Bizantija ir Lietuva

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Senoji Lietuva
AUTORIUS: Darius Baronas
DATA: 2012-03

Bizantija ir Lietuva

Saugus atstumas, atsargus bendrumas

Darius Baronas

Civilizaciniu poA?iAi??riu Bizantija reprezentuoja Rytus, taA?iau, geografiA?kai A?iAi??rint, jos centrAi?? ai??i?? KonstantinopolA? ai??i?? iA? Vilniaus galAi??tume pasiekti skrisdami kone nosies tiesumu A? pietus. Ai??iAi?? akivaizdybAi?? primename tik todAi??l, kad kalbant apie lietuviA? ir bizantieA?iA? kontaktus, dera turAi??ti omenyje ne tik VakarA?ai??i??RytA?, bet ir Ai??iaurAi??sai??i??PietA? distinkcijAi??. Antikos laikais ir ankstyvaisiais ViduramA?iais tokia perskyra sutapo su barbarA? ir civilizacijos pasaulio prieA?stata. Karolio DidA?iojo laikais atsikAi??rus imperinAi??s valdA?ios tradicijai VakarA? Europoje, o krikA?A?ionybei laimAi??jus didelius Ai??iaurAi??s ir RytA? Europos plotus, A?i perskyra nuo IXai??i??XI a. tapo vis maA?iau rAi??A?ianti akA?. TaA?iau civilizacijos plAi??tra, anais laikais sutapusi su krikA?A?ionybAi??s, nebuvo nesulaikomas procesas, ai??i?? ne visi kraA?tai, ne visos gentys buvo tam imlios. Baltijos jAi??ros pietuose gyvenAi?? slavai, rytuose ai??i?? baltai ir finougrai, A?iaurAi??s elniA? medA?iotojai dar ilgus amA?ius liko pagonys, tad galime manyti, kad senoji takoskyra tarp barbarybAi??s ir senesnAi??s bei jaunesnAi??s civilizacijos kraA?tA? ir toliau liko panaA?i A? Antikos ir ankstyvA?jA? ViduramA?iA?. Takoskyra anaiptol nAi??ra kontaktuoti neleidA?ianti praraja, ji pirmiausia padeda A?sivaizduoti skirtingAi?? gyvensenAi??, vertybinA? dviejA? pasauliA? kitoniA?kumAi??. Net ir tarp labai skirtingA? pasauliA? pasitaikydavo kontaktA?, jei tik bAi??ta bent menkiausiA? fiziniA? susisiekimo ir susiA?inojimo galimybiA?. Kadangi lietuviai ir bizantieA?iai ilgus amA?ius gyveno saugiu atstumu vieni nuo kitA?, tai pirmieji netiesioginiai kontaktai A?A?velgtini tolimosios prekybos srityje. A?ia iA?kalbingas pavyzdys gali bAi??ti XIIAi??a. Naugardukas: Rusios A?emiA? paribyje su lietuviais A?sikAi??rAi??s miestas veikAi?? kaip aktyvi prekybos bazAi??: jAi?? pasiekusi tolimA? kraA?tA? prabangos prekiA? gausa liudijo anapus Nemuno prabudusiAi?? rinkAi??, kuriAi?? formavo ant kojA? atsistojanA?io lietuviA? elito apetitas1.

Ir vAi??lesniais laikais Rusios kaip tarpininko vaidmuo niekur nedingo, o bene vaizdA?iausiai jA? reprezentuoja HaliA?oai??i??VoluinAi??s metraA?A?io Pasakojmas apie VaiA?vilkAi?? (VaiA?elgAi??). PriAi??mAi??s staA?iatikiA? krikA?tAi??, Mindaugo sAi??nus, remiamas HaliA?o kunigaikA?A?io Danieliaus, iA?siruoA?Ai?? A? piligriminAi?? kelionAi?? norAi??damas aplankyti Atoso kalno vienuolynus2. Toliau Bulgarijos jis nenukeliavo, nes dAi??l tuo metu totoriA? pasaulio vakariniame pakraA?tyje kilusios sumaiA?ties buvo priverstas grA?A?ti atgalios. Kontaktas neA?vyko ir tai tarsi rodo, kad, nepaisant vietiniA? staA?iatikiA? juntamos traukos, Lietuva ir Bizantija ir tiesiogine, ir netiesiogine prasme vis dar buvo pernelyg toli viena nuo kitos.

Vienos dvivaldystAi??s saulAi??tekis,
kitos ai??i?? saulAi??lydis

Pirmieji tiesioginiai kontaktai tarp Lietuvos kunigaikA?A?iA? ir Bizantijos imperatoriA? bei Konstantinopolio patriarchA? prasidAi??jo paA?iai Lietuvai XIV a. tapus didA?iAi??ja kunigaikA?tyste. XIV a. pradA?ioje prijungus didelius A?iA? dienA? Baltarusijos plotus, Lietuvos kunigaikA?A?iA? valdos apAi??mAi?? dar nuo XI a. gyvavusias Polocko ir Turovo vyskupijas. TodAi??l kontaktai ir su Rusios StaA?iatikiA? BaA?nyA?ios hierarchais, ir su jA? vyresniuoju ai??i?? Konstantinopolio patriarchu ai??i?? tapo savaime suprantami. Tiesa, jA? nAi?? iA? tolo negalima lyginti su A?iA? dienA? nuolatiniu diplomatiniu klegesiu, bet vis dAi??lto jA? bAi??ta intensyvesniA?, nei galime sprAi??sti iA? sausA? faktA?. Kaip A?inome, pirmasis Lietuvos staA?iatikiA? metropolitas buvo A?A?ventintas apie 1316 m., bet neturime jokiA? tiesioginiA? duomenA?, kurie leistA? paaiA?kinti, kaip ir kodAi??l tai atsitiko. A?inodami, kad Konstantinopolio patriarchai laikAi??si vienos ir vieningos Kijevo ir visos Rusios metropolijos palaikymo principo, nuo kurio nukrypdavo tik ypatingA? aplinkybiA? verA?iami, galime manyti, kad toks Lietuvai parankus sprendimas buvo priimtas po ganAi??tinai intensyviA? diplomatiniA? kontaktA?. Juos veikiausiai derAi??tA? sieti su kaip tik tuo metu Lietuvos didA?iojo kunigaikA?A?io sostan sAi??dusio Gedimino veikla. TikAi??tina, kad pirmuoju ai??zlietuviA? metropolituai??? buvo A?A?ventintas Teofilis, 1327 ir 1329Ai??m. dalyvavAi??s Konstantinopolyje vykusiuose sinoduose3. Naujojo metropolito rezidencija tapo Naugardukas, iki tol eilinAi?? Rusios parapija. Naujajam metropolitui tapo pavaldAi??s Turovo ir Polocko vyskupai4. Tad Naugarduko kaip politinio centro iA?kilimAi?? derAi??tA? sieti bAi??tent su A?iuo reiA?kiniu, o ne su tariama Mindaugo sostine, kurios vaizdinA? drAi??siai galime vertinti kaip mAi??sA? dienA? baltarusiA? tautinAi??s mitologijos grynuolA?.

