Blogas valdovas?

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Lietuvos istorija
AUTORIUS:Ai??Marius Ai??A?avinskas

DATA: 2013-06

Blogas valdovas?

Marius Ai??A?avinskas

Mindaugo karAi??nacijos 760-ajam jubiliejui ir karaliaus A?Ai??ties 750-osioms metinAi??ms

A�

Formuluodamas A?eA?is klausimus, susijusius su Mindaugo epocha, Zenonas Ivinskis didA?iausiAi?? dAi??mesA? skyrAi?? politinAi??ms, iA? dalies krikA?A?ionybAi??s priAi??mimo problemoms. Ir tai natAi??ralu, nes Lietuvos valstybAi??s susiformavimo, Mindaugo genealogijos, Mindaugo sostinAi??s, Mindaugo donaciniA? dokumentA? autentiA?kumo, Mindaugo apostazAi??s ir jo veiklos vertinimo klausimai yra pamatiniai, lemiantys istoriografA? interpretacijas.1 Kai kurie iA? jA?, pavyzdA?iui, Mindaugo giminAi??s kilmAi?? ir genealogija, dAi??l A?altiniA? trAi??kumo, ko gero, taip ir liks neiA?sprAi??sti. Ai?? kai kuriuos kitus jau duoti tam tikri atsakymai, pavyzdA?iui, aptartas Mindaugo donaciniA? dokumentA? autentiA?kumas.2 Mindaugo sostinAi??s klausimAi?? reikAi??tA? vertinti daugiau kaip retorinA?, nes tais laikais valstybAi?? galAi??jo sostinAi??s net ir neturAi??ti, valdovui pakakdavo rezidencijA?, kuriose lankydavosi, vaA?iuodamas nuo vienos pilies prie kitos. Istoriografija tai A?vardija terminu kieminAi??jimas.3 Mindaugo sostine vadinti VilniA?, dabartinAi?? Lietuvos sostinAi??, kaip rodo tyrimai, nAi??ra pagrindo. Pirma, subliAi??A?ko kai kuriA? archeologA? tvirtinimai, esAi?? bAi??tent Mindaugas Vilniuje pastatAi?? katalikA? katedrAi??, vAi??liau virtusiAi?? pagoniA? A?ventykla.4 Antra, Mindaugo sostinAi?? sieti su Vorutos pilimi taip pat nepakanka A?rodymA? (negalima tiksliai pasakyti, net kur buvo Vorutos pilis, nors akivaizdu viena ai??i?? ji turAi??jo stovAi??ti Mindaugo domene).5 Dar viena problema, prie kurios grA?A?ta A?iA? dienA? tyrinAi??tojai, yra Mindaugo apostazAi??.6 Nors A?ia dar ne viskas aiA?ku, taA?iau panaA?u, kad MindaugAi?? atskalAi??nu bus pavertAi?? viduramA?iA? kronikininkai. Ai??vairiai galima vertinti ir karaliaus veiklAi??. Koks buvo Mindaugo A?vaizdis, kaip jis vertintas vAi??lesniais laikais, atskleidA?ia nauji Rimvydo Petrausko tyrimai.7

Ne maA?iau A?domios yra Mindaugo charakteristikos, pateikiamos raA?ytiniuose A?altiniuose. Tai susijAi?? su asmens vertinimais, jo A?vaizdA?iu. GiedrAi?? MickAi??naitAi?? puikioje studijoje apie VytautAi?? DidA?jA? atskleidAi??, kad valdovA? A?vaizdis viduramA?iais buvo kuriamas pagal tam tikrus kanonus, vaizdavimo principus ir taisykles.8 Dar valdovui gyvam esant, atsirasdavo skirtingi A?vaizdA?iai, nelygu koks buvo metraA?tininkA? poA?iAi??ris, kokio tikslo siekAi?? kronikA? ir analA? uA?sakovai. Vertindami Vytauto DidA?iojo politinAi?? veiklAi??, vieni A?altiniai akcentus sudAi??lioja vienur, kiti ai??i?? kitur. Nenuostabu, kad Vytauto vertinimas, nuo formuoto rex iustus A?vaizdA?io, dar tokio gajaus ankstyvA?jA? viduramA?iA? raA?tijoje, neretai ai??zperA?okdavoai??? prie kontroversiA?kai vertinto ai??zpusiau pagonio ai??i?? pusiau krikA?A?ionioai??? arba ai??znetikro krikA?A?ionioai??? A?vaizdA?io, kuriamo jau kitA? suinteresuotA? asmenA?. AtsiA?velgtina, kad tokius skirtingus A?vaizdA?ius pradAi??ta kurti dar XV a., o jie susijAi?? su asmenybe, apie kuriAi?? turima gerokai daugiau A?iniA? negu apie MindaugAi??. Istorikui atsiranda galimybAi?? palyginti vertinimus, pateiktus skirtinguose A?altiniuose, bandant iA?siaiA?kinti, kuris A?vaizdis turi didesnA? emocinA? krAi??vA?, kurA? iA? jA? tikslingai formavo valdovo aplinka, o kuris sukurptas prieA?ininkA? stovyklos arba nulemtas politinAi??s konjunktAi??ros.

Mindaugo epochos A?altiniai, deja, neleidA?ia iA?samiai kalbAi??ti apie skirtingus A?io valdovo A?vaizdA?ius, juo labiau iA?siaiA?kinti, per kAi?? ir kaip A?ie A?vaizdA?iai skleidAi??si, kaip ir kas juos formavo. TaA?iau galima kalbAi??ti apie detales, charakterizuojanA?ias asmenybAi??, o vAi??liau, jau XVIai??i??XIX a., lAi??musias tam tikrAi?? istoriografinA? supratimAi??, koks buvo A?is valdovas, kaip vertinti jo veiklAi??. Absoliuti dauguma vienalaikiA? A?altiniA? nuA?vietAi?? jA? iA?skirtinai neigiamai. Ko gero, vienintelAi?? 1268 m. popieA?iaus Klemenso IV bulAi?? pristatAi?? MindaugAi?? A?viesiomis spalvomis. XIXai??i??XXI a. pr. istoriografija rAi??mAi??si tais paA?iais kronikA? ir metraA?A?iA? vaizdiniais. Taip iA? dalies atsirado politiko, naudojusio ai??zmerovingiA?kasai??? priemones, vaizdinys.9 Hipatijaus metraA?tis raA?o, kad Mindaugas ai??zpradAi??jo A?udyti savo brolius ir savo sAi??nAi??nus, o kitus iA?varAi?? iA? Lietuvos A?emAi??s…ai???10 EsAi?? valstybAi??s kAi??rimas buvo paremtas smurtu ir A?udynAi??mis. BAi??tent A?is metraA?tis nukalAi?? Mindaugo, iA?skirtinai ai??zblogoai??? valdovo, A?vaizdA?, nors neigiamai jA? charakterizuoja ir kitas tAi?? epochAi?? nuA?vieA?iantis A?altinis ai??i?? Eiliuotoji Livonijos kronika.

