Brolis Evaldas ai??i?? pranciA?konas, A?vejys, skautas… arba tiesiog ai??i?? A?moniA? brolis

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Religija
AUTORIUS:Ai??Dalia A?emaitytAi??
DATA: 2014-01

BAi??ti pranciA?konu ai??i?? paA?aukimas ir gyvenimo bAi??das, nulAi??mAi??s kun. Evaldo Darulio OFM gyvenimAi??. O skautijos pasirinkimas ai??i?? tai tarsi uA?tvirtintas brolio Evaldo pasiryA?imas ir A?sipareigojimas palikti pasaulA? graA?esnA?. Kadangi mAi??sA? pokalbis vyko po vieno Europos skautA? komisarA? susitikimo, kuriame dalyvavo ir brolis Evaldas, A?nekAi??jomAi??s ne tik apie pranciA?koniA?kas aktualijas, bet ir skautA? gyvenimAi??, jaunimo ugdymAi??.

Ai??iuo metu brolis Evaldas gyvena KlaipAi??dos Ai??v. PranciA?kaus AsyA?ieA?io vienuolyne, A?alia Ai??v. PranciA?kaus onkologijos centro. KeletAi?? metA? jis klebonavo Kretingoje, kur nAi?? viena didesnAi?? A?ventAi?? A?alia broliA? vienuolyno neapsieidavo be Evaldo virtos A?uvienAi??s ar pagamintos giros. A?mones jis patraukia nuoA?irdumu, paprastumu, koks nuo seno bAi??dingas maA?esniesiems broliams.

Kaip atAi??jote pas brolius pranciA?konus?

IeA?kojau bendruomenAi??s, kur bAi??tA? galima pasiA?vAi??sti visam gyvenimui, be intencijos bAi??ti kunigu. Taip pat domAi??jausi paA?vAi??stuoju gyvenimu, klausdamas savo krikA?to tAi??vo, kunigo Eidmundo RinkeviA?iaus. 1994-aisiais, prabAi??gus vos keliems NepriklausomybAi??s metams, Lietuvoje dar maA?ai tebuvo A?inoma apie paA?vAi??stAi??jA? gyvenimAi??, o per visAi?? sovietmetA? nei skautA?, nei jokiA? krikA?A?ioniA?kA? organizacijA? nebuvo, vienuolijA? taip pat buvo nedaug. TodAi??l neA?inojau bendruomeniA?, kurios gyventA? paA?vAi??stAi??jA? gyvenimAi??. Kai jau atsirado literatAi??ros, skaiA?iau knygas apie A?ventAi??jA? PranciA?kA?, tad ir pagalvojau, kad vaA?iuosiu pas pranciA?konus.

Apie kunigystAi?? pradAi??jau galvoti Italijoje, ypaA? studijA? metais. Patiko mokytis, studijuoti, ruoA?tis egzaminams, vis daA?niau iA?keldavau sau klausimAi?? dAi??l kunigystAi??s, A?irdyje kaip ir norAi??davau, bet stabdAi?? baimAi?? dAi??l pamokslA?. Maniau, kad nemokAi??siu jA? sakyti.

Kokia pranciA?kono misija A?iandienAi??je visuomenAi??je?

PranciA?kono misija priklauso nuo visuomenAi??s poreikio ir paties bAi??do joje reikA?tis, broliA? veikla labai A?vairi. Gal tai slypi ir A?v. PranciA?kaus A?odA?iuose: ai??zAA? savo dalA? atlikau, o kAi?? jAi??s turite daryti, teparodo Kristus.ai??? PaA?velkime A? Lietuvos pranciA?konus ai??i?? kiekvienas brolis lyg atskiras pasaulis.

PranciA?kaus skelbto neturto samprata gerokai kito. Dabar labiau pabrAi??A?iamas dvasinio, o ne materialaus neturto pavojus.