BaA?nytinAi??s teisAi??s poA?iAi??riu staigus Naugarduko tapimas metropolijos sostine buvo A?manomas, taA?iau iA?skirtinis dalykas. Jis ilgam iA?liko atminty: 1428 m. Monemvazijos metropolitas Kiprijonas citavo A?A? atvejA? Konstantinopolio patriarchui kaip pavyzdA?, rodantA?, jog eilinAi?? parapija gali tapti metropolijos sostine5. Be kita ko, iA? to matyti, kad po XIV a. suintensyvAi??jusiA? kontaktA? Lietuva Bizantijos elitui tapo A?iuo tuo daugiau nei eiline tolima terra incognita.

BAi??tent baA?nytinAi?? politika kAi??rAi?? ir palaikAi?? tAi?? komunikacinAi?? erdvAi??, kurioje ne tik aktyviausiai reiA?kAi??si Lietuvos ir Bizantijos atsakingA? asmenA? kontaktai, bet ir atsispindAi??jo pastarosios intelektualA? poA?iAi??ris A? lietuvius. Kalbant apie Lietuvos didA?iojo kunigaikA?A?io Algirdo laikus, iA?skirtinio bizantieA?iA? liudytojo vaidmuo mums rAi??pimu aspektu tenka teologui, astronomui ir istorikui Nikiforui Gregorui (~1290 ai??i?? ~1361)6.

Lietuva kaip pagoniA?ka Rusia

IA? Gregoro didA?iojo istorinio veikalo RomAi??jA? istorija aiA?kAi??ja, kad RusiAi?? jo autorius A?sivaizdavo susiskirsA?iusiAi?? A? keturias stambias dalis. Trys Rusios buvo krikA?A?ioniA?kos, o ketvirta ai??i?? pagoniA?ka. PastarAi??jAi?? valdAi?? lietuviai, pasiA?ymintys tuo, kad vis dar garbino ugnA?, buvo patyrAi?? kariai ir vieninteliai iA? visos Rusios gyventojA? nemokAi??jo duoklAi??s totoriams7. IA? karto reikia paA?ymAi??ti, kad nors graikams barbarA? pozityvaus A?vaizdA?io kAi??rimo menas nebuvo visai neA?inomas, vis dAi??lto jis naudotas retokai, mat kur kas A?prasA?iau jiems buvo matyti barbarAi?? kaip civilizacijos nepaliestAi?? laukinA?, vertAi?? paniekos arba, geriausiu atveju, pasigailAi??jimo. Tad interpretuojant Gregoro pateikiamas A?inias apie lietuvius, bAi??tina atsiA?velgti A? kontekstAi??, kuriame jis raA?Ai??. Tuo metu didA?iausia Gregoro dvasine, intelektine ir asmenine problema buvo tapAi??s ginA?as su hezichastais. Oponuodamas Grigaliaus SinajieA?io ir ypaA? Grigaliaus Palamos teologinAi??ms A?A?valgoms, kuriA? dAi??ka susiformavo ir plito vadinamasis hezichastA? sAi??jAi??dis, pasiA?ymAi??jAi??s giliai mistiniu ir gana rezervuotu poA?iAi??riu A? intelektinAi?? veiklAi??, Gregoras atsidAi??rAi?? pralaiminA?ios pusAi??s barikadose. 1341 ir 1351 m. Konstantinopolyje suA?aukti sinodai oficialiai patvirtino hezichazmo dokrinAi??. 1347 m. imperatoriumi tapo hezichazmo A?alininkas Jonas VI Kantakuzenas. Jo dAi??ka 1353 m. Konstantinopolio patriarchu tapo FilotAi??jas Kokinas ai??i?? aktyvus hezichastA? sAi??jAi??dA?io dalyvis. Hezichastams A?venA?iant pergalAi??, Gregoras 1351 m. buvo A?kalintas Konstantinopolio Choros vienuolyne, kuriame jis toliau kovojo raA?ydamas RomAi??jA? istorijAi??. BAi??tent A?is poleminis A?karA?tis daugiausiai lemia tai, kad daugeliu atA?vilgiA? ypaA? vertingas jo veikalas baigiamosiose dalyse vis labiau virsta atvirai A?aliA?ku pasakojimu8. Kaip tik A? tokA? kontekstAi?? A?pintos Gregoro A?inios apie lietuvius ir jA? valdovAi?? AlgirdAi??.

