Briuselio eglAi??

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA:Ai??Europa
AUTORIUS:Ai??Tomas Daugirdas
DATA: 2012-12

Briuselio eglAi??

Tomas Daugirdas

Ai??Rengiantis Ai??v. KalAi??doms per EuropAi?? nubangavo atgarsiai apie A?vykA? Briuselyje, kai kalAi??dinAi?? eglutAi?? buvo pakeista spalvA? ir A?viesA? instaliacija, primenanA?ia eglAi??. Miesto taryba buvo apkaltinta tuo, jog atsisakiusi ai??ztradicinAi??sai??? eglAi??s dAi??l nenoro A?A?eisti religiniA? nekrikA?A?ioniA? jausmA?, pirmiausia ai??i?? musulmonA?. Ai??is ginA?as atrodytA? nieko nevertas, jei eglutAi??je ieA?kotume religinAi??s simbolikos. EglutAi?? neturi jokio tiesioginio ryA?io su Kristaus gimimu. PrieA? daugiau kaip du tAi??kstanA?ius metA? mums A?prastA? egliA? Nazarete ar JeruzalAi??je neabejotinai visai nebuvo, o ir dabar veikiausiai galima aptikti kaip vien kultAi??rinA? augalAi??. TaA?iau nepaisant to eglutAi?? yra svarbi kaip krikA?A?ioniA?kos tradicijos A?enklas, kurios vieta A?iuolaikinAi??s Europos valstybAi??s vieA?ajame gyvenime tampa vis problemiA?kesnAi??.

Ai??is incidentas atskleidA?ia dviprasmiA?kAi?? situacijAi??. Jei krikA?A?ioniA?ka KalAi??dA? prasmAi?? bAi??tA? giliai A?siA?aknijusi ir artima didA?iajai daliai krikA?tytA? europieA?iA?, niekas nAi?? negalvotA? pagrindinio A?ventAi??s simbolio ai??i?? eglAi??s ai??i?? uA?maskuoti, o jei ir sugalvotA? pastatyti kokA? naujoviA?kAi?? jos variantAi??, tai prieA? tai surengtA? apklausAi?? ir surinktA? nuomones. TaA?iau A?iuo atveju taip neatsitiko. Juo labiau kad vienuolika tAi??kstanA?iA? pasiraA?iusiA?jA? elektronine forma iA?platintAi?? peticijAi?? ai??i?? ypaA? maA?as skaiA?ius. Turint galvoje, kad vien Briuselyje gyvena bent 200 000 gyventojA?, o didA?ioji jA? dalis pagal tradicijAi?? tikrai yra krikA?A?ionys, reakcija nAi??ra nei stipAi??ri, nei visuotinAi??. Kita vertus, bent Lietuvos komentatoriA? reakcijAi?? sukelia ne tiek paA?ios eglAi??s pavidalo bei pobAi??dA?io keitimas, o motyvai, kodAi??l tai daroma. Pirmiausia tai pasklidAi??s ar paskleistas gandas, kad tokA? sprendimAi?? padiktavusi baimAi??, siekiant neA?A?eisti ne krikA?A?ioniA?kai tradicijai save priskirianA?iA? A?alies gyventojA?, ypaA? musulmonA?.

TaA?iau A?ioje savivaldybAi??s akcijoje daug lengviau galima A?A?velgti duoklAi?? ne kitatauA?iams, o pramogA? kultAi??rai. EglAi?? A?vieA?ia A?vairiomis spalvomis, ant jos galima uA?lipti ir pasigAi??rAi??ti graA?iais vaizdais. Jei iA? tiesA? bAi??tA? nenorima A?A?eisti musulmonA? ar kitA? religijA? atstovA? jausmA?, A?i instaliacija bAi??tA? pastatyta ne Advento metu, o, tarkime, sausio viduryje, kai tikrai nereikA?tA? nAi?? menkiausiA? uA?uominA? A? svarbiausiAi?? krikA?A?ioniA?kAi?? A?ventAi??.

