Britanijos ateitis Europos SAi??jungoje ai??i?? konservatoriA? rankose?

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Politika
AUTORIUS:Ai??Kornelijus Ilgava
DATA: 2013-05

Britanijos ateitis Europos SAi??jungoje ai??i?? konservatoriA? rankose?

Kornelijus Ilgava

ai??zBaigAi?? derybas dAi??l naujo susitarimo, mes surengsime britams referendumAi??, kuriame jie galAi??s labai paprastai pasirinkti ai??i?? naujojo susitarimo rAi??muose pasilikti arba iA?eiti iA? Europos SAi??jungosai???, ai??i?? A?A? sausA? vieA?ai paskelbAi?? Davidas Cameronas. Po tokios A?inios aplinkiniai liko sutrikAi??. Tie saloje, paprastai remiantys leiboristus arba libdemus, nesuprato, kokiu tikslu jie apskritai turAi??tA? svarstyti klausimAi??, kuris yra geriausiu atveju antrinis, ypaA? palyginus su vis neatsigaunanA?ia JungtinAi??s KaralystAi??s ekonomika. O tie A?emyne A?siuto. PortalA? ir laikraA?A?iA? antraA?tAi??se Cameronas buvo kaltinamas ai??zA?antaA?uai???, ai??zavantiAi??rizmuai???, ai??zA?sipareigojimA? nesilaikymuai???, ai??zloA?imu iA? Europos ateitiesai??? ir pan. PrancAi??zA? politikai savo A?iniasklaidoje be atvangos kartojo, kad nesAi?? ko nerimauti, Europa apsieisianti ir be ai??zpastoviA? nuolaidA? britamsai???. Tuo tarpu lenkai, Romano Sikorskio lAi??pomis, iA?drA?so pasakyti paA?iai Jungtinei Karalystei, kas jai nutiksiAi?? palikus ES: ai??zdaugybAi?? Europos A?aliA? jaus pagieA?Ai?? A?aliai, kuri, jA? poA?iAi??riu, savanaudiA?kai paliko ES. [...] Britanija tikrai praras savo A?takAi?? daugybAi??je tarptautiniA? forumA?. [...] Vieni jAi??s nebebAi??site tokie A?domAi??sai???. Vokietija iA?liko santAi??ri. Ji A?ino, kad nuo jos priklauso galutiniai sprendimai, lieA?iantys ES kryptis. SprendA?iant iA? Angelos Merkel reakcijos, ji tikAi??josi panaA?aus A?ingsnio. Juolab kad Camerono kalba sausA? tebuvo virA?Ai??nAi?? viso to, kas susikaupAi?? konservatoriA? gretose per jo vadovavimo partijai laikotarpA?.

let me watch this channel 1 movies.

Tiek Margaret Thatcher, tiek Johno Majoro laikais konservatoriai imdavo A?nopuoti Europos linkme, jei tik partijai pradAi??davo nesisekti vidaus politika, ypaA? ekonominiais klausimais. PaskutinA? kartAi?? tai nutiko 1993 m. TuoAi??met bAi??ta maA?yA?io sukilimo, kai per keturiasdeA?imt konservatoriA? BendAi??ruomeniA? rAi??muose nepakluso partijos linijai ir nebalsavo dAi??l Mastrichto sutarties. Visai kas kita pradAi??jo rastis Cameronui tapus partijos vadovu. PrasidAi??jo kone reguliarAi??s pavieniA? ar grupAi??mis susibAi??rusiA? parlamento nariA? atsiA?aukimai, skelbiami konservatyvioje A?iniasklaidoje, daugiausia The Daily Telegraph, dAi??l ai??zbiurokratizuotosai???, ai??znedemokratiA?kosai???, ai??zsocialistinAi??sai???, ai??znevaldomosai??? Europos SAi??jungos. Partijoje imta grupuotis ne pagal poA?iAi??rA? A? socialinius ar ekonominius klausimus, bet pagal euroskeptiA?kumo laipsnA?. Net Europos parlamente konservatoriai paliko savo vertybinius brolius prancAi??zA? deA?iniuosius ir vokieA?iA? krikdemus bei A?kAi??rAi?? euroskeptikA? blokAi??. Galiausiai 2011 m. beveik treA?dalis konservatoriA? atstovA? pateikAi?? BendruomeniA? rAi??muose pasiAi??lymAi?? skelbti referendumAi?? dAi??l narystAi??s ES. LeiboristA?, libdemA? ir dalies konservatoriA? dAi??ka siAi??lymas buvo atmestas. TaA?iau uA? A?A? sukilimAi?? patiems toriams nieko nenutiko. Kelias buvo iA?mAi??gintas ir jis pasirodAi?? saugus.

