BlynA? hermeneutika

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Svarstymai
AUTORIUS:Ai??Tomas Kavaliauskas

DATA: 2013-05

BlynA? hermeneutika

Tomas Kavaliauskas

GinA?A? gali kilti svarstant, ar filosofuoti galima apie viskAi?? ar tik apie solidA?ias temas kaip etika, estetika, logika. A?inome Ludwigo Witgensteino iA?tarAi??: ai??zApie kAi?? negalima kalbAi??ti, apie tai reikia tylAi??tiai???, bet niekas mums netrukdo prabilti kiek ai??zpriA?emintaiai??? ai??i?? pavyzdA?iui, apie blynus. Kadangi blynA? filosofija fenomenologiniu metodu jau atlikta1, A?iame tekste apie juos bus filosofuojama hermeneutiniu metodu.

Hermeneutika ai??i?? tai ne hermetika, ne uA?hermetinta mintis, o atvirkA?A?iai ai??i?? atsivAi??rimas interpretacijai. Hermetika uA?daro, uA?konservuoja, uA?lipdo, taigi nepraleidA?ia, o A?tai hermeneutika iA?konservuoja, atlipdo, taigi praleidA?ia. Bet ne bet kaip, o A?aismingai ir intertekstualiai atsiA?velgiant A? daugiaprasmiA?kumus.

Kadangi lietuviA?ki blynai pastaruoju metu irgi tapo labai daugiaprasmiai kultAi??riA?kai, A?aismingi politiA?kai ir interpretatyvAi??s filosofiA?kai, verta apie juos kalbAi??ti hermeneutiA?kai. Blynams atAi??jo metas pakilti A? filosofines hermeneutikos aukA?tumas ir iA?trAi??kti iA? ribotos receptA? knygelAi??s. Kad nebAi??tA? diskriminacijos, aptarsime ne tik dominuojanA?iAi?? bulviniA? ir miltiniA? daugumAi??, bet ir lietinukA? maA?umAi??.

Be abejo, kai kas gali teigti, kad lietinukai tAi??ra pusgaminiai, nevisaverA?io miltinio blyno iA?raiA?ka. Lietiniai tarsi jau neturi nieko bendra su tais blynais, kuriais maitinosi baltA? protAi??viai. Taip mAi??stantieji teigs, kad lietinukai tAi??ra kavinAi??s kultAi??ros produktas, tad jie ai??i?? pailgos falo formos ai??i?? negali lygiuotis su ovalo formos klasikiniais blynai. Ai??ie, kaip koks Budos pilvas, simbolizuoja sotumAi??, taigi egzistencijos iA?saugojimAi??, o lieknasis lietinis tampa tiesiog to archajiA?ko-archetipinio tikrojo blyno parodija, ai??zmiesA?ioniA?kos kulinarijos popsuchaai???.

Kadangi hermeneutikoje atsisakoma stabilios prasmAi??s, vengiama hermetizuojanA?io esencializmo ir pretenzijos A? uA?konservuotAi?? TiesAi??, tai blynA? skirstymas A? ai??zpopsovusai??? ir A? ai??zprotAi??viA? archajiA?kusai??? nepriimtinas, kritikuotinas, netoleruotinas, smerktinas ir skA?stinas StrasbAi??rui ir visom A?mogaus teisiA? institucijoms. Juk antraip mus iA?tiktA? blyno tikratikystAi?? ir fanatizmas. Neduok Dieve dar kas nors ant blyno nupaiA?ys gediminaiA?iA? stulpus. Tuomet koks vargas bAi??tA? iA?siaiA?kinti, kas iA?kepAi??, kur tAi?? blynAi?? suvalgAi?? ir ar tokiA? nacionalistiniA? blynA? yra daugiau.

Akivaizdu, kad blynA? skirstymas A? ai??ztikrusai??? ir ai??znetikrusai???, A? ai??ztautai lojaliusai??? ir ai??znelojaliusai???, A? deA?iniA?jA? ir kairiA?jA? blynus skaldytA? mAi??sA? nuo komunizmo bei faA?izmo ir taip nukentAi??jusiAi?? tautAi??. UA?uot iA?mokus tolerancijos pamokAi??les, vAi??l bAi??tA? kirA?inama visuomenAi??. UA?uot puoselAi??jus blynA? ir jA? kepimo A?vairovAi??, bAi??tA? reikalaujama blynA? tikratikystAi??s.

Tad vengiant tokiA? destruktyviA? politiniA? padariniA? ir siekiant visuomenAi??s harmonijos, solidarumo, abipusio dialogo bei savitarpio supratimo tarp deA?inAi??s ir kairAi??s, taip pat ir tarp radikaliA? intelektualA?, kad A?ie, uA?uot smaugAi?? valstybAi?? savomis rankomis, imtA? valgyti ant konsensuso keptuvAi??s iA?keptAi?? blynAi??, atsigrAi??A?iame veidu A? blynA? interpretacinA? pliuralizmAi??.