ai??zBlogoai??? valdovo charakteristika

HaliA?o-VoluinAi??s metraA?tis (HVM) buvo sudarytas XIII a. pab. HaliA?e. Kartu su vadinamuoju Kijevo metraA?A?iu jis A?trauktas A? Hipatijaus metraA?tA?, kuris ne kartAi?? buvo redaguojamas ir papildomas, geriausiai iA?likAi?? Chlebnikovo ir Pogodino daryti nuoraA?ai.11 HVM sudarytas iA? dviejA? daliA?: Danilo HaliA?ieA?io metraA?A?io (DHM) ir VoluinAi??s metraA?A?io (VM). Pirmasis aprAi??pAi?? laikotarpA? nuo XIII a. pr. iki A?eA?tojo deA?imtmeA?io. VM apAi??mAi?? A?vykius nuo A?eA?tojo deA?imtmeA?io iki 1290 m.12 DHM tradiciA?kai skaidomas A? dar kelias dalis: pradinA? metraA?A?io pasakojimAi?? apie Danilo HaliA?ieA?io jaunystAi??, apie jo A?sigalAi??jimAi?? VoluinAi??je, A?sitvirtinimAi?? HaliA?o sostinAi??je ir kovas su totoriais.13Ai?? Tiesa, A?io A?altinio 2002 m. publikacijoje iA? tA? kovA? iA?skirtas atskiras pasakojimas apie Batijaus siaubimA? pradA?iAi??.14 Naujausi tyrimai rodo, kad DHM siuA?etas ganAi??tinai panaA?us A? Kijevo metraA?A?iA? sAi??vado (sudaryto greiA?iausiai XIIAi??a. pab.) siuA?etus, ypaA? lyginant tarpusavyje du herojus ai??i?? HaliA?o kunigaikA?tA? DanilAi?? ir Kijevo kunigaikA?tA? IziaslavAi?? MistislaviA?iA?.15

DHM nepateikia iA?samios Mindaugo charakteristikos. Tokie bAi??do bruoA?ai kaip iA?didumas, A?iaurumas ir pan. paminAi??ti keliose metraA?A?io vietose, iA? esmAi??s neinformatyvAi??s, stereotipiniai, beveik nieko nesakantys apie konkretA? asmenA?. TokiA? ai??zA?iauriA?ai???, ai??ziA?didA?iA?ai??? valdovA?, kunigaikA?A?iA?, vyskupA? su kitais kronikA? ir metraA?A?iA? herojais, nemAi??gstanA?iais, kad kas nors bAi??tA? uA? juos pranaA?esnis, charakteristikA? viduramA?iA? raA?tija nestokoja.

Kronikininkai, metraA?tininkai, apibAi??dindami vienus ar kitus personaA?us, rAi??mAi??si viduramA?iA?ka ai??zgAi??rioai??? ir ai??zblogioai??? samprata, o gAi??ris buvo glaudA?iai susijAi??s su groA?iu, ai??i?? kartais jie sutapatinami, o kartais iA?skiriami.16 ai??zGAi??risai??? ir ai??zblogisai??? neretai buvo apibrAi??A?iami tam tikromis kliA?Ai??mis, kurios turAi??jo atitikti ai??zkanoninA?ai??? gero, taigi, protingo, veiklaus, sumanaus, narsaus, gudraus, nemeluojanA?io, teisingo, dievobaimingo, ir blogo, t. y. kvailo arba pasalAi??niA?kai gudraus, bailaus, meluojanA?io, linkusio A? smurtAi??, ai??ziA? prigimtiesai??? A?iauraus, neteisingo A?mogaus vaizdinA?.

TaA?iau gAi??ris ir blogis vaizduotas ne tik apibendrintai, viduramA?iA? raA?tijoje bAi??ta ir gilesnio, suasmeninto suvokimo, nors irgi paremto tam tikrais ai??zkanonaisai???. Herojus ai??i?? tai ne tiek idealus (geras), kiek teisingas valdovas (rex iustus). Teisingumas ir gAi??ris ai??i?? labai glaudA?iai tarpusavyje susijusios moralinAi??s kategorijos, teisingas valdovas A?kAi??nija visas ai??zgero A?mogausai??? savybes, kurias iA?ryA?kina ne tik bendro pobAi??dA?io apibAi??dinimai (ai??zteisingasai???, ai??zpamaldusai???, ai??zdrAi??susai??? ir t. t.), bet ir tam tikri, atrodytA?, ai??znestandartiniaiai??? poelgiai. Teisingas valdovas turA?s susidoroti su prieA?ais teisingomis priemonAi??mis, o ne iA? pasalA? ar klastingai mAi??tydamas pAi??das. Nevalia be reikalo plAi??A?ikauti, reikia garbingai kovoti ir siAi??lyti garbingas taikos arba susitarimo sAi??lygas. Antai lenkA? kunigaikA?A?io Vladislovo Laibakojo (XIII a. pirmoji pusAi??) nenoras kautis iA? anksto sutartoje vietoje, jo kariA? puolimas iA? pasalA? buvo A?vardytas kaip niekingas, niekA?iA?kas poelgis, nederantis su teisingo, garbingo, gero valdovo vaizdiniu.17 PanaA?iai vertinamas ir Vilhelmo UA?kariautojo prieA?ininkas Haroldas, ir kt.18 Blogo valdovo kariai daA?nai tapatinami su plAi??A?ikais, avantiAi??ristais, A?mogA?udA?iais. Apskritai plAi??A?ikauti galAi??jAi??s tik blogas A?mogus, tironas, o ne garbingas, teisingas ir geras valdovas.19

Buvo ir dar vienas herojA? vaizdavimo kodas ai??i?? valdovai vadinami kone A?ventaisiais, labai pamaldA?iais, kovojanA?iais uA? BaA?nyA?ios teises ir visA? krikA?A?ioniA? gerovAi??. Tokie krikA?A?ioniA?ki valdovai ai??ziA? prigimtiesai??? negalAi??jo bAi??tiAi?? blogi, o juo labiau nusidAi??ti. Kad iA?ryA?kintA? teigiamas tokiA? valdovA? savybes, kronikininkai, metraA?tininkai neretai prieA?prieA?indavo juos pagonims. Baltijos regiono rytinAi?? pusAi?? tam tiko idealiai, nes lenkA?, Kijevo Rusios kunigaikA?A?iai akis A? akA? susidurdavo su pagonimis baltais (o iki XII a. ir su Paelbio slavais). AtsiA?velgus A? tai, darosi aiA?kiau, kokA? MindaugAi?? vaizdavo DHM. ai??zPasakojime apie Danilo kovAi?? prieA? totoriA? jungAi??ai??? yra bene ilgiausias intarpas, skirtas Mindaugui, ai??i?? A?ia metraA?tininkas nutapAi?? tikro antiherojaus paveikslAi??.