Originaliuose tekstuose galima perskaityti, kAi?? A?ventasis PranciA?kus kalba apie neturtAi??, jis sako: ai??zSensa nulla di proprioai???, tai yra ai??zbe nieko savoai???. Jei iA? tikrA?jA? to laikaisi, tai yra truputA? daugiau negu neturtas. PavyzdA?iui, gali dA?iaugtis ant stalo padAi??tu obuoliu, bet kai A?inai, kad tas obuolys irgi ne tavo, tada sunkiau. Ai??iandien gali daug kAi?? turAi??ti, bet tai ai??i?? ne tavo. Gyventi taip, kad viso to, kas materialu, nesisavintum. Ai??karA?A?io liudyti neturtAi?? ir dvasinA? gyvenimAi?? A?iandien tikrai reikia, ir labai daug kur turime tobulAi??ti. Ir mes, ir visa BaA?nyA?ia turime liudyti savo pavyzdA?iu, o ne tik melsdamiesi ar graA?iai kunigiA?kai apsirengAi?? prie altoriaus aukoti MiA?ias ai??i?? turime liudyti kasdienybAi??je graA?A?, patraukiantA?, pavyzdingAi??, sveikAi?? gyvenimo bAi??dAi??. Ai??iA? laikA? visuomenAi??je tai labai svarbu.

UA?siminAi??te, kad pranciA?konai vykdo daug A?vairiA? veiklA?. Ar A?sitraukimas A? tas veiklas kartais netampa pagunda ar suklupimo akmeniu, pamirA?tant, kad esi maA?esnysis brolis ai??i?? kaip sakAi?? PranciA?kus, A?moniA? brolis, ir pamirA?tant, jog esi brolijos narys?

BAi??ti broliu, tai yra bAi??ti su kitais broliais, bendruomenAi??s nariais, be jokiA? tarnysA?iA? jau yra paA?vAi??stasis gyvenimas. Tai nAi??ra tinginystAi??, nes tu bAi??ni su broliu, kalbama apie bendruomenAi?? kaip apie A?eimAi??. PavyzdA?iui, jei vyras su A?mona praleidA?ia visAi?? dienAi?? kartu, jie vienas kitam dovanoja meilAi??, dovanoja buvimAi?? kartu ai??i?? jie netinginiauja. Lygiai tAi?? patA? mes turime suvokti, bAi??dami bendruomenAi??je, o iA?orinis aktyvumas kartais gali tai uA?goA?ti. Nemanau, kad privalome bAi??ti veiklos A?monAi??s, pirmiausia turime bAi??ti bendruomenAi?? ir brolija. Sutinku, kad kartais per didelis A?sitraukimas A? veiklas gali nustelbti brolystAi??.

Ar A?v. PranciA?kus aktualus A?ioms dienoms?

Labai gerAi?? pavyzdA? mums rodo popieA?ius PranciA?kus. Manau, kad labai daA?nai gali turAi??ti savo nuomonAi?? apie tai, koks pavyzdys turi bAi??ti A?v. PranciA?kus ir kaip tAi?? pavyzdA? reikia perduoti kitiems. Bet to pavyzdA?io poreikA? man turi pasakyti A?mogus. Taip pat kiekvienas A?mogus gali man pasakyti, kaip aA? turiu gyventi kaip brolis, ir tas patarimas ai??i?? jei tai nAi??ra nuodAi??mAi?? ai??i?? jis visada pateiks atsakymAi??, koks aA? turiu bAi??ti, kad gyvenA?iau teisingai, nenuodAi??mingai, nepapiktindamas kitA?, stengdamasis kuo labiau priartAi??ti prie A?moniA?. PavyzdA?iui, patyrinAi??jAi?? viduramA?iA? raA?tus, paraA?ytus lotynA? ar senAi??ja italA? kalba, pamatysime, kad net ne visAi?? laikAi?? broliai turAi??jo pranciA?konA?, ar, kaip Lietuvoje sakoma, ai??i?? bernardinA?, vardAi??, bet buvo vadinami A?moniA? broliais. Jeigu teko bAi??ti AsyA?iuje, turbAi??t pastebAi??jote, kad humoristinAi??s statulAi??lAi??s ir visokie graA?us pasiA?aipymai yra tik iA? pranciA?konA?. Bet koks aA? turiu bAi??ti dabar kaip pranciA?konas, man kalba ir visuomenAi??, ne tik tai, kas paraA?yta prieA? aA?tuonis A?imtus metA?, nes tai, kas paraA?yta prieA? tuos A?imtmeA?ius, turi bAi??ti aktualu A?iandien.