RyA?tingai iA?tiesiama ranka ar net atveriama alkana burna ir bulviniams, ir miltiniams blynams, ir lietinukams, kad ir su bananais ar A?pinatais, t. y. su A?daru. A?inoma, iA?kart iA?kyla rimtas tolerancijos klausimas ai??i?? ar A?darai neterA?ia klasikinio, tradicinio, tautosakoje A?sitvirtinusio blyno gero vardo?

Ir blynas su A?daru kaktomuA?a susiduria su esencialistine tautinio blyno samprata. Esencializmui aktualu, kad per blyno valgymo aktAi?? bAi??tA? patiriamas, blyn, pats blyn-iA?kumas, jo esmAi??, kuriAi?? perteikia tiek bulvinis, tiek tradicinis, neiA?kraipytos formos ovalus miltinis blynas. TaA?iau kadangi bAi??tent miltiniai blynai turi lietinukA? su A?darais atA?akAi??, o bulviniai jos neturi, kas nors pastaraisiais labiau pasitikAi??s, tad ir blyno esmAi??s ieA?kos tik bulviniame variante. Taip postringaujant miltiniai tampa nepatikimi, ai??i?? jie veda A? kulinarines A?mantrybes, nuo tautiA?kumo prie kosmopolitiniA? iA?sidirbinAi??jimA?. Tikiuosi, pavyzdA?iA? tam nereikia. Juk vargu ar Olia lia katytAi??s-murksytAi??s flirtuoja kavinAi??se prie bulviniA? blynA?, varvant spirgams ir sklindant kiaulAi??s kvapui? AiA?ku, jos tai daro gardA?iuodamosis lietinukais su A?spAi??dingais A?darais, kokteiliais su lenktu A?iaudeliu.

Taigi su lietinukais reikia elgtis atsargiai, nepamirA?ti BaA?nyA?ios TAi??vA? mokymo: nesileisk A? pagundas, saugokis vilioniA? ir velnio klastos (jie tikrai A?ino, kAi?? sako, juk tiek daug patyrAi?? A?vairiuose kontinentuose). Nors archajiA?kas ir sakralus miltinis blynas, kaip toks, nAi??ra iA?krypAi??s, vis dAi??lto, atsiA?velgiant A? jo potencialAi?? tapti lietinuku su A?kiA?tu bananu (nepadoriu vaisiumi tiek dAi??l falo formos, tiek dAi??l banano fetiA?izavimo pornografijoje) viduje, reikAi??tA? jo vengti, saugotis, gAi??dytis, ai??zatsiA?egnotiai??? kartAi?? ir visiems laikams ir vaikA? neprileisti (ypaA? A?iais Garliavos laikais). Daug saugiau tampa valgyti visuomet moralA? bulvinA? blynAi??. Su bulviniu nepraA?ausi. TokA? gali uA?sisakyti ir kavinAi??je, tokio praA?yti ir klebonijoje.

Taip mAi??stant galima pretenduoti A? bulvinio blyno blyniA?kumo substancijAi??, panaA?iai kaip tai darAi?? A?v. Tomas Akvinietis sprAi??sdamas, kaip ostijos substancija patiria pokyA?iA?, kada duona virsta Dievo kAi??nu, bet akcidencija, t. y. ostijos iA?orinAi?? iA?raiA?ka, lieka ta pati A?v. MiA?iA? konsekracijos metu. TaA?iau jei substancija glAi??di tik bulviniuose blynuose, tuomet miltiniai diskriminuojami ai??i?? jei pastarieji be substancijos, tuomet jie apskritai yra Niekis, teA?la beprasmAi??. Pasinaudodami Zygmunto Baumano likvidA?ios meilAi??s2 sAi??voka, galime teigti, kad susiduriame ir su likvidA?iais miltiniais ai??i?? takia, tAi??sia, be esmAi??s iA?tA?susia teA?la.

Toks mAi??stymas pavojingas. Bet iA? kur jis kyla? Ar tik ne iA? A?sitikinimo, kad miltinis blynas daA?nai yra draugijoje su uogiene ar bananu viduje, o tai jau nerimta ai??i?? asocijuojasi su desertu, kAi??niA?kumu, nuodAi??mingumu, nukrypimu, pasileidimu. Tai reiA?kia, kad, privalgAi??s desertiniA? blyneliA?, lauko darbA? nenudirbsi, arklio nepakinkysi, kinkos drebAi??s, slabna bus su A?agre laukAi?? vagoti. O bulvinis blynas paA?ia savo esme lyg ir byloja: jei esi alkanas, tikrai pasisotinsi, o ne vien pasmaliA?iausi. ai??zRumA?iA?kiA?ai??? tradicijoje pasisotinti ai??i?? tai ne tik suvartoti maistAi??, bet ir pajAi??gti dirbti: gyvulius liuobti, A?ienAi?? sukrauti, mAi??A?lAi?? iA?kratyti, gal net ai??i?? ir vaikAi?? ai??zuA?statytiai???. Diedui reikia jAi??gos, o bobai taip pat reikia smarvAi??s ai??i?? ir maistAi?? paruoA?t, ir trobAi?? apkuopt, aslAi?? iA?A?luot prieA? klebonui uA?einant, ir karvAi?? perkelt, ir vyrui batus nuaut, ir dar jam vaikAi?? duot padaryt (antrAi??, treA?iAi??… septintAi??).