NeteisAi??tai LietuvAi?? uA?grobAi??s papirkinAi??tojas

Jau pirmosios eilutAi??s kaltina MindaugAi??, esAi?? A?is neteisAi??tai uA?grobAi?? savo giminaiA?iA? A?emes ir turtus: ai??zVisa Lietuvos A?emAi?? buvo paimta ir nesuskaiA?iuojamos jA? [t.Ai??y. sAi??nAi??nA? Tautvilo ir Gedvydo su jA? dAi??de Vykintu ai??i?? M.Ai??Ai??.] gAi??rybAi??s ir jA? turtas buvo uA?grobtas.ai??? MetraA?tininkas, kad ir netiesiogiai, vis dAi??lto leidA?ia suprasti, kad kartu uA?valdyta ir Lietuvos dalis, priklausiusi minAi??tiems sAi??nAi??nams. Tai liudytA? ne tik cituoti A?odA?iai ai??zVisa Lietuvos A?emAi?? buvo paimta…ai???, bet ir Mindaugo sprendimas fiziA?kai susidoroti su giminaiA?iais: ai??z…pasiuntAi?? prieA? juos savo karius, norAi??damas juos nuA?udytiai???. PasakojimAi?? apie Mindaugo ai??zneteisAi??tAi??ai??? iA?kilimAi??, ko gero, reikAi??tA? sieti su HaliA?o kunigaikA?tystAi??s siekiu A?sitvirtinti ne tik jotvingiA? A?emAi??se, bet ir Lietuvos pasienyje, nes per visAi?? XIIIAi??a., tiek Mindaugo laikais, tiek vAi??liau, HaliA?as ir Lietuva varA?Ai??si tarpusavyje dAi??l Juodosios Rusios pajungimo. Taigi metraA?tininkas nesiekAi?? iA?samiai papasakoti, kaip kAi??rAi??si Lietuvos valstybAi??, jis viskAi?? pavaizdavo kaip buitinA? konfliktAi?? dAi??l A?emiA? ir turto. EsAi?? Mindaugas negarbingai elgAi??si su giminaiA?iais, egoistiA?kai siekAi?? vienvaldystAi??s Lietuvoje. Ai??itaip elgtis galAi??jo tik tironas, neteisAi??tai pleA?iantis savo valdA?iAi?? kitA? sAi??skaita, iA? savo artimA?jA? atimantis ne tik valdA?iAi?? ir turtAi??, bet ir rezgantis klastingus planus, kad juos praA?udytA?, ai??i?? pasiuntAi?? sAi??nAi??nus kariauti A? RusiAi??.

MetraA?tininkas pasakoja, kad buriant sAi??jungAi?? prieA? MindaugAi??, vienu pirmA?jA? smuikA? grieA?Ai?? pats HaliA?o kunigaikA?tis. Ai??domu palyginti Vykinto, papirkinAi??jusio jotvingius ir A?emaiA?ius, apibAi??dinimAi?? su Mindaugo, esAi?? papirkusio Livonijos magistrAi?? AndriA? iA? Ai??tirlando, charakteristika. ApraA?ant Vykinto kelionAi?? pas jotvingius ir A?emaiA?ius, be dideliA? emocijA? konstatuota, kad A?ie buvAi?? papirkti. O kai to paties Ai??mAi??si Mindaugas, metraA?tininkas griebAi??si uA? galvos: ai??zO varge, varge! Auksu apakinAi??s savo akis [magistras Andrius iA? Ai??tirlando ai??i?? M. Ai??.], dabar gi nuo jA? [lietuviA? ai??i?? M. Ai??.] patiria bAi??dAi??!ai??? EsAi?? magistro palankumAi?? Mindaugas vos ne vos iA?meldAi??s, tuo dar A?taigiau pabrAi??A?iamas negarbingas jo elgesys su sAi??nAi??nais ir juos palaikanA?iu HaliA?o kunigaikA?A?iu Danilu. Kariauti tiek sAi??nAi??nams, tiek paA?iam Danilui vargu ar sekAi??si (apie jokias pergales metraA?tininkas nekalba, o abstraktus pareiA?kimas, esAi?? sAi??jungininkai ai??zpaAi??mAi?? daug piliA?ai???, nieko nesako). Tautvilui pabAi??gus A?Ai?? RygAi??, klastAi??nas ir bailys Mindaugas esAi?? taip iA?sigandAi??s, kad suskubo papirkti magistrAi??. Toks elgesys negarbingas, nes teisAi??tas ir geras valdovas niekada nesiA?emintA?, papirkinAi??damas savo prieA?us. O kad Vykintas papirkinAi??jo jotvingius su A?emaiA?iais, atseit nAi??ra didelAi?? nuodAi??mAi??. Tik iA? bendro konteksto galima nujausti: papirkinAi??jimas bAi??dingas apskritai negarbingiems pagonims. Anot metraA?tininko, Mindaugas, vAi??liau Ai??mAi??s papirkinAi??ti Danilo sAi??jungininkus (jotvingius, A?emaiA?ius), elgAi??si negarbingai, nors aiA?kiai uA?simena, kad VykintAi?? su dovanomis pas jotvingius ir A?emaiA?ius siuntAi??s pats Danilas, taigi, HaliA?o kunigaikA?tis irgi naudojo negarbingus kovos metodus, esAi?? A?prastus pagonims. A?odA?iais: ai??zIr paAi??mAi?? daug piliA?ai??? greiA?iausiai norAi??ta ai??zuA?tuA?uotiai??? HaliA?o kunigaikA?A?io tamsiAi??sias puses, gelbstint metraA?A?io herojaus reputacijAi??.

