BAi??ti mokiniu

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Religija
AUTORIUS:Ai??Andrius Navickas

DATA: 2012-05

BAi??ti mokiniu

Andrius Navickas

BirA?elio 29 dienAi?? liturginis kalendorius siAi??lo paA?velgti A? du A?ymiausius JAi??zaus sekAi??jus ai??i?? PetrAi?? ir PauliA?. Tinkama proga susimAi??styti apie tai, kAi?? reiA?kia bAi??ti JAi??zaus mokiniu. PranciA?konas Gediminas Numgaudis vienAi?? iA? pamokslA? pradAi??jo klausimu: Visi A?ia susirinkusieji save vadina krikA?A?ionimis. TaA?iau ar tikrai galAi??tume pasivadinti ir JAi??zaus mokiniais? Ar tikrai kiekvienAi?? akimirkAi?? mokomAi??s iA? Jo ir priimame tai A? A?irdA?? Pasijutau pagautas A? klausimo tinklAi??. Ar aA? esu, ar bandau bAi??ti ne tik sekAi??ju, einanA?iu maA?daug ta paA?ia kryptimi bent tol, kol tam nereikia tikros aukos, bet ir mokiniu ai??i?? tuo, kuris atsiveria Mokytojo A?odA?iams, priima juos A? A?irdA? ir leidA?ia jiems drungnAi?? kasdienybAi??s vandenA? paversti naujojo gyvenimo vynu?

Ai?? A?A? klausimAi?? kiekvienas turime atsakyti ne A?odA?iais, bet visu gyvenimu. Tad ir A?iame tekste nebandau ieA?koti aiA?kios mokinystAi??s sampratos, pasiAi??lysiu tik paA?velgti A? tris mokinystAi??s atspalvius.

MokinystAi?? ai??i?? tai nuolatinAi?? kAi??ryba

Sunku atrasti dvi skirtingesnes asmenybes nei A?ventieji Petras ir Paulius…

Petras buvo A?vejys. Iki susitikimo su JAi??zumi gyveno su A?mona Kafarnaume, viename name su uoA?ve ir broliu Andriejumi. TurAi??jo nuosavAi?? valtA? ir kartu su biA?iuliais gyveno iA? to, kas patenka A? tinklus. Petras, regis, nebuvo Ai??statymo A?inovas, labiau rAi??pinosi A?emiA?kais dalykais nei religiniais klausimais.

Tai, jog JAi??zus pasirinko jA? savo mokiniu ir net patikAi??jo jam lyderio naA?tAi??, atrodo kaip pokA?tas. Juk Petras tarsi buvo reikalingesnis A?eimai ai??i?? rAi??pestingas maitintojas, nebijantis sunkaus fizinio darbo.

JAi??zus galbAi??t pasikarA?A?iavo? Taip, Petras yra geras ir rAi??pestingas biA?iulis, taA?iau vis iA?siA?oka. Tiesa, kartAi?? pataiko A? deA?imtukAi??, kai vienintelis vieA?ai iA?paA?A?sta JAi??zA? kaip MesijAi??. TaA?iau kur kas daA?niau praA?auna pro A?alA?: karA?tai A?rodinAi??ja JAi??zui, kad tam nedera mirti, bando eiti vandens pavirA?iumi, bet pritrAi??ksta tikAi??jimo ir pradeda skAi??sti, tvirtina, jog bAi??siAi??s su Mokytoju iki galo, net griebiasi kalavijo, kai kareiviai ateina suimti JAi??zaus, taA?iau netrukus net tris kartus iA?siA?ada JAi??zaus.

Petras visai nepanaA?us A? didvyrA?, ne kartAi?? suklumpa, iA?sigAi??sta. TaA?iau jo tikroji stiprybAi?? ai??i?? tai, kad per visAi?? tAi?? laikAi??, nuo susitikimo su JAi??zumi akimirkos, jis iA?lieka tikru mokiniu, A?velgianA?iu A? MokytojAi??. Petras niekada nesiekAi?? bAi??ti svarbesnis uA? kitus, tapti vadovu. Jis nebijojo bAi??ti silpnas ir pripaA?inti savo silpnumAi??.

Nepaisydamas to, JAi??zus bAi??tent PetrAi?? pavadino Kefu, tuo akmeniu, kuris taps BaA?nyA?ios pamatu. A?vejA? PetrAi??, kuriam nuolat kyla keisA?iausiA? klausimA?, kuris tikrai nAi??ra guviausio proto mokinys.