Tik VingiA? Jonas, pakirtAi??s bet kokiA? blynA? ar bulviA? su lupenom, nenusiavAi??s batA?, A?lept ant baltA? patalA? ir numigs per paA?iAi?? A?ienapjAi??tAi??. Ai??iam, blyn, net ir daryt nieko nereikia. VingiA? Jonas desakralizuoja ai??zA?iaudinAi??s pastogAi??sai??? bulviniA? blynA? aurAi?? ir pamina po mAi??A?linais kerzais socialinAi?? sotaus valgio paskirtA?. TaA?iau darbA?tuolis bernas ar pasamdyta dora katalikAi?? merga blynus kerta, kad pasistiprintA?. BAi??ti soA?iam reikia, kad turAi??tum jAi??gA? dirbti Ai??kio darbus, taigi bAi??tum dorybingas, socialiai funkcionalus. Ai??iuo poA?iAi??riu katalikybAi?? ir protestantizmas ne tokie jau skirtingi, kaip manAi?? Maxas Weberis, atvirkA?A?iai: itin panaA?Ai??s. Juk ir lietuviA?koje pastogAi??je buvo kontroliuojamas individo bei bendruomenAi??s socialinis funkcionalumas, jungiant ekonominius ir religinius tikslus. Argi katalikai samdiniai ai??i?? bernai bei mergos barA?A?ius srebia ir blynus per pietus sparA?iai lapsena ne tam, kad turAi??tA? smarvAi??s lauko darbus nudirbti? Antraip kaimynai uA?matys, gAi??da bus, kad A?ienas nesuveA?tas ir kiaulAi??s A?viegia neliuobtos. Tad smaguriauti darbymeA?iu laiko nAi??ra. Ai??i pramoga paliekama sekmadieniui arba A?iemai. BAi??tent A?iemAi?? miltiniai blynai ir mAi??tomi A? dangA?, ant A?akA? kabinami: mat nebereikia stiprintis darbingumui palaikyti, tad galima A?aisti su maistu.

O tai jau lAi??bavimas. Ir dar per paA?ias UA?gavAi??nes! Matyt, gavAi??nia ai??i?? iA? tikrA?jA? sunkus metas, kad dienAi?? prieA? jAi?? reikia taip kvailioti. Bet net ir tada, kai negluA?avojama, kai miltiniai blynai maistui skiriami, net ir tuomet jie panaudojami pramogai. Ai??tai kas raA?oma apie juos: ai??zAukA?taitijoje yra iA?likAi??s paprotys kartAi?? metuose (daA?niausiai po pirmojo miltA? malimo) kepti ai??zuoA?vAi??s blynusai???. PirmAi??jA? sekmadienA?, grA?A?us iA? baA?nyA?ios, iA? naujA? miltA? uoA?vienAi?? suplakdavo blendinA? ir jA? uA?raugdavo ai??zmylimiausio A?entelio pasiganAi??jimuiai??? blynams. Kaip nuo senA? senovAi??s Lietuvoje bAi??davo priimta, blynA? A? ai??zA?ento blynA? pasiganAi??jimAi??ai??? susirinkdavo visa apylinkAi??s ar artimiausiA? kraA?tA? giminAi??, kas be ko ir su savo alumiai???3. Ai??tai taip ai??i?? su alumi. A?ia net ir alkoholis A?painiojamas! O tada uoA?vei A?entAi?? bepigu apkalbAi??ti, girtAi?? namo iA?rodyti, kaltinti, kad prie kitA? mergA? lindo varpams muA?ant, kraitA? su sabutilnikais prauliavojAi??s…

VerA?iau kalbAi??ti apie bulvinio blyno substancijAi?? ai??i?? paA?iAi?? bulvAi??. Tai jau rimta. BulvAi?? ai??i?? A?emiA?ka, turinti agrarines A?aknis. Bulvinis blynas ai??i?? tai bulviakasio dovana: be A?emAi??tA? bulviA?, surinktA? sugrubusiomis rankomis iA? A?emAi??s motulAi??s, ant kurios per bulviakasA? vaikA?tom, nebAi??tA? bulvinio blyno substancijos. IA? A?emAi??s motulAi??s dosnumo valgome, galiausiai ten ir atgulsma amA?inam poilsiui. Ar atgulsma poilsiui su tuA?A?iu, ar su pilnu pilvu, A?ia jau kits klausims.