Dar vienas svarbus niuansas ai??i?? Vykinto papirkinAi??jimus metraA?tininkas laiko ai??zteisAi??taai??? kova su ai??zuA?grobAi??juai??? Mindaugu, tiesa, taip elgAi??si pagonis. O Mindaugas, papirkdamas magistrAi??, toliau tAi??sAi?? ai??znegraA?iusai??? savo darbus: ai??zMat pasiuntAi?? daug aukso ir sidabro ir indA?, ir sidabriniA?, ir auksiniA?, ir graA?iA?, ir daug A?irgA? tardamas ai??zjeigu uA?muA?i ir papjausi TautvilAi??, dar daugiau gausiai???.ai??? YpaA? iA?ryA?kinamas Mindaugo, nuoA?maus ir klastingo valdovo, vaizdinys. A?ia daromas skirtumas tarp dviejA? mAi??ginimA? nuA?udyti TautvilAi?? ai??i?? pirmAi?? kartAi??, prisidengdamas kovomis su Rusia, pasiuntAi?? karius, kad A?ie nuA?udytA? sAi??nAi??nAi??, o dabar papirko magistrAi??. Jau ir pirmuoju atveju elgtasi niekA?iA?kai, bet antruoju ai??i?? tai dviguba niekA?ybAi??, nes veikiama bailiai, slapA?iomis, nesibodima jokiA? priemoniA?. NeuA?mirA?kime, kad antruoju atveju Mindaugas norAi??jo nuA?udyti jau ne pagonA?, bet krikA?A?ionA? TautvilAi??, kuriam, anot metraA?tininko, ai??znori padAi??ti Dievo riteriai ir vyskupasai???, t. y. Rygos vyskupas Mikalojus ir Livonijos ordinas. Taip pabrAi??A?iamas dar didesnis skirtumas tarp Danilo, kuris rAi??mAi?? dabar jau krikA?A?ionA? (nesvarbu, kad VakarA? krikA?A?ionybAi??s apeigomis krikA?tytAi??) TautvilAi??, ir pagonio Mindaugo. Kova, prasidAi??jusi lyg ir dAi??l Lietuvos dalies, priklausiusios sAi??nAi??nams, neteisAi??to uA?grobimo, dabar pakylAi??jama iki kovos su klastingai nuoA?miu valdovu pagoniu. Beje, Eiliuotoji Livonijos kronika apie jokA? Andriaus iA? Ai??tirlando papirkimAi?? nekalba, Mindaugas susitarAi?? su magistru, A?nekuA?iuodamasis per draugiA?kAi?? puotAi??.20 Ai??is apraA?ymas palankesnis Mindaugui, taA?iau tai nereiA?kia, kad DHM ai??zblaiviauai??? A?vertino situacijAi??.

Valdovas blogas, nes pagonis

Nors Mindaugas apsikrikA?tijo, ai??ztaA?iau jo krikA?tas buvo apgaulingasai???, ai??i?? teigia metraA?tininkas. Antraip jam bAi??tA? nepatogu konstruoti siuA?etA?, kaip ai??zgeriai??? krikA?A?ionys Danilas ir Tautvilas kovoja su ai??zbloguai??? krikA?A?ioniu Mindaugu. ai??zBlogoai??? valdovo ai??ztikrasai??? krikA?tas bAi??tA? sunkiai suderinamas su bailaus klastAi??no ir savanaudA?io papirkinAi??tojo paveikslu. MaA?a to, ai??ztikrasai??? krikA?tas reikA?tA?, kad yra ai??zteisAi??tiai??? ir ankstesni, ir vAi??lesni Mindaugo veiksmai. ai??zTikrasai??? krikA?tas ai??zblogAi??ai??? valdovAi?? turAi??jo paversti ai??zgeruai???, antiherojus turAi??jo virsti herojumi. Tai A?teisintA? Mindaugo valdA?iAi?? Lietuvoje. IA? tikrA?jA? taip ir A?vyko, bet kirtosi su Danilo planais.

ViduramA?iA? kronikos, aptardamos valdovA? atsivertimus, iA?ryA?kina, kaip blogas valdovas pagonis po krikA?to virsta geru valdovu krikA?A?ioniu. VM ai??zPasakojime apie LietuvAi??ai??? Mindaugo vyresnysis sAi??nus VaiA?vilkas iki atsivertimo pristatomas kaip A?iaurus tironas, valdantis NaugardukAi??: ai??zJeigu kuriAi?? dienAi?? ko nors neuA?muA?davo ai??i?? liAi??dAi??davo, o kai uA?muA?davo ai??i?? dA?iaugdavosi.ai??? Bet atsivertAi??s A? RytA? apeigA? BaA?nyA?iAi??, tironas tapAi??s pamaldA?iu vienuoliu. A?inoma, Mindaugo sAi??nus teigiamai pavaizduotas dar ir todAi??l, kad, anot metraA?tininko, visAi?? valdA?iAi?? ir visas teises perleidAi??s HaliA?o kunigaikA?A?io sAi??nui Ai??varnui. Ai??rodinAi??jama, kad VaiA?vilko krikA?tas teisAi??tas, nes bAi??tent A?iuo krikA?tu ir VaiA?vilko teise sprAi??sti, kam perduoti valdA?iAi??, grA?stas Ai??varno valdA?ios Lietuvoje teisAi??tumas.

Teiginys, esAi?? Mindaugo ai??zkrikA?tas buvo apgaulingasai???, toliau pieA?ia giminaiA?iA? A?emAi?? ir turtus neteisAi??tai uA?grobusio klastingo, bailaus pagonio paveikslAi??. IA? to aiA?kAi??ja, kodAi??l DHM metraA?tininkas apskritai nutylAi??jo Mindaugo karAi??nacijos faktAi??. Dar viena svarbi aplinkybAi??, kad apie Tautvilo krikA?tAi?? metraA?tininkas raA?o: ai??zRygieA?iai priAi??mAi?? jA? itin garbingai ir pakrikA?tijo.ai??? Taigi Tautvilo krikA?tas irgi buvAi??s ai??ztikrasai???. Vadinasi, Mindaugo krikA?tas pavadintas apgaulingu tikrai ne todAi??l, kad krikA?tytasi VakarA? BaA?nyA?ios apeigomis, nes tuo atveju ir Tautvilo krikA?tas bAi??tA? tokia pati apgaulAi??. Tad ai??ztikrasai??? krikA?A?ionis Tautvilas teisAi??tai kovoja ne tik dAi??l tAi??vA? palikimo, bet apskritai dAi??l visos Lietuvos.