Problema ta, kad kaA?in ar Cameronas galAi??jo kAi?? nors atlikti pozityvaus A?iuo klausimu. Viena vertus, pastaruosius kelerius metus Britanijos vieA?oji nuomonAi?? darAi??si vis labiau negatyvesnAi?? ES klausimu. Ai??iandien ji pasiekAi?? kritinAi?? ribAi??, kai pusAi?? britA? remtA? iA?Ai??jimAi?? iA? Europos SAi??jungos. DAi??l to augo vien tik radikalaus euroskepticizmo pagrindu suformuotos JungtinAi??s KaralystAi??s NepriklausomybAi??s partijos populiarumas (A?iandien ES parlamente jie turi 11 atstovA?, o namie, LordA? rAi??muose ai??i?? 3 narius, kas 1993 m. A?kurtai partijai yra stebAi??tinas pasiekimas). Tai kartu vertAi?? konservatorius apsisprAi??sti dAi??l savo pozicijos. Juk A?iaip ar taip jie ne pirmi Europoje jauA?ia grAi??smAi?? prarasti savo elektoratAi?? deA?iniesiems radikalams. TaA?iau esama kur kas svarbesnAi??s prieA?asties dAi??l konservatoriA? euroskepticizmo augimo.Ai?? Tai sietina su Camerono iA?kilimu partijoje.

Tuo metu, kai Tony Blaireai???o leiboristai ryA?osi tariamam TreA?iojo kelio progresui, konservatoriA? gretose vyravo rezignacija ir pasimetimas. Jie vis dar gyveno Thatcher laimAi??jimA? A?eA?Ai??lyje, taA?iau patys neturAi??jo nei A?tikinamA? ateities projektA? Britanijai, nei lyderiA?, galinA?iA? juos A?gyvendinti. Ai??iame kontekste pasirodAi?? Camerono reformistai, kurie ai??zjaukiai jautAi??si modernioje Britanijoje, bet iA?gyveno nostalgijAi?? tradicinAi??ms institucijomsai??? (The Economist). Jie skelbAi??si tAi??siAi?? Thatcher ekonominA? liberalizmAi??, o kartu paversiAi?? paprastai kairiesiems ai??zpriklausanA?iasai??? socialines problemas artimas konservatoriams. Vadinasi, turAi??jo A?vykti antroji revoliucija: jei Thatcher torius ekonomikoje pastAi??mAi?? iA? kairAi??s A? deA?inAi??, tai Cameronas paA?adAi??jo tAi?? patA?, tik atvirkA?tine tvarka, atlikti socialinAi??je sferoje. Pastarasis aspektas labiausiai neramino socialinius konservatorius. Nors Camerono aplinka ir tesudarAi?? maA?umAi?? tarp konservatoriA?, partija juo vis dAi??lto patikAi??jo. Tai A?vyko dAi??l jo akivaizdaus gebAi??jimo bAi??ti lyderiu ir A?tikinti klausytojus; dAi??l naujA? ideologiniA? posAi??kiA?, kurie, kaip teisingai tikAi??tasi, turAi??jo pritraukti didesnAi?? dalA? balsuojanA?iA? moterA?, maA?umA?, jaunimo ir apskritai centristiniA? paA?iAi??rA? A?moniA?; o svarbiausia, kas ypaA? minAi??tina euroskepticizmo kontekste, dAi??l permainA? konservatoriA? hierarchijoje. Cameronas siekAi??, kad ir partijos nariai, ir atstovai parlamente atspindAi??tA? Britanijos visuomenAi??s A?vairovAi??, t. y. bAi??tA? iA? kuo skirtingesniA? socialiniA?, ekonominiA?, etniniA? grupiA?. Taip partijoje Ai??mAi?? rastis skirtingiausiA? politiniA? rateliA?, netgi libertarA? ar A?aliA?jA?. Kartu Cameronas, The Economist A?iniomis, rengdamas 2010 m. rinkimA? sAi??raA?us, stengAi??si A?traukti A? juos intelektualiai pajAi??gesnius, platesnAi??s profesinAi??s patirties A?mones, nei bAi??ta iki A?iol. TodAi??l nestebina, kad partijos atstovai parlamente tapo labiau nepriklausomi ir besibAi??riuojantys aplink laikinas lobistines grupes. A?velgiant bendrai, Cameronui pavyko A?tvirtinti savo nuosaikiA? reformistA? pusAi?? partijoje ir dabar jai lygiA? nAi??ra. Socialiniai konservatoriai, arba tiksliau, tradicionalistai A?iandien yra tokia pat maA?uma kaip ir radikalAi??s reformistai.