Taip, bAi??tent pas jA? pirmAi??jA? ateina prisikAi??lAi??s JAi??zus. NeiA?liko jokiA? liudijimA?, apie kAi?? jie kalbAi??jo, ko Petras vAi??l klausinAi??jo savo Mokytojo. TaA?iau, kaip matome iA? ApaA?talA? darbA? pasakojimo, Petras iA? tiesA? tapo tvirta uola, kuri atspari visiems iA?bandymams. Tai kartu ir liudijimas, kad mokinystAi?? yra kelias. Jis prasideda JAi??zaus kvietimu, taA?iau tai tik pradA?iA? pradA?ia ai??i?? A?is kvietimas dar turi sunokti gyvenime, A?odis turi virsti kAi??nu.

Paulius (iki atsivertimo Saulius) iA? Tarso ai??i?? iA?silavinAi??s ir, regis, pasiturintis Romos pilietis. Jo nAi?? kiek neA?avAi??jo Petras ir jA? panaA?Ai??s. Jam tai buvo A?ventvagiai, judaizmo grAi??smAi??, kuriAi?? reikia iA?rauti su A?aknimis. Net ir A? DamaskAi?? jis vyko persekioti vietiniA? JAi??zaus sekAi??jA?, taA?iau kelyje susitiko VieA?patA? ir buvo Jo apakintas.

Persekiotojas tapo aistringiausiu mokiniu ir A?ymiausiu Gerosios Naujienos skelbAi??ju. Ai??iandien sunku A?sivaizduoti, kiek drAi??sos ir Dievo A?kvAi??pimo reikAi??jo Pauliui, kad jis, neseniai buvAi??s arA?us prieA?as, vieA?ai diskutuotA? su JokAi??bu ir Petru apie judaizmo ir krikA?A?ionybAi??s santykA?. Paulius nuolat keliavo, dalinosi dA?iaugsmu, kuriuo jo gyvenimas nuA?vito po susitikimo su JAi??zumi, ir stiprino kitA? tikAi??jimAi??. Jo mokinystAi??s kelias ai??i?? tai pirmiausia A?inia, jog nAi??ra tos tamsos, A? kuriAi?? VieA?pats negalAi??tA? nuA?engti, kurios negalAi??tA? iA?sklaidyti. Tai A?inia, jog mokinystAi?? ai??i?? tai iA?tikimybAi?? misijai, kuri tau skirta, kuri svarbesnAi?? nei aplinkiniA? reakcijos, svarbesnAi?? net nei ai??zsaviA?kiA?ai??? A?vertinimas.

Petras ir Paulius nebuvo artimi biA?iuliai. JA? pozicijos diskusijoje dAi??l Gerosios Naujienos skelbimo pagonims skyrAi??si. TaA?iau jau labai anksti BaA?nyA?ioje susiformavo tradicija PetrAi?? ir PovilAi?? vaizduoti kartu ir per jA? skirtingumAi?? A?A?iAi??rAi??ti vieno mokymo spindAi??jimAi?? A?vairiomis spalvomis. Jie abu buvo nuA?udyti dAi??l to, kad liko iA?tikimi Mokytojui. Pasak tradicijos, jie priAi??mAi?? kankinio vainikAi?? tAi?? paA?iAi?? dienAi?? ir kartu A?engAi?? pas JAi??zA?, paliudydami, jog bendra mokinystAi?? sujungia net labai skirtingus mokinius.

MokinystAi?? ai??i?? tai kito priAi??mimas

Mes mieliau mokome kitus, nei mokomAi??s patys. YpaA? mes, krikA?A?ionys, vis pamirA?tame, kad tikAi??jimas nAi??ra banko indAi??lis, kurA? kartAi?? pasidAi??jAi??s gali ramiai gyventi iA? palAi??kanA?. TikAi??jimas ai??i?? tai kelionAi??, kurioje mes vis labiau brAi??stame ir vis labiau A?augame A? Dievo KaralystAi??s tikrovAi??. BAi??ti kelyje ai??i?? tai nuolat augti, stiprAi??ti per vis naujus iA?bandymus.

Sakoma, kad VieA?pats puikiai A?ino, kiek galime pakelti, ir neduoda sunkesnAi??s naA?tos. Kai mAi??sA? tikAi??jimas stiprAi??ja, tai daA?nai ir naA?ta, kuriAi?? tenka neA?ti, sunkAi??ja. Neretai A?monAi??s stebisi, jog net lengviau buvo gyventi be tikAi??jimo. KAi?? gi, kai prastAi?? regAi??jimAi?? turintis A?mogus uA?sideda akinius, jis pamato ne tik spalvingesnA? pasaulA?, bet ir tuos neA?varumus, kuriA? anksA?iau nepastebAi??davo. Pamato nenuvalytas dulkes, pagalbos praA?anA?ias rankas, savo ydas ai??i?? viso to seniau nebuvo pastebAi??jAi??s.