Po Rusios metropolito Teognosto mirties 1353 m. iA?kilo reikalas parinkti jo A?pAi??dinA?. Kandidatus siAi??lAi?? ir maskvAi??nai, ir lietuviai. Pirmieji iA?kAi??lAi?? ilgametA? velionio Teognosto bendradarbA?, glaudA?iai su Maskvos kunigaikA?A?iais susijusios giminAi??s atstovAi?? vienuolA? AleksijA?. Tuo tarpu jA? konkurentai iA?kAi??lAi?? iA? TverAi??s kilusA? vienuolA? RomanAi??, Algirdo A?monos Julijonos giminaitA?. NuskubAi??jAi??s A? KonstantinopolA? Aleksijus ten turAi??jo uA?sibAi??ti visus metus, nes patriarchas FilotAi??jas tyrAi?? jo tinkamumAi?? naujoms pareigoms. Padarius reikiamas iA?vadas, Aleksijus ne tik tapo metropolitu, bet ir pati Maskva pirmAi?? kartAi?? oficialiai buvo pripaA?inta nuolatine vyriausio Rusios BaA?nyA?ios hierarcho rezidencija. Toks dalykas jau tada reikA?mingai kAi??lAi?? Maskvos kunigaikA?A?iA? prestiA?Ai??, o ilgainiui leido jiems imti reikA?ti iA?skirtines pretenzijas A? Kijevo Rusios paveldAi??. O kol kas jiems dar teko grumtis ir su kariniais, ir su diplomatiniais LDK resursais. Vienas Maskvos sAi??jungininkA? buvo Jonas VI Kantakuzenas, kuris vos tapAi??s imperatoriumi suskubo, Maskvos metropolito Teognosto praA?omas, panaikinti savarankiA?kAi?? HaliA?o metropolijAi??. Beje, ta paA?ia proga Kantakuzenas paraA?Ai?? laiA?kAi?? VoluinAi??s kunigaikA?A?iui Liubartui, kuriam tokA? A?ingsnA? paaiA?kino tradicinAi??s ir teisAi??tos tvarkos atstatymo bAi??tinybe9. PanaA?ios promaskvietiA?kos politikos Kantakuzenas ir jo aplinkos A?monAi??s laikAi??si ir vAi??liau. TaA?iau nestabili Bizantijos politinAi?? padAi??tis privedAi?? prie to, kad Jonas VI Kantakuzenas buvo priverstas atsisakyti savo valdA?ios imperatoriaus Jono V Paleologo naudai ir tapo vienuoliu Joasafu. Pasikeitimai imperatoriaus soste lAi??mAi?? pasikeitimus ir patriarcho soste ai??i?? FilotAi??jAi?? KokinAi?? pakeitAi?? KalistasAi??I. Pasitraukus aiA?kiai promaskvietiA?kiems veikAi??jams, Algirdo kandidatui Romanui atsivAi??rAi?? naujos perspektyvos. Nauja valdA?ia Konstantinopolyje buvo artimai susijusi su Genujos respublika. Juodosios jAi??ros regionAi?? siekiantys Genujos komerciniai interesai sAi??lygojo lankstesnAi?? politikAi??, palankiAi?? palaikyti pusiausvyrAi?? tarp svarbiausiA? Rusios A?emiA? valdovA?10. Tad veikiausiai 1355 m. pradA?ioje Algirdo pasiAi??lytas kandidatas Romanas buvo A?A?ventintas lietuviA? metropolitu. Atsiradus dviem metropolitams, pretendavusiems A? dvasinAi?? valdA?iAi?? visiems Rusios staA?iatikiams, jA? BaA?nyA?ioje kilo iki tol nematyta sumaiA?tis11.

Bizantijos ir Rusios A?emes purtanA?iA? neramumA? akivaizdoje Gregoras uA?Ai??mAi?? mokytojo pozicijAi??. NegailAi??damas juodA? spalvA? savo politiniams prieA?ininkams, jis ypaA? palankiai tapAi?? jA? ir jA? politikos oponentus, kurdamas geresnio ir graA?esnio pasaulio vizijas, o jA? priartinti prie tikrovAi??s nebuvo A?manoma be teisingo valdymo meno. Gregoras tvirtino, kad teisingumas brandina ir dvasinAi??s, ir medA?iaginAi??s palaimos vaisius. Laikantis teisingumo ne tik sAi??kmingai valdomos turimos A?emAi??s, bet atsiranda galimybAi??s ir iA? prieA?A? atgauti kadaise prarastus kraA?tus12. Ai??ioje vietoje bAi??tina priminti, kad Gregoro laikais Bizantija buvo susitraukusi, iA? visA? pusiA? puolama ai??zimperijaai???13. MirtinAi?? pavojA? jai kAi??lAi?? turkai. 1341ai??i??1347 m. vykusio pilietinio karo metu turkus kaip savo sAi??jungininkus pasitelkAi?? Kantakuzenas. KartAi?? atsidAi??rAi?? Europoje, turkai neskubAi??jo apleisti A?ios A?emAi??s. Bloga lemianA?iu signalu tapo tai, kad po 1354 m. A?vykusio katastrofinio A?emAi??s drebAi??jimo turkai osmanai uA?Ai??mAi?? DardanelA? sAi??siaurio europinAi??je pakrantAi??je stovAi??jusA? Galipolio miestAi??14. Tai reiA?kAi?? turkA? ekspansijos Europoje pradA?iAi??. To meto imperijos pareigAi??nai aiA?kiai numatAi??, kad, iA? karto neiA?vijus turkA?, paskui juos iA?stumti bus be galo sudAi??tinga. Nepaisant kai kuriA? graikA? parodyto ryA?to, imperija buvo per silpna savo jAi??gomis susidoroti su turkais. VAi??lesnAi??s imperatoriA? PaleologA?Ai??ai??i?? Jono V ir Manuelio II pastangos prisikviesti VakarA? A?aliA? pagalbAi?? nedavAi?? lauktA? rezultatA?, o tuo laiku turkA? uA?kariavimA? bangos uA?tvindAi?? didesniAi??jAi?? BalkanA? dalA?. Bizantijos padAi??tA? lemtingai komplikavo dar ir tai, kad XIV a. antroje ai??i?? XV a. pirmoje pusAi??je tarp jos elito iA?sikerojo aklA? kovA? dAi??l valdA?ios epidemija bei korupcija, glaudA?iai susijusi su parsidavAi??liA?kumu turkams osmanams. Tvyrant vidiniam chaosui, kurA? dar labiau aitrino virA? galvos kybantis osmanA? Damoklo kardas, dar viena rimta politine problema tapo ir labiausiai nuskurdusiems visuomenAi??s sluoksniams nesvetimos pasidavimo turkams nuotaikos15. NemaA?ai liudijimA? apie tokius dalykus liko to meto Bizantijos intelektualA? raA?tuose, kur ieA?kota bAi??dA?, kaip iA?sivaduoti iA? gAi??dingos vergovAi??s nuo ai??zbarbarA?ai??? ai??i?? taip paprastai vadinti turkai, nevengiant aliuzijA? A? tolimus jA? pirmtakus, antikiniA? laikA? persus.