Visa tai tAi??ra bendrA? tendencijA? apA?valga, kuri, kad ir atspindi partijos kryptA?, sunkiai gali paaiA?kinti partijos nariA? grupavimAi??si ties konkreA?iais klausimais. Kitaip nei antai Lietuvos konservatoriai, kurie partijos viduje aiA?kiai struktAi??riA?kai dalijasi A? krikdemiA?kAi?? ir konservatyvA?jA? blokus, britA? konservatoriai tokios struktAi??ros neturi. JA? afiliacijos paaiA?kAi??ja per jA? veiksmus ai??i?? dalyvavimAi?? lobistiniA? grupiA? suvaA?iavimuose, pasisakymus vieA?ojoje erdvAi??je, balsavimus parlamente, paramAi?? A?vairioms iniciatyvoms. NagAi??rinAi??jant uA?sienio politikos aspektu, toriai iA?vien yra realistiniA? paA?iAi??rA? ir A?i ideologinAi?? tradicija tAi??siasi nuo imperijos laikA?. Turint omeny, kad realisAi??tai paprastai nepasitiki stambiais verAi??tybiniais ar idAi??jiniais projektais ir yra veikiau linkAi?? sprAi??sti ad hoc, vadovaudamiesi konkreA?iais nacionaliniais interesais, nenuostabu, kad praktiA?kai visi toriai BendruomeniA? rAi??muose yra euroskeptikai. Skiriasi ne paA?iAi??rA? kryptis, o jA? intensyvumas bei taktiniai sprendimai, susijAi?? su ES.

