalau duoti: tekstai labai infantilAi??s, ne visada sklandAi??s rimai (dAi??l jA? kartais paaukojamas riA?lumas, aiA?kumas), labai A?kyrAi??s paA?ymimieji A?odelyA?iai. Suprantama, kyla nemaA?ai abejoniA? dAi??l to, kAi?? norAi??ta (ir ar iA?vis norAi??ta) ir kAi?? pavyko pasakyti, ai??i?? visa tai uA?goA?ia pojAi??tis, kad tekstai yra ai??ziA?kankinti”, ai??ziA?vargti”. Be abejo, tokia poezija nesuteikia daug progA? nustebti ir nudA?iugti, ai??i?? nebent pasistengtume A?A?velgti joje tai, ko autorAi?? (turbAi??t) nAi?? nesapnavo ai??i?? sakykim, daugiadieniA? (gertyniA?) A?spAi??dA?ius: ai??zPo A?vilgsniu iA?trupAi??jusios mintys, / Gena auA?rAi?? suaiA?Ai??jAi??s rAi??kas. / Gerkle karA?tis nubAi??ga. Ten A?vinta. / Tik kodAi??l A?itos lubos taip sukas?”, ai??i??Ai?? eilAi??raA?tis ai??zPo ilgo”.
SavaitraA?tis ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nai” (Nr.21) eklektiA?kas, ir jame turbAi??t svarbiausia ne literatAi??ra. A?ia publikuojamas daug reakcijA? sulaukAi??s N. VasiliauskaitAi??s straipsnis ai??zKas Lietuvoje bijo komunizmo, arba apie Ai??mAi??klAi??” (kaipAi??attachmentasAi??prie A?io pikto teksto atrodo kliedesiA? rubrikoje ai??zAi??iaurAi??s katinai” iA?spausdinta Dainiaus JuozAi??no ai??z5 paveikslA? asociatyvi pasaka” apie herojAi??s Lietuvos A?temptus santykius su MeA?ka. ai??zGraA?uolAi?? ir pabaisa” ai??i?? kvailokas kAi??rinys, todAi??l nuostabu, kad 2011-aisiais A?i pjesAi?? buvo pastatyta JAi??zuitA? gimnazijos alumnA? ir moksleiviA? tAi??vA? grupAi??s pagrindu susikAi??rusio neformalaus Ai??eimA? SAi??jAi??dA?io); interviu su dainininku, architektu ir A?iuolaikiniu menininku Vytautu LukA?u (ai??zKAi?? XXI a. byloja pagoniA?kos vestuvAi??s baA?nyA?iose”) gal net ir nesiAi??lyA?iau skaityti, jei klausAi??ja Marta FrAi??jAi??tAi?? nebAi??tA? uA?davusi menininkui klausimo, kurio esmAi?? sudaro A?iek tiek fundamentalistinis teiginys: ai??zBet juk folkloras daA?nai siejamas su nuobodybe ir atgyvenomis, o kai kam asocijuojasi su homofobiA?kais nacionalistais ar net faA?istais.” Tai poA?iAi??ris, stulbinantis savo siaurumu ir idiotizmu, todAi??l A?domu paA?iAi??rAi??ti, kaip menininkas jA? komentuoja.
Pereinant prie literatAi??ros, negalima nepaminAi??ti Dainos OpolskaitAi??s A?vadinio esAi?? ai??zStebuklas” ir Ch. Bukowskio poezijos publikacijos (vert. Andrius Patiomkinas) ai??i??Ai?? tiesa, A?is autorius pastaruoju metu tapo kiek nuvalkiotas, todAi??l publikacija labai nenudA?iugina, nors Bukowskio gerbAi??jams A?irdys, be abejo, apsals. Ai??domus Rimos PociAi??tAi??s tekstas apie RygAi?? (ai??zRyga iA?plukdo daug A?domybiA?”), bet man A?domesnis ai??i?? nes turi daug daugiau pretenzijA? bAi??ti literatAi??ra, ai??i?? M. ViluA?io tekstas apie menininkAi?? GiedriA? JonaitA? ai??i?? beje, proginis tekstas, skirtas A?io 50 metA? jubiliejui. Vilutis kaip visada A?maikA?tus, ironiA?kas, labai manieringas, nors A?iame tekste parako gal kiek ir pristinga ai??i?? labai jau jis panaA?us A? ankstesniuosius…