Ant eglAi??s kaip A?viesos instaliacijos sudAi??tinga pakabinti tradicinius A?aisliukus, taA?iau ir ai??zpaprastiai??? A?monAi??s, puoA?dami natAi??raliAi?? eglAi??, jAi?? taip apkabinAi??ja elektrinAi??mis A?vairiomis spalvomis A?ybsinA?iomis lemputAi??mis, kad uA? jA? labai sunku A?A?iAi??rAi??ti paA?iAi?? eglutAi??. Tad ir eiliniuose namuose eglutAi?? primena A?viesA? instaliacijAi?? bei yra labiau A?ventAi??s puoA?mena nei koks A? religiA?kumAi?? nurodantis simbolis. Galime prisiminti, kad ir Lietuvoje, Vilniaus RotuA?Ai??s aikA?tAi??je vienais metais buvo vien iA? konstrukcijA? ir A?ybsinA?iA? papuoA?imA? sudAi??liota ai??zeglAi??ai???, kurioje nebuvo nAi?? vienos tikros A?alios A?akelAi??s. TaA?iau tai nesukAi??lAi?? visuomenAi??s pasipiktinimo. Pernai Kaune buvo eglAi??, sukonstruota iA? plastikiniA? buteliA?, tiesa, sukAi??lusi tam tikrA? diskusijA?, taA?iau niekaip neuA?kabinusi kAi??sinimosi A? KalAi??das klausimo.

Lietuvoje net pasirodAi?? straipsniA?, teigianA?iA?, kad ai??zKalAi??dasai??? (nurodant A? pagoniA?kAi??sias A?ventes) lietuviai turAi??tA? sutikti po Ai??A?uolu, o ne po egle. Antai Ai??arAi??nas LaudaA?is ragina: ai??zKodAi??l, pagerbdami savo protAi??vius, negalime A?vAi??sti KalAi??dA? ar sutikti NaujA?jA? MetA? ne prie namuose papuoA?tos eglutAi??s, o girioje, prie Ai??A?uolo galiAi??no? Juk KalAi??diniA? ar NaujametiniA? egluA?iA? puoA?imo tradicijos Lietuvoje dar nAi??ra labai senos ai??i?? nesiekia nAi?? poros A?imtA? metA?. O Ai??A?uolA? gerbimo tradicijos tokios pat senos, kaip ir mAi??sA? tautos istorija. [...] Tiesa, A?iemAi?? belapis Ai??A?uolas savo groA?iu neprilygsta amA?inai A?aliuojanA?iai eglei, todAi??l namuose jo niekas nepuoA?ia ir vargu ar kada nors puoA?. TaA?iau tarp mAi??sA? yra daug A?moniA?, kurie turi galimybAi?? tAi?? A?ventAi?? vakarAi?? praleisti ne tarp keturiA? sienA?, o miA?ke prie didingA? Ai??A?uolA?, kurie, net ir be lapA? bAi??dami, kelia pasigAi??rAi??jimAi?? ir skelbia pasauliui apie nepalauA?iamAi?? lietuviA?kAi?? tvirtybAi??ai???. IA? to suA?inome, kad net Lietuvos pagonys savo KalAi??das sutinka po egle. TaA?iau veikiausiai nebAi??tA? nieko keista, jei iA? tiesA? kuriame nors amA?iuje Lietuvoje, atsiA?velgiant A? A?moniA? sentimentus, bAi??tA? A?sitvirtinusi tradicija KalAi??doms puoA?ti (galbAi??t ne dAi??A?tanA?iais A?aisliukais, o kaip nors kitaip) Ai??A?uolus, kad vAi??liau apie kalAi??dinio Ai??A?uolo A?alumAi?? ir tvirtumAi?? bAi??tA? kuriamos kalAi??dinAi??s giesmAi??s. KrikA?A?ionybAi?? A? tradicijAi?? yra integravusi dar ne tokiA? keistA? dalykA?, kaip vietiniA? iA?skiriami medA?iai.

Be to, Lietuvoje eglAi??s kaip kalAi??dinio atributo simbolis neabejotinai buvo iA?judintas sovietAi??meA?iu, kai tai buvo NaujA?jA? MetA? medis, po kuriuo stovAi??davo pliuA?inis Senis Ai??altis, ir buvo galima tikAi??tis rasti dovanA?. Neretai puoA?iant eglAi?? virA?Ai??nAi?? bAi??davo padabinama A?vaigA?de, taA?iau ne ta, kuri iA?minA?iams rodAi?? keliAi??, o penkiakampe raudona… Tad iA? tiesA? eglAi?? ar ne eglAi?? stovAi??s kalAi??diA?kai papuoA?tuose namuose, A?staigose ar miestA? aikA?tAi??se, yra susiformavusi tradicija, kuri kaip ir visos tradicijos, kinta, modifikuojasi. Juo labiau tai bAi??dinga technologijA? amA?iuje, kur ai??znatAi??ralAi??sai??? daiktai iA?tisai keiA?iami dirbtiniais ar net tiesiog projekcijomis. Jei A? technologinius pokyA?ius nebAi??tA? reaguojama juos pasitelkiant, iki A?iol A?ventraA?tis bAi??tA? perraA?omas ranka, prieinamas vien siauram ratui A?moniA?, o krikA?A?ionybAi?? jau seniai bAi??tA? atsidAi??rusi dideliame pavojuje.