PaskelbAi??s Mindaugo krikA?tAi?? netikru, nutylAi??jAi??s karAi??nacijos faktAi??, metraA?tininkas bandAi?? parodyti, kad Mindaugas valdo LietuvAi?? neteisAi??tai, o HaliA?o kunigaikA?tis yra doras nuskriaustA? A?monos broliA? gynAi??jas. Keliais potAi??piais atskleistas ir Livonijos ordino magistro ai??zpasalAi??niA?kumasai???, piktdA?iugiA?kai konstatuojant: ai??zO A?iAi?? visAi?? nekrikA?A?ioniA? LietuvAi?? sukAi??rAi?? Andrius, kurA? broliai iA?varAi?? iA? jo pareigA?.ai??? Kadangi Livonijos magistras perAi??jo A? Mindaugo pusAi??, jA? abiejA? sAi??mokslas prieA? TautvilAi??, o kartu ir prieA? DanilAi??, buvAi??s ai??znegarbingasai???. Magistro ai??zklastingumAi??ai??? turAi??jo parodyti ir jo A?odA?iai, pasakyti Mindaugui, ai??z…jauA?iu tau draugiA?kumAi??ai???, nes iki tol Livonijos ordinas buvAi??s Danilo sAi??jungininkas, tiesa, nelabai norAi??jAi??s remti VykintAi?? ir jo sAi??nAi??nus. Mindaugas ir Andrius pavaizduoti kaip rezgantys sAi??mokslAi?? prieA? TautvilAi??, kurio esAi?? gailAi??jo ai??zvyskupas ir rygieA?iA? prepozitasai???. O dviejA? sAi??mokslininkA? susitarimas dAi??l vieno iA? jA? krikA?to jau savaime neteisAi??tas. Bet Eiliuotoji Livonijos kronika, Lietuvos valdovui priAi??mus krikA?tAi??, konstatavo, kad Mindaugas ai??zper visai trumpAi?? laikAi?? / Tapo geru krikA?A?ionimiai???.21 Taigi, A?ia iA?sakyta visiA?kai prieA?inga nuomonAi??.

Kaip netikro krikA?to ai??zA?rodymusai??? DHM pateikia vadinamAi??jA? Mindaugo dievA? sAi??raA?Ai??, pamini keletAi?? buitiniA? prietarA?, rodanA?iA? karaliaus ai??ztamsumAi??ai???.22 ViduramA?iA? kronikos ir metraA?A?iai daA?nai vaizdavo vakarykA?A?ius pagonis kaip iA? prigimties ai??zA?iurkA?A?ius, tamsiusai??? A?mones, vis dar linkstanA?ius A? pagonybAi??. TaA?iau kartais vis tiek uA?simindavo apie krikA?A?ioniA?kAi?? jA? pamaldumAi??. DHM metraA?tininkas tuo atA?vilgiu nesuteikia absoliuA?iai jokios vilties. Dar daugiau ai??i?? apsikrikA?tijusiam VaiA?vilkui, prieA?prieA?ina tAi??vAi?? pagonA? (beje, tai A?prastas hagiografinis siuA?etas): ai??zO jo tAi??vas Mindaugas priekaiA?tavo dAi??l jo gyvenimo bAi??do, o jis didA?iai nemylAi??jo savo tAi??vo.ai???

Negarbingas prieA?ininkas ir svetimautojas

ai??zAtskleidusai??? nuoA?maus tirono, neteisAi??tai uA?valdA?iusio LietuvAi??, ai??ztikrAi??jA?ai??? pagoniA?kAi?? veidAi??, pabrAi??A?iama, koks prastas jis karvedys: ai??zMindaugas sutelkAi?? savo karius ir nusprendAi?? nesikauti atvirame mAi??A?yje, bet A?A?engAi?? A? pilA?, vardu Voruta.ai??? Vengti atviros, garbingos kovos galAi??jo tik bailus ir klastingas prieA?ininkas. ApraA?omas naktinis iA?puolis prieA? Danilo ir Tautvilo karius esAi?? parodo visAi?? to pagonio ai??zklastAi??ai???. Livonijos riteriai, gynAi?? Mindaugo interesus, pavaizduoti niekam tikAi??: ai??zRytAi?? iA?jojo vokieA?iai su arbaletais, o prieA? juos iA?jojo rusai, polovcai, ginkluoti strAi??lAi??mis, ir jotvingiai, ginkluoti ietimis, ir vaikAi??si po laukAi?? lyg A?aisdami…ai???

Nepaisant A?iA? ai??zA?aidimA?ai???, pirmieji nuo Vorutos turAi??jo atsitraukti Tautvilas su Danilo siA?stais kariais. Mindaugas nusekAi?? A?kandin ir apsiautAi?? Vykinto pilA? A?emaitijoje. Vienas iA? Danilo samdiniA? ai??i?? polovcA? karys, metraA?tininko pavadintas ai??znarsuoliuai???, strAi??le suA?eidAi??s Mindaugui A?launA?, todAi??l A?is turAi??jo nutraukti apsiaustA?.

Pasak metraA?tininko, iA?A?udAi??s savo brolius ir sAi??nAi??nus, Mindaugas ai??z…pradAi??jo labai didA?iuotis, ir pasikAi??lAi?? A?love ir didA?iu iA?didumu, ir manAi??, kad jam niekas neprilygstaai???. NorAi??ta parodyti, kad jis visai kitaip negu ai??zteisAi??tiai??? valdovai, orAi??s ir pasikliaujantys Dievo galybe, supranta ai??zgarbAi??ai???. ai??zIA?mintingas iA?didumasai???, vertintina dorybAi?? tiek karo lauke, tiek ir valdant valstybAi?? taikos metu, Mindaugui, anot metraA?tininko, buvo svetimas.

Eiliuotoji Livonijos kronika pateikia ir kiek kitokA? Mindaugo garbAi??s supratimAi??. Jam, apsisprendusiam nutraukti santykius su krikA?A?ionimis, karalienAi?? Morta patarAi?? bent jau vienuolA? ZivertAi?? sveikAi?? iA?siA?sti A? RygAi??: ai??zValdove, A?A? vyrAi?? tuoj A? RygAi?? / Pas jo magistrAi?? pasiA?ski / Ir tik tada taikAi?? sulauA?yki, / Tuomet garbingai pasielgsi.ai???23 Mindaugas patenkinAi??s jos praA?ymAi??. Taigi, viena vertus, nutraukdamas sAi??jungAi?? su Livonijos magistru, iA?vydamas ir net A?udydamas krikA?A?ioniA? dvasininkus, jis elgAi??si kaip atskalAi??nas, A?odA?io lauA?ytojas, antra vertus, garbingai pasielgAi??s bent jau vieno dvasininko atA?vilgiu.