KonservatoriA? atstovai BendruomeniA? rAi??muose, jei pasiremsime The Daily Telegraph politikos skilties redaktoriaus pavaduotojo Jameso Kirkupo ir The Economist analize, dalijasi A? tris dalis, iA? kuriA? dvi yra lemianA?ios priimant sprendimus, o paskutinioji ai??i?? marginali. Eurorealistai vienija apie 100 parlamentarA?, vadovaujamA? paties Camerono ir uA?sienio reikalA? sekretoriaus Williamo Hagueai??i??o. Jie prieA?inasi tolesnei ES politinei integAi??racijai, taA?iau palaiko ekonomines ES reformas, A?skaitant bankA? sAi??jungAi?? (A?inoma, kartu bandant iA?laikyti ekonomines iA?imtis Britanijai). Jie mano, kad Britanijai yra iA? esmAi??s nenaudinAi??ga palikti ES, todAi??l atstovaujAi?? tai parAi??tijos pusei, kuri pasisako prieA? referendumAi??. ParlamentarA? skaiA?iumi jiems prilygsta Fresh start male cum. lobistinAi?? grupAi??, kuri mano, jog verta iA?stoti iA? ES, jei derybos su parnteriais Europoje dAi??l naujA? narystAi??s sAi??lygA? nepavyktA?. Ai??ios grupAi??s nariai yra stipriausi referendumo rAi??mAi??jai iA? esmAi??s todAi??l, kad jA? grupAi?? labiausiai atspindi konservatoriA? rinkAi??jA? nuotaikas. Kitaip tariant, jA? aA?trus euroskeptiA?kumas yra ne tiek ideologinis, kiek praktinis. Paskutinioji grupAi?? parlamentarA?, daugiau nei porAi?? kartA? menkesnAi?? uA? pirmas dvi, yra ir maA?iausiai vieninga. Dalis jA? yra radikalAi??s euroskeptikai, norintys dabar pat surengti referendumAi?? ir palikti ES. JA? A?takAi?? pervertinama dAi??l gero matomumo spaudoje. Jie pasiA?ymi pasakiA?kais nuolaidA? reikalavimais iA? ES, todAi??l kitA? konservatoriA? nAi??ra laikomi rimta jAi??ga, tad jie daA?niausiai prisideda prie Fresh Start bloko. Kita dalis A?ios treA?iosios grupAi??s yra palankesnAi?? Camerono aplinkai, taA?iau jA? paA?iAi??rA? nevieningumas puikiai atspindi partijos A?vairovAi??. Esama vos keliA? ai??zsenesnAi??s kartosai??? eurofilA?, idAi??jine prasme artimA? vokieA?iA? krikdemams, mAi??stantiems apie tolesnAi?? ES integracijAi??. Kita reta rAi??A?is yra globalistai, kurie, nors ir palaiko CameronAi??, taA?iau iA?siskiria ekscentriA?komis uA?sienio politikos paA?iAi??romis. Jie mano, kad JungtinAi??s KaralystAi??s ateitis glAi??dinti ne ES, o artimesniuose santykiuose su Azijos A?alimis, todAi??l jie yra pasiryA?Ai?? esant reikalui paremti iA?stojimAi?? iA? ES.

Nors toriA? paA?iAi??rA? A?vairovAi?? aiA?kiai dera su Britanijos uA?sienio politikos tradicijomis, dabartine elektorato vieA?Ai??ja nuomone, taA?iau A?iA? paA?iAi??rA? praktinAi??s iA?davos kelia nuostabAi??. Jos yra iA?reikA?tos Fresh start manifeste, skirtame perteikti didA?iosios dalies euroskeptikA? poA?iAi??rA? A? ES. Ai??iame leidinyje keliami tokie tikslai: uA?drausti ES institucijoms leisti direktyvas bei A?statymus, susijusius su socialiniais ir darbo reikalais bei finansinAi??mis paslaugomis; maA?inti A?emdirbystAi??s ir A?uvininkystAi??s subsidijavimo dotacijas; imtis grieA?tos imigracijos kontrolAi??s, net ir iA? naujA? ES nariA?. Tikslai gal ir dera su A?iaurAi??s Europos A?alims priimtina minimalistine ES samprata. Ji reiA?kia ekonominAi?? sAi??jungAi?? su efektyviomis prieA?iAi??ros institucijomis, bet nenumato paneuropinio A?aliA? nariA? ekonominio ar politinio administravimo. TaA?iau kartu A?ie tikslai teatspindi konkreA?iai Britanijai svarbius klausimus ai??i?? imigrantA? antplAi??dA?, SiA?io ekonominAi?? laisvAi?? ir kt. Kai A?ie reikalavimai persikels iA? euroskeptikA? stovyklos programinio leidinio A? ministro pirmininko darbotvarkAi??, tikAi??tina, kad JungtinAi??s KaralystAi??s partneriai, ypaA? iA? PietA? ir Vidurio Europos, jausis tiek pat A?siA?eidAi??, kiek iA?girdAi?? apie referendumAi??. Ir tik todAi??l, kad manys BritanijAi?? vAi??l ginant vien tik savo interesus ir nemAi??stant apie Europos ateitA?.