Beje, A?ia galima pasitelkti ir bet kurios mokyklos pavyzdA?. Pirmosiose klasAi??se pamokA? bAi??na maA?iau, krAi??viai nedideli, paskui mes A? kiekvienAi?? dalykAi?? pradedame gilintis vis labiau. Paradoksalu, kuo daugiau suA?inome, tuo labiau A?sitikiname, kiek dar maA?ai A?inome. AiA?kiausia bAi??na tada, kai turi tik pavirA?utiniA?kA? A?iniA?, tada viskAi?? lengviau sudAi??lioti A? schemas, nesirAi??pini atspalviais. TaA?iau kai pradedi gilintis, pamatai, kaip sunku protu aprAi??pti tikrovAi??, kaip sudAi??tinga perprasti visus niuansus.

JAi??zus sako sekAi??jams: ai??zTurite tapti kaip vaikai…ai??? Tai mokinystAi??s pradA?ios taA?kas ai??i?? atgrAi??A?ti smalsumu, nuostaba ir pasitikAi??jimu A?Ai??rinA?ias akis A? MokytojAi??. PripaA?inti savo ribotumAi??, poreikA? augti, priimti kitAi?? kaip autoritetAi??, kaip tAi??, kuris nesuvarA?o manAi??s, bet mane augina.

JAi??zaus mokyklos iA?skirtinumas, kad A?ia nebAi??na diplomA? ar paskutiniojo skambuA?io. Nebent jA? vadintume tAi?? akimirkAi??, kai baigiasi mAi??sA? A?emiA?koji kelionAi??, o diplomAi?? suvoktume kaip A?raA?Ai?? Gyvenimo knygoje. Iki paskutinio atodAi??sio turime auginti tikAi??jimAi??, kiekvienAi?? kartAi?? tirpdyti pagundAi?? sakyti, jog jau visko iA?mokau ir galiu pavaduoti DievAi??.

MokinystAi?? ai??i?? tai puikybAi??s iA?tirpdymas

KrikA?A?ionybAi?? nAi??ra ideologija ar pasaulio pertvarkymo programa, konkuruojanti su kitomis programomis. Taip, ji perkeiA?ia pasaulA? daug radikaliau nei kuri nors ideologija, taA?iau ta pertvarka yra visai kito lygmens. Kai tik mes pasistatome kovos barikadA? ai??i?? tai jau bAi??na pralaimAi??jimo pradA?ia.

Nesvarbu, prieA? kAi?? jos statomos: ar prieA? kitaip tikinA?iuosius, ar prieA? krikA?A?ionybAi?? niekinanA?iuosius. Kai tik paskelbiame, kad ai??zVieA?pats tik su mumisai???, neiA?vengiamai paaiA?kAi??ja, jog mAi??sA? barikada yra ne Dievo KaralystAi??s tvirtovAi??, bet veikiau uA?tvanka Dievo meilAi??s upAi??je. Kiekviena barikada uA?stoja KristA?. Nes Jis visada barikadas griauna, o ne jas stato, nes Jis neA?sitenka nAi?? vienoje barikadA? pusAi??je, nes Jis neturi prieA?A?, tik paklydusias avis ir pasimetusias monetas, kuriA? nenuilsdamas ieA?ko.

Kaip visa tai paaiA?kinti pagal mums A?prastus standartus? Kaip sutalpinti A? teisingumo schemAi???

Sunku atsispirti minA?iai, kad mes, krikA?A?ionys, esame arA?iau Dievo nei tie, kurie kratosi A?io vardo. Mes jauA?iamAi??s labiau nusipelnAi?? Jo dAi??mesio, nes likome Jam iA?tikimi net tada, kai kiti nusisuko, nes stengiamAi??s gyventi pagal DekalogAi??. TaA?iau VieA?pats elgiasi maA?A? maA?iausiai keistai. Tiksliau sakant, Jis pagal mums A?prastus kriterijus visiA?kai nAi??ra teisingas. Jam, regis, labiau rAi??pime ne mes,ai??zsaviA?kiaiai???, tokie kaip vyresnysis sAi??nus JAi??zaus pasakojime apie sAi??nA? palaidAi??nAi??, bet ai??ziA?davikaiai???.

SAi??A?iningai paA?velkime A? evangelistA? pasakojimus. Pirmasis A?mogus, kuriam JAi??zus paA?ada iA?ganymAi??, ai??i?? nusikaltAi??lis, nukryA?iuotas greta Jo. JAi??zus bendravo su visuomenAi??s padugnAi??mis, metAi?? iA?A?Ai??kA? A?prastoms dorovAi??s normoms ir su dievobaimingumu siejamoms taisyklAi??ms.