ai??zNemunAi??” pradeda naujai iA?keptos Poezijos pavasario vainiko savininkAi??s Tautvydos MarcinkeviA?iAi??tAi??s eilAi??raA?tis ai??zMergina su roA?e”, dAi??l pasikartojanA?ios eilutAi??s (ai??zTik roA?Ai?? pamerktoji vyno taurAi??je”) primenantis kokiAi?? litanijAi??, ai??i?? tAi?? A?spAi??dA? dar sustiprina A?vaizdA?iai, kuriuos A?manoma traktuoti kaip religinius (A?skaitant tAi?? paA?iAi?? ai??zvyno taurAi??”), nors eilAi??raA?tis ai??i?? apie merginAi?? ir PoetAi?? (sic!). Ai??itaip A?velgiant ai??i??Ai?? nors nesakau, kad tas A?iAi??ros taA?kas teisingas ar privalomas; jis A?iuo atveju tiesiog patogus, ai??i??Ai?? Tautvydos tekstas paruoA?ia dirvAi?? Tomo TaA?kausko, pastaruoju metu daugiau garsAi??jusio protestuotojo talentu (jA? galAi??jome sutikti protestuotojA? prieA? Romeo Castellucci spektaklA? ai??zApie Dievo SAi??naus veido koncepcijAi??” minioje), katalikiA?kos pasaulAi??vokos ribA? neperA?engianA?ios poezijos publikacijai; beje, katalikybAi?? akcentuoju ne todAi??l, kad Tomas piktnaudA?iautA? religiniais simboliais (nors nuorodA? A? tikAi??jimo iA?paA?inimAi?? esama nedviprasmiA?kA?) ai??i??Ai?? anaiptol, taA?iau esama jausmo, kad pastangos bAi??ti krikA?A?ioniu ir literatAi??roje varA?o poetAi??, suponuoja dirbtinokAi?? ai??zramybe spinduliuojantA?”, ai??zvidinAi??s rimties kupinAi??” tonAi?? (ir jis tik per plaukAi?? iA?vengia moralizavimo ai??i??Ai?? su iA?lygom moralistiniu galAi??tume laikyt nebent eilAi??raA?tA? ai??zsvetimautoja”), A?tai kodAi??l, A?nikus A? Tomo eilAi??raA?A?ius, protas pats pradeda raganA? medA?ioklAi??: kai tik poetas prabyla daugiskaitos pirmuoju asmeniu, iA?kart atrodo, kad jis pasiruoA?Ai??s antrinti M. AdomAi??nui apie A?eimos vertybes, o A?odis ai??zvagonai” A?elmiA?kai persiskaito kaip ai??zvargonai”…
Atmetus A?iuos be galo subjektyvius pojAi??A?ius, tenka pripaA?inti, kad publikacija sudomino, ai??i?? ypaA? man patiko tekstas, einAi??s po eilAi??raA?A?io ai??zkrikA?tas” (ai??zmes stebAi??jome vasarAi?? / o mAi??sA? jau laukAi?? / mAi??sA? jau laukAi?? / klasikinis rudens paradoksas”), kuriame viskas suderinta ir A?tempta, A?vilga sustingdytame laiko judesyje. SavitAi?? A?tampos laukAi?? kuria tekstai ai??zA?iemos miegas”, ai??ztAi??vas”. Vis dAi??lto, manyA?iau, bAi??tA? buvAi?? geriau, jei autorius bAi??tA? atsisakAi??s pirmA?jA? trijA? eilAi??raA?A?iA?, kuriuose blykA?ioja kaA?kokios nuaistrintos meilAi??s ir ilgesio atA?vaitai ai??i?? tiesa, jie gal atitinka Tomo poezijos raA?ymo koncepcijAi??, taA?iau juos skaitant A? akis labiau krinta naivAi??s, negrabAi??s posakiai (ai??zmano vaizduotAi?? dirba puse etato”, ai??i?? eilAi??raA?tis ai??zantras skyrius”; ai??zstambios tylos kupiAi??ros / padengtos amA?inybAi??s auksu”, ai??i??Ai?? eilAi??raA?tis ai??zsAi??skaitos” etc.)