DHM siuA?ete apie A?monos (kaip manoma, Mortos) mirtA? Mindaugas pavaizduotas esAi?? klastingas svetimautojas, uA?sigeidAi??s gauti mirusiosios seserA?, savo pavaldinio Daumanto sutuoktinAi??. Tai turAi??jo liudyti visiA?kAi?? ai??znegarbingoai??? antiherojaus veiksmA? neteisAi??tumAi??. TodAi??l Daumanto sumanymas nuA?udyti tironAi?? pristatomas kaip A?A?eisto vyro kerA?tas. Eiliuotoji Livonijos kronika nuA?udymo organizatoriumi laiko TreniotAi??, kuris gvieA?Ai??si Mindaugo valdA?ios ir turtA?, apie A?A?eistAi?? ir kerA?ijantA? DaumantAi?? A?ia apskritai neraA?oma.24 DHM metraA?tininkas, pasidA?iaugAi??s Mindaugo nuA?udymu, aprauda iA?mintingojo Danilo, kuris ai??zpo Saliamono buvo antrasai???, mirtA?. Tai kilnus savo A?monos broliA? gelbAi??tojas, garbingas, dievobaimingas ir narsus valdovas krikA?A?ionis, nenuilstamai kovojAi??s su pagonimis lietuviais ir totoriais.

Kokios galimos iA?vados?

Aptartoji Mindaugo charakteristika lAi??mAi??, kad XIXai??i??XXI a. pr. istoriografija karaliaus veiksmus vertino kontroversiA?kai. A?ia sAi??moningai nelieA?iamas Mindaugo apostazAi??s klausimas, nes tokia problema neegzistavo ir DHM metraA?tininkui ai??i?? Mindaugas, 1251 m. priAi??mAi??s krikA?tAi??, 1253 m. vasarAi?? karAi??nuotas Lietuvos karaliumi, vis tiek laikomas pagoniu. RyA?kiausias Mindaugo, kaip apostato, paveikslas pateiktas Eiliuotoje Livonijos kronikoje. O kaip MindaugAi?? pristato A?iuolaikiniai tyrinAi??tojai?

Zenonas Ivinskis konstatavo: ai??z…smulkias Lietuvos, ypaA? AukA?taitijos, kunigaikA?tijas jis apjungAi?? vienoje valdA?ioje. Savo valstybAi??s plotAi?? jis ne tik apsaugojo nuo kaimynA? uA?maA?iA? (Livonijos ordinas, Volinijos kunigaikA?A?iai), bet dar A?gijo rytuose naujA? A?emiA?… Mindaugas pirmasis Lietuvai nurodAi?? keliAi?? A? VakarA? Europos kultAi??rAi?? ir A? lotyniA?kAi??jAi?? krikA?A?ionybAi??.ai???25 Labai panaA?iai jo veiklAi?? vertino Paulius Ai??leA?as.26 VisiA?kai prieA?ingAi?? nuomonAi?? privaA?iuose laiA?kuose Ivinskiui, gyvenusiam emigracijoje Romoje, 1959 m. iA?dAi??stAi?? Konstantinas Jablonskis: ai??z…Mindaugas tebuvo Ordino statytinis, rAi??mAi??sis savo kraA?te nelietuviA?ka karine jAi??ga, neitralus kryA?iaus A?ygiuose prieA? Lietuvos A?emes, jis visai nebuvo joks tikras Lietuvos valdovas, bet savanaudiA?kais tikslais daug prisidAi??jAi??s prie Lietuvos valstybinAi??s organizacijos griovimo, bet nesugebAi??jo jos sugriauti. AA? jA? visai niekinu…ai???27 Jablonskio poA?iAi??ris A? A?A? politikAi?? beveik nesiskiria nuo XIII a. iA?dAi??stytos DHM metraA?tininko nuomonAi??s.

Edvardas GudaviA?ius, aptardamas Mindaugo krikA?tAi?? ir karAi??nacijAi??, paA?velgAi?? A? karaliA? kaip A? krikA?A?ionA?, puoselAi??jantA? A?iltus jausmus savo antrajai A?monai Mortai.28 Tai naujas posAi??kis lietuviA? istoriografijoje, nes atskleidA?iami asmeniniai valdovo bruoA?ai, ne vien jo kaip politiko veikla. Eiliuotoji Livonijos kronika apraA?Ai?? Mindaugo pagarbAi?? Mortai, A?siklausymAi?? A? jos nuomonAi??, nors kitais atvejais pieA?Ai?? jo, kaip ai??zblogoai??? valdovo, paveikslAi??. A?inoma, per daug sureikA?minti krikA?A?ionAi??s Mortos A?takAi?? Mindaugo politikai nevertAi??tA?. Mat dar iki XIII a. susiklostAi?? tam tikri literatAi??riniai siuA?etai, vaizduojantys, koks svarbus A?monA? vaidmuo valdovA? atsivertimui.29

Aptariant A?altinius, A?diegusius ai??zblogoai??? karaliaus A?vaizdA?, kyla klausimas, kaip vertinti A?vykius, kuriais grindA?iama neigiama Mindaugo charakteristika. PavyzdA?iui, ar uA?sidarymas pilyse, vengiant atvirai kovoti mAi??A?io lauke, naktiniai iA?puoliai, kiti ai??znegarbingiai??? susidorojimo su prieA?ais bAi??dai tAi??ra literatAi??rinAi?? fikcija, skirta kuo A?taigiau atskleisti ai??ztamsiAi??siasai??? valdovo puses, ar tikri A?vykiai, rodantys, kad Mindaugas nesiekAi??s visko laimAi??ti vien ginklu, nesigriebdavAi??s kitos ai??zblogamai??? valdovui bAi??dingos strategijos ai??i?? galvotrAi??kA?iais pulti prieA?Ai??, kad ir kiek tas kainuotA?. LenkA? istorikas PaweAi??as Ai??mudzkis atliko tyrimAi?? ir iA?siaiA?kino, kad viduramA?iA? raA?tija blogu valdovu, netikusiu karvedA?iu laikAi?? ir tAi??, kuris neapgalvotai, lyg patrakAi??s puola prieA?Ai??, netinkamai vadovauja mAi??A?iui arba A?ygiui, pervertina savo jAi??gas, leidA?ia beprasmiA?kai A?Ai??ti kariams, nors turi galimybAi?? to iA?vengti.30 Mindaugo pasirinkimas ne visada stoti A? atvirAi?? mAi??A?A? visiA?kai nereiA?kAi?? neiA?manymo vadovauti kariuomenei arba ai??znegarbingumoai???, kuriuo jA? kaltino DHM metraA?tininkas, ypaA? apraA?ydamas A?vykius prie Vorutos. Juk kad ir kaip ai??zprastaiai??? jis bAi??tA? vadovavAi??s, ai??znegarbingaiai??? elgAi??sis, karo veiksmai nuo domeninAi??s Vorutos pilies vis tiek persikAi??lAi?? prie Vykinto pilies A?emaitijoje. KodAi??l ai??zprastamai??? karvedA?iui kariauti sekAi??si geriau, DHM metraA?tininkas nutyli.