ai??zBulvAi??s metafizikosai??? autorius Arvydas Ai??liogeris kitame savo kAi??rinyje ai??i?? ai??zAlfa ir Omegaai??? ai??i?? mus tikina, kad kultAi??ra hominizuoja AlfAi??, tAi?? pirmapradAi?? tikrovAi??, sukurdama Omega prasmiA? pasaulA? ir taip atimdama iA? mAi??sA? tiesioginAi?? patirtA? su BAi??timi. Ai??iam autoriui bulvAi??s metafizika atsiveria Krosnos kaimo dirvone (A?r. ai??zBulvAi??s metafizikosai??? virA?elA?), ir jei jis valgys blynAi??, tai veikiausiai ne miltinA?, bet bulvinA?. Juk bulvAi?? A. Ai??liogeris rado ai??zKrosnos baA?nytkaimyje, tAi??vuko kapliu kapstydamas juodAi??, laA?iniais kvepianA?iAi??, A?emAi??ai???4. Filosofas sako: ai??zJAi??s nepatikAi??site ai??i?? aA? pamaA?iau BULVA?, baltAi?? ovalAi?? su juodais taA?keliais, ovalo centre iA?vydau ViskAi?? ir netgi daugiau negu ViskAi??, ir akimirkAi?? ai??i?? tik akimirkAi?? ai??i?? tapau tikrA? tikriausio Alefo matytoju ai??i?? bulviaregiu. Ar gali taip bAi??ti, kad paskutiniuoju aiA?kiaregystAi??s avataru tampa bulviaregystAi???ai???5

Taip per blynA? buitA? artAi??jama prie BAi??ties, veikiausiai kepant ant Krosnos krosnies ugnies. O ant tos Krosnos krosnies blynai keptuvAi??je A?irA?ka. A?irA?ka autentiA?kai, nes kepama be jokio alyvuogiA? aliejaus ai??i?? iA?krypimA? iA?krypimas ai??i?? o ant taukA?, t. y. kaip mus moko Jonas Mekas: ai??zLabai mAi??gstu bulvinius blynus ir moku puikius iA?kept. A?ymiai geresnius, negu Lietuvoje dabar kepa. Lietuvoje jau viskas iA?sigimAi??. Visi patiekalai, net bulviniai blynai! Kepa ant alyvuogiA? ar kokio ten aliejaus… valgyt neA?manoma. Blynus juk geriausia kepti ant taukA?. Jeigu jA? nAi??ra, tuomet tinka ir sviestas. Viskas turi bAi??ti pagaminta rankomisai???6.

Ant tokiA? taukuotA? bulviniA? blynA? (autentikos autentika) bus beriamas ne cukrus (saldumas, vaikiA?kumas, naivumas), bet druska (tautos charakteris, A?emAi??s druska ir A?aizdos skausmas). Ant tokiA? riebaluose uA?gimusiA? blynA? juk niekas neuA?pils A?okoladinio sirupo, niekas neuntkiA? banano A?daro; ne, verA?iau bus uA?pilami spirgai arba geras A?aukA?tas tikros kaimiA?kos maslionkAi??s, kaip pasakytA? lenkA? lietuvis iA? Punsko kraA?to. Svarbu pabrAi??A?ti, kad tikras lietuvio blynas bAi??tA? kepamas ne ant Sicilijos mafijos samdiniA? rankomis iA?spaustA? alyvuogiA? aliejaus, bet ant paskerstos A?iukAi??s tauko.

Tokia bulvinio blyno samprata miltinius blynus paverA?ia ai??zpiA?onA?-miesA?ioniA?ai??? patiekalu. Regis, akivaizdu, kad bulviaregystAi??s dovana negali pasiekti A?akros per lietinukAi??. BulvAi?? turi virsti bulviniu blynu, kaip kad per A?v. MiA?ias duonos substancija virsta Kristaus kAi??nu. Ir pats bulvinio blyno kepAi??jas tampa bulvinio blyno Autoriumi, blyno KAi??rAi??ju, Pirmuoju Judintoju keptuvAi??je ant taukA?. Ai??tai taip bulvinis blynas A?gyja prieA? lietinius ne tik kultAi??rinA? Krosnos kaimo, bet ir metafizinA? VakarA? filosofijos paveldo pranaA?umAi??.

TaA?iau hermeneutikoje lietinuko ai??zmiesA?ioniA?kumasai??? neturi neigiamos konotacijos. Nuo kultAi??ros, kad ir kokia ji bAi??tA? ai??i?? piA?oniA?ka-miesA?ioniA?ka ar autentiA?ka-kaimiA?ka ai??i?? nepabAi??gsi, kultAi??rA? prielaidos ir iA?takos iA?sikerojusios po kulinarijos paveldAi?? ai??i?? blyno nesuvirA?kinsi kartu nesuvirA?kindamas jo kepimo tradicijos. O tai hermeneutikoje lemtinga, jei nori suprasti KitAi?? ir to Kito kitokA? valgymo bAi??dAi??. Hermeneutikoje vertingos visos kultAi??rinAi??s iA?takos, prielaidos, tradicijos. Juk A?ia nAi??ra hierarchizavimo.