Ai??alia gelmAi??s paprastybAi??je ieA?kanA?ios Tomo poezijos visai neblogai nuteikia paprastume dar didesnA? paprastumAi?? randanti Tado A?virinskio proza ai??i?? tekstas ai??zInkstai”, kuriame apraA?oma inkstA? akmenlige serganA?iojo diena nuo rytinio sAi??kmingo iA?siA?iurA?kimo iki kitos nakties, kuriAi??, anot protagonisto, inkstuose vAi??l ai??zatbus demonai”… KaA?kokio ypatingo siuA?eto nAi??ra, herojus apmAi??sto savo kAi??nAi??, valstybiA? vAi??liavA? spalvas, automobiliA? stovAi??jimo aikA?telAi??, A?iaip sau suvaA?inAi??ja A? KernavAi??… Na, gal ir trAi??ktA? kokios netikAi??tos pabaigos, bet tAi??, rodos, supranta ir pats autorius, finale tAi??kA?damas ai??i??Ai??dalbajobasAi??(kursyvas autoriaus). Ai??is vietoje ir laiku pasakytas A?odis leidA?ia visAi?? kAi??rinA? suprasti kaip pokA?tAi??, ir suteikia nepaprastAi?? progAi?? pamirA?ti, kad jis suregztas vaikiA?ku stiliumi, pernelyg uoliai apraA?inAi??jant beprasmes, siuA?etui nereikalingas detales…
Vis dAi??lto tikrasis mAi??nesio, o gal ir viso pusmeA?io prozos A?vykis yra Jurgos TumasonytAi??s, A?iais metais tiesiog nukamavusios mus savo publikacijomis ir parengtais interviu (paskutinis jA? ai??i?? su komiksA? paiA?ytoja Migle AnuA?auskaite savaitraA?tyj ai??zNemunas” Nr. 22), apsakymas ai??zMuzika jA? akyse” (ai??zLiteratAi??ra ir menas”, Nr. 24), pasakojantis apie undines tyrinAi??janA?iA? ir atsitiktinai vienAi?? iA? jA? nudobianA?iA? mokslininkA? brigadAi??. Apsakymas paraA?ytas trumpais, bet gana vingriais, labai taikliais sakiniais, lengvai ir greitai skaitomas; tiesa, maA?umAi??lAi?? suvelta pabaiga ai??i?? ir vien tik dAi??l to, kad bAi??tA? galima palyginti undinAi?? su blondino motinos kepama A?uvimi! (Gerai suprantu, kad autoriams kai kurie A?vaizdA?iai atrodo labai svarbAi??s, ir jie nesiryA?ta jA? iA?braukti, taA?iau kaip skaitytojas to negaliu pateisinti.) Vienkiemio prie eA?ero gyventojai irgi, atrodo, iA? dalies reikalingi tik tam, kad atsirastA? proga prikaiA?ioti kAi??rinA? autorei maloniA? detaliA? ai??i?? bjaurumo estetikos elementA?, kuriais ji vis neatsigAi??ri (ir nepanaA?u, kad artimiausiu metu A?i obsesija liautA?si jAi?? kamavusi). Tai nAi??ra trAi??kumas, taA?iau pabrAi??A?tinis bjaurasties akcentavimas ilgainiui A?kyri, juolab kad ji kiek stilizuota ai??i?? pritaikyta ja mAi??gautis… TaA?iau apsakymas, kaip dar sykA? noriu pabrAi??A?ti, puikus ai??i?? A?aismingas, ironiA?kas, netikAi??tas, gluminantis.
Kaip Jurga yra angaA?avusis ties bjaurastim, taip Paulius Norvila negali perA?engti vyro ir moters santykiA? lauko ribA?, ir vis raA?o apie buvimo dviese dA?iaugsmus bei rAi??pesA?ius: ai??zpusryA?iams valgysiu moterA? /prieA?pieA?iams valgysiu moterA? / pietums valgysiu moterA? <....> // valgysiu kol nebeliks / nAi?? trupinAi??lio / manAi??s” ai??i?? eilAi??raA?tis ai??zpusryA?iams”. Poros reikalai atsispindi ir visuose kituose eilAi??raA?A?iuose, net ir jA? pavadinimuose ai??i?? ai??zapkabinu”, ai??zvyrai”, ai??ztavo galvoje”, ai??ziA?siskyrimas”… Be abejo, A?itoks poeto angaA?avimasis ties dviejA? santykiais aiA?kiai rodo, kad jo paties partnerystAi?? yra nusisekusi, taA?iau eilAi??raA?A?iuose norAi??tA?si matyti A?iek tiek platesnA? horizontAi??, ai??i?? tas vyro ir moters pasaulAi??lis atrodo labai jau ankA?tas, netgi per ankA?tas, kad jame dar atsirastA? vietos ir talentui. Be abejo, A?ia kiek perdedu ai??i?? nors ir labai pilkAi??, jA? perveria A?viesos, atsirandanA?ios iA? nuoA?irdumo, reti blyksniai: ai??zapkabinu ir atrodo bAi??tA? / A?ilta saugu ir gyva / niekada nepaleisti / savAi??s // iA? tavA?jA? rankA?.” Tik geriau autorius kol kas tegul nebando uA?siimti klasikiniA? formA? interpretacijomis (ai??zkalbAi??ti apie niekAi??”)…
Man A?iame numeryje dar A?siminAi?? su klasikine kultAi??ra susijAi?? tekstai ai??i?? Dalios DilytAi??s interviu su Vilniaus universiteto docente Audrone Kudulyte-Kairiene (ai??zIeA?kojimai ir atradimo dA?iaugsmas”), taip pat Irenos BalA?iAi??nienAi??s straipsnis apie antikiniA? vardA? raA?ymo lietuviA?kai tradicijAi?? ir problemas (ai??zGal mums padAi??s gudragalvis OdisAi??jas?”)