Gregoras buvo vienas tokiA? susirAi??pinusiA? intelektualA?. Jis savo istorijAi?? raA?Ai?? turkA? ekspansijos Europoje pradA?ioje. Tad to meto rAi??pesA?iA?, religiniA? kovA? ir politiniA? A?vykiA? bei planA? kontekste jo pieA?iamas karingos ir nenugalimos lietuviA? tautos paveikslas vertintinas kaip daliai graikA? bAi??dingos vilties iA?sigelbAi??ti iA? turkA? pavojaus projekcija. TodAi??l neatsitiktinai Gregoras kalba apie Algirdo paA?adAi?? priimti staA?iatikybAi??, jei tik jo kandidatas Romanas bus A?A?ventintas metropolitu. Algirdui tapus staA?iatikiu, o Romanui ai??i?? metropolitu, ir Rusios, ir Bizantijos raida esAi?? bAi??tA? pasukusi pageidautina vaga, o ai??zprieA? daugelA? amA?iA? uA?simezgusi rusA? ir graikA? tautA? draugystAi??ai??? tik dar labiau sutvirtAi??tA?16. TaA?iau visam tam, kaip karA?iai pastebi Gregoras, nebuvo lemta iA?sipildyti, nes atsirado toks Aleksijus, kuris, pasinaudodamas Maskvos pinigais, pasiekAi?? tai, kad pats buvo A?A?ventintas metropolitu. Tokiu bAi??du vieninga Rusios metropolija suskilo, o teisingumas patyrAi?? skaudA? smAi??gA?. SuA?inojAi??s apie tai lietuviA? valdovas didA?iai nusivylAi??, atsimetAi?? nuo paA?ado krikA?tytis ir nusprendAi?? toliau garbinti saulAi?? ir demaskuoti godumo demonus, kuriems esAi?? atsidavAi?? ir imperatorius, ir patriarchas17. A?inoma, Gregoras patogiai uA?merkAi?? akis prieA? tai, kad ir Algirdo diplomatai A?inojo, kaip panaudoti pinigo galiAi?? Konstantinopolio rAi??mA? menAi??se18.

Lietuviai kaip katalikiA?ka tauta

Kad ir kaip palankiai Gregoras kalbAi??jo apie lietuviA? valdovAi?? ir jo valdomos tautos karingumAi??, jo supratimu lietuviai tebuvo pagoniA?ka rusA? tautos atplaiA?a, tokia likusi nuo Rusios krikA?to laikA?19. Visai kitokia perspektyva atsiskleidA?ia AtAi??nA? istoriko Laoniko Chalkokondylo (ai??i?? ~1490) veikale Istorijos liudijimai. Tekste, raA?ytame po Konstantinopolio A?lugimo (1453), lietuviai iA?kyla kaip savarankiA?ka tauta. Nors jie ir toliau savo iA?vaizda liko panaA?Ai??s A? rusus, bet skyrAi??si nuo jA? tuo, kad iA?paA?ino Romos katalikA? tikAi??jimAi??. Be to, Chalkokondylas A?inojo, kad lietuviai kalba savo kalba, kuri skyrAi??si nuo rusA?, vengrA? ar vokieA?iA? kalbA?. Tiesa, Chalkokondylo A?inios apie A?emaiA?ius buvo ganAi??tinai anachroniA?kos ir didA?iai egzotiA?kos. Jo manymu, A?emaiA?iai ir jo laikais tebebuvo pagonys, kurie nuo visA? kaimyniniA? tautA? skyrAi??si ir kalba, ir gyvensena. Chalkokondylas paA?ymAi??jo, kad A?emaiA?iai tebegarbina ApolonAi?? ir ArtemidAi??, o ai??zjA? bAi??das ir paproA?iai tokie, kaip senovAi??s graikA?ai???20. Galime spAi??ti, kad tokia graikiA?kos (antikinAi??s) pagonybAi??s vaizdo projekcija A? A?emaiA?ius gali liudyti ne tik Chalkokondylo, bet ir jo mokytojo Gemisto Pletono (ai??i??1452/1454) susidomAi??jimAi?? tokios rAi??A?ies informacija. Ai??io neoplatoniko ekscentriA?ku bruoA?u tapo tai, kad paskutiniaisiais Bizantijos imperijos gyvavimo metais jis propagavo sugrA?A?imAi?? prie Olimpo dievA? garbinimo, tad A?inios apie tolimame hiperborAi??jA? kraA?te uA?silikusius ai??zsenovAi??s graikA?ai??? paproA?ius galAi??jo ir jam atrodyti kaip dAi??mesio verta egzotiA?ka detalAi??. Suprantama, kad kol lituanistiniA? A?iniA? patekimo A? Chalkokondylo veikalAi?? keliai beveik neA?inomi, tokios mintys gali suktis tik spAi??jimA? erdvAi??je. Vis dAi??lto neginA?ytina, kad A?emaiA?iai Chalkokondylo veikale eksponuojami gana ryA?kiai: jA? galiAi?? galima drAi??siai lyginti su grAi??sme, kuriAi?? krikA?A?ioniA?kai Europai tebekAi??lAi?? totoriai ir turkai. Tad nestebina, kad siekiant atsispirti prieA? tokius A?emaiA?ius, VakarA? krikA?A?ionims teko pasitelkti specialiA? riteriA? susivienijimAi??Ai??ai??i?? VokieA?iA? ordinAi??21. Ko gero, konfrontacijos su VakarA? A?alimis A?vaizdis sAi??lygojo, kad ir husitA? laikA? A?ekus Chalkokondylas A?sivaizdavo kaip A?emaiA?iA? kaimynus, kurie tik visai neseniai liovAi??si garbinAi?? ugnA? ir saulAi??22.