Bet ne viskas taip paprasta ai??i?? ypaA? klausimas: kiek viena pusAi?? pajAi??gi suprasti kitokA? blynAi??? Arba: ar norima suprasti kitokio blyno blyniA?kumAi??? Suprasti bulvinio ir miltinio blyno gerbAi??jA? aistras! Noras suprasti mums tiesia keliAi?? A? dialogAi?? ar net polilogAi??. Dialoge su kitokiomis blyno praktikomis atsisakome blynA? rAi??A?iA? hierarchizavimo vertybiniu poA?iAi??riu. BAi??tent to blynA? hermeneutika ir nori iA?vengti atsiverdama visoms blynA? rAi??A?ims bei atmainoms, sykiu apglAi??bdama ir kulinariniA? praktikA? A?vairovAi??. BlynA? interpretacijos kokybAi?? negali priklausyti nuo to, ar jis bulvinis, ar miltinis, ar miesA?ioniA?kas lietinukas.

Kai nenorima suprasti kitokios blynA? tradicijos ir keistis kitokio blyno valgymo patirtimi, tuomet susiduriama su dviem kraA?tutinumais: vienoje pusAi??je atsiduria A?liogeriA?ka bulvAi??, A?emdirbystAi??, taukai, o kitoje ai??i?? visokiausi prancAi??ziA?ki blyneliai, jA? kavinaitAi??s, neiA?vengiamai ir damos bei jA? skrybAi??laitAi??s, atidengtos iA?kirptAi??s ir kiti miesA?ioniA?ki kAi??niA?ki pramanai. Pirmoje situacijoje blynas kertamas uA?sigeriant rAi??gpieniu, antroje ai??i?? plonytis blynelis, elegantiA?kai aplaistytas avieA?iA? sirupu, uA?geriamas cafe latte. PuoselAi??jant ai??zA?liogeriA?kAi?? Krosnos kaimoai??? paradigmAi??, ryA?ki pretenzija A? sAi??lytA? su BAi??timi, o A?tai mAi??gaujantis ai??zcrepes de FranAi??aisai??? smaguriaujama, turint pretenzijAi?? A? prancAi??ziA?kAi??jAi?? civilization ar vokiA?kAi??jAi?? das Kultur.

Ai??tai taip susikuria skirtingos barikadA? pusAi??s ai??i?? pirmieji antruosius regi kaip piA?onus, o pastarieji pirmuosius ai??i?? kaip bAi??rus. Arba tu ai??ztautininkas nacionalistasai???, arba tu ai??zbeA?aknis kosmopolitasai??? (neduok Dieve dar A?ydas…), ai??i?? uA?gauliojama epitetais. O be reikalo: juk J. Mekas iA? Niujorko bei iA? Londono multikultAi??riniA? katilA?, o pasak Romualdo Ozolo, veikiausiai iA? kosmopolitiniA? fantomA? irA?tvA?, patvirtino savo kaimieA?io mAi??stysenAi??: ai??zGimiau Ai??kininko A?eimoje, uA?augau Ai??kininkas, toks ir esu. <...> kAi?? A?iuo metu reikia daryti ai??i?? karves parginti, gyvulius apliuobti. Buvau Ai??kininko vaikas ir tebesuai???7.

O A?tai Juozas Miltinis, auklAi??tas ParyA?iuje, prancAi??zofilas, kalbAi??jAi??s prancAi??ziA?kai taip gerai, kad leista jam net scenoje vaidinti A?ia kalba, o savo kaime vadintas Juze ir ai??znabagu Miltiniokuai???8, kritiA?kai vertino ai??zmiesA?ionA?ai???, o kaimieA?ius traktavo kaip kilminguosius ai??i?? tuos noblesse: ai??zKaimuose gyveno Ai??kininkai, miestuose A?ydai ir kitA? verteiviA?kA? tradicijA? A?monAi??s. Po karo iA? A?vairiA? vietA? susirinko visokiA? A?vietAi??jA?, mokytojA?, menininkA? ir valdininkA?, kuriems buvo pavesta auklAi??ti jaunimAi?? arba, kitaip tariant, gaminti mAi??sA? A?viesuomenAi??s luomAi??, kuris, atskilAi??s nuo kaimo ai??i?? tikrosios mAi??sA? noblesse, ai??i?? pradAi??jo miesA?ionAi??tiai???9.

BlynA? hermeneutika A?io kaimieA?io versus miesA?ionio susiprieA?inimo iA?vengia, nes ji gilinasi A? abi tradicijas. Klausiama: iA? kokios pasaulAi??jautos gimsta miesto, Niujorko multikultAi??ralizmo, lietuviA?ko kaimo ir ai??zA?iaudinAi??s pastogAi??sai??? vertinimai? KodAi??l dvi minAi??tosios paradigmos ai??i?? ai??zA?liogeriA?koji Krosnos kaimoai??? ir ai??zcrepes de FranAi??aisai??? ai??i?? yra taip kultAi??riA?kai susiprieA?inusios?