GalbAi??t tas pavyzdys turi bAi??ti net radikalesnis negu anais laikais?

Gali bAi??ti ir radikalesnis, vAi??lgi tas radikalumas labai A?vairus. Nereikia bAi??ti sudriskusiam, nesipraususiam, iA?sekusiam nuo pasninko. Taigi, A?mogus turi bAi??ti radikalus, bet tvarkingas, gyvenantis sAi??A?iningai. Tapti dvasingo, tvarkingo, darnaus, Dievu pasitikinA?io A?mogaus pavyzdA?iu. Taip gyvendami negalime jaustis teisesni uA? kitus. Ir to moko PranciA?kus pavyzdys ai??i?? radikalus ir gailestingas, be kaltinimo dvasios.

Jeigu paA?velgtume A? pranciA?konA? istorijAi??, pamatytume, kad PranciA?kus perima dvasingumAi??, kurA? propagavo to laikmeA?io judAi??jimai, bet buvo vienas skirtumas ai??i?? tokie judAi??jimai bedAi?? priekaiA?taujantA? pirA?tAi?? A? BaA?nyA?iAi??, A? popieA?iA?, A? vyskupus, A? kunigus, kad Evangelija mus moko gyventi radikalA? evangelinA? gyvenimAi??, be turto, ir jie kaltino BaA?nyA?iAi?? dAi??l turto. O PranciA?kus nulenkAi?? galvAi??, priimdamas radikalA? gyvenimAi??, bet be kaltinimo dvasios. Jis yra net sakAi??s: ai??zAA? buA?iuosiu pAi??dAi??, A?spaustAi?? A?emAi??je nuodAi??mingo kunigo, nes A?inau, kad jo rankos laiko Ai??vA?. JAi??zaus Kristaus kAi??nAi??.ai??? Jo santykis grA?stas taika, supratimu, meile. Manau, jog tie dalykai yra svarbiausi. Mes galime kalbAi??ti apie radikalumAi??, neturtAi?? kAi?? tik norim: jog svarbu didA?iuliai pastatai, kad tai tarnauja A?monAi??ms. Apie daug kAi?? galime kalbAi??ti, bet jeigu neA?gyvendinsime Pirmojo laiA?ko korintieA?iams XIII skyriaus, jeigu nesuprasime, jog meilAi?? yra didA?iausias turtas, tad jei ir neturtingai atrodysime ar daug ko atsisakysime, kalbos bus nieko vertos. Turime iA?laikyti esmAi?? ai??i?? taikos ramybAi??, Pace e bene, ai??i?? kaip sakAi?? PranciA?kus.

UA?siminAi??te apie popieA?iaus PranciA?kaus pavyzdA? ai??i?? kuo patraukia Jus asmeniA?kai?

Man ir Jonas Paulius II, ir Benediktas XVI buvo nuostabAi??s pavyzdA?iai. O dabar dar ir toks metas, kada popieA?ius nekaltina nei kitA? religijA? atstovA? (nors nAi?? vienas nekaltino), bet bAi??tent paA?iai BaA?nyA?iai liepia atsigrAi??A?ti A? savo trapumAi??. Gerai, esu kunigas, bet vis tiek esu nusidAi??jAi??lis, esu vyskupas ai??i?? irgi esu nusidAi??jAi??lis. NAi??ra taip, kad jei priklausau tam tikram luomui, tai esu geresnis nei tas, kuris nepriklauso jokiam luomui, pvz., yra A?eimos A?mogus ar tas, kuris gyvena vienas.

Kalbu apie tai, jog visi A?monAi??s yra kvieA?iami, ir jA? kelias vis tiek veda Dievo link, kad ir koks tas kelias bAi??tA?. Manau, jog popieA?ius nori parodyti BaA?nyA?iai, kad ji nebegali moralizuoti, teisti, bet turi pradAi??ti nuo savAi??s, savo pavyzdA?iu, priimti save kaip nusidAi??jAi??lAi??. Kaip popieA?ius sakAi?? per vienAi?? treA?iadienio audiencijAi??, mes turime nebijoti A?ventumo, nes tik jis veda A? tikrAi??jAi?? laisvAi??. PopieA?ius PranciA?kus kvieA?ia A? A?ventumAi??, kartu pridurdamas: ai??zNeuA?mirA?kim, kad vis tiek esame nusidAi??jAi??liai.ai???