22-ajame ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nA?” numeryje ai??i??Ai?? ir vAi??l RAi??tos JakutytAi??s tekstas. Beje, sakau ai??zir vAi??l” ne tik dAi??l to, kad ji yra A?io savaitraA?A?io autorAi??, bet ir norAi??damas pabrAi??A?ti, jog tekstas ai??z4 aukA?tas, 16 buto balkonas iA? deA?inAi??s” ne itin skiriasi nuo prieA? tai buvusiojo, o anas ai??i?? nuo dar ankstesnio ir t. t. NaktA? nemiegantis herojus pastebi, ai??i??Ai?? tiesa, tai jis padaro tik apsakymo viduryje, jau spAi??jAi??s apmAi??styti gatvAi??s eismAi?? ir konteineriA? A?mones, mintyse iA?rikiavAi??s kaimynA? kambariuose turimus daiktus (turbAi??t tam, kad pabrAi??A?tA? A?iA?jA? gyvenimo beprasmybAi??), ai??i??Ai?? kad jo laiptinAi??s kaimynas, prieA? pusvalandA? iA?vedAi??s A?unA? pasivaikA?A?ioti, dar vis negrA?A?Ai??s, ir leidA?iasi jo ieA?koti. Ai??is aptinkamas girtas, taA?iau leidA?iasi parvedamas namo, paskui jis pakvieA?ia geradarA? uA?eiti (A?ia paaiA?kAi??ja, kad gal jis ir ne toks girtas), jiedu tylAi??dami iA?geria arbatos, iA?sikirsto.
Kaip matome, JakutytAi?? savo kAi??riniams naudoja praktiA?kai universaliAi?? schemAi??, kuri atskiruose apsakymuose A?iek tiek kinta, taA?iau esmAi?? (ir ypaA? A?vaizdA?iai, apmAi??stymai) lieka tie patys. A?inia, A?itoks nuspAi??jamumas potencialiai gali erzinti tam tikrAi?? skaitytojA? kategorijAi?? (savAi??s jai nepriskiriu), taA?iau gal nereikAi??tA? A?io aspekto sureikA?minti ai??i?? ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nai” yra eseistikos skaitytojA?, paprastai linkusiA? herojA? tapatinti su autoriumi, laikraA?tis, taigi tam tikri A?ablonai, kurie apsakymA? ir romanA? mAi??gAi??jAi?? tikriausiai varytA? A? neviltA?, A?iuo atveju yra netgi savotiA?kas privalumas,Ai??nes jie primena tikro gyvenimo rutinAi??.
Vis dAi??lto gerokai didesnis katarsis patiriamas skaitant Ievos GudmonaitAi??s eseistinA? kAi??rinAi??lA? ai??zNetekstas bAi??ti”, kurio esmAi?? bene geriausia bAi??tA? apsakyti vienu iA? daugybAi??s sultingA?, prinokusiA? sakiniA?, kokiA? A?iame tekste tikrai nestinga: ai??zTaigi raA?ydama tokA? tekstAi?? paA?iu juo stengiuosi jA? iA?trinti, nenorAi??dama sukurti nieko materialaus, stengdamasi nieko nesukurti (netgi teksto), degant pasauliui, visko daugAi??jimo fone virpanA?ia ranka sniege A?raA?yti nulA? ai??i?? materialiu liudyti nematerialA?, apA?iuopiamu ai??i?? neapA?iuopiamAi??, matomu ai??i?? nematomAi??”. Paradoksalu: GudmonaitAi??s eseistikoje taip pat figAi??ruoja erdvAi??, leidA?ianti patirti atpaA?inimo efektAi??, taA?iau ji egzistuoja virA? buities, egzistuoja A?odA?iuose, kuriais stengiamasi bet kAi?? pasakyti, todAi??l jAi?? tenka priimti kaip bAi??tinybAi??, ir klausimas, ar galAi??jo autorAi?? pasielgti kitaip, nekyla.
Ai?? Karolinos Ai??arkaitAi??s poezijAi?? norAi??tA?si A?velgti pozityviai, juolab kad, lyginant su kai kuriais kitais debiutuojanA?iais autoriais, jos kAi??ryba atrodo netgi iA?skirtinAi??, vis dAi??lto suA?avAi??ti ai??zpilku verlibru” apie savo iA?moktAi??ai??i??A?sivaizduojamAi?? gyvenimAi?? pasakojanA?ios merginos eilAi??raA?tAi??liai tikrai negali. Ne taip geranoriA?kai nusiteikAi??s kolega netgi A?vertino jos eiles kaip ai??znegrabias, A?mantrokas ir anemiA?kas”, ai??i??Ai?? esAi?? viskas A?ia jau girdAi??ta, daugybAi?? kartu naudota visur kur. IA? savo pusAi??s galiu pasakyt, kad verlibras vietom atrodo nesuvaldytas ai??i??Ai?? pernelyg proziA?kas ir tiesmukas, kitur ai??i??Ai?? per glotnus. Beje, paskutinysis tekstas ai??i??Ai?? A?varus ir gan tikslus, tik trAi??ksta individualybAi??s, aA?trumo. IA?vis antroji publikacijos dalis atrodo daug geriau nei beveidis verlibras pradA?ioje. Tai rodo, kad autorAi?? pajAi??gi sukurti padoriA? tekstA?, tik aiA?ku, tam reikAi??s A?dAi??ti dar labai daug darbo.