Ai??sivaizduokime save JAi??zaus laikA? fariziejA? vietoje. Ar galAi??tume pripaA?inti, jog tas A?mogus, griaunantis A?prastAi?? tvarkAi??, pamina normas, kurios, kaip tikite, subrendo paklusnumo VieA?paA?iui tradicijoje, iA?duoda iA?rinktosios tautos lAi??kesA?ius, yra Mesijas ir Mokytojas? Idant priimtume tokA? VieA?patA?, turime sudauA?yti ai??zsaviA?kioai??? tapatybAi?? ir stoti prieA? JA? kaip sAi??nAi??s palaidAi??nai. Kad priimtume JA?, turime savyje atpaA?inti paklydusiAi?? avA?, nusiA?luostyti nuo veido susigalvotA? nuopelnA? prakaitAi?? ir paprasA?iausiai leisti Jam bAi??ti mAi??sA? VieA?paA?iu. Turime ne uA?siauginti dvasingumo raumenis ir bandyti sutramdyti neklauA?adas, bet pasiduoti vaikiA?kam imlumui, nuostabai, tapti mokiniais prie Mokytojo kojA?.

Tol, kol manysime, kad esame bent kuo vertesni Dievo akyse ir nusipelnAi?? daugiau nei A?mogA?udys, nuteistas kalAi??ti, nei A? neviltA? puolusi prostitutAi??, nei savimi patenkintas turtuolis, nei A?iukA?lyne gyvenantis benamis, nei bambeklis kaimynas ar moralizuojanti davatka, tol mes neleisime VieA?paA?iui mAi??sA? atrasti, netapsime Jo mokiniais.

O gal mes, skaitydami evangelijas, manome, kad toks keistas ir neaprAi??piamas JAi??zus buvo tik prieA? du tAi??kstanA?ius metA?, o paskui subrendo, ai??zatAi??jo A? protAi??ai???, buvo perauklAi??tas, A?tikintas keistis, tapo civilizuotu etikos sergAi??toju, ramiai ilsisi mAi??sA? jam sukonstruotoje prakartAi??lAi??je, ramiai snaudA?ia A?ventoriuje?

Pernelyg daA?nai bandome A? JAi??zA? A?velgti ne mokinio, bet mokytojo A?vilgsniu. Tarsi A? neklauA?adAi??, bet gabA? vaikAi??. Bandome paaiA?kinti JAi??zaus motyvus, pateisinti Jo elgesA?, A?rodyti, kad iA? tiesA? Jis yra drausmingesnis nei atrodo. TaA?iau tiesa ta, kad JAi??zui nereikia advokatA? ar mokytojA?, Jam nereikia ir kariA?, pasirengusiA? A?veikti kitatikius, Jis kvieA?ia kiekvienAi?? iA? mAi??sA? bAi??ti tos meilAi??s, kuria Jis mus myli, Gerosios Naujienos, jog Jo atleidimas galingesnis uA? kiekvienAi?? nuodAi??mAi??, liudytojais.

Esame kvieA?iami liudyti ne tvarkAi?? ir teisingumAi??, ne kuriAi?? nors etinAi?? sistemAi??, bet meilAi??, kuri viskAi?? sujaukia, kuri sugeba prasiskverbti net A? nuodAi??miA? tirA?tumAi?? ir radikaliai pakeisti gyvenimus, kuri iA?traukia uA? pakarpos iA? mAi??sA? racionalaus ir etiA?ko pasaulio.

Ar A?manoma sekti tokiu Dievu? Jei Jis neiA?tiesia rankos ai??i?? ne. Jei netampame vAi??l kaip vaikai atviri stebuklui, netampame mokiniais ai??i?? ne.

BAi??ti krikA?A?ionimi, bAi??ti JAi??zaus mokiniu nereiA?kia uA?siauginti storesnAi?? odAi?? ir pritapti prie nuodAi??mAi??s deformuoto pasaulio. Tai veikiau A?engti A? pasaulA?, pripaA?inus, kad Jo dovanojama viltis, tikAi??jimas ir meilAi?? kiekvieno iA? mAi??sA? gyvenime pakartoja vandens virsmo vynu stebuklAi??, pripaA?inus, jog Jis yra mAi??sA? VieA?pats, laisvAi??s ir gyvybAi??s A?altinis. Jis yra tikrasis Mokytojas.

Mes patys esame tik nenaudingi tarnai, kuriuos Jo meilAi?? pavertAi?? Dievo biA?iuliais. Ne Dievas yra mAi??sA?, bet mes esame Dievo.