PopieA?ius artimas A?mogui, tokie turi bAi??ti ir kunigai. Kas yra kunigai? Jie irgi A?monAi??s, jie irgi turi bAi??ti kaip visi kiti, tai nAi??ra kaA?kas iA?skirtinio, tai ai??i?? paA?aukimas, tu juk tarnauji. Kaip kad savo pasirinktam paA?aukimui tarnauja kiekvienas A?mogus.

Ai??

Su pranciA?konA? rAi??pinimusi taika bei gAi??riu, kAi??rinijos iA?saugojimu glaudA?iai siejasi ir skautA?, kuriuos ugdote, moto ai??i?? palikti pasaulA? graA?esnA?, nei jA? radote.

Matau labai daug panaA?umA? tarp pranciA?konA? ir skautA? pasaulAi??A?iAi??ros. PavyzdA?iui, roverio kaklaskarAi??s spalva yra A?emAi??s spalva, kaip ir pranciA?koniA?ko abito spalva; vilkiukA? globAi??jas yra A?v. PranciA?kus. Kalbant apie meilAi?? gamtai, vAi??lgi labai siejasi skautA? ir PranciA?kaus meilAi?? gamtai.

Tai tarsi to paties JAi??sA? paA?aukimo dvi pusAi??s?

Mano paA?aukimas ir mano gyvenimo kelias yra bAi??ti maA?esniuoju broliu, pranciA?konu. Kiekvienas brolis turi tam tikrAi?? sritA?, kurioje nori ir sugeba veikti. AA? bAi??nu kartu su skautais, su onkologinAi??mis ligomis serganA?iais A?monAi??ms, kitas brolis daro kitkAi??. AA? atrandu tame darbe save. Ir esu ne tik Europos skautA? komisaras, bet Lietuvos VyskupA? Konferencijos paskirtas religiniu patarAi??ju Lietuvos Europos skautA? organizacijai.

Kokia buvo JAi??sA? asmeninAi?? paA?intis su skautais?

Kai prieA? dvideA?imt metA? atAi??jau A? vienuolynAi??, pastebAi??jau, kad daug broliA? buvo A?sitraukAi?? A? skautiA?kAi?? veiklAi??, tokia buvo ir mano pirmoji paA?intis, po truputA? A?sitraukiau ir aA?. Bet paskui mane iA?siuntAi?? studijuoti A? ItalijAi??. Tik pradAi??jAi??s studijuoti iA? karto susiradau skautus. Italijoje, prie Florencijos, kur gyvenau, nebuvo Europos skautA? organizacijos, bet buvo Angeci, italA? skautA? organizacija. Ten visus metus, kol studijavau, dirbau su A?ios organizacijos grupe ai??i?? vadinamaisiais vilkiukais (maA?i vaikai, kuriA? auklAi??jimo pedagogika yra pagal Kiplingo Mauglio istorijAi??). Visi vadai vadinami dA?iungliA? personaA?A? vardais. Netgi vilkiukai daugumos mAi??sA? tikrA? vardA? neA?inojo. O aA? buvau Balu ai??i?? meA?kinas, nes paprastai jei esi brolis ar dvasininkas, tai jau savaime tampi Balu. O grA?A?Ai??s A? LietuvAi?? A?sitraukiau A? Europos skautA? organizacijAi??.

Europos skautA? pedagogika numato atskirAi?? formacijAi?? ai??i?? mergaiA?iA? ir berniukA?, bei skirtingas amA?iaus grupes. Organizacijos didA?iosios A?ventAi??s minimos kartu, bet A?ygiai, susitikimai stovyklos savaitAi??s metu vyksta atskirai. MaA?esnieji vadinami vilkiukais, vyresnieji ai??i?? skautais, o dar labiau paaugAi?? jaunuoliai vadinami roveriais, klanu, o merginos priklauso A?idiniui. Taip pat ir suaugusieji gali priklausyti A?idiniui arba klanui, arba pereiti A? RS, ai??zRadau saveai???. Tai tarsi A?A?adai visam gyvenimui.