Visai kitaip dera A?velgti A? Irmos AntanaitytAi??s eilAi??raA?A?ius, kuriA? pavadinimai (ai??zLegolas”, ai??zJon Snow”) rodo jAi?? esant aistringAi?? Tolkieno bei G. R. R. Martino gerbAi??jAi?? irAi??fanAi??. (Legolas ai??i?? elfas iA? ai??zA?iedA? valdovo”, Jon Snow ai??i?? Martino ai??zSostA? A?aidimo” veikAi??jas, nutremtas saugoti pasienio nuo gyvA?jA? numirAi??liA? ir laukiniA?.) Tai yra gerbAi??jos (ir ai??i?? kaip gerbAi??jos ai??i?? visai neblogi) eilAi??raA?A?iai, deja, su poezija tai turi maA?ai kAi?? bendro, todAi??l daugiau A?ia ir nesigilinsiu ai??i??Ai?? juoba kad ir A?io kilnaus kvaziliteratAi??rinio A?anro subtilybAi??s man neA?inomos.
Atsivertus ai??zNemunAi??” (Nr. 23) A? akis pirmiausia krinta solidi Donaldo Kajoko poezijos publikacija. (SimboliA?ka, bet ji pasirodAi??, Donaldui sulaukus pripaA?inimo uA? prozAi?? ai??i?? romanAi?? ai??zEA?eras ir kiti jA? lydintys asmenys”; birA?elio 6-Ai??jAi?? jam A?teikta L. DovydAi??no premija.) Be abejo, ji dA?iugina, nes viskas, kAi?? paraA?o Donaldas, yra atgaiva akims, o A?iuosyk man tai buvo dviguba atgaiva, nes akis buvo pavargus nuo bergA?dA?iA? bandymA? suprasti, kAi?? norAi??jo pasakyti Vytautas A?epliauskas, ai??i??Ai?? tekstas ai??zSugrA?A?imas” publikuojamas visai netoliese, bet jo skaityti, kaip jau turbAi??t supratote, ypaA? nerekomenduoju. (Nors jeigu jauA?iate potraukA? sentimentaliems iA?sisakymams, A?is tekstas gali bAi??ti ir visai patrauklus.)
ai??zLiteratAi??ra ir menas” (Nr. 25) iA?siverA?ia be groA?inAi??s prozos, A?ia publikuojama tik sesers GynAi??s DineikaitAi??s poezija. EiluA?iA? skaidrumas, kruopA?A?iai parinkti A?vaizdA?iai, laikysena fizinio pasaulio reiA?kiniA? atA?vilgiu nejuA?ia spiria apibAi??dinti tekstus kaip ai??ztyrus”, ai??zskaisA?ius”, tuo labiau, kad A?odA?ius ai??ztyras”, ai??ztyrumas” autorAi?? tarsi tyA?ia akcentuoja ai??i?? juos aptinkame daA?name eilAi??raA?tyje: ai??zUA?plAi??do ilgesys / toks tyras it dangus. / Net akloji akis / tuo tyrumu A?vilgAi??jo.” Akivaizdi pastanga ieA?kotiAi??sacrum, netgi A?iek tiek dirbtinai iA? uA?kulisinAi??s zonos, kur jai derAi??tA? bAi??ti, stumiama A? eilAi??raA?A?io pavirA?iA?, lydima A?prastos (tokiais atvejais) egzaltacijos: ai??zit geguA?Ai??j ieva / apsipyliau A?iedais / sausio vidury / pro langAi?? A?velgdama / A? apsnigtus medA?ius.” Galima pastebAi??ti, kad perdAi??m uolus tyrumo akcentavimas netikAi??tai pozicionuoja GynAi??s eiles kaip opozicijAi?? kitoms (eilAi??ms), kurios, GynAi??s eiliA? atA?vilgiu, A?iame kontekste tampa ai??znetyros” ir ai??znepadorios”, ai??i??Ai?? paradoksalus efektas gali suteikti mums puikiAi?? progAi?? pamAi??styti, kaip A?ventumas turAi??tA? atsispindAi??ti literatAi??roje, kad skaitytojui nekiltA? mintis jA? esant veidmainiA?kAi??.