Hermeneutikoje yra svarbus tarpkultAi??rinis dialogas ai??i?? formuluojama uA?duotis suprasti KitAi??. Taigi bulvinio blyno paradigmos kultAi??rinAi??(is) apglAi??btoji(tasis) turAi??tA? bAi??ti suprasta(s) kaip ta(s) Kita(s), kuri(s) yra kitokios pasaulAi??A?iAi??ros. Kaip ir tada, kai valgomas lietinukas su bananais ai??i?? A?ia taip pat matome KitAi??, kuris skendi savo prietaruose ir A?sitikinimuose. Jei prie vieno stalo susAi??stA? ai??zkrosniA?kisai??? bulviA? valgytojas (o gal ir tas iA? Vincento van Gogho ai??zBulviA? valgytojA?ai??? paveikslo) ir ai??zcrepes de FranAi??aisai??? it Olia lia ir vienas A? kitAi?? paA?velgtA? su pagarba, o tuomet dar ir apsikeistA? lAi??kA?telAi??mis, A?vyktA? maA?as stebuklas ai??i?? tarpkultAi??rinis dialogas, blynologas. Jei taip pasielgtA? grupAi?? valgytojA? ai??i?? turAi??tume blyno-polilogAi??. Taip hermeneutika padAi??tA? plAi??toti atskirAi?? blyno-polilogijos, blyno-politologijos ir gal net blyno-patologijos mokslA? kryptis.

Bet tai optimistinis scenarijus. Juk blynA? valgytojai teikia pirmenybAi?? ne tik skirtingiems patiekalams, bet ir jA? tradicijoms, tad jie paA?enklinti skirtybAi??s (Jacquesai??i??o Derrida differance) ai??i?? gali nesusiA?nekAi??ti, taigi ir nesusivalgyti. Visuomet gali pratrAi??kti neapykanta tam Emanuelio Levino Kitam. Neduok Dieve bulviniA? blynA? pusAi??je atsiras koks homofobas, ar A?iaip leptels kAi?? nors nepraustaburniA?ko apie kokA? OskarAi?? Wildeai??i??Ai?? ir jo DorianAi?? GrAi??jA?. Tad, kaip matyti, dialogas bei tarpusavio supratimas nAi??ra garantuotas. VertybinAi??s nuostatos ir kultAi??rinAi??s skirtys gali sugniuA?dyti kilnA? hermeneutinA? tikslAi?? susodinti prie vieno santarvAi??s stalo skirtingablynius. O nesant santarvAi??s ir tarpusavio supratimo, visuomet gali prasidAi??ti ir paraA?A? rinkimas. Visai kaip perlaidojant JuozAi?? AmbrazeviA?iA?-BrazaitA? 2012-aisiais. Ir tie, kurie UA?, ir anie, kurie PRIEAi??, juk pasiraA?Ai?? po tokiomis politiA?kai korektiA?komis teksto formuluotAi??mis, kad pasiraA?yti ir tiems, ir aniems buvo galima po abiem pozicijom visai ai??zbe pykA?ioai???. Matyt, tA? UA? ir anA? PRIEAi?? blynai ne ant to paties tauko kepami…

BAi??tA? daug maA?iau kritikos dAi??l vienas kitam prieA?taraujanA?iA? blynA?, jei bAi??tA? gerbiamos keturios metafizinAi??s blynA? prieA?astys:

ai??? materialioji (lot. causa materialis) ai??i?? bulviniuose blynuose tai bulvAi??s materija, o miltiniuose ai??i?? miltA? / kvieA?iA? materija;

ai??? formalioji (lot. causa formalis) ai??i?? tai bulvinio blyno ovalo arba miltinio lietinuko falo forma;

ai??? veikianA?ioji (lot. causa efficiens) ai??i?? tai subjekto veiksmas kepti blynAi??;

ai??? tikslo (lot. causa finalis) ai??i?? tai blyno (su)valgymas.

Kadangi ir bulviniai, ir miltiniai blynai, ir lietinukai turi visas A?ias keturias metafizines prieA?astis, metafiziniu poA?iAi??riu jie vienodai vertingi, o tai reiA?kia, kad ir jA? valgytojai bei kepAi??jai yra vienodos vertAi??s. Taip panaikinamas moralizavimas ir moralinAi??s blynA? vertAi??s hierarchija. Absoliuti blyno Tiesa paneigiama ir atsiveriama blynA? kultAi??rinei A?vairovei. UA?uot tvirtinus, kad bulviniai yra tikresni, rimtesni, autentiA?kesni uA? miltinius, verA?iau jau priimti juos tokius, kokie yra, o gal net ir kaip vienas kitAi?? papildanA?ius, o ne iA?stumianA?ius. Taip atsiranda blynA? integracija ai??i?? vienybAi?? A?vairovAi??je, A?vairovAi?? vienybAi??je. O jei dar pagalvosime, kad materialioji miltinio blyno metafizinAi?? prieA?astis glAi??di kvieA?iuose, kaip kad bulvinio blyno metafizinAi?? materialinAi?? prieA?astis glAi??di bulvAi??je, suprasime, jog visa iA? A?emAi??s. Giliausia prasme viskas iA? A?emAi??s, viskas iA? BAi??ties. BlynA? kepAi??jo virtuvAi??s buitis A?manoma tik po bulvAi??s arba kvieA?io BAi??ties A?emAi??je.