Tad bAi??ti skautu ai??i?? viso gyvenimo bAi??do pasirinkimas?

Taip, gyvenimo bAi??das, gyvenimo pasirinkimas, kuriame tu turi ir savo vietAi??. Negali bAi??ti skautu todAi??l, kad davei kaA?kada A?A?odA? ir turi uniformAi??; jei nori bAi??ti skautu, turi priklausyti organizacijai ir joje A?sipareigoti. NAi??ra taip, kad nieko neveikiu, o yra A?ventAi?? ai??i?? dalyvauju. Tiesa, kai kurios organizacijos toleruoja ir tokA? stiliA?, ypaA? veteranA? skautA? atA?vilgiu, bet pas mus visi yra A?sipareigojAi??, kAi?? nors veikia. Tad tai yra gyvenimo bAi??das, kartu prisidedi prie visuomenAi??s auklAi??jimo tam tikroje srityje: jei dirbi su vaikais, tai ir tAi??vams padedi, jei organizacijoje ai??i?? tai vAi??l kokia nors veikla uA?siimi.

Kokios idAi??jos skautus A?kvepia? Kuo skautai iA?siskiria iA? kitA? organizacijA?, kaip A?vardytumAi??te veiklos ypatumus?

Visos skautA? organizacijos laikosi tos paA?ios pedagogikos, Baden-Powello pedagogikos, kuri skatina palikti pasaulA? graA?esnA?, negu jA? rado. Kalbant apie Europos skautA? organizacijAi??, ji grynai katalikiA?ka, krikA?A?ioniA?ka organizacija, jai priklauso iA?paA?A?stantys ilgAi??jA? tikAi??jimAi??.

Kiekvienas krikA?A?ionis paA?auktas atlikti tam tikrAi?? savo misijAi?? ai??i?? kokia bAi??tA? Europos skautA? misija?

Ji svarbi, pavyzdA?iui, A?statai, principai, statutai, normos numato skauto formavimAi?? visuomenei ai??i?? nepakanka mokAi??ti iA?gyventi miA?ke, bet reikia, kad skautas bAi??tA? sAi??A?iningas, kad bAi??tA? galima juo pasitikAi??ti. Tokia formacija taikoma nuo pat pradA?iA?, dar vaikams. Per A?aidimAi?? ir per iA?raiA?kAi?? vaikui, kuris yra visiA?kai uA?sidarAi??s, suteiki galimybAi?? pradAi??ti gyventi kitaip. Jie eina gyvenimo keliu, iA?moksta ir dainuoti, ir A?okti, ir A?aisti, ir A?ypsotis. Jiems nereikia ypatingA? priemoniA?. Tad, manau, tai ypaA? aktualu Lietuvoje, kur nemaA?ai A?moniA? paskendAi?? alkoholyje, ai??i?? matyti, kad jaunas A?mogus gali bAi??ti linksmas ir kitaip ai??i?? bAi??damas aktyvus, kAi??rybingas.

Kaip patraukiate, o visA? pirma ai??i?? kaip pasiekiate jaunAi?? A?mogA?? Kartais vaikus gana sunku iA?judinti, atitraukti nuo televizoriA? ekranA? ar kompiuteriniA? A?aidimA?; sunku juos ir pasiekti.

Labai A?vairiai. BAi??na, kad vaikai savo draugA? atsiveda, bAi??na, kad tAi??vai ieA?ko. Dabar daA?niau pasitaiko, jog ieA?ko tAi??vai, ateina ir sako: ai??zNoriu kur nors A?kiA?ti savo vaikAi??.ai???

Bet pasilieka ne visi. Pastebiu ir vaikams, ir jaunimui bAi??dingAi?? bruoA?Ai??, kad jie bijo A?sipareigoti. Kai vaikas girdi, jog A?ia A?sipareigojama, bAi??na, kad kartais iA?sigAi??sta.