Ai??iandien kvestionuojami ir kiti A?vaizdA?iai bei simboliai, apipynAi?? Kristaus gimimo istorijAi??. Pats Benediktas XVI naujai pasirodA?iusioje knygoje JAi??zus iA? Nazareto ai??i?? ankstyvoji vaikystAi?? kalba, kad JAi??zui gimstant angelai negiedojAi??, taip pat, kad greta nebuvAi?? gyvulAi??liA?. NebAi??tA? nieko keisA?iau, jei katalikai imtA? piktintis A?iais atradimais, raA?yti ir organizuoti peticijas, kad taip kAi??sinamasi A? angelA? giesmes ar paA?ius angelus, kuriA? visokiA? formA?, faktAi??rA? bei dydA?iA? gausa pasipila A? prekystalius jau lapkriA?io pabaigoje. GyvulAi??liai prakartAi??lAi??je yra dar tvirA?iau su krikA?A?ioniA?kAi??ja tradicija susijAi??s A?vaizdis. Atsisakius gyvulAi??liA?, ji tarsi prarastA? pusAi?? jaukumo ir groA?io. Tad A?itai tarsi nusipelnytA? dar didesnAi??s gynybos.

Nesunku prisiminti, kad krikA?A?ioniA?koje tradicijoje bAi??davo nuolat grA?A?tama prie su krikA?A?ionybe siejamA? simboliA? perA?iAi??ros, dedant pastangas, kad jie neuA?goA?tA? tikAi??jimo esmAi??s. Tai ypaA? ryA?ku reformacijos judAi??jimuose, taip pat ir vAi??lesniuose BaA?nyA?iA? tradicijA? apmAi??stymuose. Tai reiA?kAi??si daug radikalesnAi??mis formomis nei kalAi??dinAi??s eglAi??s modifikacijos. IA? tiesA? galime A?sivaizduoti, kad jei tokA? sprendimAi?? bAi??tA? priAi??mAi??s Briuselio vyskupas, o ne miesto taryba, tai tokio pobAi??dA?io diskusijA? nebAi??tA? kilAi??. Diskusijos esmAi?? yra susijusi ne su leistinais eglAi??s pavidalais, o su krikA?A?ionybAi??s vieta dabartinAi??s Europos sostinAi??s gyvenime.

Debatai atskleidA?ia bendrAi?? europieA?iA? jausenAi?? dAi??l krikA?A?ioniA?kosios tradicijos simboliA?, kuriA? nykimas iA? vieA?osios erdvAi??s gali reikA?ti (veikiausiai ir reiA?kia) krikA?A?ionybAi??s marginalizacijAi?? Europoje. Ai??ios baimAi??s ir nerimai Lietuvoje yra maA?ai iA?reikA?ti ir menkai jauA?iami, taA?iau vieA?ojo krikA?A?ioniA?kumo pavidalA? silpnAi??jimAi?? galima atpaA?inti per tam tikrus A?enklus. Ai??staigos ir organizacijos metA? pabaigoje vis daA?niau siunA?ia elektroninius ar popierinius atvirukus sveikindamos su ai??zmetA? pabaigos A?ventAi??misai???. Net jei tradiciA?kai atvirukuose linkima ai??zLinksmA? Ai??v. KalAi??dA? ir LaimingA? NaujA?jA? MetA?ai???, paA?iA? atvirukA? vaizduose vis reA?iau galima aptikti tokius ai??zA?prastusai??? kalAi??dinius atributus kaip angelus, prakartAi??lAi??, o iA?vis retai ai??i?? MarijAi?? su kAi??dikiu. DidA?ioji dalis atvirukA? yra puoA?iamos varpeliais, sniego pusnimis, margaspalvAi??mis dovanA? dAi??A?elAi??mis, kokakoliniais seniais, snaigAi??mis ar A?iaip A?ieminAi??mis abstrakcijomis.

