Ceesas Nooteboomas: ai??zKeikti priklausoai???

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Die Zeit
DATA: 2013-04

Ceesas Nooteboomas: ai??zKeikti priklausoai???

Die Zeit

C. NooteboomasAi??(g. 1933 m.) ai??i?? daugybAi??s literatAi??riniA? apdovanojimA? laureatas, skelbtas kandidatu A? Nobelio premijAi??. PoetiA?kas, santAi??rus, paprastumu sukreA?iantis romanas ai??zRitualai” (ai??zBaltos lankos”) ai??i?? vienas garsiausiA? XX a. nyderlandA? literatAi??ros kAi??riniA?. Ar egzistuoja tipiA?ka europietiA?ka literatAi??ra? Ir jei taip, ar ji dAi??l globalizacijos nepraranda savasties, iA?skirtinumo? SiAi??lome pokalbA? su nyderlandA? raA?ytoju.

Die Zeit.Ai??JAi??sA? knygoje ai??zKaip tampama europieA?iu?” yra iA?spausdinta 1989 metais Briuselyje JAi??sA? sakyta kalba. Joje kAi??lAi??te klausimAi?? ai??i?? ai??zAr egzistuoja europietiA?ka literatAi??ra?”. Tai ar egzistuoja?
Ceesas Nooteboomas. Mane patA? erzina tas klausimas. JA? kelti, reiA?kia, A? jA? ir atsakyti. Ai?? jA? neA?manoma atsakyti vienareikA?miA?kai, vienu apibrAi??A?imu ar kokia nors viena fabula. TodAi??l mano kalboje figAi??ravo ir tarpusavy kalbAi??josi didA?iA? raA?ytojA? literatAi??riniai personaA?ai: Prousto Baronas de Ai??arliusas, Miusilio Ulrichas ir daugelis kitA?. Juos taip pat piktintA?, jog abejojama paA?ia jA? egzistencija, ir jei kuriam nors iA? personaA?A? apie tai prasitartume, A?is pasinertA? A? letargo bAi??senAi?? kaip koks Oblomovas arba imtA? elgtis kaip Don Kichotas. Taip, egzistuoja europietiA?ka literatAi??ra, be abejonAi??s, bet vienu sakiniu jos apibrAi??A?ti tikrai negaliu.

Tai galima pabandyti paA?iAi??rAi??ti iA? atstumo perspektyvos. Tarkime, JAi??s esate Japonijoje, dabar gal seksis lengviau?
Ne, kadangi japonai jau nuo senA? laikA? skaito europietiA?kAi?? literatAi??rAi??, jie su ja turi ryA?A?, visA? pirma su prancAi??ziA?kAi??ja, kaip Kawabata arba Tanizakis. Daugelyje kontinentA? Europa buvo iA?silavinusiA?jA? interesA? centre. ArgentinieA?iams, kurie patys turi didelAi?? literatAi??rAi??, ParyA?ius ilgAi?? laikAi?? buvo Pasaulio centras. Paskui juo tapo Ai??iaurAi??s Amerika, Niujorkas.

Ar ir A?iandien dar taip yra?
AA? galvoju, kad tai jau praeityje. Tuo metu, kai visame pasaulyje buvo verA?iami amerikieA?iA? autoriai, patys amerikieA?iai vertAi?? labai maA?ai, ir tuo labiau europieA?iA? autoriA?. NepaiAi??sant to, kai kurie raA?ytojai A?inomi visame pasaulyje, pavyzdA?iui, Italo Calvino ai??i?? jis turi kaA?kAi?? specifiA?kai europietiA?ka. Arba Milanas Kundera, JosAi?? Saramago, Fernando Pessoa.

Kokios tos europietiA?kos specifikos apraiA?kos?
Dabar, kai kalbama tik apie pinigus ir prekybAi??, turiu pasakyti: Europa iA? esmAi??s yra dvasinga erdvAi??. Joje literatAi??ra veikia, ji formuoja A?iAi?? erdvAi??. Europos negalima sutalpinti A? paragrafus arba potvarkius. Ai??i dvasingoji Europa jau buvo ir tada, kai Olandijoje Voltaire’as pradAi??jo spausdinti savo knygas. Ir buvo religija. Vatikanas buvo teisus sakydamas, kad Europa buvo surAi??sta ant krikA?A?ioniA?ko, ir savaime aiA?ku, ne tik ant katalikiA?ko, pagrindo. Mus taip pat formavo lotynA? kalba, niekas niekur nedingo. ApaA?ioje, gelmAi??je, yra konstanta. JudAi??jimas, bruzdAi??jimas vyksta pavirA?iuje. Kas tAi?? konstantAi?? perpranta, tas gali jAi?? patikrinti ir literatAi??roje. Tiesa, tam visai nereikia Europos SAi??jungos.