Kalbant apie mAi??sA? organizacijAi??, mums labai trAi??ksta pilnameA?iA? A?moniA?, kurie galAi??tA? pagelbAi??ti dirbant su skautais. Bet tam, kad pagelbAi??tA?, reikia A?iek tiek ir investuoti. Lietuvoje, kitose Europos A?alyse, norAi??damas bAi??ti vadovu, turi pasiruoA?ti, vykti A? specialius formacijos renginius, kad paskui galAi??tum A?ia bAi??ti vadovu. Jei nori dirbti su vilkiukais, neuA?tenka pasiskaityti ai??zMauglA?ai??? ar paA?iAi??rAi??ti animacinA? filmukAi??. Gal atrodo, kad A?aidi su vaikais, bet tai yra daug rimA?iau nei A?aidimas. Turi bAi??ti ir stiprus ugdytojas, jiems turi bAi??ti A?domu.

Kokie pastebAi??jimai, A?spAi??dA?iai laukAi?? grA?A?us iA? Italijos A? LietuvAi??? Kiek skyrAi??si specifika, aktualijos?

Italijoje buvo trupuA?iukAi?? kitaip, nes ta skautA? organizacija nebuvo Europos skautai (kurie visose A?alyse veikia pagal vienodAi?? sistemAi??) ai??i?? ten, pvz., berniukai ir mergaitAi??s ugdomi kartu, tai labai apsunkina darbAi??, ypaA? paaugliA? stovyklose. Turi bAi??ti budrus ir atidus, ypaA? jei yra stovykloje daug vaikA? ai??i?? jie iA? karto pasidalina vaidmenimis: berniukai dirba berniukiA?kus darbus, mergaitAi??s ai??i?? mergaitiA?kus. Kaip paskui padaryti, kad jie visada bAi??tA? savarankiA?ki? Be to, jie iA? karto nori pasirodyti: berniukai ai??i?? prieA? mergaites, mergaitAi??s ai??i?? prieA? berniukus, o tada visiA?kai kitaip reikia darbuotis. O kai yra tik berniukai ar tik mergaitAi??s, tada yra dar kitaip. Tai vienas tokiA? pagrindiniA? skirtumA?. TaA?iau kas bendra ai??i?? tai krikA?A?ioniA?kos vertybAi??s, Baden-Powello palikti laiA?kai, mokymas, testamentas ai??i?? visa tai taip pat.

Kaip gimAi?? pati organizacija?

XX a. pradA?ioje lordas R. Baden-Powellas, karo meno A?inovas, iA?Ai??jAi??s A? atsargAi?? sugalvojo, kad reikia berniukams paruoA?ti tokiAi?? organizacijAi??, kuri nebAi??tA? militaristinAi??, kur bAi??tA? galima pritaikyti A?valgo principus, kaip juos galima perduoti jaunuoliams, ypaA? tiems, kurie sunkiai auklAi??jami. Toks bAi??das yra veiksmingas.

Tokia berniukA? ugdymo mokykla Lietuvoje turAi??tA? bAi??ti itin aktuali ai??i?? sakoma, kad Lietuvos moterys linkusios dominuoti, kartais nustelbti vyrus?

Tie vyrai, kurie bAi??na skautA? vadovais, yra tvirtas pavyzdys. TaA?iau A?velgiant statistiA?kai ai??i?? taip, Lietuvoje yra ta problema, ji aktuali. Vyrai turi maA?esnA? poreikA? dalintis, kalbAi??tis, analizuoti. KlaipAi??doje dirbu su onkologiniais ligoniais. Dauguma konsultuotis ateinanA?iA? A?moniA?, klausianA?iA?, bandanA?iA? A?veikti sunkias situacijas, yra moterys. O vyras, kai jau jis ateina (jeigu apskritai ateina), jau bAi??na stipriai ai??znukritAi??sai??? A? apaA?iAi??. TaA?iau visada yra laisva valia ir pasirinkimas. A?mogA? reikia pasiekti, suteikti jam informacijAi?? apie dvasinAi?? pagalbAi??, bet to neuA?tenka, reikia, kad ir pats A?mogus norAi??tA?, kaA?ko siektA?.