directions for taking z pack. acheter prozac en ligne.

Prienai (2010). Rimvydo StrielkAi??no fotografija
Prienai (2010). Rimvydo StrielkAi??no fotografija

Labai tinkamai A?A? diskursAi?? ai??zAi??iaurAi??s AtAi??Ai??nuose” pratAi??sia Gintaras Bleizgys savo tekstu ai??zSemiotika ir JAi??zus Kristus”. AukA?A?iau raA?iau, kad DineikaitAi??s herojAi?? apsipila baltais A?iedais, kai slaptingu pojAi??A?iu atpaA?A?sta ai??zneA?A?velgiamas pAi??das”, ai??i??Ai?? akivaizdu, KAi??rAi??jo pAi??das, ai??i?? na, o A?tai Bleizgys, uA?slinkus juodam debesiui (tai A?vyksta Miunchene, PirkliA? gatvAi??je) supranta, kad Poezijos pavasario premija, apie kuriAi?? kaip tik tAi?? akimirkAi?? primena paskambinAi??s A. AliA?auskas ir kurios jis kol kas negavo ai??i??Ai?? iA? tikrA?jA? nesvarbi. (Gal, siekdamas komizmo efekto, A?iek tiek ir perlenkiu lazdAi??, taA?iau esmAi?? tokia ir yra.) Ai??ioje vietoje autorius, beje, visiA?kai neklysta, nes ta premija jau ne sykA? diskredituota (ir dar bus diskredituota, jei nesurasime bAi??do apsaugoti jAi?? nuo regionA? veikAi??jA? ambicijA?), vis dAi??lto tariamai romaus, bet iA? tikrA?jA? agresyvoko dievotumo ai??i?? nes dievotumas, davatkystAi?? kitokie paprasA?iausiai nebAi??na, ai??i??Ai?? persmelktas tekstas A?adina dvilypius jausmus: visA? pirma pagarbAi??, nes tokias klaikias banalybes garsiai iA?drA?stA? pasakyti anaiptol ne kiekvienas (nereikAi??tA? manyti, kad kitA? A?moniA? galvose banalybiA? nAi??ra ai??i?? dar ir kaip yra), bet, greta pagarbos, ir nepasitikAi??jimAi??, nes pastaraisiais metais literatAi??roje suklestAi??jusA? A?leikA?A?iai salstelAi??jusA? religinA? patosAi?? savaime laikau regresyviu, literatAi??rAi?? bukolinAi??je egzaltacijoje uA?daranA?iu reiA?kiniu, kuris trukdo racionaliai suvokti pasaulA? ir literatAi??roje kalbAi??ti apie jo problemas ir nuo kurio, man regis, kaip nuo maro derAi??tA? bAi??gti ne tik literatAi??ros autoriams, bet ir iA? prigimties pamokslininkams, kokiu, beje, ir laikau GintarAi??.
AgnAi??s AlijauskaitAi??s dar vienoje (naujA??) eilAi??raA?A?iA? publikacijoje, ai??i?? A?A?syk jau ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nuose”, ai??i?? daug uA?uominA? A? literatAi??rAi?? ir skaitymAi??, keli tekstai net susijAi?? su literatAi??ros vakarais ai??i?? ai??zeilAi??raA?A?iA? vakaras”, ai??zskaitymai”. AiA?ku, nesakau, kad turAi??tume A?iam aspektui teikti kaA?kokiAi?? ypatingAi?? reikA?mAi??; tai tiesiog aplinkybAi??s, situacija, kurioje skleidA?iasi tekstai, taA?iau ta situacija savaime nemaA?ai pasako apie tai, kaip gyvena ir kuo gyvena poetAi??, raA?inAi??janti ai??i?? tAi?? jau minAi??jau ai??i?? ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nams” knygA? apA?valgas. Gana gausus kalbAi??jimas nAi??ra perteklingas, ai??i?? net ir labai ilgos eilutAi??s neA?eidA?ia akies, netrikdo, nors skaitant ir A?mAi??steli mintis, jog tekstuose skambantys literatAi??rinio gyvenimo aidai ir knyginAi??s aliuzijos (tiesa, gan nuvalkiotos ai??i?? Orwellas, Camus etc.) uA?goA?ia autorAi??s iA?gyvenimus…
NorAi??tA?si A? A?iAi?? publikacijAi?? taip pat paA?velgti nauju A?domiu rakursu. LietuviA? literatAi??roje, regis, nAi??ra labai daug eilAi??raA?A?iA? apie slogos pabaigAi??. Vienas iA? jA? ai??i??Ai?? V. DekA?nio ai??zPavasaris”: ai??zMano gerklAi?? replAi??s paleido, viena / Ji mieloji kaip bokA?tas bestovi <...>.” Tai A?tai, man kaA?kodAi??l (nors nebAi??tinai teisingai) atrodo, kad A?ia galAi??tA? bAi??ti antrasis eilAi??raA?tis A?ia tema: ai??ztinklai / nAi??je thalassa atodAi??sis / sAi??rymu tiesiai A? bronchus / oA?ia / gAi??siais prakoA?ia skyles / ir burAi??s / perplAi??A?ia dangA?”, ai??i?? ai??zuA?kerAi??tas”.