Kokie raA?ytojai jums padarAi?? A?takAi???
Proustas, Calvino, Nabokovas, Pessoa. O taip pat olandA? raA?ytojai, kurie uA? Olandijos ribA? ne tiek ir A?inomi: Couperus, Slauerhoffas.

IA? visA? gyvA? europieA?iA? autoriA? jAi??s veikiausiai esate pats europietiA?kiausias. JAi??s mokate daug kalbA?, nuo jaunystAi??s apkeliavote daugelA? A?aliA?. Ar tam turAi??jo A?takos tai, jog esate kilAi??s iA? maA?os A?alies, iA? kurios A?manu greitai iA?trAi??kti ir kirsti sienAi???
Taip, bet tuomet visi olandai netrukus iA?vyktA?, o taip nAi??ra. AA? galvoju, tai kaA?kaip susijAi?? su tuo tipiA?ku europietiA?kumu. Mano tAi??vas A?uvo 1945 metais vasarA? per bombardavimAi??. AA? lankiau vienuolyno mokyklAi??, mokiausi lotynA? ir graikA?, taip pat tris A?iuolaikines kalbas: anglA?, prancAi??zA?, vokieA?iA?. Kai pradAi??jau pats sau vienas kaip pirA?tas tranzuoti po EuropAi??, greitai jau galAi??jau susiA?nekAi??ti su ispanA? ir prancAi??zA? fAi??ristais. O kadangi man labai patinka keliauti ir raA?yti, aA? tuodu dalykus apjungiau. Ai??iuo poA?iAi??riu buvau laimingas.

Vis dAi??lto pasiA?iAi??rAi??kite A? mAi??sA? 1980ai??i??1989 metA? knygA? sAi??raA?us ai??i?? JAi??s pats tarp kitko su savo romanu ai??zVAi??linAi??s” (oland. ai??zAllerzielen”, pirmasis C. N. romanas, iA?leistas 1998 m. ai??i??Ai?? vert. past.) priklausote jau kitam periodui.
Tai puiku. Taip, tiesAi?? sakant, A?iuos visus autorius esu perskaitAi??s ai??i?? iki A?gotos KristA?f.

KAi?? pasakytumAi??t apie SalmanAi?? Rushdie? Jis pusiau indas, pusiau anglas: kam jis priklauso?
Tikrai, jis juk labiau skaitomas Europoje nei ten, iA? kur kilAi??s. GinA?as, kurA? jis sukAi??lAi??, yra turbAi??t labai bAi??dingas Europai, ai??zeuropietiA?kas”, bet iA?Ai??jAi??s ir uA? Europos ribA?. Rushdie’s priklauso Panteonui arba Pandemoniumui. Europoje atsiranda vis daugiau imigrantA?, kurie raA?o tos A?alies kalba. Tai yra visai nauja Europos literatAi??ra. Jai priklauso ir Marie N’Diaye PrancAi??zijoje, o pas mus iA? Irano kilAi??s ir nyderlandA? kalba raA?antis Kaderas Abdolah.

Ar EuropietiA?ka literatAi??ra iA?vis gali nubrAi??A?ti ribAi??, atsiriboti nuo kitA? literatAi??rA??
AA? apversA?iau aukA?tyn kojom: ji nenori atsiriboti. Josios didA?ioji stiprybAi??, jog ji viskAi?? gali priglausti, susigiminiuoti, pavirsti kitu. Kita vertu, po to aidas daA?nai grA?A?ta iA? kitA? kontinentA?. Taip argentinietis Borgesas skaitAi?? daugelA? europieA?iA? autoriA?, kurie Europoje buvo A?iek tiek primirA?ti: Leonas Bloy’us, Kiplingas ar Chestertonas, ir juos integravo A? savo kAi??rinius, o po to juos grAi??A?ino A? EuropAi??.

Ar, apskritai, prasmingas skirstymas A? nacionalines literatAi??ras? Kiek Thomas Bernhardas, kuris raA?o vokiA?kai, yra austrA? raA?ytojas?
Thomas Bernhardas yra austras ai??i?? jis savo austriA?kumAi?? mums perduoda niekindamas AustrijAi??. Olandai A?ios problemos neturi, nes nAi??ra tokios kitos A?alies, kurioje raA?ytojas raA?ytA? nyderlandA? kalba. Mes neturime nei Maxo Frischo, nei Peterio Handke’s.