Istoriografijoje A?sitvirtinusi nuomonAi??, kad Mindaugas papirkAi??s Livonijos ordino magistrAi??, taA?iau pats metraA?tininkas cituoja Andriaus iA? Ai??tirlando A?odA?ius, pasakytus Mindaugui: ai??z…jauA?iu tau draugiA?kumAi??ai???. Vadinasi santykius jie buvo uA?mezgAi?? jau anksA?iau, tAi??, beje, patvirtina ir magistro nenoras remti pabAi??gusiA? Mindaugo sAi??nAi??nA? ir Vykinto.

Vertinant metraA?tininko apraA?ytAi?? papirkinAi??jimAi??, reikAi??tA? atsiA?velgti A? viduramA?iA? valdovA? tradicijAi?? keistis dovanomis. Eiliuotoji Livonijos kronika apraA?Ai??, kaip paskirtasis Livonijos magistras Burchardas, iA? Hornhauzeno atvykAi??s A? RygAi??, siuntAi?? ai??zMindaugui karaliui / Savo dovanas puikiAi??sias. / Patiko jos labai karaliui. / Ir Mindaugas magistrui / SugebAi??jo atsilygint, / Perduodamas dovanas puikiasai???.31 Gali bAi??ti, kad Mindaugo kyA?iu Andriui iA? Ai??tirlando uA? Tautvilo nuA?udymAi?? metraA?tininkas pavadino karaliaus siA?stas dovanas.

Negalima be iA?lygA? tikAi??ti metraA?tininko sukurtu Mindaugo paveikslu, bAi??tina A?vertinti visus A?altinius, visAi?? gausiAi?? viduramA?iA? raA?tijAi??, A?tvirtinusiAi?? herojaus ir antiherojaus A?vaizdius. Jie charakterizuojami pagal ai??zgerA?ai??? ir ai??zblogA?ai??? valdovA? apraA?ymo taisykles, kuriomis remdamasis DHM metraA?tininkas kAi??rAi?? savo herojaus Danilo HaliA?ieA?io paveikslAi??, prieA?prieA?indamas jam ai??zblogusai??? valdovus (ne tik MindaugAi??). Jeigu nepaA?insime viduramA?iA? raA?tijos specifikos, neatsiA?velgsime A? metraA?A?iams ir kronikoms keltus uA?davinius, nesuvoksime, kaip A?ie uA?daviniai buvo realizuojami, teks ir toliau remtis DHM metraA?tininko A?diegtu iA?imtinai neigiamu Mindaugo A?vaizdA?iu.

1Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto DidA?iojo mirties, Roma, 1978, p. 152ai??i??156.

2Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Karol MaleczyAi??ski, W sprawie autentycznoAi??ci dokumentA?w Mendoga z lat 1253ai??i??1261, Ateneum WileAi??skie, 1936, t. 11, p. 1ai??i??60.

3Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Juozas Jurginis, BaudA?iavos A?sigalAi??jimas Lietuvoje, Vilnius, 1962, p. 176.

4Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Istoriografines pozicijas ir ginA?o pristatymAi?? plaA?iau A?r.: Marius Ai??A?avinskas, KryA?ius ir kalavijas. KrikA?A?ioniA?kA?jA? misijA? sklaida Baltijos jAi??ros regione Xai??i??XIII amA?iais, Vilnius: Baltos lankos, 2012, p. 134ai??i??136.

5Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Vorutos paieA?kA? istorijos ir lokalizavimo klausimu pagrindinAi??s pozicijos iA?sakytos: Gintautas Zabiela, Kur stovAi??jo Vorutos pilis? Lietuvos istorijos metraA?tis, 1991, Vilnius, 1993, p. 5ai??i??22; Edvardas GudaviA?ius, Mindaugas, Vilnius: A?ara, 1998, p. 154ai??i??163. VAi??lesnAi?? istoriografija iA? esmAi??s kartoja tuos paA?ius teiginius iA? skirtingA? pozicijA?.

6Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Mindaugo apostazAi??s klausimAi?? iki A?iol plaA?iausiai aptarAi?? Juozapas Stakauskas knygoje ai??zLietuva ir VakarA? Europa XIII-me amA?iujeai???, Kaunas: Ai??viesa, 1934, p. 185ai??i??240.

7Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Rimvydas Petrauskas, UA?mirA?tas karalius: Mindaugas LDK visuomenAi??s savimonAi??je XIV a. pabaigoje ai??i?? XVI a., In: Mindaugas karalius, (sud. V. AliA?auskas), Vilnius: Aidai, 2008, p. 51ai??i??63.

8Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? GiedrAi?? MickAi??naitAi??, Vytautas Didysis. Valdovo A?vaizdis, Vilnius: Vilniaus dailAi??s akademijos leidykla, 2008. Ai??iAi?? studijAi?? verta lyginti su prancAi??zA? medievisto Jacquesai??i??o Le Goffo studija apie PrancAi??zijos karaliA? A?v. LiudvikAi?? IX. A?r. prieinamAi?? lenkiA?kAi?? A?ios studijos vertimAi?? ai??i?? Jacques Le Goff,Ai?? AswiAi??ty Ludwik, Warszawa, 2001.

9Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Plg. Ivinskis, Op. cit., p. 163; GudaviA?ius,Ai?? Op. cit., p. 221, 306ai??i??307. Mindaugo epochos iA?samiAi?? istoriografijAi?? yra pristatAi??s Edvardas GudaviA?ius irAi?? Janas Jurkiewiczius,Ai?? A?r.: GudaviA?ius, Op. cit., p. 9ai??i??86; Jan Jurkiewicz, Mindaugas Lenkijos XIX ir XX a. istoriografijoje, Lituanistica, 2003, nr. 4 (56), p. 3ai??i??16.

10Ai??Ai??Ai??Ai?? A?ia ir toliau, jeigu nenurodyta kitaip, cituojamas HaliA?o-VoluinAi??s metraA?tis, In: Mindaugo knyga. Istorijos A?altiniai apie Lietuvos karaliA? (sud. Darius AntanaviA?ius, Darius Baronas, ArtAi??ras Dubonis, Rimvydas Petrauskas),Ai??Vilnius: LII leidykla,Ai??2005, p. 116. Originalus metraA?A?io tekstas ai??i?? ?i???i???i????Ni??N?????-?i?????i??????N?N??????? ?i??iNi????????N?, (sud. ??. ?i??. ?s??Ni???i??N?Ni??), ?s??i??, 2002 (toliau ai??i?? ?i???i???i??).