Roberto Antinio keistoki teksA?iAi??kA?A?iai ai??zNemune” (Nr. 24ai??i??25) kaA?kuo A?iek tiek primena M. ViluA?io tekstus, ai??i?? nors ta bendrystAi?? labai neapibrAi??A?ta, apA?iuopiama tik suvokiant akivaizdA? A?iA? dviejA? autoriA? skirtingumAi??. ViluA?io A?elmiA?kame pamokslavime slypi tam tikras rimtybAi??s krislas, kitaip kalbant, paistydamas niekus jis transliuoja gyvenimo iA?mintA?, o Antinis, ai??i?? nors pastanga transliuoti gyvenimo iA?mintA? irgi yra (tiesa, visai kitomis priemonAi??mis ai??i?? su A?odA?iais autorius elgias teatraliA?kai, naudojasi sAi??skambiais, sAi??A?aukomis, panaA?umais, kaip koks Andrius Ai??iuA?a iA?plAi??A?inAi??ja iA? A?odA?iA? kitAi?? prasmAi?? ar net bando juokinti, ai??i?? nieko nepadarysi, Kauno mokykla, ai??i?? kaip koks J. Gimberis), ai??i??Ai?? to padaryti negali, nes, bAi??kim atviri, neturi jis tos transliuotinos iA?minties, taigi jam lieka neA?vankoka klounada, ai??i?? slaptas noras kaA?kelintam (teksto) lygmenyj bAi??ti rimtam ir perneA?ti kaA?kokiAi?? giliAi?? prasmAi?? iA? tikrA?jA? tik padidina komizmo efektAi??, ir rezultatas gaunasi visaiAi??super.
PradAi??jus skaityt RAi??tos BurbaitAi??s publikacijAi?? savaitraA?tyj ai??zLiteratAi??ra ir menas” (Nr. 26) ai??zSeptyniA? kambariA? namai”, kyla apgaulingas A?spAi??dis, kad visas tekstas buitiA?kas ir naivus, sutelktas A? primityvius iA?gyvenimus, kuriuos jauA?ia savo kambaryje tAi??nanti paauglAi??. IA? esmAi??s taip ir yra, nors septyniA? tekstA?, kuriA? kiekvienas tarsi iA?reiA?kia tam tikrAi?? bAi??senAi??, vAi??rinys, paperka nuoA?irdumu, o viena kita eilutAi?? netgi verA?ia suklusti: ai??zkuklAi??s garsistai / maigo mygtukus ir beria / vinis ant skardos: / ir aA?trus birA?elio lietus / suskamba virA? / neramiA? palAi??pAi??s dialogA?.” Apskritai publikacija ganAi??tinai maloniai persiskaito, vis dAi??lto sakyti, kad autorAi?? turi kokA? nors potencialAi??, bAi??tA? per drAi??su ai??i?? taip pasireikA?ti gali daA?nas jaunas A?mogus, o kAi?? ji iA?krAi??s ateityj, neA?inia, ai??i?? atpaA?inti besislapstantA? talentAi?? dar nepalyginti sunkiau, negu A?minti sporto rungtyniA? (o A?ios visada gali baigtis neprognozuojamai) rezultatAi??.