Handke’s tAi??vas buvo vokietis, jis pats yra kilAi??s pusiau iA? Austrijos, pusiau iA? SlovAi??nijos ir gyvena ParyA?iuje.
O aA? esu olandas, gyvenu Amsterdame ir Ispanijoje, gyvenau ir Vokietijoje. PasiA?iAi??rAi??kite A? JosephAi?? ConradAi?? iA? Lenkijos ar NabokovAi?? iA? Rusijos, kurie abu raA?Ai?? angliA?kai. Nabokovas anglA? kalbAi?? didA?ia dalimi iA?manAi?? geriau nei daugelis anglA? ar amerikieA?iA? raA?ytojA?.

O jAi??s angliA?kai galAi??tumAi??te raA?yti?
Jei reikAi??tA?, tikriausiai. Bet nyderlandA? kalba yra labai turtinga. Joje aA? randu daugiau iA?raiA?kos priemoniA?. NyderlandA? kalba vos ne slapta, sutartinAi?? kalba, nes ja kalba labai maA?ai A?moniA?, bet tai yra kaA?kas nuostabaus.

b_250_373_16777215_00_images_iliustracijos_logotipai_ritualai.jpg

Ar verA?iant daug kas prapuola, dingsta?
Su poezija taip gali nutikti, o kitu atveju geriau jau nenutiktA?. AiA?ku, klaidA? pasitaiko. Harry’s Mulischas kartAi?? man pasakojo, kad amerikieA?iA? vertAi??ja jo romane ai??zPasikAi??sinimas” (ai??zDe Aanslag”, 1982 ai??i?? vert. past.), kuriame A?ydA? vaikas buvo suimtas SD, naciA? saugumo tarnybos, iA?vertAi?? esAi?? buvo suimtas socialdemokratA?. Bet pasitaiko, jog klaidas daro ir patys raA?ytojai. Savo romane ai??zRitualai” NikolajA? KuzietA? pasmerkiau mirti ant lauA?o, ir niekas iA? gausos dAi??stytojA? ir vertAi??jA? klaidos nAi?? nepastebAi??jo, iki vienAi?? dienAi?? man paskambino danA? vertAi??ja ir baugA?A?iai paklausAi??, ar aA? nebAi??siAi??s jo sumaiA?Ai??s su DA?ordanu Brunu. Ir iA?ties.

Kokia kalba mes, europieA?iai, turAi??tume kalbAi??ti tarpusavyje?
AnksA?iau lingua franca buvo lotynA? kalba, A?iandien tai anglA? kalba. Bet anglams to pavydAi??ti neverta. Mintis, jog visame pasaulyje kiekvienas, kinA? inA?inierius ar senegalietis vieA?buA?io administratorius, kalbantis tavo kalba ai??i?? paprastai ja A?neka prastai, o todAi??l ji keiA?iasi ir toliau plAi??tojasi. Neabejotinai tai yra kiekvieno kalbos puristo koA?mariA?kas sapnas.

KAi?? jAi??s manote apie nAi??dienos EuropAi??, jos situacijAi???
KAi?? tik grA?A?au iA? vieno Kroatijoje vykusio suvaA?iavimo. Kroatai juk dar iki galo Europai nepriklauso ir todAi??l geidavo suA?inoti mano nuomonAi?? ai??i?? kaip aA? vertinu situacijAi??. AA? jiems pasakiau: ai??zAudringa, gali nutikti taip, kad laivo dalA? nuplAi??A?. Ir jei dabar A?A?oksite A? laivAi??, pasielgsite drAi??siai, o mes tai A?inodami vertinsim.” Anuomet ispanams ir graikams buvo daug lengviau, kadangi dar davAi?? daug pinigA?. AA? vis A?iAi??riu A? savo salAi??, A? MenorkAi?? (Ispanijai priklausanti sala VidurA?emio jAi??roje ai??i?? vert. past.) ai??i?? kiek ten visko buvo pastatyta uA? Europos pinigus. Tarp kitko, daug absurdiA?kA?, beprasmiA?kA? dalykA?.

Ar pagrA?sta baimAi??, kad regioninAi?? literatAi??ra praras savo iA?skirtinumAi??, tapatumAi???
Ne. Vykstant industrinei revoliucijai, kaip prieA?ingas polius atsirado romantizmas, o globalizacija iA?A?aukia regionalizmAi??. Taip iA? naujo atrandama sava kultAi??ra, sava istorija. A?monAi??s apskritai nenori priimti euro. Jie pripras prie Briuselio, kaip kad amerikieA?iai priprato prie VaA?ingtono. Jie keikia VaA?ingtonAi??, kaip mes keikiame BriuselA?, bet taip priklauso, kitaip ir nebus.

IA?Ai??www.zeit.deAi??vertAi??Ai??gytis norvilas