Chalkokondylo veikale A?emaiA?iA? iA?skirtinumAi?? nuo visA? kitA? tautA? (net ir nuo lietuviA?!) lAi??mAi?? ne tiek miglotos ir egzotiA?kos A?inios, kiek jau minAi??ta (A?sivaizduojama) takoskyra tarp civilizuotA? (krikA?A?ioniA?kA?/monoteistiniA?) ir barbariA?kA? (nekrikA?A?ioniA?kA?/politeistiniA?) tautA?. PriAi??mAi?? krikA?A?ionybAi?? lietuviai A?sijungAi?? A? krikA?A?ioniA?kA? tautA? bendrijAi??, kurioje ir toliau iA?siskyrAi?? savo kalba ir gyvensena. Chalkokondylo akimis, net ir priAi??mAi?? krikA?A?ionybAi?? lietuviai neprarado savo karingo bAi??do. Jam didelA? A?spAi??dA? kAi??lAi?? tai, kad lietuviai galAi??jo sAi??kmingai ginti savo valstybAi??s sienas, vienu metu kovodami ir su lenkais, ir su vokieA?iais23. TikAi??tina, kad kariniA? savybiA? iA?kAi??limAi?? Chalkokondylo veikale galima interpretuoti kaip dar vienAi?? bandymAi?? lietuvius, kaip ir kitas VakarA? Europos tautas pavaizduoti kaip potencialius kryA?eivius, kurie galAi??tA? iA?vaduoti KonstantinopolA? iA? turkA? nelaisvAi??s. Net ir po Bizantijos A?lugimo bAi??ta graikA?, kurie tikAi??josi, kad turkA? valdA?ia netvers neA?sivaizduojamai ilgai. Laonikas Chalkokondylas buvo vienas jA?24.

LietuviA? A?vilgsnis A? KonstantinopolA?

Tiriant Lietuvos ir Bizantijos kontaktus, esama tam tikros asimetrijos, kuriAi?? lemia skirtingas raA?to kultAi??ros sodrumas. RaA?tui ir intelektinei kultAi??rai Lietuvoje A?engiant pirmuosius A?ingsnius, graikai galAi??jo remtis daugiau nei dviejA? tAi??kstantmeA?iA? senumo fiksuota tradicija. Tad nenuostabu, kad paA?velgAi?? A? Lietuvos pusAi??, mes nerandame nei Gregoro, nei Chalkokondylo atitikAi??menA?, iA? kuriA? galAi??tume patirti, kaip lietuviai A?iAi??rAi??jo A? savo meto BizantijAi??. Tad belieka pasistengti apibAi??dinti kai kuriuos tarpusavio santykiA? aspektus.

Intensyviausiai tarp Lietuvos ir Bizantijos kontaktuota Algirdo ir Vytauto laikais. Lietuviams uA?valdA?ius nuo seno staA?iatikiA?kas Rusios A?emes, o kai kuriems iA? valdanA?iosios dinastijos priAi??mus staA?iatikiA? tikAi??jimAi??, kartu buvo perimamas ir tuo metu Rusioje natAi??ralus supratimas, jog bAi??tent iA? Konstantinopolio A?altinio iki Rusios pakraA?A?iA? yra atitekAi??jusi tikrojo tikAi??jimo, A?statymA? leidybos ir pamaldumo dvasia. Tikrojo tikAi??jimo vyriausiA? ir geriausiA? atstovA? pozicija leido ir imperatoriams, ir patriarchams skelbti savuosius baA?nytinAi??s politikos sprendimus, juos pagrindA?iant ne tik savo teisinAi??mis prerogatyvomis, bet ir tA? sprendimA? ai??zdvasine naudaai??? atitinkamA? kraA?tA? valdovams. Tokio metapolitinio Bizantijos autoriteto paprastai nekvestionuodavo nei Rusios25, nei Lietuvos kunigaikA?A?iai staA?iatikiai. Ai??iuo atA?vilgiu kur kas aA?tresnAi?? ir savarankiA?kesnAi?? pozicijAi?? uA?ima Algirdas, kAi?? mums rAi??pimu aspektu praskleidA?ia jo 1371 m. laiA?kas patriarchui FilotAi??jui Kokinui. Nors pastaruoju metu Lietuvoje pasirodA?iusiuose tekstuose pernelyg sureikA?minamas Algirdo prisiskirtasis ai??zlietuviA? imperatoriausai??? (I?Ii??I?I?Ii??Ii??I?Ii?? Ii??Ii??Ii??I?a?i??I?) titulas26, mums dabar svarbiau paA?ymAi??ti A?io laiA?ko gana tiesmukAi?? tonAi??. Antai Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis, 1370Ai??m. tam paA?iam patriarchui adresuotAi?? laiA?kAi?? pradeda: ai??zaukA?A?iausio sosto, visaA?venA?iausiam visuotinio Konstantinopolio sinodo patriarchui nusilenkimas ir didis smAi??gis kakta iki A?emAi??s nuo tavo sAi??naus Kazimiero…ai???, o A?tai Algirdas pasitenkina A?altoku ir sausu ai??zNuo lietuviA? imperatoriaus nusilenkimas patriarchuiai???27. Toliau Algirdo laiA?ke dAi??stomi iA? maskvAi??nA? patirtA? skriaudA? faktai ir reikalaujama naujo metropolito savo ir savo sAi??jungininkA? valdoms. KodAi??l patriarchas turAi??tA? elgtis taip, kaip nelabai mandagiai praA?omas? Ogi todAi??l, kad to reikalauja tiesiog teisingumas. Toks atsakymas perA?asi iA? Algirdo laiA?ko, kuriame atvirai piktinamasi Rusios metropolito Aleksijaus piktnaudA?iavimu savo dvasine valdA?ia, kai pastarasis nevengdavo nuo kryA?iaus buA?iavimu sustiprintos priesaikos atleisti Algirdo stovyklos dezertyrA?28. Akivaizdu, kad Algirdas A? patriarchAi?? kreipAi??si kaip A? tam tikrAi?? tarptautinio teismo instancijAi??, tikAi??damasis pagerinti savo padAi??tA? ne itin gerai besiklosA?iusio karo su Maskva sAi??lygomis.