Ne kaA?in kAi?? gero galiu pasakyt ir apie Monikos BaltruA?aitytAi??s, ai??i?? A?urnalistAi??s, kuri, pasak jos paA?ios, A? literatAi??rAi?? maA?Ai??jA? kojos pirA?telA? ryA?osi A?merkti ai??zpaveikta iA?oriniA? jAi??gA?” (spAi??tina, kad tos iA?orinAi??s jAi??gos ai??i?? tai poetas Nerijus Cibulskas, su kuriuo autorAi?? artimai bendrauja), ai??i?? kAi??rinA? ai??zLiteratAi??roje ir mene” (Nr. 26). Apsakymo fabula paprastutAi??: ai??zPabaisa” primeta ai??zGraA?uolei” diskusijAi?? apie tai, ar ji iA?gertA? nuorAi??kas plastikinAi??je stiklinAi??je apsAi??musA? vandenA? ai??i??Ai?? uA? kelis A?imtus. VAi??liau ai??zGraA?uolAi??” primeta ai??zPabaisai” (originale kabuA?iA? nAi??ra ai??i??Ai?? jas A?ia naudoju, kad bAi??tA? aiA?ku, jog kalbama apie A?mones, ne pasakA? herojus ar D. JuozAi??no pjesAi??s personaA?us ai??i?? LietuvAi?? ir MeA?kAi??) pokalbA? apie tai, ar A?is, apsirengAi??s statybininko uniforma, uA? milijonAi?? suA?oktA? jos vestuvAi??se striptizAi??. TreA?iojoje teksto dalyje, kurioje veiksmas vyksta kaA?kada vAi??liau, A?is scenarijus netikAi??tai A?gyvendinamas ai??i??Ai?? ai??zPabaisa” ai??zGraA?uolAi??s” vestuvAi??se suA?oka striptizAi??. Negaliu turAi??ti pretenzijA? turiniui, nes, kaip sakoma, svarbu kaip, o ne kas raA?oma, bet tikrai esu A?iek tiek nusivylAi??s sakiniais, ties kuriais literatAi??riniA? pretenzijA? turinA?iai autorei tikrai reikAi??tA? padirbAi??ti ai??i?? ir tai nereiA?kia, kad aA? raginu juos raA?yti A?mantrius ar sudAi??tingus, anaiptol. TebAi??nie jie ir paprasti, neretai taip ir geriau, tik reikia susikaupti ir A?Ai??tbAi??t iA? jA? iA?ginti medinA? knygiA?kumAi?? (ar laikraA?tiA?kAi?? primityvumAi??), ai??i?? A?is niekais paverA?ia gerus noras, kuriais, A?inia, grA?stas pragaras.
ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nuose” (Nr. 24) aptinkame mums gerai paA?A?stamo Ernesto Noreikos publikacijAi??, kuriAi?? sudaro vien rimuoti tekstai. Apie A?A? autoriA? pastarAi??jA? pusmetA? jau nesyk esu kalbAi??jAi??s, todAi??l nieko naujo nepasakysiu, ai??i?? nebent darsyk pakartosiu A?prastAi?? priekaiA?tAi??, kad A?odA?iA? galAi??tA? bAi??ti ir maA?iau, tuo labiau kad bAi??ti nuosaikesnis ir taupesnis Ernestas tikrai moka. Ai??iuo poA?iAi??riu ankstesnAi?? publikacija ai??zLiteratAi??roj ir mene” man pasirodAi?? labiau vykus ai??i??Ai?? tAi??syk poetas lyg nematomas demiurgas kAi??rAi?? pasaulA? vos iA? keliA? besikartojanA?iA? A?vaizdA?iA?, ir tai darAi?? lengvai ir sklandA?iai, o A?tai A?ioje publikacijoje jo judesiai tarsi A?iek tiek suvarA?yti (A?ia turbAi??t kaltas” ir rimas) painiA? teksto dariniA?, nors su metaforom ir A?odA?iA? A?aismais susitvarkoma daugmaA? be priekaiA?tA?.
ArtAi??damas pabaigos link, dar norAi??A?iau rekomenduoti Tomo Vaisetos ai??zNe-me-luo-ti Ne-me-luo-ti Ne-me-luo-ti” ir Saros Poisson ai??zLabai saldi kmynA? arbata”. AA? pats, skaitydamas A?iuos tekstus, neA?stengiau nejausti tam tikros piktdA?iugos ai??i??Ai?? abiejA? autoriA? aiA?kiai norAi??ta paraA?yti esAi??, taA?iau tose esAi?? savo ruoA?tu lenda kaA?kas apsakymiA?ko, kaA?kokios neiA?gvildensimo, taA?iau numanomo siuA?eto, intrigos uA?uominos (ypaA? tai ryA?ku Vaisetos kAi??rinyje, kuris pradedamas pasakojimu apie ateivius, neva kaA?kAi?? jam A? petA? implantavusius ai??i??Ai?? po A?itokios pradA?ios tikrai tikiesi apsakymo, todAi??l grAi??A?intas prie eseistiA?kA? apmAi??stymA?, nesijauti labai laimingas) ai??i?? matyt, negirdimasis, taA?iau kaA?kur giliai smegenyse (tikAi??kimAi??s, ne ateiviA?) instaliuotas epochos balsas verA?ia (tariamAi??) autentiA?kumAi?? smarkiai praplAi??sti vaizduotAi??s A?Ai??lsmu.
Pabaigoje ai??i?? kaip visad iA? konteksto iA?plAi??A?tos kelios poezijos eilutAi??s (D. Kajokas, ai??zDabar, prieA? saulAi??s tekAi??jimAi??”): ai??zir dabar prieA? saulAi??s tekAi??jimAi?? / kada sAi??dime ant geleA?inkelio / netikAi??k jog tai mAi??sA? tikAi??jimas / jog vienintelis jis —– / —– mes vieninteliai.”