Hermeneutinis ir bulvinio blyno, ir miltinio, ir lietinuko aiA?kinimas nebAi??ra vien tik verbalinAi?? interpretacija, A?odA?iA? A?aismAi??. Dabar jis, kaip ir A. Ai??liogerio Krosnos kaimo dirvone, A?gyja ontologinA? pamatAi??. Postmodernizmas skaldo ontologinA? pamatAi??, taA?iau blynA? metafizika suteikia BAi??ties dimensijAi?? hermeneutinei bet kokio blyno interpretacijai. Keturios metafizinAi??s prieA?astys atskleidAi??, kad bet kurio blyno interpretacija yra susijusi su materija, forma, veikimu, tikslu. Ai??tai dabar jau galima kalbAi??tis ir net kartu valgyti be pykA?io, kaip ir dera prie bendro vaiA?ingo lietuviA? stalo.

Deja, realybAi?? kitokia. Nei didA?iausi Lietuvos patriotai, nei didA?iausi tolerancijos skelbAi??jai Lietuvoje toleruoti visA? blynA? nenori. Matyt, bus uA?burtas ratas ai??i?? kai ir vieni, ir kiti renka paraA?us vardan savo tikro ir paA?io tikriausio blyno, tai kur jau ten visus juos toleruosi. Gal iA? pagarbos savo intelektui bulviakasio avatarai su lietinukA? avatarais prie vieno stalo nevalgo ir vienas kitam epitetus renka. Taip blynai A?gauna pridAi??tinAi?? simbolinAi?? vertAi??, dAi??l kurios nesutariama: juk kai Briuselio avataras tiki, kad jo blyneliai simbolizuoja teises su vaivorykA?tAi??s atspalviais, ypaA? perAi??mus iA? Rygos Baltic Pride su vaivarykA?t latvieA?u groA?ybAi??mis, tuomet bulviniai imami traktuoti kaip apgailAi??tino litwomano ant kiaulAi??s tauko suskrudAi?? blynai, tinkantys tik J. AmbrazeviA?iaus gerbAi??jA? ein volk(ch)lorui.

Ai??tai taip epitetais iA?koneveikiami blynai ai??i?? matyt, vis nesutariant dAi??l jA? dekoracijA?: ar juos pagraA?inti gediminaiA?iA? stulpais, ar atvirai, blyn, svastika, ar net kAi??ju ir pjautuvu ir Karlo Marxo atvaizdu, ar tik vaivarykA?t latvieA?u, ar net Lenkijos ereliu virA? Wilno naA?a, ai??i?? suardAi??, sudarkAi??, dekonstravo dialogAi??, konsensusAi??, Kito supratimAi?? ir paA?iAi?? tolerancijAi??.

Matyt, praeityje daA?nas laidos ai??zBe pykA?ioai??? sveA?ias A. Ai??liogeris bus tiesAi?? pasakAi??s toje paA?ioje ai??zBulvAi??s metafizikojeai???: ai??zTolerantiA?ka gali bAi??ti tik kempinAi?? ai??i?? ji vienodai godA?iai sugeria ir tyrAi?? A?altinio vandenA?, ir dvokianA?ias paplavas.ai???

Tad ar apskritai A?manoma bulvinio tolerancija miltiniui, o miltinio bulviniui? PaA?velkime A? J. MiltinA?. Jis, pats bAi??damas Miltinis, o kartais tik Miltiniokas, bendravo su Meku, bulvinioku, nes A?is, kaip jau cituota, dievina bulvinius blynus. Anot KAi??stuA?io Ai??apokos, J. Mekas, o daugiausia Adolfas Mekas, ai??z1943ai??i??1944 m. lankAi??s aktorinius kursus BirA?uose pas JuozAi?? MiltinA?ai???10. Ir A?tai, nieko neatsitiko prarijus ant kiaulAi??s taukA? keptAi?? bulvinA? ai??i?? J. Mekas rado sau kosmopolitinAi?? erdvAi?? Niujorke, o J. Miltinis ir po ParyA?iaus ai??zcrepes de FranAi??aisai??? patirA?iA? atsidAi??jo PanevAi??A?iui, sutraukdamas A? savo spektaklius Rusijos elitAi??, atskleidAi?? Donato Banionio ir Broniaus Babkausko talentus tiek Lietuvai, tiek Maskvos kino studijoms.