Kadangi Algirdo laikais valdantysis Lietuvos elitas didA?iAi??ja dalimi tebebuvo pagoniA?kas, to meto Lietuva bizantieA?iams liko svetima, o jAi?? verbaliA?kai buvo galima ai??zprisijaukintiai??? tik skleidA?iant viltis, kad ir lietuviai laikui bAi??gant taps staA?iatikiais. Tokia padAi??tis Ai??mai pasikeitAi?? su katalikiA?ku Lietuvos krikA?tu. AtsivAi??rus kokybiA?kai naujoms dalyvavimo tarptautinAi??je arenoje sAi??lygoms, Jogailos ir Vytauto laikA? lietuviams teko mokytis perimti to meto Europos diskursAi??, kuriame ryA?kiai skambAi??jo kovos su turkA? agresija ir KatalikA? bei StaA?iatikiA? BaA?nyA?iA? unijos obalsiai. BAi??tent su Vytauto laikA? politinio gyvenimo aktualijomis reikia sieti dviejA? A?spAi??dingA? meno kAi??riniA? atsiradimAi??.

Apie 1420 m. italA? kunigas, humanistas ir keliautojas Cristoforo Buondelmonti sukAi??rAi?? savo didA?jA? geografinA? veikalAi?? Liber insularum Archipelagi, kurA? be kita ko puoA?Ai?? grafinis Konstantinopolio atvaizdas ai??i?? pirmasis gana realistiA?kai, ne simboliA?kai Konstantinopolio topografijAi?? perteikiantis A?emAi??lapis (pav. 1)29. Nors toks dalykas mokslo pasauliui A?inomas jau kelis A?imtmeA?ius, bet tik palyginti neseniai italA? mokslininkas Giuseppe Ragone pabandAi?? detaliau iA?siaiA?kinti, kokiomis aplinkybAi??mis jis buvo sukurtas Lietuvos didA?iajam kunigaikA?A?iui Vytautui. Gali bAi??ti, kad kaip tik tuo metu intensyviai plAi??tojAi??si diplomatiniai kontaktai ir su Bizantija, ir su VakarA? Europos A?alimis paskatino lietuviA? smalsumAi?? atsigrAi??A?ti A? tolimAi?? KonstantinopolA?, ko apraiA?ka tapo italo pagamintas A?emAi??lapis. TikAi??tina, kad vienu iA? tarpusavio susiA?inojimo kanalA? tapo 1414ai??i??1418 m. vykAi??s Konstancos baA?nytinis suvaA?iavimas. Galimas daiktas, kad tarpininko vaidmenA? mums rAi??pimu aspektu galAi??jo atlikti Burgundijos riteris Ghillebertas de Lannoy. Be to, poA?algirinAi??je epochoje A? KonstantinopolA? nutekAi??jo Vytauto anAi??kAi?? Ona, Maskvos kunigaikA?A?io ir Sofijos VytautaitAi??s dukra, tapusi bAi??simojo imperatoriaus Jono VIII Paleologo A?mona (ai??i??1417)30. Dar minAi??tina, kad 1420Ai??m. pas JogailAi?? ir VytautAi?? lankAi??si Bizantijos pasiuntinys Manuelis Filantropenas31. Ai??iA? ryA?iA? rezultatu tapo to meto kartografijos A?edevru laikomas Konstantinopolio A?emAi??lapis, tapAi??s visA? XV a. panaA?iA? A?emAi??lapiu prototipu32. Originalas, iA?keliavAi??s A? LietuvAi??, bus, ko gero, be jokiA? pAi??dsakA? praA?uvAi??s karA?, gaisrA? ir plAi??A?imA? bangose, kurios taip daA?nai uA?klupdavo mAi??sA?Ai??A?alA?.