IA?ties, matyt, A?ia ir glAi??di sAi??myA?io, kilusio po Camerono kalbA? apie referendumAi??, prieA?astis. Jei A?iandien Britanija bAi??tA? ekonomiA?kai atsigaunanti, vykdanti novatoriA?kas socialines reformas A?alis, o ne ieA?kanti savo ekonominiA? nesAi??kmiA? atpirkimo oA?io, jei konservatoriai diskutuotA? apie galimus efektyvius ES modelius, o ne apie modelius, atitinkanA?ius tik jA? A?alies interesus, tuomet gal ir bAi??tA? galima toriA? akibrokA?tus laikyti budinanA?iais EuropAi?? iA? jos krizinio miego. TaA?iau taip nAi??ra, ir Britanijos partneriai tai A?ino. Jie nenusileis JungtinAi??s KaralystAi??s spaudimui nepriklausomai nuo to, ar turAi??s iki to laiko alternatyviAi?? ES ateities vizijAi??. Jie tiesiog stengsis iA?laikyti status quo. TodAi??l britams lieka du keliai. Viena, laikytis savo kietos linijos ir galiausiai, nepavykus, A?gyvendinti savo grasinimus. TaA?iau taip Britanijai nepavyks atsikovoti prarasto splendid isolation rojaus ir ji bus priversta gyventi A?veicariA?kai ir norvegiA?kai, t. y. teoriA?kai nepriklausyti ES, bet praktiA?kai (dAi??l ekonominiA? sumetimA?) vykdyti jos direktyvas be balso teisAi??s apie tai sprAi??sti. Kitas kelias, kuriuo, tikAi??tina, Cameronas ir A?engs, tai keliA? menkA? nuolaidA? Britanijai laimAi??jimas, kurios bus pavieA?intos namuose kaip didelAi??s pergalAi??s. Kadangi 12% dabar pasisakanA?iA?jA? uA? referendumAi?? britA? yra linkAi?? pakeisti savo nuomonAi??, jei bAi??tA? laimAi??ta nuolaidA?, o 47% ai??i?? ai??zgalimai pakeistA?ai???, tikAi??tina, kad toks triukas pavyktA?.

TaA?iau Cameronas yra pasiA?adAi??jAi??s surengti referendumAi?? po kitA? rinkimA? nepaisant derybA? su partneriais iA?davA?. KodAi??l? GalbAi??t norAi??damas tiek elektorato, tiek partijos akyse pasirodyti kietu euroskeptiku. Pasirodyti uA?sienio politikos lyderiu, vertu Thatcher palikimo. Tai ypaA? neramina Merkel, tikriausiai didA?iausiAi?? Camerono sAi??jungininkAi?? A?emyne, balansuojanA?iAi?? tarp dviejA? ES modeliA?. Vadinamasis vokieA?iA?-prancAi??zA? Merkozy projektas reiA?kia labiau biurokratizuotAi??, bet politiA?kai stipresnAi?? ES, o vokieA?iA?-britA? Merkameron reiA?kia labiau dezintegAi??ruotAi??, bet ekonomiA?kai lankstesnAi?? sAi??jungAi??. BAi??tent nuo Merkel ES vizijos priklausys jos atsakymai A? Camerono ir konservatoriA? apskritai reikalavimus. TodAi??l konservatoriA?, kartu ES dilemos ir toliau bus sprendA?iamos ne Londone, o Berlyne. Pastaruoju metu PrancAi??zijos ir Vokietijos santykiai itin paA?lijo, Merkozy projektas vis maA?iau prisimenamas politinAi??je darbotvarkAi??je. Tad nenuostabu, kad prieA? dvi savaites Merkel pasikvietAi?? CameronAi?? A? Vokietijos vyriausybAi??s sveA?iA? namus barokinAi??je Mesebergo pilyje aptarti jau kurA? laikAi?? besikaupusiA? klausimA?. Jiems reikia gerai pamAi??styti, kadangi nuo jA? sprendimA? priklauso ir ES kaip darinio, ir JungtinAi??s KaralystAi??s likimas. Jei pasiseks rasti virtuoziA?kAi?? sprendimAi??, tuomet jie bus prisimenami kaip Thatcher ir Adenaueris.