Kadangi pradAi??jome kalbAi??ti apie vyrus, teko dalyvauti piligriminAi??je vyrA? skautA? kelionAi??je A? Veslay, tokiAi?? riteriA? A?ventovAi??. Ai??jo keli tAi??kstanA?iai vyrA? iA? viso pasaulio, Europos A?aliA?. Ai??sivaizduokite, kai A?eina A? bazilikAi?? keli tAi??kstanA?iai vyrA?, visi eina iA?paA?inties, Komunijos, ir visi vienu balsu meldA?iasi ai??i?? tai labai galingas A?spAi??dis. Garsiai besimeldA?iantA? vyrAi?? daA?niausiai gali pamatyti islamo tautA? kultAi??roje, kur vyras meldA?iasi penkis kartus per dienAi??, liudija, nebijo eiti per miestAi?? ir islamiA?kAi?? roA?inA? kalbAi??ti. O A?ia tu matai taip elgiantis krikA?A?ionis ai??i?? jie eina giedodami A? bazilikAi??, meldA?iasi: iA? tikrA?jA? graA?u.

Koks skautas kasdienybAi??je ai??i?? kaip skautiA?kas pasirinkimas veikia aplinkAi???

AA? labai tikiu, kad skautai yra skautai ir tada, kai jA? niekas nemato. Kai prieA? kurA? laikAi?? buvau Belgijoje, man buvo labai A?domu stebAi??ti skautA? A?eimAi??, kur buvau apsistojAi??s. Ai??sivaizduokit: ateina vakaras, A?eima (tAi??tis, mama, keturi vaikai) pavakarieniavo, pasimeldAi??, tada vienas kitam palinkAi??jo labos nakties, vienas kitAi?? pabuA?iavo ir iA?siskirstAi?? miegoti. AtAi??jus rytui, kai jie A?sitikinAi??, kad aA? miegu, visuose kambariuose jie klauso Marijos radijo (per tokius maA?us mikrofoniukus), ir kalba roA?inA? ai??i?? mama tyliai kalba, o jie visi meldA?iasi. Ai??domiausia, jog manAi??s nemato, taigi viskAi?? daro ne dAi??l to, kad kaA?kam padarytA? A?spAi??dA?.

Kadangi pas mus buvo sovietmetis, nAi??ra labai senA? tradicijA?, kad visi bAi??tA? skautai ai??i?? seneliai, tAi??tis, mama, vaikai, ai??i?? o A?velgiant A?, pvz., minAi??tAi?? A?eimAi?? Belgijoje, matai, jog tAi??vai perduoda tAi?? pedagogikAi??, meilAi?? Dievui, TAi??vynei, BaA?nyA?iai ai??i?? vaikams. Jie tampa skautais, ir jiems tai visiA?kai normalu, A?prasta.

Lietuvoje pasitaiko, kad ateina A?moniA?, kurie ruoA?iasi santuokai ir draugauja, pvz., jau penkerius metus, jA? paklausi: ai??zAr jAi??s dviese meldAi??tAi??s per tuos metus nors vienAi?? minutAi?? kartu?ai??? DaA?niausiai tai pasitaiko labai retai, nes jie A?pratAi?? melstis atskirai, o ne susAi??dAi?? kartu. Kai klausi prieA?asties, sako, kad nepatogu, gAi??da, nepratAi??. Ir lygiai taip pat bus, kai jie turAi??s vaikA?: jiems bus gAi??da, bus nepratAi??, o kitur tai jau natAi??ralu, A?augAi??. Tas A?mogus, apie kurio A?eimAi?? kalbu, dirba banke, jis minAi??jo, kad kai jA? kraA?te A? darbo pokalbA? ateina A?mogus, ieA?kantis darbo, ir paduoda skauto kortelAi??, tai jau yra pliusas ai??i?? lyg bAi??tum universitete gavAi??s tos srities specialybAi??.

Lietuvoje dar gana daA?nas drovumas, gAi??dijimasis ne tik melstis kartu, bet ir paliudyti tikAi??jimAi?? ar kartais atvirai iA?sakyti nuomonAi??. Kaip galAi??tume kiekvienas savo aplinkoje prisidAi??ti, kad kartu kurtume tAi?? atviresnAi??, atsakingesnAi?? visuomenAi???

Drovumas gali bAi??ti ir pozityvus, o gAi??da melstis, liudyti, iA?sakyti tiesAi?? yra baimAi??. Laisvas A?mogus nAi??ra bailus. Esantis tiesoje yra be kaukAi??s. Noriu palinkAi??ti sau ir tiems, kurie skaitote, drAi??sos, teisingo laisvAi??s suvokimo ir Dievo palaimos.