Tik iA? pradA?iA? gali pasidingoti, kad J. Miltinis dAi??l savo pavardAi??s negalAi??jo remti bulviniA? blynA? paradigmos. Juk ir po pasivaikA?A?iojimo po Avenue des Champs-Ai??lysAi??es jis A?dAi??jo A?irdA? A? spektaklA? ai??zBe A?irdiesai??? pagal A?emaitAi??s apsakymAi?? ai??zMartiai???. A?emaitAi??s pasaulis su jos dirvonais traukAi?? net po Luvro mokyklos ir Sorbonos paskaitA?. Kaimo gryA?ioj rado dramAi?? ir jos nenorAi??jo ironizuoti. A?inoma, postmodernistinio intertekstualumo ir ironijos, postdraminio teatro XX a. pradA?ioje nebuvo ir paA?iame ParyA?iuje, tad ir lietuviA?ko kaimo kultAi??ra J. Miltinio teatre liko be A?arA?o, be korA?unoviA?kumo.

AtAi??jo A?Ai??sai, kai nepakanka tik valgyti blynus. Jei tik valgysi, kils klausimas: o kuriAi?? tradicijAi?? valgai? Kurias kulinarines virtuves virA?kini? Nejau tik valgai be jokios pozicijos, nuomonAi??s, A?sitikinimo, be jokio pykA?io, reiklumo? Nejau neturi savyje nAi?? trupuA?io A?vAi??ries, kad vienus blynus prarytum kaip sau tikrus, o kitus sudraskytum? Kur reikalavimas blyno kokybei? Tai kuris blynas tavo, kuris ne tavo?

O jei visi priimtini? O jei blynai vienas kitAi?? papildo? O jei neduok Dieve viskAi?? sukeiti vietomis, na, pavyzdA?iui, jei prieA? ir po bulviakasio valgai ne bulvinA?, o miltinA?? Ir jei A?tai bulvinA? blynAi?? imi ir sulapseni visai ne pasistiprinimui prieA? lauko ar kompiuterio darbus, o valgai tik dAi??l rumA?iA?kiA? paveldo? Argi paveldas nAi??ra savaiminAi?? vertybAi???

MusAi??t vieniems A?iaudinAi?? pastogAi?? ir Avenue des Champs-Ai??lysAi??es persipina tik blynA? hermeneutikos teorijoje, o kitiems ir blyninAi??s virtuvAi??je. DievaA?in, bulviniokai, miltiniokai ir lietiniokai gali bAi??ti taip nagais ir dantimis A?sitvAi??rAi?? A? savo das Blyn Kultur ai??i?? nuo bulviakasio iki Pride Parade ai??i?? jog vienas kito blynAi?? geriausiu atveju gali tik iA? pakantumo tolerancijai atrajoti, nes Kito blynas virs paA?aru, kaip A?almargiA? atveju, ir tik tam, kad po atrajojimo skrandA?io rAi??gA?tys uA?muA?tA?, blyn, ne-TO blyno bakterijas11.

1 Kavaliauskas T. BlynA? fenomenologija // Ai??iaurAi??s AtAi??nai. ai??i?? 2004. ai??i?? Sausio 31.

2 Bauman Z. Likvidi meilAi??. ai??i?? Vilnius: Apostrofa, 2007.

3 Kas yra blynai, blyneliai ir sklindA?iai. Prieiga: http://sodyba.org/?site=mitybapush&id=69.

4 Ai??liogeris A. BulvAi??s metafizika // Metai. ai??i?? 2009. ai??i?? Nr. 11.

5 Ten pat.

6 Smetonos laikus grAi??A?inti norintis J. Mekas: Lietuvoje viskas iA?sigimAi??. Net bulviniai blynai.

Prieiga: http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/smetonos-laikus-grazinti-norintis-jmekas- lietuvoje-viskas-issigime-net-bulviniai-blynai.d?id=60236841#ixzz2JBt9JEnk.

7 A?epaitAi?? Z. Laimingas, iA?mestas A? pasaulA?: Jono Meko dabartis Londone ir kitur // KultAi??ros barai. ai??i?? 2013. ai??i?? Nr. 1.

8 Sakalauskas T. Miltinio apologija. ai??i?? Vilnius: Scena, 1999. ai??i?? P. 76.

9 Ten pat. ai??i?? P. 131.

10 Ai??apoka K. Visa tai ai??i?? ne sapnas // KultAi??ros barai. ai??i?? 2012. ai??i?? Nr. 12. ai??i?? P. 47.

11 KodAi??l karvAi??s atrajoja? // Iliustruotas mokslas. Prieiga: http://www.iliustruotasismokslas.lt/? PublicationId=C9F394AA-18FA-4392-9DC0-317660FB204E&SiteId=AE71B8A9-CFDE-4066 840E-D9DDC1128E5F.