Likimas buvo gailestingesnis ypatingam Lietuvos sakAi??ralinio meno paminklui ai??i?? TrakA? Ai??vA?. MergelAi??s Marijos paveikslui (pav. 2). Tikslesnis A?io paveikslo atsiradimo laikas vis dar lieka mA?slAi??, kuriai iA?sprAi??sti ai??zkietA?ai??? faktA? nAi??ra. Tad jis mums rAi??pAi??s kaip paminklas, menantis ir bylojantis apie Lietuvos ir Bizantijos kontaktus. Pasak A?raA?o paveikslo nugarinAi??je dalyje, imperatorius Manuelis II Paleologas jA? Vytautui padovanojAi??s pastarojo krikA?to proga (pav. 3). IA? jo taip pat suA?inome, kad A?ia turA?s bAi??ti tas pats paveikslas, su kurio pagalba imperatorius Jonas II Komnenas (1118ai??i??1143) nugalAi??jo ai??zhunus ir persusai???. Tokios A?inios duoda aliuzijAi?? A? A?io imperatoriaus pergales prieA? peA?enegus ir turkus33. Jos veikiausiai paimtos iA? Niketo Choniato (~1155 ai??i?? ~1217) kronikos34, kurioje apraA?ytos kovos, peA?enegams turAi??jusios lemiamAi??, o turkams tik laikinAi?? poveikA?. Nepaisant A?iA? pergaliA? ribotumo, jos Bizantijos imperinAi??je propagandoje buvo noriai afiA?uojamos35. BAi??tA? A?domu nustatyti, kaip A?ios propagandos atgarsiai galiausiai pasiekAi?? LietuvAi??. Kol kas galime tik spAi??ti, kad bizantiA?kos kilmAi??s triumfaliA?kojo valdymo stilius galAi??jo siekti Vytauto laikA? lietuvius, o gal kaA?kiek ir atsispindAi??ti jo paties politinAi??je teologijoje. AplinkybAi??s tokiam poA?iAi??riui vieA?inti ypaA? palankios buvo po A?algirio mAi??A?io, kai antai 1411Ai??m. Vytautas ir Jogaila surengAi?? pasivaikA?A?iojimAi?? po savAi??sias Rusios valdas, demonstruodami karinAi?? galiAi??36. O juk rusAi??nams didA?iausiAi?? A?spAi??dA? ir darydavo karinAi?? galia, kaip matyti iA? 1428 m. sukurto Vytauto pagyrimo, kuriame, pabrAi??A?iant VytautAi?? buvus daugelio kraA?tA? ir A?aliA? valdovu37, neabejotinai prasimuA?a imperinAi?? ideologija, A?aknimis siekianti Romos imperijAi??, kurios suvargAi??s A?eA?Ai??lis dar gyvavo iki 1453 m.

BAi??tent Vytauto laikais buvo atsiradusios geriausios sAi??lygos kontaktams tarp kylanA?ios Lietuvos ir A?lunganA?ios Bizantijos. Algirdo laikais nei kryA?iaus A?ygiA?, nei BaA?nyA?ios vienybAi??s klausimas negalAi??jo artinti lietuviA? ir graikA?, tai tapo A?manoma tik po Lietuvos krikA?to. Regis, jau dabar galima manyti, kad iA? graikA? pusAi??s A?ioje srityje labiausiai pasireiA?kAi?? tie asmenys ir jA? grupAi??s, kurie buvo palankiausiai nusiteikAi?? VakarA?, o kartu ir Lietuvos atA?vilgiu. Istorijos ironija ta, kad A?is bendrumas buvo menkai iA?naudotas tada, kai tam buvo tinkamiausias metas.

Ai??

1 A?r. Darius Baronas, ArtAi??ras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Lietuvos istorija, t. 3: XIII a. ai??i?? 1385 m.: ValstybAi??s iA?kilimas RytA? ir VakarA? sandAi??roje, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 136ai??i??137 (spausdinama).

2 Mindaugo knyga: Istorijos A?altiniai apie Lietuvos karaliA?, parengAi?? ir A? lietuviA? kalbAi?? iA?vertAi?? Darius AntanaviA?ius, Darius Baronas, ArtAi??ras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 113, 117.

3 Acta et diplomata graeca medii aevi sacra et profana, t. 1, ed. Franz Miklosich, Joseph MN?ller, Vindobonae: Carolus Gerold, 1860, p. 143, 147.

4 Stephen C. Rowell, IA? viduramA?iA? Ai??kA? kylanti Lietuva: PagoniA? imperija RytA? ir Vidurio Europoje, 1295ai??i??1345, iA? anglA? kalbos vertAi?? Osvaldas Aleksa, Vilnius: Baltos lankos, 2001, p. 167.

5 Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustAi??rans. Gedimino laiA?kai, parengAi?? S. C. Rowell, Vilnius: Vaga, 2003, p.Ai??30.

6 The Oxford Dictionary of Byzantium, ed. Alexander P. Kazhdan, t.Ai??2, New Yorkai??i??Oxford: Oxford University Press, 1991, p. 874a?i??875; taip pat A?r. Simona MakselienAi??, Intelektualinis vAi??lyvosios Bizantijos gyvenimas, Vilnius: KultAi??ros, filosofijos ir meno institutas, 2007, p.Ai??143a?i??146.

7 PlaA?iau apie tai A?r. Darius Baronas, ai??zByzantium and Lithuania: North and South look at Each Otherai???, in: Byzantium, New Peoples, New Powers: The Byzantino-Slav Contact Zone, from the Ninth to the Fifteenth Century, ed. by Miliana Kaimakamova, Maciej Salamon, MaAi??gorzata SmorAi??g RN?A?ycka, (ser. Byzantina et Slavica Cracoviensia, t. 5), KrakN?w: Historia Iagellonica, 2008, p. 304ai??i??307.

8 George Ostrogorsky, History of the Byzantine State, New Brunswick: Rutgers University Press, 1969, p. 466ai??i??467.

9 ?i??N?N?N????i??N? ??N?Ni????Ni????Ni???i??N????i??N? ?i?????i???i??????Ni???i?????i??, (toliau ai??i?? ?i?????i??), t. 6, ???i??????Ni??-?Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????, 1880, p. 25ai??i??30.

10Ai?? John Meyendorff, Byzantium and the Rise of Russia: A Study of Byzantino-Russian relations in the Fourteenth Century, Crestwood, New York: St. Vladimirai???s Press, 1989 (2nd. ed.), p. 168ai??i??169.