Europos SAi??jungos valstybAi??s, tarp jA? ir Lietuva, turi krikA?A?ioniA?kas A?akAi??nis, tai galima atpaA?inti pirmiausia iA? to, kad kaip valstybinAi??s vieA?ai A?venA?iamos pagrindinAi??s religinAi??s A?ventAi??s: Ai??v.Ai??KalAi??dos, Ai??v. Velykos, ir kitos, priklausomai nuo A?alies tradicijos. Visi kiti bruoA?ai ima pamaA?u nykti, ir jei taip vyks toliau, tik laiko klausimas, kada religinAi??s A?ventAi??s bus pervadintos,Ai?? pavyzdA?iui, ai??zmetA? pabaigos A?venteai??? ir ai??zpavasario atAi??jimo A?venteai???, bei visiA?kai praras krikA?A?ioniA?kAi?? pavidalAi??.

Ir visas A?iuolaikinis kasdienio gyvenimo ritmas vis labiau ima prasilenkti su krikA?A?ioniA?kuoju. Pirmiausia tai matyti darbo santykiuose. Naujosios technologijos bei vartotojiA?ko gyvenimo A?proA?iai sukuria aplinkybes, kai dalis A?moniA? dirba, apsiperka bei uA?siima kita kasdieniA?ka veikla ir sekmadieniais. Sekmadienis vis labiau praranda A?ventadienio vaidmenA?, kai laikas skiriamas maldai ir Dievui, ar bent buvimui drauge su A?eima. DidAi??jant emigracijai iA? kraA?tA?, kuriuose religija nurodo A?vAi??sti ne sekmadienA?, o kuriAi?? nors kitAi?? dienAi??, taip pat veikiausiai bus kuriami dar lankstesni darbo santykiai bei sekmadienis gali prarasti ir valstybAi??s mastu iA?skirtinAi??s dienos vietAi??. BAi??tA? labai klaidinga laikytis nuostatos, kad kitA? religijA? iA?paA?inAi??jai turAi??tA? bAi??ti kuriuo nors bAi??du varA?omi, jiems liepiama dirbti jA? A?ventadieniais, ribojamos galimybAi??s A?vAi??sti A?ventes ir panaA?iai. PrieA?ingai, jA? religingumas atskleidA?ia Europos krikA?A?ioniA?kos bAi??kAi??lAi??s silpnumAi??. KrikA?A?ioniA?koji tradicija bei pats krikA?A?ioniA?kasis tikAi??jimas uA?silaiko vis plonesniame vieA?ojo gyvenimo atributA? pavirA?iuje. TodAi??l nAi??ra atsitiktinumas, kad tokie dalykai kaip Briuselio eglAi??s bAi??klAi?? bei pavidalas gali tapti audringA? debatA? dalyku. TikinA?iA?jA? A?moniA? bendruomenAi??je A? simboliA? kitoniA?kAi?? bAi??klAi?? veikiausiai maA?ai kas bAi??tA? atkreipAi??s dAi??mesA?, nebent pakraipAi?? galvas, taA?iau tikrai ai??i?? nerinkAi?? pasiprieA?inimo balsA?. Tokie veiksmai rodo senA?jA? europieA?iA? bejAi??giA?kumAi?? bei akivaizdA? Europos nukrikA?A?ionAi??jimAi??.

NemaA?a dalis europieA?iA? yra indiferentiA?ki religijai, nors vis dar nAi??ra atsieti nuo krikA?A?ionybAi??s ir su ja siejami bendruomeniA? palaikomomis tradicijomis. Su krikA?A?ionybe pavirA?utiniA?kai susieja ir tam tikri valstybiA?kai pripaA?inti iA?skirtinumai ai??i?? A?ventAi??s, vietos ar laikas. TaA?iau KalAi??dA? A?ventimo pokyA?iai bei debatA? religinAi??mis temomis bAi??klAi?? atskleidA?ia, kad nesama jokio pagrindo, jog iA? vieA?ojo gyvenimo nebAi??tA? iA?trinti krikA?A?ionybAi??s akcentai bei paA?iA? europieA?iA? rankomis sunaikinti A?enklai, liudijantys, kad Europos A?alys krikA?A?ioniA?kos, kaip ir pati Europa. KrikA?A?ionys jau ir dabar neretai atsiduria situacijoje, panaA?ioje A? laikus iki imperatoriaus Konstantino, kai reikAi??davo slAi??pti religinAi?? tapatybAi??. Atsiribojimas nuo krikA?A?ioniA?kos A?aknies gali ir paA?iAi?? EuropAi??, jos vienijimosi bei stiprAi??jimo planus paversti niekais, nes vertybes apribodama vien interesA? derinimu, ji visiA?kai nebeturAi??s jAi??gA? kurti bei atsinaujinti.