11Ai??Ai??Ai??Ai?? Vladimiras PaA?uto iA?skyrAi?? kelis redagavimus ir papildymus (apie XIII a. pr., XIII a. 7-ame deA?. ir XIII a. 9-ame deA?.), plaA?iau A?r. ?i???i???i??????????Ni?? ??. ?Y?i??N?N?Ni????, ?zNi???i??Ni?????? ???? ??N?Ni????Ni?????? ?i???i???i????Ni??????-?i?????i??Ni????N??????? ?i??N?N???, ????N??????i??, 1950, c. 92ai??i??108.

12Ai??Ai??Ai??Ai?? Mi??A??i???i?? ?i??. ?s??Ni???i??N?Ni??, ?z ?????i???????i???????? ??Ni????Ni???????i?? ???i??Ni??Ni???i??????Ni????????????N?Ni???? N?Ni??Ni??N???Ni??N?Ni??Ni?? ?? Ni????Ni????Ni?? ?i???i???i????Ni??????-?i?????i??Ni????N??????? ?i???i??Ni????????N???,Ai?? ?i??Ni???i??????N?N? ?i??N?N?N?. ?i??????Ni????N?Ni?? ???i???????i??????N?Ni????????, 2006, nr. 2 (24), p. 37. Tiesa, Vladimiras PaA?uta manAi??, kad VM, tiksliau, jo dalis ai??zPasakojimas apie LietuvAi??ai??? galAi??jo bAi??ti sudarytas anksA?iau ir nebAi??tinai HaliA?e, A?r. ?Y?i??N?N?Ni????, Op. cit., p. 120ai??i??121.

13Ai??Ai??Ai??Ai?? Mi??A??i???i?? ?i??. ?s??Ni???i??N?Ni??, ?i???i???i????Ni??????-?i?????i??Ni????N????i??N?Ai?? ?i???i??Ni????????N?N? (??N?Ni????Ni??????????, N?Ni??Ni??N???Ni??N?Ni???i??, ?i???i????Ni??????Ni???i?? ?? ?????i??????Ni???i?? ??N????i???i????????N?Ni????), In:Ai?? ?i??Ni???i???????i????N????i?? ????N?N????i??Ni??N?Ni?????i?? ?i????N?Ni????Ni???????? ?i????Ni??????Ni??. ???i??Ni???i??Ni?????i???i??Ni?? ?? ??N?N??i???i?????????i??????N?. 1995 ??????, ????N??????i??, 1997, p. 86. Autorius laikosi nuomonAi??s, kad pagal pasakojimA? struktAi??rAi?? Danilo HaliA?ieA?io metraA?tis nAi??ra metraA?tis tikrAi??ja to A?odA?io prasme, plaA?iau ai??i?? ?s??Ni???i??N?Ni??, ?z ?????i???????i???????? ??Ni????Ni???????i??, p. 38ai??i??42.

14Ai??Ai??Ai??Ai?? ?i???i???i??, p. 109.

15Ai??Ai??Ai??Ai?? ?s??Ni???i??N?Ni??, ?z ?????i???????i???????? ??Ni????Ni???????i??, p. 41ai??i??54.

16Ai??Ai??Ai??Ai?? Umberto Eko, Menas ir groA?is viduramA?iA? estetikoje, VertAi?? Jonas Vilimas, Vilnius: Baltos lankos, 1997, p. 39ai??i??43.

17Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??is ir kiti atvejai plaA?iai pristatyti ai??i?? PaweAi?? Ai??mudzki, WAi??adca i wojownicy. Narracje o wodzach, druA?ynie i wojnach w najdawniejszej historiografii Polski i Rusi, WrocAi??aw, 2009, p. 50ai??i??51, 65.

18Ai??Ai??Ai??Ai?? Ibid. p. 64ai??i??68.

19Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ibid., p. 87ai??i??88.

20Ai??Ai??Ai??Ai?? Eiliuotoji Livonijos kronika, In: Mindaugo knyga, 3471ai??i??3504 eil.

21Ai??Ai??Ai??Ai?? Ibid., 4578ai??i??4579 eil.

22Ai??Ai??Ai??Ai?? Apie tai plaA?iau ai??i?? Marius Ai??A?avinskas, Sovijaus mitas ir baltA? religijos problemos, In: KrikA?A?ioniA?kosios vertybAi??s kultAi??ros ir istorijos kontekste. Tiltai. Mokslo darbai, nr. 43, (sud. Arvydas Ramonas, Stasys VaitekAi??nas), KlaipAi??da: KlaipAi??dos universiteto leidykla, 2012, p. 158ai??i??173.

23Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Eiliuotoji Livonijos kronika, In: Mindaugo knyga, 6448ai??i??6451 eil.

24Ai??Ai??Ai??Ai?? Ibid., 7124-7132 eil.

25Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ivinskis, Op. cit., p. 196.

26Ai??Ai??Ai??Ai?? Paulius Ai??leA?as, Mindaugas Lietuvos karalius, MAi??sA? A?inynas, 1934, t. 27, nr. 117, p. 543.

27Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? 1959 m. vasario 10 d. Konstantino Jablonskio laiA?kas Zenonui Ivinskiui, In: Konstantinas Jablonskis ir istorija (sud. Edmundas RimA?a), Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005, p. 348.

28Ai??Ai??Ai??Ai?? Edvardas GudaviA?ius, Mindaugas ir Morta ai??i?? pirmojiAi?? krikA?A?ioniA? A?eima Lietuvoje, In: Mindaugas karalius, p. 33.

29Ai??Ai??Ai??Ai?? PlaA?iau apie ankstyvuosius literatAi??rinius siuA?etus A?ia tema: Martin Homza, The role of Saint Ludmila, Doubravka, Saint Olga and Adelaide in the conversions of their countries (the problem of Mulieres Suadentes, persuading Women), In: Early Christianity in Central and East Europe, (ed. P. UrbaAi??czyk), Warsaw, 1997, p. 187ai??i??202.

30Ai??Ai??Ai??Ai?? A?mudzki, Op.cit., p. 48ai??i??50, 318ai??i??330.

31Ai??Ai??Ai??Ai?? Eiliuotoji Livonijos kronika, In: Mindaugo knyga, 4449ai??i??4455 eil.