11 ai??z?i?????????i??N??????? ?i???i??Ni????????N??i??Ni??ai???, in: ?Y???i???????i?? N????i??Ni???i???????i?? Ni??N?N?N?????Ni?? ?i???i??Ni????????N??i????, t.Ai??15, ???i????. 2, ?Y?i??Ni??Ni??????Ni???i????, 1922, p. 63.

12 Nicephori Gregorae Historia Byzantina, t. 3, ed. Immanuel Bekker, Bonnae, 1855, p. 517.

13 A?r., pvz., The Cambridge History of the Byzantine Empire, c.Ai??500a?i??1492, ed. by Jonathan Shepard, Cambridge etc.: Cambridge University Press, 2008, p. 827a?i??833.

14 Donald M. Nicol, The Last Centuries of Byzantium, 1261ai??i??1453, Cambridge: Cambridge University Press, 1993 (2nd. ed.), p. 241ai??i??242.

15 Plg. Nevra NecipoAYlu, Byzantium between the Ottomans and the Latins: Politics and Society in the Late Empire, Cambridge: Cambridge University Press, 2009, p. 119ai??i??146.

16 Nicephori Gregorae Historia Byzantina, p. 513.

17 Ibid., p. 518ai??i??519.

18 Plg. ai??z?i?????????i??N??????? ?i???i??Ni????????N??i??Ni??ai???, p. 64ai??i??65.

19 Plg. Nicephori Gregorae Historia Byzantina, p. 514.

20 BaltA? religijos ir mitologijos A?altiniai, t. 1: Nuo seniausiA? laikA? iki XV amA?iaus pabaigos, sudarAi?? Norbertas VAi??lius, Vilnius: Mokslo ir encikAi??lopedijA? leidykla, 1996, p. 541.

21 Laonici Chalcocondylae Atheniensis Historiarum libri decem, ed. Immanuel Bekker, Bonnae, 1843, p. 132ai??i??133.

22 Ibid., p. 133; kiek plaA?iau apie tai A?r. Darius Baronas, op. cit., p.Ai??310ai??i??312.

23 Laonici Chalcocondylae Atheniensis Historiarum libri decem, p.Ai??134.

24 Plg. Jonathan Harris, ai??zLaonikos Chalkokondyles and the rise of the Ottoman Empireai???, in: Byzantine and Modern Greek Studies, 2003, t.Ai??27, p. 169.

25 PlaA?iau apie tai A?r. Dimitri Obolensky, The Byzantine CommonAi??wealth: Eastern Europe 500a?i??1453, London: Phoenix Press, 2000 (repr.), p. 262a?i??267.

26 A?r., pvz., Zenonas Norkus, Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos DidA?ioji KunigaikA?tija lyginamosios istorinAi??s imperijA? sociologijos poA?iAi??riu, Vilnius: Aidai, 2009, p. 31ai??i??32.

27 Plg. ?i?????i??, t. 6, p. 125ai??i??126, 135ai??i??136.

28 Ibid., p. 135ai??i??140.

29 Giuseppe Ragone, ai??zMembrana maxima: Cristoforo dei Buondelmonti, Vytautas of Lithuania and the first modern map of ConstantinopAi??leai???, in: Lietuva ir jos kaimynai: Nuo normanA? iki Napoleono. Prof. Broniaus Dundulio atminimui, Vilnius: Vaga, 2001, p. 150ai??i??188.

30 Ibid., p. 157ai??i??160.

31 John W. Barker, Manuel II Palaeologus (1391ai??i??1425): A Study in Late Byzantine Statesmanship, New Brunswick: Rutgers University Press, 1969, p. 338.

32 Giuseppe Ragone, op. cit., p. 164.

33 DAi??l Bizantijos raA?ytojA? A?proA?io savo laikA? barbarus vadinti antikiniA? genA?iA? vardais nAi??ra visiA?kai aiA?ku, ar imp. Jonas II bus A?veikAi??s peA?enegus, ar kumanus (polovcus); A?r. GN?nter Prinzing, ai??zZum Austausch diplomatischer Geschenke zwischen Byzanz und seinen Nachbarn in Ostmittel- und SN?dosteuropaai???, in: Mitteilungen zur Sp??tantiken Arch??ologie und Byzantinischen Kunstgeschichte, 2005, t. 4, p. 154.

34 Nicetae Choniatae Historia, ed. Immanuel Bekker, Bonnae, 1835, p. 17ai??i??26.

35 Paul Magdalino, ai??zThe Medieval Empire (780ai??i??1204)ai???, in: The Oxford History of Byzantium, ed. by Cyril Mango, Oxford: Oxford University Press, 2002, p. 183ai??i??187.

36 GiedrAi?? MickAi??naitAi??, Vytautas Didysis: Valdovo A?vaizdis, Vilnius: Vilniaus dailAi??s akademijos leidykla, 2008, p. 54ai??i??56.

37 ai??z?Y??Ni?????i???i???i?? ?i????Ni??????Ni??N?ai???, in: ?Y???i???????i?? N????i??Ni???i???????i?? Ni??N?N?N?????Ni?? ?i???i??Ni????????N??i????, t.Ai??17, ???i??????Ni??-?Y?i??Ni???i??Ni???i??N?Ni????, 1907, p. 417ai??i??418; taip pat A?r. ai??zLietuvos metraA?A?iA? trumpasis sAi??vadasai???, vertAi?? ir paaiA?kinimus paraA?Ai?? Albinas JovaiA?as, in: MetraA?A?iai ir kunigaikA?A?iA? laiA?kai, ats. redaktorius MikasAi??Vaicekauskas, (ser. Senoji Lietuvos literatAi??ra, kn. 4), Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 1996, p. 307ai??i??309.